Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2018-06-06 įsakymą Nr. 460-ĮVK(T)-11 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (toliau – Įsakymas).
Paaiškina, kad ginčijamu Įsakymu buvo pripažinta, kad jis, Komisijų sekretoriato patarėjas D. K., padarė tarnybinį nusižengimą - vykdydamas jam pavestas užduotis, netinkamai atliko savo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, t. y. kaip paskirtas darbo grupės sekretorius neužtikrino sklandaus darbo grupės dėl pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti darbo. Savo veiksmais jis pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis), 15 straipsnio l dalies 5 punkto reikalavimus (laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų), nesilaikė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei Taisyklių 9 punkte nustatyto valstybės tarnautojų veiklos etikos pavyzdingumo principo (gebėti deramai atlikti savo pareigas, jas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai) - nerodė jokios iniciatyvos padėti suorganizuoti darbo grupės posėdžius, parengti darbo grupės posėdžių darbotvarkių projektus, medžiagą posėdžiams ir paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Pastebi, kad atsakovė nėra patvirtinusi „Darbo grupės sekretoriaus“ pareigybės aprašymo. Nors savo išvadoje nurodo, kad turėtų būti pagal analogiją taikomas patarėjo pareigybės aprašymas, tačiau šis teiginys yra teisiškai nepagrįstas, nes viešojoje teisėje taikomas imperatyvusis teisinis reguliavimo metodas ir konstatuojant teisės pažeidimą analogija negalima. Be to, Seimo valdybos sprendime dėl darbo grupės sudarymo, taip pat ir Seimo Komisijų sekretoriato vedėjos rašte pavedama atlikti sekretoriaus, o ne patarėjo funkcijas, tačiau pavedime buvo galima nurodyti, kad pavedama atlikti patarėjo funkcijas (pagal kurias taip pat privaloma organizuoti posėdžius), be to, atsakovė galėjo patvirtinti sekretoriaus pareigybės aprašymą. Bet kuriuo atveju nei jis, nei atsakovė tiksliai nežinojo kokias funkcijas turėjo vykdyti darbo grupės sekretorius. Kita vertus, komisija savo išvadoje nenurodė kurios iš pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų nebuvo vykdomos, nes buvo rengiami darbotvarkių projektai ir organizuojami posėdžiai (užsakomos salės, siunčiami kvietimai, susirašinėjamą su posėdžių dalyviais, dauginama ir dalinama medžiaga ir t. t.), taip pat buvo mėginama aptarinėti darbo grupės uždavinius su darbo grupės vadovu, teikiami jam pasiūlymai dėl nagrinėjamų klausimų ir kt. Pareiškėjo teigimu, yra sunku suprasti nurodomos „padėjimo suorganizuoti posėdį“ tarnautojo funkcijos turinį.
Pastebi, kad Įsakyme nėra įvardinama kuriuos valstybės tarnautojų etikos principus jis pažeidė. Be to, Įsakyme savaip interpretuojama VTĮ 3 straipsnyje įvardinta valstybės tarnautojo etikos „pavyzdingumo principo“ sąvoka, nes pagal įstatymo nuostatą laikydamasis pavyzdingumo principo tarnautojas „privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas“. Taigi tinkamai neįvardinus teisinės normos dispozicijos atsakovė negalėjo teisingai jos taikyti.
Darbo grupės vadovo A. N. 2018-05-02 rašte Seimo kanclerei išvardinamos priežastys dėl ko reikėtų pakeisti darbo grupės sekretorių yra abstrakčios, nepagrįstai kaltinimai iš esmės yra sunkūs, sudarantys įspūdį, kad darbo grupės sekretoriaus funkcijos buvo išviso neatliekamos arba atliekamos aplaidžiai. Komisija iš esmės nepagrindė nei vieno nurodyto teiginio, o ji privalėjo ištirti darbo grupės vadovo kreipimesi nurodytas aplinkybes ir padaryti atitinkamas išvadas dėl ko darbo grupės darbas nevyko sklandžiai. Nežiūrint to, komisija savo iniciatyva ėmėsi ieškoti smulkių pažeidimų (pvz. klaidų rengiamuose dokumentuose ir pan.), jais bandydama pagrįsti darbo grupės neveiklumą, sugalvojo „padėjimo organizuoti posėdžius“ pareigą ir pan.
Komisija nenurodo dėl kurių sekretoriaus funkcijų darbo grupės veikla vyko „su trukdžiais, nesklandžiai“ - ar dėl neteisingai nurodytos institucijos rengiamame rašte, ar dėl neteisingai įrašyto darbo grupės vadovo vardo protokole. Komisija nenurodo, kad pvz. darbo grupės nariai nebuvo informuoti, nebuvo pateikta medžiaga ar pan. Todėl tokie teiginiai nėra teisiškai pagrįsti. Pažymi, kad už sklandų darbo grupės darbą, visų pirma, atsakingas jos vadovas, kuris nuo 2018-02-02 (rašto frakcijoms išsiuntimas) iki 2018 m. balandžio mėnesio pabaigos nesiėmė veiksmų šaukti posėdžius, niekaip nekomunikavo, atsisakė jo pagalbos parengti pasiūlymus, nesiėmė, kad jo frakcija pateiktų pasiūlymus darbo grupei. Nežiūrint to, komisija parinko tam tikras patarėjo pareigybės aprašymo (nors šiuo metu ir netaikytino) nuostatas ir jas šiuo atveju pritaikė darbo grupės sekretoriui. Taigi komisija neįrodė nei priežastinio ryšio su galimu tarnybiniu nusižengimu, nei pačių pasekmių.
Įsakyme nurodyta, kad jis ,,nerodė jokios iniciatyvos padėti suorganizuoti darbo grupės posėdžius“ savaime yra paini ir prieštaringa, nes darbo grupės posėdžių šaukimas taikant analogiją dėl komitetų ir komisijų pirmininkų (jei jam taikomos panašius teisinius santykius reguliuojančios nuostatos, tai tuo labiau turėtų būti taikoma darbo grupės vadovui) yra darbo grupės vadovo prerogatyva (Seimo statuto 52 str.), o jų organizavimas jau priskiriamas darbo grupės sekretoriaus funkcijoms. Pastebi, kad jei posėdis nėra inicijuojamas, nėra įmanoma padėti jį suorganizuoti. Taigi nėra aišku ar tarnautojui reikėtų rodyti iniciatyvą ir siūlyti darbo grupės vadovui organizuoti posėdį su tam tikra darbotvarke, ar padėti jį organizuoti jau jį inicijavus ir pan. Kita vertus, Įsakyme ir išvadoje nenurodoma kokio teisės akto nuostatoje nurodoma „iniciatyva padėti suorganizuoti posėdį“.
Komisija surašo daug kaltinančių teiginių, tame tarpe ir tų apie kuriuos nieko pati nepasisako, pvz. savarankiško planavimo, darbo metodų pasirinkimo. Kitais atvejais komisija nepagrįstai nurodo, kad jis nerodė iniciatyvos parengti darbotvarkių projektus, nors tai jis darė. Komisija teiginiai, kad nebuvo rodoma jokia iniciatyva parengti darbo grupės posėdžius, darbo grupės posėdžių darbotvarkių projektus, medžiagą posėdžiams yra jokiais įrodymais nepagrįsti.
Jokiuose parodymuose jis nenurodė, kad sulaukdavo raginimų atlikti tam tikras funkcijas iš darbo grupės vadovo padėjėjos-sekretorės Z. B., jau vien dėl to, kad ji pagal savo pareigas neturėjo galimybių jam juos duoti. Z. B. tik perduodavo darbo grupės vadovo pavedimus ir jo parengtus dokumentus darbo grupės vadovui. Kita vertus, komisija nepagrįstai konstatavo, kad yra įrodymai, jog tik nuolat Ž. B. raginant buvo atliekami kokie nors darbo grupės sekretoriaus darbai, nes tokių įrodymų pateikta nebuvo. Nežiūrint to, nepagrįsti Z. B. paaiškinimai turėjo įtaką Komisijai priimant Išvadą.
