Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-98/2007

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2007-01-02
Bylos Nr.: 2A-98/2007
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė
Atsakovas: valstybės biudžetinės įstaigos Nacionalinio M, Muziejui, uždarajai akcinei bendrovei „Fodio“, Kultūros ministerijai
Ieškovas: B. V.
Advokatai: Gytis Mekionis, Gintaras Balčiūnas

Civilinė byla Nr. 2A-98/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 84; 44.5.2.17; 44.8 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. sausio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičiūtei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Gyčiui Mekioniui,

atsakovų atstovams Nijolei Janinai Matulevičienei, advokatams Gintarui Balčiūnui, Jonui Leikauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo valstybės biudžetinės įstaigos Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus (toliau – Muziejus) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-169-395/2006 pagal ieškovės B. V. – F. ieškinį atsakovams Muziejui, uždarajai akcinei bendrovei „Fodio“ ir Kultūros ministerijai dėl autorinio atlyginimo, kompensacijos bei negautų pajamų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė B. V. – F. pareiškė ieškinį, kurį papildžiusi, prašė priteisti iš atsakovų Muziejaus, UAB „Fodio“ ir Kultūros ministerijos 500 000 Lt autorinio atlyginimo, 2 170 000 Lt negautų pajamų, 6 510 000 Lt kompensaciją (viso – 9 180 000 Lt), bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1-6, 2 t., b. l. 126-130), o 2006 m. sausio 10-24 d.d. teismo posėdžio metu ieškovė prašė nurodytus reikalavimus priteisti solidariai iš visų atsakovų (2 t., b. l. 185, 195).

Ieškovė nurodė, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad ji yra 1997 m. Italijoje išleisto leidinio „M. K. Čiurlionis. Paveikslai. Eskizai. Mintys” autorė sudarytoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. liepos 29 d. nutartis c.b. Nr. 2A-260/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-2/2003 pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl autorystės pripažinimo, autorinių teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo). Ieškovė pažymėjo, kad atsakovai šį leidinį leidžia ir platina pažeisdami jos autorines turtines teises, todėl atsakovai privalo atlyginti autorinį atlyginimą, negautas pajamas ir kompensaciją (1964 m. CK 515, 527, 519, 540 str., Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 65 str. 1 d. 5 p.). Prašomų priteisti 2 170 000 Lt negautų pajamų dydį ieškovė grindė tuo, jog atsakovai galėjo išleisti nurodyto leidinio akademinį variantą 26 000 egzempliorių tiražu, populiarųjį - 29 000 egzempliorių tiražu. Abiejų leidinių vieno egzemplioriaus savikaina – 24,50 Lt, tačiau akademinis leidinys buvo pardavinėjamas po 125 Lt, o populiarusis – po 100 Lt. Ieškovės manymu, atsakovai už akademinio leidinio vieną egzempliorių gavo apie 50 Lt, o už populiariojo – 30 Lt, viso už akademinį leidinį priteistina – 1 300 000 Lt (26 000 x 50) negautų pajamų, o už populiarųjį – 870 000 Lt (29 000 x 30). Prašydama priteisti kompensaciją, ieškovė pažymėjo, jog atsakovai toliau pažeidinėja jos teises, todėl taikytina ATGTĮ numatyta sankcija – 300 proc. negautų pajamų dydžio kompensacijos priteisimas.

Atsakovai Muziejus ir UAB „Fodio“ prašė taikyti ieškinio senatį (1 t., b. l. 85-86, 96-97).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2006 m. sausio 24 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų Muziejaus ir UAB „Fodio“ 927 760 Lt negautų pajamų, ieškinį atsakovui Kultūros ministerijai atmetė; priteisė iš atsakovo UAB „Fodio“ ieškovei 101,10 Lt advokato pagalbos išlaidų, valstybei - 1516,50 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovės atsakovui Muziejui 1 247,25 Lt advokato pagalbos išlaidų, valstybei - 25 867 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovo Muziejaus valstybei 1516,50 Lt žyminio mokesčio.

Teismas nurodė, kad nė vienas byloje dalyvaujantis atsakovas neginčija ieškovės neturtinių teisių į leidinį, jos patvirtintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitoje civilinėje byloje, todėl tarp šalių kilęs ginčas tik dėl autorės sudarytojos turtinių teisių. Teismas konstatavo, jog ieškovės teisė į ieškinį dėl autoriaus turtinių teisių pažeidimo atsirado tada, kai ji sužinojo apie turtinių teisių pažeidimą, t. y. 1997 m. gegužės mėnesį, o ne 2002 m. liepos 29 d., kai teismas patenkino jos ieškinį kitoje civilinėje byloje dėl neturtinės teisės į autoriaus vardą pripažinimo, nes tiek 1964 m. CK 86 straipsnis, kuris galiojo prasidedant ieškinio senačiai, tiek 2000 m. CK (toliau – CK) 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad ieškovės turtiniams reikalavimams taikomas 2000 m. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas 10 metų bendrasis ieškinio senaties terminas, nes 2000 m. CK numatyti ieškinio senaties terminai taikomi tik tuo atveju, kai ieškinio senatis nėra pasibaigusi. Teismas, atsižvelgdamas į 1964 m. 84 straipsnio ir 2000 m. CK 1.125 straipsnio 8 dalies nuostatas, padaręs išvadą, kad ieškovės reikalavimų daliai, kurie grindžiami atsakovų veiksmais, atliktais anksčiau kaip 3 metai iki ieškinio pateikimo teismui dienos, taikytina ieškinio senatis, konstatavo, jog atsakovams gali būti taikoma deliktinė atsakomybė tik už neteisėtus veiksmus, atliktus po 2001 m. birželio 28 d., t. y. už 3 metų periodą iki ieškinio šioje byloje pareiškimo.

