Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UASB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui UAB „VL Turto valdymas“ dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų suvartotą šilumos energiją apskaito įvadinis šilumos skaitiklis. Atsakovas 2008-03-04 kreipėsi į ieškovą pranešdamas, kad minėtame pastate jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose yra vykdomi statybos rangos darbai, dėl ko yra demontuoti radiatoriai, todėl atsakovas prašė neskaičiuoti mokesčių už patalpų šildymą. 2008-10-03 aktu buvo nustatyta, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini)14 aukšte šildymo prietaisai nesumontuoti, tranzitu į kitus aukštus praeina keturi šildymo stovai. Atšakos į šildymo prietaisus uždarytos ir užplombuotos. Ieškovas nurodė, kad atsakovas savo patalpose savavališkai demontavo tik jame esančius radiatorius, tačiau ieškovo nuomone, toks atjungimas nelaikomas atsijungimu nuo visos pastato centralizuotos šilumos sistemos, ir tai negali būti vertinama, kad atsakovo patalpoms nebuvo tiekiama šiluma. Pažymėjo, jog ieškovas tiekia šilumos energiją ne kiekvienoms patalpoms atskirai pagal atskiras sistemas, o centralizuotai tiekia šilumą visam pastatui, esančiam Laisvės pr. 60, Vilniuje, atsakovo patalpose nėra atskiro šilumos apskaitos prietaiso, pagal kurį galima būtų apskaičiuoti jo faktiškai sunaudotą energijos kiekį. Atsakovas už šilumą turi atsiskaityti, atsižvelgiant į šilumos apskaitos prietaiso, kuris rodo viso pastato suvartotą šilumos kiekį, rodmenis ir visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams pagal kiekvienam vartotojui priklausantį bendrąjį plotą. Atsakovas už tiekiamą šilumos energiją mokėjo nepastoviai ir nepilnai, todėl už laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2010-12-31 tiektą šilumos energiją susidarė 32951,22 Lt įsiskolinimas. Ieškovas prašo teismo ieškovo naudai iš atsakovo priteisti 32951,22 Lt skolos, 2557,77 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kurių bendras plotas yra 1104,19 kv. m, o pagrindinis plotas sudaro 662,37 kv. m., atsakovui minėtame pastate priklauso 1-ame aukšte esančios patalpos (48,26 kv. m), 14-ame aukšte esančios patalpos (534,30 kv. m) ir 15-ame aukšte esančios patalpos (521,63 kv. m). Tarp šalių šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 6.384 straipsnio 1 dalis).