Komisijų sekretoriato vedėja J. K.-Oženko 2018-05-25 rašte Nr. V-2018-5264 Komisijai pateikė tendencingus paaiškinimus. Sekretoriato vedėja jam pati pripažino, kad savo rašytiniuose paaiškinimuose komisijai melagingai liudijo apie tai, kad ji dar po pirmojo darbo grupės posėdžio įspėjo apie darbo grupės vadovo A. N. nepasitenkinimą jo darbu ir suteiktą „antrąjį šansą“. Taip pat neatitinka tiesos ir jos parodymai dėl nuolatinių pastangų darbo grupės veikloje, o kiti jos parodymai remiasi darbo grupės vadovo padėjėjos-sekretorės Z. B. nepagrįstais parodymais. Taip pat komisija nenurodo kokiais įrodymais remiasi, kad darbo grupės posėdžių darbotvarkės nebuvo persiųstos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriui. Kita vertus, vedėjos J. K.-O. pateikti įrodymai yra su nagrinėjamu atveju nesusiję. Nežiūrint to, nepagrįsti J. K.-O. paaiškinimai turėjo įtaką komisijai priimant išvadą.
Komisija nurodo: „J. K. rengtame rašte Seimo frakcijoms, kad jos pateiktų darbo grupei siūlymus dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (dėl dvigubos pilietybės įteisinimo) formuluotės, nenurodytas terminas, iki kada jos turėtų pateikti pasiūlymus, todėl jo išsiuntimas nedavė jokių rezultatų“. Pažymi, kad šį raštą pasirašė darbo grupės vadovas A. N., todėl jo reikėtų teirautis dėl kokių priežasčių buvo priimtas toks sprendimas.
Komisija išvadose turėjo nurodyti kokiuose raštuose, kokie netikslumai nustatyti, nes galima suprasti, kad netikslumai buvo visuose rengtuose raštuose, posėdžių protokoluose, darbotvarkių projektuose.
Komisijos išvada, kad jis padarė tęstinį pažeidimą, t. y. pažeidimas buvo daromas nuo jo paskyrimo darbo grupės sekretoriumi 2017-12-22 iki darbo grupės vadovo 2018-05-02 rašto „Dėl darbo grupės sekretoriaus funkcijų“ nepagrįsta, nes pati komisija savo išvadoje dėsto aplinkybes kaip savarankiškų pažeidimų pagrindą (pvz. klaidos dokumentuose - žr. į Išvadą). Taigi komisija atskirai nagrinėja tariamus pažeidimus, tačiau vėliau juos sujungia į vieną “tęstinį pažeidimą“. Kita vertus, konstatuojami nenustatyti faktai, kad „buvo nerodoma iniciatyva parengti darbo grupės posėdžių protokolus, medžiagą posėdžiams“ (nors buvo atvirkščiai), nenurodoma, kad už posėdžių šaukimą atsakingas darbo grupės vadovas, o ne sekretorius, aiškiai neįvardinamos pasekmės ir t. t. Pastebėti, kad pats darbo grupės vadovas nuo darbo grupės veiklos pradžios iki savo 2018-05-02 rašto nei karto nesakė jam nei apie vieną pažeidimą, taip pat nesikreipė (jokia forma) į Seimo kanceliariją. Taigi iš esmės nėra aišku nuo kokio momento skaičiuoti 1 mėnesio terminą skirti nuobaudą.
Komisija paviršutiniškai įvertino kai kuriuos jo pateiktus paaiškinimus, pati įrodymų nerinko ar rinko tik kaltinančius. Komisija teigia, kad jai nepakako įrodymų dėl darbo grupės vadovo nekomunikavimo, tačiau ji jų nerinko (pvz. neapklausė darbo grupės vadovo), nors juos išreikalavo iš Z. B. ir J. K.-O.. Taigi Komisija nebuvo objektyvi, šališkai ir vienpusiškai išnagrinėjo pateiktus paaiškinimus ir kitus įrodymus, pažeidė lygiateisiškumo, „silpnesnės“ teisinių santykių šalies principus.
Dėl darbo grupės vadovo teisėtų lūkesčių paaiškina, kad šiuo atveju nagrinėjami viešieji teisiniai santykiai, kuriems taikomas teisės principas „leidžiama, tai kas nustatyta“, todėl darbo grupės vadovo lūkesčiai negalėjo būti komisijos nagrinėjimo dalyku. Kita vertus, darbo grupės vadovas atsiribojo nuo bendravimo su juo nurodydamas bendrauti tik per jo padėjėją, nepageidavo, kad jis rengtų pasiūlymus, nebuvo paskyręs jam susitikimo ir pan.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, komisija pažeidė VTĮ ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ nuostatas, lygiateisiškumo, nešališkumo ir kitus valstybės tarnybos etikos bei bendruosius teisės principus, todėl atsakovė priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Įsakymą.
Atsakovė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai (toliau – Kanceliarija) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad ginčijamas Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į komisijos išvadą, kurioje buvo nustatyti visi būtini pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo padarymo faktas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, pareiškėjo kaltė. Siekdama užtikrinti Komisijų sekretoriato funkcijų vykdymą ir sklandų darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti darbą, pavedė pareiškėjui vykdyti darbo grupės sekretoriaus funkcijas ir padėti užtikrinti sklandų darbo grupės darbą. Su šiuo raštu pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai 2017-12-21.
Mano, kad aukščiau nurodytas pavedimas pareiškėjui buvo aiškus užduoties įvykdymo pobūdžiu, jis buvo kompetentingas suprasti jo turinį bei vykdymo aplinkybes, kadangi analogiškos funkcijos numatytos tiek Komisijų sekretoriato nuostatų 4 punkte (padėti Seimo nuolatinėms komisijoms ir laikinosioms tyrimo, kontrolės ir kitoms komisijoms vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatytus įgaliojimus ir padėti užtikrinti sklandų Seimo komisijų darbą), tiek Komisijų sekretoriato patarėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2015-12-31 įsakymo Nr. 460-ĮVK(P)-103 „Dėl Komisijų sekretoriato valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų patvirtinimo“ 1.2 papunkčiu, 4 punkte (padėti Lietuvos Respublikos Seimo komisijai (komisijoms), kurią (kurias) jis paskirtas aptarnauti vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatytus įgaliojimus ir padėti užtikrinti sklandų jos (jų) darbą, taip padėti užtikrinti sklandų kitos (kitų) Seimo nutarimu ar Seimo valdybos sprendimu sudarytos (sudarytų) komisijos (komisijų) darbą). Be to, tokias funkcijas pareiškėjas Komisijų sekretoriate vykdo daugiau kaip treji metai.
Pažymi, kad Komisijų sekretoriato vedėjos J. K.-O. 2017-12-21 rašte Nr. V-2017-11736 „Dėl darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti sekretoriaus funkcijų“, kaip teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi ji paveda patarėjui D. K. „padėti užtikrinti sklandų darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti darbą“ nurodomas ir Komisijų sekretoriato nuostatų 6.7 papunktis, kuriame nurodyta, kad Komisijų sekretoriatas dalyvauja Seimo valdybos ir Seimo kanclerio sudaromų ir kitų darbo grupių bei komisijų veikloje. Todėl patarėjas D. K., būdamas darbo grupės sekretoriumi ir turėdamas aiškų pavedimą „padėti užtikrinti sklandų darbo grupės darbą“, turėjo pareigą vykdyti analogiškas funkcijas, kurios yra priskirtos jam kaip patarėjui, t. y. jo pareigybės aprašymo 7.2 papunktyje numatytą funkciją - padėti organizuoti Seimo valdybos sprendimu sudarytų komisijų ir Seimo nutarimu sudarytų komisijų darbą, įskaitant šio pareigybės aprašymo 7.1 papunktyje nurodytų funkcijų, atsižvelgiant į aptarnaujamos komisijos kompetenciją ir vykdomą veiklą, atlikimą. Komisijų sekretoriato patarėjo pareigybės aprašymo 7.1 papunktyje nurodytos funkcijos - rengti posėdžių darbotvarkių projektus, teikti pasiūlymus dėl komisijos uždavinių ir nagrinėjamų klausimų; padėti organizuoti posėdžius, rengti ir pateikti komisijos nariams posėdžiui reikalingą informaciją (7.1.8 ir 7.1.9 papunkčiai). Su šiuo pareigybės aprašymu pareiškėjas supažindintas 2016-02-09 pasirašytinai. Atsižvelgiant į tai, atskiras darbo grupės sekretoriaus darbo aprašas nebuvo rengiamas. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad turėjo būti parengtas darbo grupės sekretoriaus pareigybės aprašymas. Pareigybių aprašymai rengiami tik Seimo kanceliarijoje įsteigtoms pareigybėms. Šiuo atveju tai buvo ne nauja pareigybė su specifinėmis funkcijomis, o laikinas terminuotas pavedimas, t. y. funkcija pačioje darbo grupėje, todėl rengti darbo grupės sekretoriaus pareigybės aprašymą nebuvo jokio teisinio pagrindo.