Teismas, teigdamas, kad atsakovams gali būti taikoma civilinė deliktinė atsakomybė už 2001 m. birželio 28 d. – 2004 m. birželio 28 d. laikotarpį, bei spręsdamas, ar ieškovė nebuvo perleidusi autoriaus turtinių teisių atsakovams, ar atsakovai atliko neteisėtus veiksmus (bei kokius) nurodytu laikotarpiu, nurodė:

Nustatyta, kad šalių nesiejo sutartiniai santykiai, nes nebuvo sudaryta autorinė sutartis, kad ginčo albumą ieškovė sudarė ne pagal tarnybines pareigas, nes pagal CK 523 straipsnį su autoriumi, kuriančiu kūrinį vykdant tarnybinę užduotį, turėjo būti sudaryta sutartis dėl kūrinio sukūrimo, o byloje nėra įrodymų, kad ieškovė turėjo tarnybinę pareigą sukurti ginčo kūrinį. Nesant susitarimo dėl autorės kūrinio išleidimo ir platinimo, atsakovai neturėjo teisės kūrinio išleisti ir platinti, o tai atlikę, pažeidė ieškovės turtines teises. Ieškovei neįrodžius, kad iki jos turtinių teisių pažeidimo ji derėjosi su atsakovais dėl konkretaus 500 000 Lt autorinio atlyginimo, atmetamas šis jos reikalavimas (nesant tarp šalių sutartinių santykių). Teismas priteisia prašomą autoriaus autorinį atlyginimą tik tuo atveju, kai kita šalis, su kuria autorius derėjosi dėl konkretaus autorinio atlyginimo, panaudoja kūrinį nesudariusi sutarties. Atsakovai Muziejus ir UAB „Fodio“ neneigia, kad ginčo leidinį jie išleido 1997 metais, ieškovė apie tai žinojo, tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, todėl, atsižvelgiant į taikytiną ieškinio senatį už laikotarpį iki 2001 m. birželio 28 d. ir nesant duomenų, jog atsakovai būtų pakartotinai ginčo leidinį išleidę po 2001 metų, atmestini ieškovės turtiniai reikalavimai dėl kūrinio išleidimo, suėjus 3 metų ieškinio senačiai.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai teismo prašymu nepateikė tikslių duomenų apie leidinio tiražo išplatinimo laiką ir kiekį, darytina išvada, jog visas išleistas tiražas buvo išplatintas 2001 m. birželio 28 d. - 2004 m. birželio 28 d., o tiražo mastas nustatytinas remiantis kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal ATGTĮ redakcijos, įsigaliojusios nuo 2003 m. kovo 21 d. ir galiojančios bylos nagrinėjimo metu, 79 straipsnio 5 dalį autorių teisių subjektas, reikšdamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, įskaitant reikalavimą dėl pažeidėjo neteisėtai gautos naudos, turi teisę reikalauti, kad pažeidėjas pateiktų dokumentus, kurie reikalingi jo neteisėtoms pajamoms nustatyti; jeigu tokie dokumentai sąmoningai ar be rimtos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikiami arba atsisakoma leisti jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti sprendimą remdamasis jam pateiktais įrodymais. Abu atsakovai Muziejus ir UAB „Fodio“ solidariai atsakingi ieškovei, kadangi jie leidinį platino ir žalą ieškovei (autorei) padarė bendrai (CK 6.279 str.).Įvertinus 1997 m. liepos 1 d. sutarties, sudarytos tarp atsakovo Muziejaus ir AB „Rodina i Fodio“ (kurio teises ir įsipareigojimus perėmė atsakovas UAB „Fodio“), 3.3 punktą, kuriame numatyta, kad 15 procentų tiražo tenka Muziejui, o 85 procentai - AB „Rodina i Fodio“ (1 t., b. l. 26), Muziejaus 2004 m. gruodžio 21 d. raštą Nr.01-584, patvirtinantį, kad Muziejus gavo 3 988 leidinio egzempliorius (1 t., b. l. 120, 128-135), darytina išvada, kad bendras ginčo leidinio tiražas buvo apie 26 600 egzempliorių (3 988 x 100/15). Nustatyta, kad Muziejus gavo akademinio leidinio 782 egzempliorius, populiariojo – 3206 egzempliorius, o įvertinus tiražo paskirstymą tarp atsakovų, laikytina, jog akademinio leidinio buvo išleista 6 488 egzempliorių, ir populiariojo – 20 112 egzempliorių. Atsakovo UAB „Fodio“ 2005 m. sausio 12 d. rašte nurodytas gautas leidinio tiražas vertintinas kritiškai, nes jis neatitinka sutartyje numatytų tiražo paskirstymo proporcijų (1 t., b. l. 140).Atsakovams nepateikus įrodymų apie ginčo leidinio platinimo kiekius ir kainas, pagal ieškovės pateiktus įrodymus, kad akademinio leidinio kaina knygynuose apie 150 Lt, populiariojo – apie 100 Lt, bei atsižvelgiant į tai, kad buvo pažeista ir ieškovės teisė į autorinį atlyginimą, kurio nėra pagrindo priteisti, konstatuotina, jog pagrįstas ieškovės prašomas priteisti 50 Lt už akademinį leidinį ir 30 Lt – už populiarųjį atlyginimas, kuris atitinka realias kainas. Todėl viso ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 927 760 Lt negautų pajamų (6 488 x 50 + 20 112 x 30).Teismas atmeta ieškovės reikalavimą priteisti 300 proc. kompensaciją nuo negautų pajamų, kadangi ATGTĮ nei senoji, nei naujoji redakcija nenumato, kad autorių teisių subjektas vienu metu gali reikalauti nuostolių atlygimo ir kompensacijos (1999 m. ATGTĮ 67 str.; 2003 m. redakcijos ATGTĮ 79 str.), be to, ATGTĮ 79 str. 6 d. (2003 m. redakcija) nenumato, kad kompensacija būtų skaičiuojama procentais nuo pardavimo kainos.Teismas atmeta ieškovės ieškinį atsakovui Kultūros ministerijai, kadangi Muziejaus steigėjas nėra solidariai atsakingas už savarankiško juridinio asmens prievoles, be to, atsakovo Muziejaus steigėjas yra Vyriausybė, o Kultūros ministerijai tik pavesta vykdyti steigėjo funkcijas (CK 2.50 str. 2 d., Muziejų įstatymo 4 str. 2 d.).Bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi ieškovė pareiškė 9 180 000 Lt reikalavimą, o teismas patenkino 927 760 Lt reikalavimą, todėl iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, be to, iš ieškovės 4,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o likusios iš atsakovų Muziejaus ir UAB „Fodio“ po lygiai (po 21,89 Lt).