2008-10-02 atsakovas raštu kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad dėl atsakovui priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 14-ame aukšte vykdomų statybos rangos darbų yra demontuoti visi radiatoriai, todėl prašė ieškovą atvykti į atsakovo patalpas, kad visiškas radiatorių demontavimas būtų užfiksuotas dalyvaujant ieškovo atstovui, kuris patvirtintų akte šilumos energijos tiekimo blokavimą minėtoms patalpoms (t 1, b.l. 32). 2008-10-03 buvo surašytas aktas, kuriame nurodyta, kad patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), aukštas 14, šildymo prietaisų nėra, per šias patalpas praeina keturi šildymo sistemos stovai į kitus aukštus. Taip pat nurodyta, kad atšakos į šildymo prietaisus uždarytos ir užplombuotos (t 1, b.l. 33). Ieškovas faktą, kad šilumos tiekimas minėtoms patalpoms yra blokuotas, patvirtina ir neneigia, todėl laikytina, kad dėl šio fakto buvimo ginčo tarp šalių nėra.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas ketina atsijungti nuo centrinės šilumos energijos tiekimo sistemos arba rekonstruoti ją, sprendė, kad atsakovo veiksmai kvalifikuotini kaip nesusiję su atsijungimu nuo centrinės šildymo sistemos ar šilumos įrenginių rekonstravimu ar modernizavimu, todėl ieškovo argumentus, kad atsakovas atsijungė nuo šilumos tiekimo sistemos pažeisdamas Taisyklių 28 punkte nustatytą tvarką, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas sprendė, kad pagal šiuo metu galiojančių Taisyklių 83 punktą, kai pastato, daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas, pageidaujantis atlikti prijungtų prie šilumos perdavimo tinklų ir pastato šildymo ar karšto vandens sistemos įrenginių buto ar kitų patalpų šilumos įrenginių, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo gyventojams, nekeičiant remontuojamos sistemos šilumos galios arba jos prijungimo schemos, remontą, privalo informuoti šilumos tiekėją arba prižiūrėtoją apie darbų apimtis ir jiems atlikti numatytą laiką. Byloje pateiktas 2008-10-03 aktas patvirtina, kad ieškovas buvo informuotas apie šilumos energijos tiekimo sustabdymą patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), 14 aukšte, kadangi pats užplombavo atšakas į šildymo prietaisus (t 1, b.l. 33), todėl laikė, kad atsakovas įvykdė Taisyklių 83 punkte numatytą pareigą. Kadangi atsakovo patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), 14 aukšte (bendras plotas 534,30 kv. m), ieškovas šilumos energijos netiekia, patalpoje šildymo įrenginiai (radiatoriai) yra demontuoti, todėl konstatavo, jog atsakovo minėtoms negyvenamoms patalpoms minėtu adresu faktiškai nesuteikus šilumos energijos paslaugų, įsiskolinimas už šilumos energiją paskaičiuotas nepagrįstai, neatsižvelgiant į prioritetinius vartotojo interesus.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad sprendimas buvo priimtas remiantis vien CK normomis, nustatančiomis bendrąsias energijos pirkimo-pardavimo teisinių santykių taisykles, bet neatsižvelgiant ir nesivadovaujant specialiosiomis šilumos tiekimo veiklą reglamentuojančiomis teisės normomis bei CK 6.391 straipsnio nuostatomis. Sprendimas iš esmės įteisino savavališką šildymo įrenginių atjungimą nuo centrinio valdymo sistemos bei sudarė galimybę nemokėti už priskirtą šilumos energiją. Teismas neteisingai taikė Statybos įstatymo ir Šilumos ūkio įstatymo bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 250-264 punktus, nes atsakovas atsijungė nuo šildymo sistemos, nesilaikydamas nustatytos tvarkos, jam tenka prievolė mokėti už jam priskirtą šilumos energijos kiekį. Pagal pastato vartotojų pasirinktą bendrai suvartoto šilumos kiekio dalių matavimo, nustatymo ir įvertinimo metodą, kai atsakovas neturi jo patalpoms įrengto atskiro šilumos apskaitos prietaiso, o yra apskaitoma viso pastato patalpų sunaudota šilumos energija pagal įvadinio skaitiklio duomenis, sunaudotas šilumos energijos kiekis nustatyta tvarka priskiriamas kiekvienam vartotojui. Šilumos tiekėjas yra įpareigotas taikyti pastato šildymo sistemai atitinkantį metodą ir visiems pastato bendraturčiams skaičiuoti mokesčius už šilumos energiją. Energijos tiekėjas turi teisę gauti apmokėjimą už tą energijos kiekį, kurį pateikė pastatui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad atsakovas nesiekė atsijungti nuo centralizuoto šildymo, o tik laikinai, kol bus atliekami remonto darbai ir šilumos energija nebus faktiškai naudojama, atjungti radiatorius ir nemokėti už patiekiamą, bet nesuvartojamą šilumos energiją. Apie laikiną atsijungimą ieškovas buvo informuotas, jis neturi teisės reikalauti iš atsakovo sumokėti už realiai atsakovo remonto darbų atlikimo laikotarpiu nesuvartotą šilumos energiją. Ieškovas negalėjo patirti ir nepatiria jokių papildomų nuostolių, kurių nepadengus ieškovui, mokėtina suma už šį energijos kiekį būtų paskirstyta kitiems atskirų pastato patalpų savininkams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Pirmosios instancijos teismas, teisėtai nurodydamas ginčo teisinį santykį reguliuojančias teisės normas, jas netinkamai aiškino ir pritaikė, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

Ieškovas tiekia šilumos energiją pastatui adresu (duomenys neskelbtini), kurio dalis patalpų, t.y. 1104,19 kv. m., nuosavybės teise priklauso atsakovui. Minėtų patalpų šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie pastato šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl pagal CK 6.384 straipsnį ir 1.71 straipsnį laikytina, kad ieškovas konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Šalių santykiai grindžiami Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinėmis sąlygomis, patvirtintomis LR Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289.

