Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkų ir įkeisto turto savininkų A. B., A. B., D. B. ir UAB „Runikos investicijų centras“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1297-589/2012 pagal pareiškėjo – kreditoriaus AB DNB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius AB DNB bankas ir skolininkai A. B. bei A. B. 2010-05-04 sudarė kreditavimo sutartį Nr. PRD20100420 su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Siekiant užtikrinti sutarties prievolių įvykdymą skolininkai kreditoriui įkeitė hipotekos lakštu 04/1/2010/0001386, įregistruotu 2010-05-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje, nekilnojamuosius daiktus:

- 6,7600 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Runikos investicijų centras“;

- 0,3576 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį D. B.;

- 398,55 kv. m. kontorą, ofisą, patalpą Nr. 2, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „Runikos investicijų centras“;

- 1244,40 kv. m. gamybinę patalpą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią A. B.;

- 4I1p elektros pastotę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią A. B.;

- kiemo statinius (aptvėrimas, kiemo aikštelė), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priklausančią A. B..

Tos pačios prievolės užtikrinimui yra sudarytas įkeitimo lakštas ID 04/2/2010/0001393, kuriuo įkeista nuomos teisė į 0,3565 ha ploto žemės sklypą, įkaito davėjas A. B.. Skolininkams nevykdant skolinių įsipareigojimų, kreditorius prašė išieškoti iš skolininkų 412 824,00 EUR skolą bei 139,00 Lt žyminio mokesčio, areštuoti įkeistą turtą bei įspėti skolininkus, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių.

Atskiruoju skundu skolininkai ir įkeisto turto savininkai A. B., A. B., D. B. ir UAB „Runikos investicijų centras“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-01 nutartį panaikinti. Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Priešingai nei sprendė teismas, 2010-05-04 kreditavimo sutartis Nr. PRD20100420 nėra nutraukta. 2011-07-13 raštais Nr. 30.58.37/905 ir Nr. 30.58.37/906 AB DNB bankas tik įspėjo A. B., A. B. ir UAB „Runikos investicijų centras“, kad nepadengus įsiskolinimo bankas bus priverstas sutartis nutraukti ir pradėti vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto ir kito pareiškėjams priklausančio turto. Tos pačios dienos banko raštuose „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo“ skolos dydis pareiškėjams yra nurodytas skirtingas, nors pagal 2010-05-04 kreditavimo sutartį UAB „Runikos investicijų centras“ yra tik įkeisto turto savininkas, o ne skolininkas. Kitas įkeisto turto savininkas pareiškėjas D. B. apie įsipareigojimų nevykdymą išvis nebuvo įspėtas ir apie tai sužinojo tik iš skundžiamos nutarties. Šiuo atveju būtent pats AB DNB bankas pareiškėjus įkalbėjo paimti tokį didelį kreditą ir jį investuoti į kitų šalių vertybinius popierius, kuriuos administravo pats bankas. Kad banko pažadai nepasiteisino, neigiamas pasekmes turėtų prisiimti ir bankas, o ne skolos išieškojimą iš karto nukreipti į pareiškėjų įkeistą turtą. Be to, hipotekos teisėjos nutartis priimta vadovaujantis tik AB DNB bankas teiginiais, jog skola bankui sudaro 412 842 EUR bei 139 Lt žyminio mokesčio. Tai ginčytina skola. Esant ginčui dėl skolos dydžio, hipotekos teisėjas negali pradėti išieškojimo iš įkeisto turto veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas kreditoriaus prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto, yra pagrįsta ir teisėta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 15 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-272/2011) nurodė, kad hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str.).

Teismo vertinimu, hipotekos teisėjo vaidmuo neapsiriboja tik formalių veiksmų atlikimu ir įrodymų vertinimu, todėl, kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 str., CPK 558 str.) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas – patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos. Be to, hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas atliko prieš tai nurodytų įrodymų vertinimą bei kreditavimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolę, todėl neįmanoma nustatyti, ar ilgalaikė kreditavimo sutartis (b. l. 14-18) buvo nutraukta laikantis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 6.217 str. 3 d.). O būtent – skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad kreditorius vienašališkai kredito sutartį nutraukė 2011-12-29, prieš tai skolininkus registruotu raštu 2011-07-16 įspėjęs dėl galimo sutarties nutraukimo prieš terminą ir tokio nutraukimo pasekmių. Tačiau iš byloje esančio pranešimo dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo matyti, jog kreditorius UAB „Runikos investicijų centras“ įspėjo 2011-07-13 ( b. l. 25,45 ), kuriame tik nurodoma, kad skolininkams nevykdant prisiimtų įsipareigojimų bankas bus priverstas nutraukti sutartį. Pagrįstas UAB „Runikos investicijų centras“ argumentas, kad įspėjimuose nurodytas skirtingas įsiskolinimas, nors jie išrašyti tą pačią dieną. A. B. ir A. B. įspėjimas išsiųstas ne liepos 16 dieną, kaip teigia pirmos instancijos teismas, bet 2011-10-03, kuriame teigiama, kad neįvykdžius finansinių įsipareigojimų iki 2011-11-08, bankas kitą dieną po minėto termino pasibaigimo vienašališkai nutraukia kreditavimo sutartį bei pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto ir kito skolininkams priklausančio turto bei lėšų (b. l. 29). Pagrįstas apeliantų argumentas, kad byloje nėra jokių duomenų, kad sutartis vienašališkai nutraukta 2011-12-29. Kokiais įrodymais rėmėsi teismas, konstatuodamas nutarties nutraukimo datą, neaišku. Byloje išvis nėra duomenų ar kreditavimo sutartis yra nutraukta, kaip ir nėra duomenų, koks buvo įsiskolinimas sutarties nutraukimo dienai. Byloje esančiais pareiškimais ( b.l. 3-4, 43-44 ) įsiskolinimas nurodomas 2012-01-16 ir 2012-02-23. Teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog įkeisto turto savininkas D. B. apie įsipareigojimų nevykdymą iš vis nebuvo įspėtas. Byloje nėra įrodymų, kad D. B. buvo įspėtas.

Atsižvelgiant į prieš tai nurodytus argumentus, teismas spendžia, kad negalima pripažinti, jog byla išspręsta teisingai. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Kadangi bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.