Šalies argumentai

Atsakovas Muziejus apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (3 t., b. l. 22-27), o jį papildęs, prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria solidariai iš Muziejaus ieškovei priteista 927 760 Lt negautų pajamų bei valstybei - 1 516,50 Lt žyminio mokesčio, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai (3 t., b. l. 33-39). Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

Teismas nepagrįstai atskyrė autoriaus teisę išleisti kūrinį ir teisę platinti kūrinį. Pažymi, jog Berno konvencijoje „Dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos“ (toliau – Berno konvencija) net neužsimenama apie platinimo teisę, todėl ji negali būti laikoma savarankiška. Ši teisė priklauso nuo kūrinio atgaminimo, išleidimo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai platino ieškovės kūrinį 2001-2004 metais, o pirminiam kūrinio išleidimui, už kurį atsakovai būtų atsakingi, teismas pritaikė ieškinio senatį. Pažymi, jog ieškovė turėjo iš albumo platintojų (knygynų ir t.t.) išreikalauti duomenis apie kūrinio išplatinimo laiką, tiražą, o tokios informacijos nebuvimas neturi būti vertinamas maksimaliai nenaudingu atsakovams būdu.Nepagrįstai teismas konstatavo, jog ieškovė sukūrė ginčo albumą vykdydama netarnybines pareigas, kadangi byloje pateikti jos Muziejuje vykdytų darbinių pareigų aprašymai patvirtina priešingai. Ieškovė dirbo pas apeliantą moksline bendradarbe, muziejininke, rengė švietėjiškas ir mokslines publikacijas spaudai, t. y. ginčo albumo sudarymas įėjo į jos tarnybines pareigas, o darbo sutartyje sulygtas atlyginimas ir buvo už ginčo leidinio ir panašių produktų sukūrimą (ATGTĮ 10 str., 1964 m. CK 523 str.). Ieškovė pati aktyviai dalyvavo rengiant jos albumą leidybai, dėl to taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos jos teisės. Be to, ieškovės sukurto kūrinio įvertinimui buvo sudaryta speciali redakcinė taryba, svarsčiusi ir vertinusi jos sukurto leidinio išleidimo ir aprobavimo klausimus. Ieškovė turėjo įrodyti, kad ji yra konkretaus leidinio turtinių teisių turėtoja (CPK 178 str.). Teismas nepagrįstai teigė, kad pagal 1964 m. CK 523 straipsnį, atliekant užduotį dėl kūrinio sukūrimo pagal darbo sutartį, pareigas, darbdavys privalo sudaryti atskirą susitarimą dėl kūrinio sukūrimo. Ieškovė nepaneigė faktų, jog kūrinį ji parengė dirbdama pas atsakovą, naudodama jo muziejaus fondus. Priešingu atveju, savarankiškai siekdama sukurti ginčo kūrinį, ieškovė būtų turėjusi atsakovui mokėti už darbo vietą, suteiktas darbo priemones ir t.t. Be to, tarp ieškovės ir apelianto buvo sudarytas darbų priėmimo aktas, pagal kurį ieškovei sumokėtas 16 799,87 Lt autorinis atlyginimas šalia darbo užmokesčio ir kurį pasirašydama ieškovė perleido atsakovui visas teises į kūrinį. Teigia, jog pagal leidėjų UAB „Alma litera“ arba „Rosma“ praktiką, įprastas atlyginimas autoriams sudarytojams tokio pobūdžio bylose yra gerokai mažesnis, todėl jos teisės į atlyginimą nebuvo pažeistos.Teigia, jog teismas nenustatė ir kitų reikšmingų atsakovo civilinei atsakomybei aplinkybių: rinkinio sudarymo fakto ir sudaryto ar sudarytų leidinių apimčių. Pažymi, jog kūrinys turi būti originalus, savarankiškas kūrybinės veiklos rezultatas, todėl sudarant rinkinį, kaip autorių teisių objektą, teismas turėjo išsiaiškinti, koks pavedimas buvo duotas ieškovei: sudaryti ginčo albumą ar tik parinkti medžiagą leidiniui iš muziejaus fondų. Tik nustačius rinkinio sudarymo faktą, gali būti sprendžiamas klausimas dėl autorinio atlyginimo – negautų pajamų priteisimo. Ieškovė nebuvo pateikusi nei leidyklai, nei atsakovams išleidimui parengto albumo.Ieškovė neįrodė civilinio delikto sudėties, visų pirma, jog ji yra ginčo leidinio autoriaus turtinių teisių turėtoja, be to, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus dėl leidinio platinimo, kurie jam leido gauti pajamas. Byloje yra raštas, patvirtinantis, kad gautas leidinio tiražas buvo naudojamas prezentacijai, mainams, o ne pardavimui, pelno gavimui. Be to, ieškovė neįrodė ir negautų pajamų dydžio, o teismas, nustatydamas jį, neįvertino reikšmingų aplinkybių. Ieškovė neįrodė, jog ji būtų naudojusis turtinėmis ginčo leidinio teisėmis bei būtų galėjusi gauti reikalaujamas priteisti pajamas, o jei autorius savo teisėmis nesinaudoja, kitiems nesuteikia galimybės jomis naudotis ir dėl to negauna pajamų, laikytina, jog jis nepatyrė žalos negautų pajamų forma. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog ketino realizuoti savo turtines teises į leidinį, jog turėjo lėšų panašiam leidiniui išleisti. Priešingai, teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė nevedė derybų dėl leidinio išleidimo, nesiekė realizuoti savo teisių. Teigia, jog viso atsakovo gauto pelno negalima vertinti kaip ieškovės negautų pajamų, neįrodžius, jog realiai tokios pajamos galėjo būti gautos. Negali būti laikoma ieškovės praradimais tai, ko ji ir nebūtų gavusi. Laikytina, jog šiuo atveju ankščiau nurodytas apie 17 000 Lt autorinis atlyginimas (honoraras) buvo pakankamas atlygis už kūrinį. Priteisus daugiau nei ieškovė būtų gavusi pajamų, būtų pažeistas civilinės atsakomybės kompensacinis pobūdis, ieškovė nepagrįstai praturtėtų ir pasipelnytų atsakovo sąskaita, tokia situacija neatitiktų ir protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principų (CK 1.2, 1.5 str., 6.521 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.). Be to, neįrodytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir negautų pajamų, kurias ji būtų gavusi, jei atsakovas nebūtų pažeidęs jos turtinių teisių. Neteisingos teismo išvados dėl turtinės žalos (negautų pajamų) dydžio, o priteisus ieškovei po 50 Lt už akademinį albumo leidinį ir po 30 Lt už populiarų, būtų pažeistos ir kitų leidinyje spausdintų autorių teisės, o jie taip pat turėtų pagrindo prašyti priteisti tam tikrą dalį atlyginimo nuo parduodamo leidimo egzemplioriaus. Todėl į bylą turėjo būti įtraukti visi albumo kūrėjai bei jame spausdintų publikacijų autoriai, nes išnagrinėjus bylą jiems nedalyvaujant buvo pažeistos jų teisės (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Be to, teismas išnagrinėjo bylą ir be AB „Rodina i Fodio“ dalyvavimo, atmesdamas prašymą įtraukti šį asmenį į bylą, nors dėl M. K. Čiurlionio darbų išleidimo šis asmuo su apeliantu 1994 m. liepos 1 d. sudarė sutartį, kuri nėra pakeista, jos vykdymas kitiems asmenims neperduotas. Teigia, jog dėl šio asmens negalėjimo užtikrinti leidinio finansavimo, visas leidinio tiražas nebuvo išleistas. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog tikrasis leidinio tiražas buvo 26 600, skaičiuodamas jį nuo Muziejaus gauto leidinio egzempliorių. UAB „Fodio“ viso leidinio tiražo neturėjo ir vėliau negavo, ką patvirtina Italijos leidybinės firmos raštas apie dalies tiražo sunaikinimą, o byloje yra informacija, jog 1997 metais gauta 15 579 egzempliorių, nuo kurių teismas ir galėjo apskaičiuoti negautas pajamas.Solidarioji atsakomybė nėra preziumuojama, įstatymas nustato, kad esant skolininkų daugetui, prievolė yra dalinė, t.y. kiekvienas skolininkas atsakingas tik už jam tenkančią prievolės dalį (CK 6.5 str.). Teismas nepagrįstai taikė CK 6.279 straipsnio 1 dalį, kuri taikytina tik tais atvejais, kai skolininkai veikė bendrai ir neįmanoma jų atsakomybės ar veiksmų identifikuoti. Pažymi, jog nei ATGTĮ, nei CK nenumato netiesioginės atsakomybės panašaus pobūdžio bylose. Byloje yra 1997 m. liepos 1 d. sutartis, pagal kurią kiekvienas atsakovų gavo atitinkamą leidinio tiražą, todėl tik šia tiražo dalimi jie kiekvienas atskirai laisvai ir disponavo. Pažymi, jog leidžiant albumą atsakovai galbūt ir veikė kartu, tačiau dėl šio pažeidimo teismas pritaikė senatį, o dėl leidinio platinimo atsakovai nesitarė, kartu platinimo veiksmų neatliko, todėl teismas nepagrįstai pritaikė solidarią civilinę atsakomybę. Pažymi, jog gavęs leidinį, kiekvienas atsakovas galėjo veikti savarankiškai jį platindamas. Teigia, jog Muziejus gavo tik 3 988 leidinio vienetus, todėl, jei ir būtų pažeidęs ieškovės turtines teises, tai tik dėl šios tiražo dalies išplatinimo.Palikus galioti apygardos teismo sprendimą, didelė pinigų suma bus priteista iš Muziejaus, nesiekiančio pelno juridinio asmens, kuris vykdydamas steigėjo pavestas funkcijas siekė pristatyti pasauliui M. K. Čiurlionio darbus. Išieškojus nurodytą pinigų sumą, Muziejus negalėtų vykdyti savo funkcijų, todėl pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį mažintinos iš muziejaus priteistinos negautos pajamos.Teismas pažeidė civilinio proceso normas, rungimosi ir dispozityvumo principus, be šalių prašymo rinkdamas įrodymus, užklausdamas Italijos spaustuvę, nebuvo nešališkas ir objektyvus (CPK 179 str. 2 d.). Nors teisėjui ir buvo pareikštas nušalinimas, tačiau jis vėliau priėmė sprendimą.