- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-08-01
- Bylos Nr.
- 1-2270-295/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14352-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Kaltinamasis
- M. J.
- Kategorijos
išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje
M. J. (M. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis suvirintoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas 2017-01-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 50 MGL bauda, baudą sumokėjęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini),
kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. J. (M. J.), mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2016 m. kovo 26 d., apie 18:30 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.54 ‰ girtumas), tarpusavio konflikto su savo buvusia sutuoktine M. J. metu, dešine ranka stipriai sugriebė pastarajai už plaukų pakaušio srityje, taip nukentėjusiajai M. J. sukeldamas fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, kaltinamasis M. J. (M. J.), mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2017 m. liepos 8 d., apie 22:00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.82 ‰ girtumas), tarpusavio konflikto su savo buvusia sutuoktine M. J. metu, kumščiu sudavė jai vieną smūgį į kairę akį, taip nukentėjusiajai M. J. sukeldamas fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinimas kaltinamajam M. J. grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis M. J. savo kaltę jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis tiek 2016 m. kovo 26 d., tiek 2017 m. liepos 8 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame jis gyvena kartu su savo buvusia sutuoktine M. J., tarpusavio konflikto metu, panaudojo smurtą savo buvusios sutuoktinės atžvilgiu. Dėl padarytų nusikalstamų veikų ir panaudoto smurto prieš savo buvusią žmoną kaltinamasis M. J. labai gailisi (T. 1., b.l. 24, 27, 29, 72; T. 2., b.l. 21-22).
Smurto nukentėjusiosios M. J. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiais policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (T. 1., 3-4; T. 2., b.l. 6-8), alkoholio matuoklio parodymais (T. 1., b.l. 36; T. 2., b.l. 27), prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (T. 1., b.l. 55-60) bei nukentėjusiosios M. J. pareiškimu apie tai, kad 2016 m. kovo 26 d. ją pradėjo mušti buvęs jos sutuoktinis (T. 1., b.l. 2), o taip pat pažyma apie registruotą įvykį, iš kurio turinio matyti, kad 2017-07-08, apie 22-32 val., policijoje buvo gautas nukentėjusiosios M. J. ir kaltinamojo M. J. kaimynės pranešimas telefonu, kad M. J. sudavė ranka į akį savo žmonai M. J., o bute girdisi muštynių garsai, moters riksmas, ir prašymas iškviesti policijos pareigūnus (T. 2., b.l. 3).
Atsižvelgdamas į šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teisėjas konstatuoja, kad kaltinamojo M. J. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo, nekelia abejonių, jo kaltė fizinio skausmo sukėlimu, padarytu mušant nukentėjusiąją, patvirtinama kitais įrodymais, todėl teisėjas daro išvadą, kad kaltinamojo M. J. kaltė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu yra įrodyta, ir jo padarytos veikos atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia mušdamas (suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas), kartu su juo viename bute gyvenančią savo sutuoktinę M. J., sukėlė jai fizinį skausmą. Nors santuoka tarp kaltinamojo M. J. ir nukentėjusiosios M. J., įstatymais nustatyta tvarka yra nutraukta (T. 1., b.l. 40), tačiau jie ir toliau gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, o šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tiek nukentėjusioji M. J., tiek kaltinamasis M. J., todėl nors kaltinamasis ir nukentėjusioji įregistravo santuokos nutraukimą, tačiau toliau kartu su kaltinamuoju gyvenanti ir bendrą ūkį vedanti jo buvusi sutuoktinė M. J., pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 2 dalis), turi būti laikoma nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare.
Kaltinamojo M. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. J., teisėjas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes bei į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau teistas už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė būdamas girtas, taip pat į tai, kad jis dirba, o taip pat į tai, kad kaltinamasis sutinka, jog jam būtų skirta laisvės apribojimo bausmė ir daro išvadą, kad kaltinamajam M. J. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, taikant įstatyme numatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios gali padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 2., b.l. 24-25). Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad M. J. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam skirtinos bausmės rūšį ir siekdamas tinkamo teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo mano, kad kaltinamajam M. J. paskirta kardomoji priemonė turi būti taikoma iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,
nusprendžia:
M. J. (M. J.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir jam paskirti:
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už 2016-03-26 padarytą nusikalstamą veiką, - laisvės apribojimą devyniems mėnesiams;pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už 2017-07-08 padarytą nusikalstamą veiką, - laisvės apribojimą vieneriems metams.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmė pridedant dalį švelnesnės bausmės, M. J. paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu M. J. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį tęsti darbą, o netekus darbo nedelsiant užsiregistruoti darbo biržoje, o taip pat, vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, įpareigoti kaltinamąjį M. J. per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išklausyti visą programos kursą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į M. J. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2016 m. kovo 26 d. 19:40 val. iki 2016 m. kovo 27 d. 12:13 val. (vieną dieną) ir nuo 2017 m. liepos 8 d. 23:15 val. iki 2017 m. liepos 10 d. 10:52 val. (dvi dienas), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
M. J. paskirtą kardomąją priemonę palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Nuteistajam M. J. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.
Taip pat išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir kaltinamasis privalo atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.