Komisija, vertindama pareiškėjo veiką, pavyzdingumo principo turinį yra išsamiai atskleidusi, t. y., jog pareiškėjas nerodė iniciatyvos organizuojant darbo grupės posėdžius, rengiant darbo grupės posėdžių darbotvarkių projektus, medžiagą posėdžiams, nekomunikavo su darbo grupės vadovu. Aiškinantis tarnybinio nusižengimo aplinkybes pareiškėjas yra išreiškęs požiūrį į darbo grupės aptarnavimo funkcijos turinį, kurį jis supranta kaip schemą „pavedė - atlikau“. Pagal tokią schemą paprastai darbą organizuoja padėjėjo pareigas einantis valstybės tarnautojas, kurio pagrindinė funkcija yra organizacinė-techninė. Darbo grupei aptarnauti neatsitiktinai buvo skirtas ne padėjėjas, o patarėjas, turintis analitinio darbo, teisės aktų, išvadų projektų rengimo patirties. Pažymi, kad pareiškėjas Seimo kanceliarijoje dirba nuo 1998 m., turi nemažai darbo patirties Komisijų sekretoriate, asmeniui, einančiam jo užimamas A lygio 16 kategorijos pareigas yra keliami specialūs reikalavimai. Pareiškėjui suteikta trečia kvalifikacinė klasė (anksčiau buvo suteikta 2 kvalifikacinė klasė; įvertinus 2017 m. veiklą patenkinamai, suteikta nuosekliai žemesnė - 3 klasė).
Komisija išsamiai įvertino aplinkybes ir pateikė motyvuotą išvadą, kurioje išsamiai atskleidė bei pagrindė visus tarnybinio nusižengimo požymius. Komisijai pateikti duomenys (D. K. rengti raštai valstybės institucijoms, posėdžio protokolai, darbotvarkių projektai) patvirtina, kad patarėjas D. K. atmestinai vykdė darbo grupės sekretoriaus funkcijas - parengti raštai ir protokolai yra su klaidomis, netikslumais, o darbo kokybę turėjo nuolat kontroliuoti tiesioginė vadovė J. K.-O., o taip pat ir Darbo grupės vadovo A. N. padėjėja-sekretorė Ž. B.. Tam tikrus veiksmus pareiškėjas tik atlikdavo po nuolatinių raginimų. Pavyzdžiui raštą Seimo frakcijoms pareiškėjas parengė tik po Komisijų sekretoriato vedėjos J. K.-O. pavedimo ir paaiškinimo pareiškėjui, kad telefoniniai pokalbiai su Seimo frakcijų referentais, kad jie paragintų Seimo frakcijų politikus pateikti atsakymą, neveiksmingi ir reikia siųsti raštus. D. K. rengtame rašte Seimo frakcijoms, kad jos pateiktų darbo grupei siūlymus dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (dėl dvigubos pilietybės įteisinimo) formuluotės, nenurodytas terminas, iki kada jos turėtų pateikti pasiūlymus, todėl jo išsiuntimas nedavė jokių rezultatų. Taip pat komisija nustatė, kad darbo grupės posėdžiams nebuvo pateikta išsami, tiksli, apibendrinanti informacija - Darbo grupėms nariams buvo persiunčiami patys įstatymai, Konstitucinio Teismo nutarimai, tik antrojo, 2018-02-11 posėdžio metu buvo išdalinti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies keitimo variantai, nors, kaip nurodo ir pats D. K., šie variantai buvo rengti dar praeitos Seimo kadencijos Konstitucijos komisijos. Šiame kontekste pažymėtina, kad Komisijų sekretoriato patarėjo pareigybė yra A lygio 16 kategorijos, ją užimančiam valstybės tarnautojui keliami specialieji reikalavimai „labai gerai mokėti valdyti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir rengti išvadas; gebėti atlikti sudėtingų teisės aktų ekspertinį sisteminį vertinimą, rengti sudėtingus teisės aktų projektus, analitinę medžiagą; gebėti savarankiškai planuoti, organizuoti savo veiklą, rinktis darbo metodus, atlikti pavedimus“. Komisijų sekretoriato A lygio 16 kategorijos patarėjas turi gebėti labai gerai ir savarankiškai atlikti sudėtingus, didelės apimties ir aukštos kompetencijos reikalaujančius darbus, gebėti kokybiškai talkinti bet kuriai komisijai ar darbo grupei.
Surinktų įrodymų ir duomenų visuma leido teigti, kad D. K. tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, nes nepakankamai rūpestingai vykdė darbo grupės sekretoriaus funkcijas, kurios išplaukia iš jo pareigybės aprašymo ir Komisijos sekretoriato vedėjos 2017-12-21 raštu Nr. V-2017-11736 duoto pavedimo. Pareiškėjas, būdamas paskirtas darbo grupės sekretoriumi ir žinodamas jam duotą pavedimą bei pareigybės aprašyme nustatytą funkciją - padėti organizuoti Seimo valdybos sprendimu sudarytų komisijų ir Seimo nutarimu sudarytų komisijų darbą, t. y. kaip paskirtas darbo grupės sekretorius, neužtikrino sklandaus darbo grupės darbo. Iš tyrimo metu surinktų duomenų nustatyta, kad D. K. nenumatė, kad dėl jo aplaidaus pareigų atlikimo gali kilti pasekmės, tačiau, atsižvelgiant į jo einamas pareigas, kompetenciją ir darbo patirtį, galėjo ir turėjo jas numatyti. Atsižvelgdama į tai, komisija konstatavo, kad D. K. kaltė pasireiškė aplaidžių savo pareigų atlikimu, o tarnybinio nusižengimo padarymo priežastimi laikytinas aplaidus Komisijų sekretoriato patarėjo pareigų atlikimas, tuo pačiu nesilaikymas valstybės tarnautojų veiklos etikos pavyzdingumo principo. Taip pat Komisija aiškiai įvardijo, kad padarytos tarnybinio nusižengimo pasekmės - netinkamai atliktos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėjo pareigos, kas sudarė prielaidas Seimo nariams suabejoti Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų kompetencija; neatlikti darbai turėjo būti atliekami kitų Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų, o tokia situacija protingumo ir teisingumo principų pagrindu laikytina neleistina. Be to, Seimo valdybos 2018-05-16 sprendimu Nr. SV-S-735 buvo pakeistas darbo grupės sekretorius. Todėl tarp pareiškėjo veikos ir pasekmių yra priežastinis ryšys, nes jei D. K. būtų tinkamai atlikęs darbo grupės sekretoriaus funkcijas, darbo grupės veikla būtų vykusi be trukdžių, sklandžiai, nebūtų būtinumo pasitelkti darbo grupės aptarnavimui ir veiklai organizuoti Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus ir nebūtų susidariusi būtinybė skirti darbo grupės sekretoriumi kitą valstybės tarnautoją.
Atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, komisija nustatė, kad pareiškėjo rengti dokumentai buvo parengti nekokybiškai, su klaidomis. Tiesioginė vadovė J. K.-O. turėjo nuolat turėjo raginti ir priminti pareiškėjui apie dokumentų parengimą, posėdžių darbotvarkių viešą paskelbimą ir t. t. Tai taip pat patvirtina ir susirašinėjimas elektroniniu paštu tarp pareiškėjo ir Seimo nario A. N. padėjėjos-sekretorės Z. B.. Komisija objektyviai įvertino visus surinktus įrodymus, o pareiškėjo teiginiai, jog „Komisija...> įrodymų nerinko ar rinko tik kaltinančius <...> Komisija nebuvo objektyvi, šališkai ir vienpusiškai išnagrinėjo pateiktus paaiškinimus ir kitus įrodymus <...>“ vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija. Komisijų sekretoriato vedėja J. K.-O. K. pateikė paaiškinimus raštu, vėliau paaiškino žodžiu, kad kalbėjo su D. K. ir pasakė jam, kad darbo grupės vadovas A. N. skundėsi dėl netinkamo darbo grupės aptarnavimo, bet suaktyvinus veiklą, ateityje gal pavyks išvengti nusiskundimų. Pirmininko priekaištą ji nurodė išreiškusi tokiais ar panašiais tokią pačią prasmę turinčiais žodžiais, todėl Pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo užsiminta apie „antrąjį šansą“ nepagrįstas. Komisija išvadoje grįsdama tarnybinio nusižengimo sudėtį, sistemiškai vertino Seimo, kaip Tautos atstovybės ir Seimo kanceliarijos vykdomų funkcijų santykį bei specifiškumą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginiai, kad Komisijų sekretoriato vedėja J. K.-O. komisijai pateikė melagingus ir tiesos neatitinkančius liudijimus, vertintini kaip Pareiškėjo gynybinė pozicija. Pažymi, kad Komisija nagrinėdama tarnybinio nusižengimo sudėtį rėmėsi kelių šaltinių įrodymais (J. K.-O., Ž. B.), taip pat ir paties pareiškėjo paaiškinimu bei jo požiūriu į atliekamas funkcijas. Atsižvelgiant į kasmetinių veiklos vertinimų išvadas, Seimo narių skundus tiek Seimo kancleriui, tiek Seimo kanceliarijos Personalo skyriaus vadovui ir tiesioginiam vadovui dėl pareiškėjo atliekamų darbų kokybės, nėra pagrindo abejoti pareiškėjo tiesioginės vadovės J. K.-O. pateiktų Komisijai parodymų objektyvumu. Taigi Komisija priimdama išvadą objektyviai įvertino visų surinktų įrodymų visumą, ir pagrindė visus tarnybinio nusižengimo elementus (veiką, kaltę, pasekmes, priežastinį ryšį, motyvus).
Komisijų sekretoriato vedėja J. K.-O. pateikė komisijai konkrečius pareiškėjo rengtus dokumentus, kurie patvirtino, kad patarėjas D. K. atmestinai vykdė darbo grupės sekretoriaus funkcijas - parengti raštai ir protokolai yra su klaidomis, netikslumais. J. K.-O. pažymėjo, kad patarėjas pareiškėjas nevykdė jos pavedimo ištaisyti paties parengtuose raštuose padarytas turinio klaidas - keli raštai buvo išsiųsti skirtingoms institucijoms, tačiau juose nurodyta, kad prašoma deleguoti į darbo grupę atstovą iš kitos institucijos arba rašte visiškai nenurodytas institucijos pavadinimas (pvz., „nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos prašant deleguoti savo atstovą į darbo grupę“). Taip pat D. K. rengtame rašte Seimo frakcijoms, kad jos pateiktų darbo grupei siūlymus dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (dėl dvigubos pilietybės įteisinimo) formuluotės, nenurodytas terminas, iki kada jos turėtų pateikti pasiūlymus, todėl jo išsiuntimas nedavė jokių rezultatų. Visi komisijai pateikti elektroninio susirašinėjimo laiškai bei parengti bei išsiųsti raštai yra pridėti prie komisijos išvados.
Komisija nustatė, kad nuo 2017-12-20, kada buvo sudaryta darbo grupė iki 2018-05-02, kada buvo gautas darbo grupės vadovo darbo grupės vadovo A. N. raštas, buvo suorganizuoti 2 darbo grupės posėdžiai, t. y. 2018-01-11 ir 2018-02-01. Dar vienas darbo grupės posėdis buvo suorganizuotas 2018-05-11. Įvertinus tai, kad Komisijų sekretoriato patarėjas D. K. darbo grupės sekretoriumi buvo paskirtas nuo 2017-12-22 (kai įsigaliojo Seimo valdybos sprendimas dėl darbo grupė sudarymo), Komisija konstatavo, kad D. K. padarė tęstinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą. Tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Taigi pažeidimo padarymo diena sutampa su tęstinio pažeidimo pabaigos diena, t. y. laikytina, kad tarnybinio nusižengimo padarymo data yra 2018-05-02, kada Seimo kancleris gavo darbo grupės vadovo A. N. raštą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje keliamas ginčas dėl Seimo kanclerio Įsakymo, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, ir jam skirta tarnybinė nuobauda - papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2017-12-20 sprendimu Nr. SV-S-532 „Dėl darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti sudarymo“ sudarė darbo grupę pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti.
Komisijų sekretoriato vedėja 2017-12-21 raštu Nr. V-2017-11736, vadovaudamasi Komisijų sekretoriato nuostatų 6.7 ir 11 punktais, siekdama užtikrinti Komisijų sekretoriato funkcijų vykdymą ir sklandų darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti darbą, pavedė Komisijų sekretoriato patarėjui D. K. vykdyti darbo grupės sekretoriaus funkcijas ir padėti užtikrinti sklandų darbo grupės darbą.
Lietuvos Respublikos Seimo kancleris, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo A. N. 2018-05-02 raštą Nr. V-2018-4518 „Dėl darbo grupės sekretoriaus funkcijų“, 2018-05-07 įsakymu Nr.460-ĮVK(T)-7 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ sudarė komisiją ištirti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėjo D. K. galimą tarnybinį nusižengimą (toliau - Komisija) ir pavedė jai teisės aktų nustatytais terminais raštu pateikti Seimo kancleriui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus.
Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“, 2018-05-11 pranešimu Nr. V-2018-4806 „Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą“ pasirašytinai informavo Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėją D. K. apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą ir paprašė pateikti paaiškinimą dėl pranešime nurodyto galimo tarnybinio nusižengimo per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo įteikimo dienos. Pranešime nurodyta, kad yra duomenų (Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo A. N. 2018-05-02 raštas Nr. V-2018-4518 „Dėl darbo grupės sekretoriaus funkcijų“), jog D. K. yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y.: netinkamai atliko Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 460-ĮVK(P)-103 (kartu su 2016-02-08 įsakymu Nr. 460-ĮVK(P)-16 ir 2017-05-08 įsakymu Nr. 460-ĮVK(P)-132 padarytais pakeitimais), 7.2 punkte numatytą funkciją - padėti organizuoti Seimo valdybos sprendimu sudarytų komisijų ir Seimo nutarimu sudarytų komisijų darbą, t. y. kaip paskirtas darbo grupės sekretorius neužtikrino sklandaus Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017-12-20 sprendimu Nr. SV-S-532 „Dėl darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti sudarymo“ sudarytos darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti darbo (nerodė jokios iniciatyvos padėti suorganizuoti darbo grupės posėdžius, parengti darbo grupės posėdžių darbotvarkių projektus, neteikė pasiūlymų dėl darbo grupės uždavinių ir nagrinėjamų klausimų, neteikė darbo grupės nariams reikalingos informacijos ir dokumentų). Tokiu būdu pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; nesilaikė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 (toliau – Etikos taisyklės), 9 punkte nustatyto valstybės tarnautojų veiklos etikos pavyzdingumo principo (gebėti deramai atlikti savo pareigas, jas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai) - nerodė jokios iniciatyvos padėti suorganizuoti darbo grupės posėdžius, parengti darbo grupės posėdžių darbotvarkių projektus, medžiagą posėdžiams, nekomunikavo su darbo grupės vadovu. Tokiu būdu pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą pareigą laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių.