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apygardos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrįstai išskyrė teises išleisti ir platinti kūrinį (ATGTĮ 2 str. 14 d., 15 str. 1 d. 5 p., 2 d.). Apeliantas neteisingai aiškina Berno konvencijos 9 straipsnio nuostatas, kadangi šis straipsnis taikytinas esant sutartiniams santykiams, kurių tarp bylos šalių nebuvo, be to, jame kalbama apie kūrinių atgaminimą, o ne apie išleidimą. Leidinio išleidimas ir jo platinimas nebūtinai vyksta tuo pačiu metu. Pažymi, jog teismas ieškovės prašymu turėjo teisę surinkti įrodymus, kurių ieškovei nepavyko gauti savo iniciatyva (CPK 7, 12, 42, 17 str.). Teismas nepažeidė ir kitų proceso nuostatų, kadangi teismo pirmininkas 2005 m. lapkričio 21 d. nutartimi išsprendė teisėjo nušalinimo klausimą. Teismas pagrįstai atsisakė įtraukti į bylos nagrinėjimą AB „Rodina i Fodio“ remdamasis 1995 m. sausio 3 d. priedu prie 1994 m. balandžio 1 d. sutarties, kuriame nurodyta, jog UAB „Fodio“ perėmė visas nurodytos įmonės teises ir pareigas pagal 1994 m. liepos 1 d. sutartį su apeliantu dėl ginčo leidinio išleidimo. Pažymi, jog ieškovės teisės buvo pažeidžiamos ne tik 2001-2004 metais, bet ir bylos nagrinėjimo metu, kadangi ir 2005 metais knygynuose buvo platinami ginčo albumai. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog ginčo leidinį ji sukūrusi pagal darbo sutartį, kadangi tokiu atveju darbo sutartyje turėjo būti nurodytos autoriaus pareigos kuriant kūrinį, jo perdavimo darbdaviui tvarka, perduodamos darbdaviui turtinės teisės, jų panaudojimo sąlygos. Šios sąlygos darbo sutartyje nebuvo aptartos. Be to, atsakovas nebuvo pavedęs sukurti ginčo kūrinį ir atskira užduotimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. sausio 8 d. nutartyje konstatavo, jog kasatorių pateikti duomenys neįrodo, kad ieškovės, beveik visą laiką dirbusios muziejaus eksponatų saugotoja, tarnybinė pareiga buvo sudaryti ginčo albumą (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Atsakovas, teigdamas, jog tariamai ieškovei sumokėjo apie 17 000 Lt atlyginimą, nenuoseklus savo paaiškinimuose, kadangi teigia, jog autorinės sutarties nebuvo, o ginčo leidinys buvo kuriamas pagal darbo sutartį už darbo užmokestį. Pažymi, jog 1997-06-27 darbų priėmimo akte nėra užsimenama apie turtinių teisių į ginčo leidinį perdavimą, šis aktas neprilyginamas autorinei sutarčiai. Be to, 1991 m. balandžio 5 d. autorinė sutartis su leidykla „Vaga“ tik įrodo, kad ieškovė ketino savo turtines teises perleisti šiai leidyklai. Pažymi, jog kitų asmenų, prisidėjusių prie ginčo leidinio rengimo, teisės nebuvo pažeistos, kadangi kiekvienas asmuo turi teisę apginti savo teises pareikšdamas atskirą ieškinį, todėl jų ir nebuvo būtina įtraukti į bylos pagal ieškovės ieškinį nagrinėjimą. Nesutinka su apelianto argumentais, jog ji neįrodė civilinio delikto sudėties. Dėl apelianto argumentų apie negautų pajamų dydį nurodo, kad ji, kaip autorė, nusprendžia dėl naudojimosi sukurtu kūriniu, be to, autorius, kuris nesinaudoja kūrinu, taip pat gali patirti žalos dėl kitų asmenų veiksmų. Ieškovės nuomone, tai patvirtina ir ATGTĮ 79 straipsnio 4 dalies nuostata, jog pažeidus autorių teises, gauta nauda gali būti pripažinta nuostoliais, o neteisėtai gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ar gavo, pažeisdamas autorių teises.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos dalies teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.), o apeliantas Muziejus patikslintu apeliaciniu skundu prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria solidariai iš jo ieškovei priteista 927 760 Lt negautų pajamų bei valstybei - 1 516,50 Lt žyminio mokesčio, ir nauju sprendimu visiškai atmesti ieškinį (3 t., b. l. 33-39). Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, susijusias su turtinių autoriaus teisių pažeidimu ir žalos atlyginimu dėl negautų pajamų, iš esmės tinkamai pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas ir turėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovei padaryta žala dėl negautų pajamų, susijusių su autoriaus turtinių teisių pažeidimu platinant ginčo kūrinį. Tačiau apygardos teismas, nustatydamas priteistiną žalos dėl negautų pajamų už ginčo kūrinio platinimą dydį, neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė įstatymą.