D. K. 2018-05-17 paaiškinime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėjo pareigybės aprašymo 7.2 punkte numatytą funkciją - padėti organizuoti Seimo valdybos sprendimu sudarytų komisijų ir Seimo nutarimu sudarytų komisijų darbą - negalima Seimo valdybos sprendimu sudaromų darbo grupės veiklą prilyginti Seimo komisijoms, o darbo grupės sekretoriaus funkcijas - Komisijų sekretoriato patarėjo funkcijoms. D. K. nuomone, viešoje teisėje turi būti taikomas imperatyvusis teisinis reguliavimo metodas, pagal kurį pagrindžiant teisės pažeidimą turi būti vadovaujamasi tam tikra teisės norma, o ne teisės analogija ar pranešime nurodomais teisės principais (šiuo atveju - valstybės tarnybos), kurie skirti teisės spragoms užpildyti ir teisės normoms aiškinti. Pastebėjo, kad Komisijų sekretoriato nuostatų 6.7 punkte nurodyta, kad Komisijų sekretoriatas tik dalyvauja Seimo valdybos ir Seimo kanclerio sudaromų ir kitų darbo grupių bei komisijų veikloje. Nurodė, kad VTĮ 3 priede „Valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas“ nėra tokios pareigybės kaip „darbo grupės sekretorius“, be to, jis nebuvo supažindintas su darbo grupės sekretoriaus pareigybės aprašymu. Pažymėjo, kad pažeidimo dispozicija yra paini, nes darbo grupės posėdžių inicijavimas yra darbo grupės vadovo prerogatyva (taikant analogiją su komisijos pirmininku), o posėdžių organizavimas jau priskirtas sekretoriui. Nurodė, kad darbo grupei savo iniciatyva siūlė darbotvarkės projektus, teikė medžiagą iš praeitos Seimo kadencijos, pasiūlė išplatinti parengtus Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo variantus, daugino pagrindinius teisės aktus, susijusius su nagrinėjamu klausimu, darbo grupės narius supažindino su visa tam gauta informacija ir dokumentais, pasiūlė į darbo grupę pakviesti Prezidentūros, Vyriausios rinkimų komisijos atstovus ir kt. Pažymėjo, kad darbo grupės vadovo dar po antro posėdžio paklausė ar patarėjų lygyje rengti Konstitucijos pakeitimo variantus, tačiau darbo grupės vadovas to atsisakė.
Komisija, atlikdama galimą tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2018-05-22 posėdyje apklausė Komisijų sekretoriato vedėją J. K.-O. ir paprašė raštu pateikti jai žinomą ir jos turimą informaciją apie Komisijų sekretoriato patarėjo D. K. darbą, vykdant darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti sekretoriaus funkcijas.
Komisija 2018-05-23 posėdyje apklausė Komisijų sekretoriato patarėją D. K., kuris paaiškino, kad darbo grupės vadovas - Seimo Pirmininko pavaduotojas A. N. jam dėl darbo grupės veiklos organizavimo pavedė bendrauti per jo padėjėją - sekretorę Ž. B.. Būdamas darbo grupės sekretoriumi, jis tikėjosi aktyvesnių veiksmų iš darbo grupės vadovo ir suprato, kad jis turi atlikti tai, kas jam yra pavedama. Seimo Pirmininko pavaduotojo A. N. padėjėja Ž. B. jį informuodavo apie numatomą darbo grupės posėdžio datą, o jis atlikdavo visus reikalingus veiksmus. Seimo Pirmininko pavaduotojas A. N., kaip darbo grupės vadovas, jokių priekaištų jam dėl jo darbo kokybės nereiškė, raginimų atlikti sekretoriaus funkcijas jis sulaukdavo tik iš jo padėjėjos-sekretorės Ž. B..
D. K. 2018-05-24 pateikė papildomus paaiškinimus. Nurodė, kad sudarius darbo grupę, jis savo iniciatyva apsilankė pas darbo grupės vadovą aptarti būsimų darbų. Darbo grupės vadovui nutarus organizuoti pirmąjį 2018-01-11 posėdį, elektroniniu paštu sukvietė visus darbo grupės narius, savo iniciatyva išsiuntė medžiagą, susijusią su nagrinėjamu klausimu (Seimo nutarimą dėl darbo grupės sudarymo, Pilietybės įstatymą, Referendumo įstatymą, Konstitucinio Teismo nutarimus), apie darbo grupės posėdį savo iniciatyva informavo 3 kartus elektroniniu paštu. Darbo grupės posėdžio darbotvarkės nerengė, nes taip buvo nusprendęs darbo grupės vadovas. Prieš posėdį savo iniciatyva darbo grupės vadovui surinko ir nusiuntė medžiagą, susijusią su Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimu, tarp jų ir praeitos kadencijos metu Konstitucijos komisijos priimtas išvadas bei parengtus Konstitucijos pakeitimo variantus, sociologinį tyrimą ir t. t. Taip pat pasiūlė į darbo grupę pakviesti Respublikos Prezidentūros, VRK atstovus. Po posėdžio D. K. paklausus darbo grupės vadovo, ar patarėjų lygyje reikėtų parengti Konstitucijos pakeitimo variantus, jam buvo atsakyta, kad tuo pasirūpins jis pats. Parengė posėdžio protokolą bei išsiuntė raštus institucijoms dėl atstovų į darbo grupę delegavimo. D. K. nurodė, kad darbo grupės vadovui pranešus apie reikalingumą šaukti antrąjį posėdį, jo datą derino su darbo grupės nariais, jo pavedimu parengė darbotvarkę. Apie darbo grupės posėdį darbo grupės narius informavo 2 kartus elektroniniu paštu. Darbo grupės posėdžiui savo iniciatyva surinko ir padaugino praeitos kadencijos Konstitucijos komisijos rengtus Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo variantus. Nurodė, kad po posėdžio parengė raštą frakcijoms dėl siūlytinos formuluotės bei posėdžio protokolą. Pavedus darbo grupės vadovui, 2018-05-11 suorganizavo dar vieną darbo grupės posėdį, apie jį darbo grupės narius informavo 4 kartus elektroniniu paštu. Po posėdžio parengė posėdžio protokolą.
Komisija, atlikdama galimą tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažino su Komisijų sekretoriato vedėjos J. K.-O. 2018-05-25 raštu Nr. V-2018-5264, kuriame ji paaiškino, kad 2017 m. gruodžio viduryje gavusi iš Seimo kanclerės žodinį pavedimą deleguoti iš Komisijų sekretoriato patarėją numatomos Seimo valdybos sprendimu sudaryti darbo grupės sekretoriaus funkcijoms atlikti, nusprendė į ją deleguoti Komisijų sekretoriato patarėją D. K., nes jis labiausiai iš Komisijų sekretoriato tarnautojų yra įsigilinęs į dvigubos pilietybės klausimus, kadangi kelerius metus talkina Seimo Konstitucijos komisijai. Nepaisydama to, kad Seimo valdybos sprendime yra nurodyta patarėjo D. K. pavardė ir funkcijos (darbo grupės sekretorius), ji, vadovaudamasi Komisijų sekretoriato nuostatų 6.7 ir 11 punktais ir siekdama užtikrinti Komisijų sekretoriato funkcijų vykdymą ir sklandų darbo grupės darbą, 2017-12-21 pavedimu Nr. V-2017-11736 „Dėl darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti sekretoriaus funkcijų“ pavedė D. K. vykdyti darbo grupės sekretoriaus funkcijas ir padėti užtikrinti sklandų darbo grupės darbą bei informuoti ją apie atvejus ir aplinkybes, dėl kurių nėra galimybių vykdyti darbo grupės sekretoriaus funkcijų.
Nurodė, kad nuo darbo grupės sudarymo iki 2018 m. gegužės vidurio vyko 3 darbo grupės posėdžiai: 2018-01-11, 2018-02-01 ir 2018-05-11. Dėl patarėjo D. K. neatsakingumo ir aplaidaus funkcijų vykdymo, darbo grupės veikla ne visada vyko sklandžiai, todėl ja turėjo aktyviai rūpintis darbo grupės vadovo A. N. kaip Seimo nario padėjėja-sekretorė Ž. B., kuri įvairiais būdais (žodžiu ir el. paštu) ragino patarėją D. K. tinkamai ir laiku vykdyti darbo grupės sekretoriaus funkcijas - atlikti konkrečius posėdžių organizavimo ir posėdžių medžiagos rengimo darbus. Dėl patarėjo D. K. nepareigingumo ir neatsakingumo (būtinybės darbo grupės vadovui ir padėjėjai- sekretorei Ž. B. nuolat raginti patarėją D. K. atlikti konkrečius darbus) 2018-01-31 Ž. B. telefonu perdavė jai kaip Komisijų sekretoriato vedėjai darbo grupės vadovo nusiskundimus. Nurodė, kad 2018-02-01 ji šiuo klausimu kalbėjosi su darbo grupės vadovu A. N., kuris pokalbio metu patvirtino, kad turi nusiskundimų dėl patarėjo D. K. veiklos, tačiau nusprendė visgi suteikti patarėjui D. K. dar vieną galimybę tęsti sekretoriaus funkcijas, tikėdamasis, kad patarėjo D. K. kaip darbo grupės sekretoriaus atsakingumas ir aktyvumas padidės. Tą pačią dieną ji perdavė D. K. darbo grupės vadovo nusiskundimus ir sprendimus bei paragino būti pareigingam, atsakingam, laiku ir kokybiškai vykdyti darbo grupės vadovo pavedimus bei užtikrinti sklandžią darbo grupės veiklą.
Pažymėjo, kad patarėjas D. K. nevykdė jos pavedimo ištaisyti paties parengtuose raštuose padarytas turinio klaidas - keli raštai buvo išsiųsti skirtingoms institucijoms, tačiau juose nurodyta, kad prašoma deleguoti į darbo grupę atstovą iš kitos institucijos arba rašte visiškai nenurodytas institucijos pavadinimas. Ji kelis kartus žodžiu ragino patarėją D. K. el. paštu parašyti priminimą Seimo frakcijoms, kad jos pateiktų darbo grupei siūlymus dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (dėl dvigubos pilietybės įteisinimo) formuluotės. Jai 2018-05-10 pasiteiravus, ar frakcijos neatsakė į raginimus, patarėjas D. K. atsakė, kad jis nesiuntė raginimų, bet skambino telefonu frakcijoms, o tai nedavė jokių rezultatų.
Patarėjas D. K. darbo grupės trijų posėdžių darbotvarkių nepersiuntė el. paštu Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriui, todėl apie posėdžius nebuvo pranešta Seimo interneto svetainėje renginių kalendoriuje. Apie 2018-05-11 darbo grupės posėdį D. K. el. paštu pranešė Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriui tik po jos raginimo. Nurodė, kad dvigubos pilietybės (Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo) klausimas yra labai aktualus užsienyje gyvenantiems lietuviams - Pasaulio lietuvių bendruomenei, todėl informacijos apie numatomus darbo grupės posėdžius paskelbimas viešai Seimo interneto svetainėje yra būtinas. Dėl darbotvarkių skelbimo Seimo interneto svetainėje ir jų perdavimo Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriui patarėjas D. K. ne vieną kartą yra gavęs pastabų iš jos, kaip Komisijų sekretoriato vedėjos, bet patarėjo D. K. veikla šiuo klausimu iš esmės nepasikeitė.
Pažymėjo, kad 2018-05-11 darbo grupės posėdžio organizavimu daugiausiai rūpinosi ne patarėjas D. K., o Seimo nario padėjėja-sekretorė Z. B. ir Komisijų sekretoriato patarėja J. Š., talkinanti Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijai (toliau - Seimo ir PLB komisija), kadangi šios komisijos pirmininkas pažadėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovams, kad 2018-05-11 vyks darbo grupės posėdis ir bus svarstomi Seimo ir PLB komisijos siūlymai dėl pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Ne patarėjas D. K., o patarėja J. Š. darbo grupės nario A. V. (kuris yra Seimo ir PLB komisijos pirmininkas) prašymu į darbo grupės posėdį pakvietė kviestuosius asmenis - Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovus ir jų pasiūlytus teisininkus.
Darbo grupės vadovui pateikus prašymą pakeisti darbo grupės sekretorių, jos pavedimu patarėjas D. K. perdavė Komisijų sekretoriato patarėjai V. K. darbo grupės dokumentus. Dokumentų perdavimo metu paaiškėjo, kad trūksta dalies dokumentų - patarėjas D. K. dėl to pasiteisino, kad jis nežino, kur yra trūkstami dokumentai, teigdamas, kad jie galbūt kur nors pas jį kabinete Seimo komisijų dokumentų segtuvuose. Dalis dokumentų, kurie turėjo būti sudėti į dokumentų bylą, kopijų buvo papildomai renkama iš padėjėjos sekretorės Ž. B.. Tai pagrindžia, kad patarėjas neatsakingai elgėsi su darbo grupės dokumentais.
Pažymėjo, kad darbo grupės sekretoriaus funkcijų vykdymas yra identiškas talkinimo Seimo komisijoms darbams, tik yra žymiai mažesnės apimties. Todėl nekyla abejonių, kad patarėjas D. K. žinojo, ką privalo atlikti vykdydamas darbo grupės sekretoriaus funkcijas. Nurodė, kad patarėjo D. K. veikla nepagerėjo net po darbo grupės pirmininko ir jos pastabų ir įspėjimo dėl aplaidaus darbo grupės sekretoriaus funkcijų vykdymo.
Komisijų sekretoriato vedėja rašte nurodė patarėjo D. K. darbo krūvį 2017 m. gruodžio mėn. - 2018 m. balandžio mėn. Jam be darbo grupės sekretoriaus funkcijų buvo pavesta: nuolat talkinti Seimo Konstitucijos komisijai (minėtu laikotarpiu vyko 3 komisijos posėdžiai – 2018-03-21, 2018-04-25 ir 2018-05-16. 2017 m. nevyko nei vienas posėdis); su kitais dviem Komisijų sekretoriato patarėjais - talkinti Seimo Antikorupcijos komisijai (komisijos pirmininkas D. K. yra pavedęs rengti atsakymus į komisijos gautus raštus. 2018-02-01 – 2018-05-21 patarėjas D. K. parengė 22 raštų projektus (vidutiniškai 6-7 raštų projektus per mėnesį), iš jų dauguma - pareiškėjo kreipimųsi persiuntimas kitoms institucijoms išnagrinėti pagal kompetenciją); laikinai (patarėjos R. B. nedarbingumo laikotarpiu) talkinti Seimo Migracijos komisijai (patarėjas D. K. talkino šios komisijos 2 posėdžiams (2018-03-21 ir 2018-03-28); kartu su kitais patarėjais talkinti Lietuvos Respublikos Seimo specialiajai tyrimo komisijai Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui A. S. pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti (jam buvo pavesta tik padaryti Antikorupcijos komisijos tyrimo dokumentų skaitmenines kopijas ir iki 2018-03-30 įkelti į komisijos e-aplinką. Maksimali pavedimo vykdymo trukmė - 3 dienos).
J. K.-O. savo rašte nurodo dar keletą patarėjui D. K. balandžio-gegužės mėn. jos duotų nenuolatinio pobūdžio pavedimų, kurių įvykdymo trukmė 1-3 dienos. Šiais pavedimais ji siekė patarėjui D. K. užtikrinti reikiamą darbo krūvį, nes jis buvo mažas dėl Konstitucijos komisijos veiklos nepakankamo aktyvumo, Antikorupcijos komisijos pirmininko pavedimų nedidelio skaičiaus ir apimties, taip pat pavedimais siekta užtikrinti visų komisijų sklandų darbą Komisijų sekretoriato tarnautojų nedarbingumo metu. Komisijų sekretoriato vedėja pasiūlė Komisijai, priimant sprendimus ir teikiant siūlymus Seimo kanclerei, atsižvelgti į tai, kad patarėjo D. K. aplaidus funkcijų vykdymas ir neatsakingumas yra dažnai pasikartojantis ir tapęs latentiniu, todėl jo veiklai būtina nuolatinė jos kontrolė, darbo grupės vadovo ir komisijų pirmininkų pavedimų vykdymo (kokybės ir vykdymo terminių laikymosi aspektais) kontrolė.