Apygardos teismas turėjo pagrindo išnagrinėti civilinę bylą, neįtraukęs dalyvauti byloje AB „Rodina i Fodio“ ir kitų asmenų, apelianto nurodytų kaip galimų ginčo kūrinio bendraautorių, atmesdamas atsakovų pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo, bei tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą pagal CPK ir ATGTĮ nuostatas.

Bylos duomenimis nebuvo pagrindo AB „Rodina i Fodio“, kuris 1994 m. liepos 1 d. su apeliantu sudarė sutartį dėl M. K. Čiurlionio darbų išleidimo, įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą, nes atsakovas UAB „Fodio“ 1995 m. sausio 3 d. priedo prie 1994 m. balandžio 1 d. sutarties (1 t., b. l. 50), kuriame nurodyta, jog UAB „Fodio“ perėmė visas nurodytos įmonės teises ir pareigas pagal 1994 m. liepos 1 d. sutartį su apeliantu dėl ginčo leidinio išleidimo, duomenimis yra AB „Rodina i Fodio“ teisių ir pareigų perėmėjas. Todėl teismas ir neturėjo teisinio pagrindo nurodytą įmonę įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujančiu asmeniu. Be to, apeliantas, teigdamas, jog ir kiti asmenys, turėję būti įtraukti dalyvauti byloje, nes jie gali pretenduoti į ginčo kūrinio autorystę bei nuostolių atlyginimą dėl negautų pajamų, nepateikė įrodymų apie kitus ginčo kūrinio autorius, byloje nėra duomenų, kad nurodyti asmenys būtų pareiškę reikalavimus dėl jų teisių pažeidimo, be to, kiti galimi ginčo kūrinio autoriai savo teises gali savarankiškai ginti civilinių įstatymų nustatyta tvarka (CPK 43, 179, 185 str.), nes teismas nenusprendė dėl jų teisių bei pareigų. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai dėl absoliučių civilinio proceso įstatymo pažeidimų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė yra ginčo kūrinio autorė, turinti visas neturtines ir turtines teises į šį kūrinį, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų perleidusi turtines teises, tarp jų platinimo teisę, atsakovams ar kitiems asmenims. Teismas, tinkamai įvertinęs bylos įrodymus, nustatė civilinio delikto sudėtį, konstatavęs, kad atsakovai, be autorės sutikimo išplatinę ginčo kūrinį, atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė autorės (ieškovės) turtinę teisę gauti atlyginimą už ginčo kūrinio išplatinimą, o atsakovų kalti neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovei padarytais nuostoliais (negautomis pajamomis) (CK 6.246-6.249 str.).

Pagal ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą kūrinių rinkiniai pripažįstami autorių teisės objektais, o jų sudarytojai – autoriais. ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus: atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu; išleisti kūrinį; versti kūrinį; platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant ir kt. Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus ATGTĮ numatytus atvejus) (ATGTĮ 15 str. 2 d.). Autorius turi teisę gauti atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su nurodytomis autorių turtinėmis teisėmis (ATGTĮ 15 str. 3 d.). Pažeidėjo gauta nauda ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais, o vienas iš autorių teisių gynimo būdų yra žalos atlyginimas, tarp jos ir dėl negautų pajamų (ATGTĮ 77 str. 1 d. 6 p.).

Bylos duomenimis Lietuvos apeliacinis teismas 2002 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-260/2002 bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2003, kuria paliko nepakeistą nurodytą apeliacinio teismo nutartį, pripažino, kad ieškovė yra 1997 m. Italijoje išleisto leidinio „M. K. Čiurlionis. Paveikslai. Eskizai. Mintys.“ autorė sudarytoja. Teismai nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo Muziejaus nebuvo sudaryta kūrinio sukūrimo sutartis, o pagal tarnybines pareigas ji neprivalėjo kurti meno kūrinio, todėl ginčo kūrinio sukūrimas nelaikytinas tarnybinės užduoties atlikimu (1964 m. 523 str.). Be to, nurodė, kad pagal pridėtą prie bylos medžiagą, autorinę sutartį su leidykla ,,Vaga“ matyti, kad iki 1991 metų ieškovė jau buvo faktiškai atlikusi visą darbą, surinkusi medžiagą, paruošusi tekstus, o vien ta aplinkybė, jog vėliau Muziejuje buvo sudaryta redakcinė komisija, kuri keleto posėdžių metu redagavo būsimą albumą, teikė tam tikrus pasiūlymus dėl redakcijos, nekeičia ieškovės nurodytų aplinkybių, nes redakcinės komisijos nariai ir nepretenduoja tapti autorinės teisės subjektais, be to, netgi ir šiuose posėdžiuose ieškovė įvardijama kaip sudarytoja (1 t., b. l. 7 – 13, civilinės bylos Nr. 2³⁹-103/2002 l. 130-139, 161-165). Atsižvelgiant į nurodytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytus prejudicinius faktus, nepagrįsti apelianto teiginiai ir argumentai, kuriais vėl keliamas klausimas dėl ginčo kūrinio sukūrimo atliekant tarnybines pareigas.

Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog turtinės teisės į ginčo kūrinį, jų neperleidus atsakovui Muziejui, priklauso ieškovei, todėl ji turi teisę reikalauti žalos atlyginimo dėl negautų pajamų, atsakovams neteisėtai (be jos sutikimo) išplatinus ginčo kūrinį.

Teismas tinkamai paskirstė byloje įrodinėjimo naštą, remdamasis ATGTĮ 79 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta procesine norma, pagal kurią autorių teisių subjektas, reikšdamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, įskaitant reikalavimą dėl pažeidėjo neteisėtai gautos naudos, turi teisę reikalauti, kad pažeidėjas pateiktų dokumentus, kurie reikalingi jo neteisėtoms pajamoms nustatyti, o jeigu tokie dokumentai sąmoningai ar be rimtos priežasties nepateikiami per teismo nustatytą terminą arba atsisakoma leisti jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti sprendimą remdamasis jam pateiktais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai nepateikė teismo prašomų duomenų apie jų gautas pajamas už ginčo kūrinio platinimą, teismas, nustatęs civilinio delikto sudėtį, remdamasis byloje esančiais ieškovės pateiktais įrodymų duomenimis, turėjo pagrindo nustatyti, kad ieškovei padaryti nuostoliai dėl neteisėto ginčo kūrinio – akademinio ir populiariojo leidinio platinimo (CPK 178, 179, 185 str., ATGTĮ 79 str. 5 d.).

Neturi pagrindo apelianto argumentai dėl solidarios atsakovų atsakomybės netaikymo (CK 6.6 str. 3 d.). Bylos duomenimis 1994 m. liepos 1 d. atsakovas Muziejus ir AB „Rodina i Fodio“, kurio teises ir pareigas aukščiau nurodytu susitarimu perėmė UAB „Fodio“, sudarė sutartį (1 t., b. l. 25-28), iš kurios matyti, kad abu atsakovai susitarė dėl poligrafinės produkcijos M. K. Čiurlionio kūrybos pagrindu bendros gamybos (sutarties 1.1 p.), bendro pagamintos produkcijos realizavimo tarpusavyje suderintomis sąlygomis (sutarties 2. 1.,4 p.), t. y. bendrais veiksmais, tarpusavyje pasiskirstydami teises ir pareigas (sutarties 2.1-2.7 p.), ėmėsi ginčo kūrinio platinimo darbų. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovei padaryta žala bendrai nurodytų atsakovų (CK 6.279 str.).

Dėl to teismas turėjo pagrindo priteisti iš atsakovų ieškovui solidariai žalos atlyginimą dėl aukščiau nurodytų negautų pajamų. Tačiau nustatydamas priteistiną žalos dydį, teismas neatsižvelgė į reikšmingas bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė įstatymą.