Komisija 2018-05-24 posėdyje apklausė darbo grupės vadovo - Seimo nario A. N. padėjėją-sekretorę Ž. B.. Ji nurodė, kad Seimo valdybai priėmus sprendimą sudaryti darbo grupę, darbo grupės vadovas A. N. pavedė jai kuruoti bei koordinuoti darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimus ir bendrauti su paskirtu darbo grupės sekretoriumi D. K.. Bendravimas su darbo grupės sekretoriumi dėl darbo grupės darbo dažniausiai vykdavo jos iniciatyva, ji planuodavo darbus ir prašydavo D. K. juos atlikti. Jis jokios iniciatyvos praktiškai nerodė.
Komisija, atlikdama galimą tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažino su Seimo nario A. N. padėjėjos-sekretorės Ž. B. 2018-05-29 raštu Nr. V-2018-5353 kuriame nurodė, kad nepasitenkinimas D. K., kaip darbo grupės sekretoriaus darbu, kilo praktiškai nuo pirmos darbo grupės posėdžio dienos, kuris įvyko 2018-01-11. Šio posėdžio protokolas buvo pateiktas su klaidomis - neteisingai parašytas posėdžio pirmininko vardas. Pirmą kartą nekreipė į tai dėmesio, suprato, kad visko gali nutikti ir ji protokolą pataisė, bet ta pati problema kartojosi ir vėliau. Ji prašydavo, jog parengtų darbotvarkes (kartą net surašė papunkčiui svarstytinus klausimus), kad išsiųstų reikalingą informaciją darbo grupės nariams, jei reikia - paskambintų, taisydavo protokolus, kurių, irgi reikėjo prašyti, kad būtų atsiųsti. Nurodė, kad iš D. K. trūko iniciatyvos, darbo grupės posėdžių sklandaus planavimo, organizuotumo, savarankiško darbo. Kartą D. K. išsiuntė el. paštu visiems darbo grupės nariams, nepatvirtintą darbo grupės pirmininko parašu, darbotvarkę. D. K. parengė 2018-02-02 raštą Nr. V-2018-1419 „Dėl referendumo“, kuriuo buvo kreiptasi į Seimo frakcijas su prašymu pateikti pasiūlymus dėl Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotės, kuri galėtų būti teikiama referendume dėl dvigubos pilietybės, tačiau ilgą laiką frakcijos pasiūlymų nepateikė ir ji žodžiu jo paprašė, kad būtų kreiptasi dar kartą. Jos nuomone, turėjo būti parengtas oficialus, papildomas raštas, kuriuo būtų kreiptasi į frakcijas, o ne skambinat telefonu, kaip padarė D. K.. Nurodo, kad jai dažnai tekdavo kelis kartus pakartoti ir priminti, ką reikia atlikti, ji pati turėjo atlikti posėdžių sekretoriaus funkcijas, kurios neįeina į jos pareigas. Bendras darbas buvo sunkus ir varginantis. Rašte nurodo, kad visų el. laiškų nėra išsisaugojusi, tačiau iš pateiktų pridedamų susirašinėjimų, galima matyti, kad D. K. trūksta atsakomybės, iniciatyvumo, organizuotumo, atidumo, savo pareigas atliko aplaidžiai, neatsakingai ir neapgalvotai.
Komisija, įvertinusi surinktus įrodymus, parengė 2018-05-31 išvadą Nr. V-2018-5435 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos komisijų sekretoriato patarėjo D. K. galimo tarnybinio nusižengimo“, kurioje padarė išvadą, kad D. K., turėdamas pareigą savarankiškai planuoti, organizuoti savo veiklą, rinktis darbo metodus, atlikti pavedimus, būti atsakingu, iniciatyviu, nesugebėjo užtikrinti sklandaus darbo grupės darbo, nerodė jokios iniciatyvos savarankiškai padėti suorganizuoti darbo grupės posėdžius, parengti darbotvarkių projektus, parengti reikalingą medžiagą posėdžiams, elgėsi atmestinai (nepakankamai atidžiai, rūpestingai ir protingai). Komisija konstatavo, kad patarėjas D. K., vykdydamas jam pavestas užduotis, netinkamai atliko savo pareigybės aprašymo 7.2 papunktyje numatytą funkciją „Seimo kanclerio pavedimu padėti organizuoti Seimo valdybos sprendimu sudarytų komisijų ir Seimo nutarimu sudarytų komisijų darbą“, t. y. kaip paskirtas darbo grupės sekretorius neužtikrino sklandaus darbo grupės darbo. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies punkto reikalavimus (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis), 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus (laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų), nesilaikė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei Taisyklių 9 punkte nustatyto valstybės tarnautojų veiklos etikos pavyzdingumo principo (gebėti deramai atlikti savo pareigas, jas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai) - nerodė jokios iniciatyvos padėti suorganizuoti darbo grupės posėdžius, parengti darbo grupės posėdžių darbotvarkių projektus, medžiagą posėdžiams. Komisija pasiūlė skirti Komisijų sekretoriato patarėjui D. K. tarnybinę nuobaudą - papeikimą.
Seimo kancleris Įsakymu pripažino, kad Komisijų sekretoriato patarėjas D. K. padarė tarnybinį nusižengimą - D. K., vykdydamas jam pavestas užduotis, netinkamai atliko savo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, t. y. kaip paskirtas darbo grupės sekretorius neužtikrino sklandaus darbo grupės Dėl pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti darbo. Savo veiksmais jis pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis), 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus (laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų), nesilaikė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei Taisyklių 9 punkte nustatyto valstybės tarnautojų veiklos etikos pavyzdingumo principo (gebėti deramai atlikti savo pareigas, jas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai) - nerodė jokios iniciatyvos padėti suorganizuoti darbo grupės posėdžius, parengti darbo grupės posėdžių darbotvarkių projektus, medžiagą posėdžiams. Skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato VTĮ, kurio 28 straipsnyje nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinės atsakomybės taikymo procedūriniai klausimai sureglamentuoti Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 ,,Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 13 punktą nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.
Aptartų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui, laikantis Taisyklėse numatytos procedūros, gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad VTĮ įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose, parengtuose ir patvirtintuose vadovaujantis VTĮ 8 straipsnio 7 dalimi bei Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 685 nuostatomis.
Taip pat akcentuotina, kad visos veikos, už kurias valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda, turi būti nustatytos ir atitinkamai kvalifikuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, o kilus ginčui dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos, teismas patikrina, ar nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Ginčo nagrinėjimo stadijoje pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos, valstybės tarnautojui negalima pareikšti daugiau kaltinimų negu nustatyta atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą (žr. LVAT 2011-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).
Tyrimo rezultatai, inter alia duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikaciją, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (žr. LVAT 2010-06-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143–956/2010, 2010-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010).
Įvertinus išvadą ir įsakymą matyti, kad pareiškėjo veika kvalifikuota pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus, kurie nustato valstybės tarnautojų bendrąją pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Pažymėtina, kad ši įstatymo norma gali būti pažeista valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą tarnybinį nusižengimą, kuris tarnybinio patikrinimo motyvuotoje išvadoje kvalifikuojamas pagal atitinkamą (pažeisto) teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą). Išvadoje nurodyta, kad D. K. pažeidė Pareigybės aprašymo 7.2 punkto ir Taisyklių 9 punkto reikalavimus.
Pareigybės aprašymo 7.2 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas Seimo kanclerio pavedimu padeda organizuoti Seimo valdybos sprendimu sudarytų komisijų ir Seimo nutarimu sudarytų komisijų, išskyrus Komisijų, nurodytų šio pareigybės aprašymo 7.1 papunktyje, darbą, įskaitant šio pareigybės aprašymo 7.1 papunktyje nurodytų funkcijų, atsižvelgiant į aptarnaujamos komisijos kompetenciją ir vykdomą veiklą, atlikimą.
Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, vadovaudamasis pavyzdingumo principu, privalo: 9.1. būti nepriekaištingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulintis; 9.2. būti mandagus, malonus, paslaugus ir tvarkingas; 9.3. savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai; 9.4. būti tolerantiškas, pagarbiai elgtis su kitais valstybės tarnautojais, kitais žmonėmis; 9.5. visose situacijose veikti profesionaliai ir humaniškai, teikti tą informaciją, pagalbą ar paslaugą, kuri yra būtina, bet kartu gebėti teisingai ir taktiškai atmesti neteisėtus prašymus; 9.6. suteikti žmonėms informaciją apie jų teises, pareigas, galimybes ir galimus padarinius, nedarydamas įtakos žmogaus apsisprendimui ir jo interesams; 9.7. konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai, išklausyti abiejų pusių argumentus ir ieškoti objektyviausio sprendimo; 9.8. pripažinti savo klaidas ir jas taisyti arba siūlyti taisyti.
Teismo vertinimu, išvada akivaizdžiai ir aiškiai tvirtina, kad Komisija surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo tiriamą pažeidimo faktą, argumentavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši išvada yra grindžiama, nurodė, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (VTĮ 3 str. 2 d. 8 p., 15 str. 1 d. 4 p., 5 p., Taisyklių 9 p., Pareigybės aprašymo 7.2 p.), pažeidimo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kad buvo pažeisti vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, pateiktas pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn.
Iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados ir kitų įrodymų, nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu gautos informacijos dėl galimai padaryto pažeidimo patikrinimui buvo išsamiai patikrinti dokumentai (Seimo Pirmininko pavaduotojo A. N. 2018-05-02 raštas Nr. V-2018-4518 „Dėl darbo grupės sekretoriaus funkcijų“, Komisijų sekretoriato vedėjos J. K.-O. 2018-05-25 raštas Nr. V-2018-5264 ir prie jo pridedami dokumentai, Komisijų sekretoriato patarėjo D. K. 2018-05-17 paaiškinimas ir 2018-05-24 papildomas paaiškinimas ir prie jo pridėti dokumentai, Seimo nario A. N. padėjėjos-sekretorės Ž. B. 2018-05-29 raštas Nr. V-2018-5353) ir nustatyta reali esama padėtis, susijusi su darbo grupės pasirengimo dėl dvigubos pilietybės referendumo veikla.
Teismas, atsižvelgdamas į teisės aktų normas, reglamentuojančias ginčo santykius, byloje nustatytas aplinkybes bei įvertinęs tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, daro išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir jam skirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nuo darbo grupės sudarymo 2017-12-20 buvo suorganizuoti 2 darbo grupės posėdžiai, t. y. 2018-01-11 ir 2018-02-01. Dar vienas darbo grupės posėdis buvo suorganizuotas 2018-05-11. Iš susirašinėjimo el. paštu tarp patarėjo D. K. ir Seimo nario A. N. padėjėjos-sekretorės Ž. B. matyti, kad tik esant jos nuolatiniams raginimams bei tik Komisijų sekretoriato vedėjai J. K.-O. kontroliuojant D. K. darbą, buvo atliekami konkretūs darbai, pačiam D. K. nerodant jokios iniciatyvos. Tai, kad jis sulaukdavo raginimų atlikti darbo grupės sekretoriaus funkcijas iš Seimo nario A. N. padėjėjos- sekretorės Ž. B. pripažįsta ir pats patarėjas D. K.. Patarėjas D. K. darbo grupės trijų posėdžių darbotvarkių nepersiuntė el. paštu Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriui, todėl apie posėdžius nebuvo pranešta Seimo interneto svetainėje renginių kalendoriuje. D. K. rengti raštai valstybės institucijoms, posėdžio protokolai, darbotvarkių projektai patvirtina, kad patarėjas D. K. atmestinai vykdė darbo grupės sekretoriaus funkcijas - parengti raštai ir protokolai yra su klaidomis, netikslumais. D. K. rengtame rašte Seimo frakcijoms, kad jos pateiktų darbo grupei siūlymus dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (dėl dvigubos pilietybės įteisinimo) formuluotės, nenurodytas terminas, iki kada jos turėtų pateikti pasiūlymus, todėl jo išsiuntimas nedavė jokių rezultatų. Darbo grupės posėdžiams nebuvo pateikta išsami, tiksli, apibendrinanti informacija - darbo grupėms nariams buvo persiunčiami patys įstatymai, Konstitucinio Teismo nutarimai, tik antrojo 2018-02-11 posėdžio metu buvo išdalinta Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies keitimo variantai, nors kaip nurodo ir pats D. K., šie variantai buvo rengti dar praeitos Seimo kadencijos Konstitucijos komisijos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, surinkti duomenys patvirtina išvadoje suformuluotą teiginį, kad D. K., turėdamas pareigą savarankiškai planuoti, organizuoti savo veiklą, rinktis darbo metodus, atlikti pavedimus, būti atsakingu, iniciatyviu, nesugebėjo užtikrinti sklandaus darbo grupės darbo, nerodė jokios iniciatyvos savarankiškai padėti suorganizuoti darbo grupės posėdžius, parengti darbotvarkių projektus, parengti reikalingą medžiagą posėdžiams, elgėsi atmestinai, nepakankamai atidžiai, rūpestingai ir protingai. Darytina išvada, kad Komisija pagrįstai konstatavo, kad patarėjas D. K., vykdydamas jam pavestas užduotis, netinkamai atliko savo pareigybės aprašymo 7.2 papunktyje numatytą funkciją „Seimo kanclerio pavedimu padėti organizuoti Seimo valdybos sprendimu sudarytų komisijų ir Seimo nutarimu sudarytų komisijų darbą“, t. y. kaip paskirtas darbo grupės sekretorius neužtikrino sklandaus darbo grupės darbo. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punkto reikalavimus, nesilaikė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei Taisyklių 9 punkte nustatyto valstybės tarnautojų veiklos etikos pavyzdingumo principo - nerodė jokios iniciatyvos padėti suorganizuoti darbo grupės posėdžius, parengti darbo grupės posėdžių darbotvarkių projektus, medžiagą posėdžiams, todėl savo veiksmais sukėlė neigiamas pasekmes.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis.
Dėl nuobaudos skyrimo termino konstatuotina, kad D. K. padarė tęstinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą. Tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Taigi pažeidimo padarymo diena sutampa su tęstinio pažeidimo pabaigos diena, t. y. laikytina, kad tarnybinio nusižengimo padarymo data yra 2018-05-02, kai Seimo kancleris gavo darbo grupės vadovo A. N. raštą.
Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad turėjo būti parengtas darbo grupės sekretoriaus pareigybės aprašymas. Pažymėtina, kad pareigybių aprašymai rengiami tik įsteigtoms pareigybėms. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo paskirtas ne į naujas pareigas. Teismo vertinimu, pareiškėjui buvo suteiktas laikinas terminuotas pavedimas, t. y. funkcija pačioje darbo grupėje, todėl rengti darbo grupės sekretoriaus pareigybės aprašymą nebuvo teisinio pagrindo.
Teismas pareiškėjo teiginius, kad Komisijų sekretoriato vedėja J. K.-O. K. pateikė melagingus ir tiesos neatitinkančius liudijimus, vertina kaip pareiškėjo gynybinę poziciją. Komisijų sekretoriato vedėja pateikė Komisijai konkrečius pareiškėjo rengtus dokumentus, kurie patvirtina, kad patarėjas D. K. atmestinai vykdė darbo grupės sekretoriaus funkcijas - parengti raštai ir protokolai yra su klaidomis, netikslumais.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad Seimo kanclerio 2018-06-06 įsakymas Nr. 460-ĮVK(T)-11 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).