Teismas, pritaikęs ieškinio senatį reikalavimui dėl negautų pajamų už neteisėtą ginčo kūrinio išplatinimą laikotarpiu iki 2001 m. birželio 28 d., nepagrįstai priteisė iš atsakovų teismo sprendime nurodytą žalos atlyginimą dėl negautų pajamų, susijusių su neteisėtu ginčo kūrinio platinimu, už visą ieškovės nurodytą laikotarpį (nuo 1997 metų gegužės mėnesio iki ieškinio šioje byloje padavimo dienos (2004-06-28), kurį sudaro 83 mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovų prašymu teismui pritaikius ieškinio senatį, periodą, už kurį ginamos ieškovės teisės, sudarė 36 mėnesiai (nuo 2001 metų birželio mėnesio iki 2004 metų birželio mėnesio), apygardos teismas turėjo pagrindo žalos atlyginimą priteisti už 36 mėnesius. Vien dėl to priteistų negautų pajamų dydis sumažintinas. Be to, teismas be pagrindo netaikė ATGTĮ 83 straipsnio, CK 6.251 straipsnio 2 dalies, 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatų, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 str.) ir nepagrįstai nesumažino priteistino iš atsakovų negautų pajamų dydžio nurodytais pagrindais.

Todėl teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovų priteista 927 760 Lt negautų pajamų, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta (CPK 329 str., 330 str.).

Pagal ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas dėl saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į pajamas, gautinas teisėtai naudojant kūrinius ar kitus objektus (į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą tokių ar panašių kūrinių ar kitų objektų naudojimą, arba kūrinio ar kito teisių objekto naudojimo būdui labiausiai tinkamus atlyginimus), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl kūrinio naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).

Be to, ATGTĮ 83 straipsnio 1 dalis numato, kad turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja ir Civilinis kodeksas.

Pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. CK 6.282 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Pagal CK 1.5 str. nuostatas teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Turint omeny atsakovų civilinės deliktinės atsakomybės už neteisėtą kūrinio platinimą pobūdį, ginčo kūrinio sudarymo aplinkybes, naudojimąsi atsakovo Muziejaus sukauptais fondais, priemonėmis ir kitas aplinkybes, tarp jų, kad atsakovas Muziejus ir ieškovė kūrinio išleidimo metu aktyviai bendradarbiavo, atsakovas redagavo ginčo kūrinio rankraštį, atsižvelgdamas į ieškovės pastabas, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas tyčiniais veiksmais pažeidė ieškovės turtines teises, juo labiau, kad iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutarties atsakovas Muziejus klaidingai manė perėmęs iš ieškovės ginčo kūrinio autoriaus teises, yra pagrindo sumažinti priteistiną negautų pajamų dydį. Be to, atsakovas Muziejus yra ne pelno organizacija, iš valstybės biudžeto išlaikoma įstaiga, atliekanti funkcijas, jai pavestas steigėjo (kurio funkcijas įgyvendina Kultūros ministerija pagal Muziejų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį; Muziejaus įstatai).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismo sprendimas pakeistinas, sumažinant priteistą solidariai iš atsakovų atlygintinos žalos dydį iki 100 000 Lt (CK 1.5 str., 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 3 d., ATGTĮ 83 str. 2, 3 d., CPK 329 str., 330 str., 327 str.).

Sumažinus teismo priteistą žalos atlyginimą, pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, sumažinant valstybei priteisto iš atsakovų žyminio mokesčio už ieškinį dalį iki 1 000 Lt iš kiekvieno bei papildomai priteisiant iš atsakovų procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, kurių pirmosios instancijos teismas nepriteisė, nors teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje apie tai nurodė, o iš ieškovės valstybei žyminio mokesčio dalį - proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 3 d.).

Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, proporcingai atmestų ir patenkintų apelianto reikalavimų daliai valstybei iš apelianto priteistina dalis žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio sumokėjimas buvo atidėtas, ir procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos, o iš ieškovės – likusi dalis atidėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (3 t., b. l. 42-43, CPK 302 str., 93 str.2 d., 96 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimą. Sumažinti solidariai iš atsakovų Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus (kodas 190755932) ir UAB „Fodio“ (kodas 2031428) ieškovei B. V. – F. (a. k. neskelbtini duomenys) priteistą negautų pajamų dydį iki 100 000 (vieno šimto tūkstančių) Lt, o iš kiekvieno atsakovo priteistą valstybei žyminio mokesčio dalį: iš atsakovo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus - iki 1 000 (vieno tūkstančio) Lt ir iš atsakovo UAB „Fodio“ - iki 1 000 (vieno tūkstančio) Lt.

Priteisti valstybei iš atsakovų Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir UAB „Fodio“ po 24 (dvidešimt keturis) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o iš ieškovės B. V. – F. - 1 033 (vieną tūkstantį trisdešimt tris) Lt žyminio mokesčio už ieškinį.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei: iš atsakovo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus 1 000 (vieną tūkstantį) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 28 (dvidešimt aštuonis) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės B. V. – F. - 11 277,60 Lt (vienuolika tūkstančių du šimtus septyniasdešimt septynis Lt 60 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

TeisėjaiAudronė Jarackaitė Kazys Kailiūnas Donatas Šernas