Ginčas byloje kilo dėl pastato 14-ame aukšte esančiose patalpose (plotas - 534,30 kv. m.) atsakovo demontuotų šilumos įrenginių - radiatorių. 2008-03-04 atsakovas kreipėsi į ieškovą prašydamas sumažinti 14-ojo aukšto patalpoms skaičiuojamą mokestį už šildymą, nes yra demontuota 50 % radiatorių dėl patalpose vykdomų statybos rangos darbų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje pateiktas 2008-10-03 aktas patvirtina, kad ieškovas buvo informuotas apie šilumos energijos tiekimo sustabdymą patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), 14 aukšte, kadangi pats užplombavo atšakas į šildymo prietaisus (t 1, b.l. 33), todėl laikytina, kad atsakovas įvykdė LR Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau- Taisyklės) 83 punkte numatytą pareigą.

Taisyklių (2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 4-617 redakcija) 119. punktas nustato, kad pastato savininkas, pageidaujantis remontuoti (keisti susidėvėjusius įrenginius tokiais pat ar juos atitinkančiais kitais) prijungtus prie šilumos perdavimo tinklų pastato šilumos įrenginius ar jų dalis, šilumos punktus, nekeičiant remontuojamos sistemos šilumos galios arba jos prijungimo schemos, privalo informuoti šilumos tiekėją apie darbų apimtis ir jiems atlikti numatytą laiką. Tačiau tai nėra vienintelis įpareigojimas savininkui laikino atsijungimo nuo šilumos tiekimo tinklų atveju. Taisyklių 120. punktas nustato, kad modernizuojant šilumos punktą, jeigu atliekami darbai atitinka Taisyklių 119. punkto reikalavimus, iš šilumos tiekėjo privaloma gauti modernizavimo projektavimo sąlygas, pagal 121. punktą- šilumos punkto modernizavimo darbai atliekami pagal šilumos tiekėjo išduotas projektavimo sąlygas ir su juo suderintą projektą. Taisyklių 69.10. punktas įpareigoja pastato savininką-šilumos vartotoją suderinti su šilumos tiekėju pastato šilumos įrenginių laikino atjungimo sąlygas, kuriose turėtų būti numatyta, kaip kompensuoti šilumos tiekėjui nuostolius, patirtus dėl šilumos tiekimo nutraukimo, bei įrenginių stabdymo ir paleidimo išlaidas, jeigu toks atjungimas atliekamas stabdant šilumos tiekimo įrenginius neplaninio remonto metu. Taisyklių XI skirsnis (250-264 punktai) reglamentuoja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šildymo įrenginių atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių buitinių šilumos vartotojų iniciatyva, kuriuose numatyta eilė sąlygų ir reikalavimų vartotojui, siekiančiam atsijungti nuo šildymo sistemos. Pagal Taisyklių 263. punktą, buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262. punkte nurodytų veiksmų. Analogiškos nuostatos yra numatytos ir Taisyklių (2003-06-30 įsakymo Nr. 4-258 redakcija) XVI skirsnyje, reglamentuojančiame šilumos įrenginių remontą. Pastato savininkas, pageidaujantis remontuoti (keisti susidėvėjusius įrenginius tokiais pat ar juos atitinkančiais kitais) prijungtus prie šilumos perdavimo tinklų pastato šilumos ar karšto vandens įrenginius ar jų dalis, šilumos punktus, nekeičiant remontuojamos sistemos šilumos galios arba jos prijungimo schemos, privalo informuoti šilumos ar karšto vandens tiekėją apie darbų apimtis ir jiems atlikti numatytą laiką (230.p.), modernizuojant šilumos punktą, jeigu atliekami darbai atitinka šių taisyklių 230 punkto reikalavimus, iš šilumos tiekėjo privaloma gauti modernizavimo technines sąlygas (231.p.), šilumos punkto modernizavimo darbai atliekami pagal šilumos tiekėjo išduotas technines sąlygas ir su juo suderintą projektą (232.p.).

Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą ir neteisėtą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas, pranešdamas ieškovui apie šilumos energijos tiekimo sustabdymą jam priklausančioms patalpoms, įvykdė Taisyklėse jam numatytą pareigą, po kurios jam, kaip atsijungusiam nuo šildymo sistemos, neturėtų būti skaičiuojami mokesčiai už šilumos energiją. Atsakovas neatliko minėtuose Taisyklių nuostatose jam privalomų veiksmų, todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad atsakovas, nors ir laikinai, bet neteisėtai atsijungė nuo centrinio šildymo sistemos, nes demontavo savo šilumos įrenginius, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus.

LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nustatyta, kad kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus, nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

Pastate adresu (duomenys neskelbtini) yra ne tik atsakovo patalpos, jame daug kitų šilumos vartotojų. Šio pastato patalpų visa suvartota šilumos energija apskaitoma įvadiniu šilumos kiekio apskaitos prietaisu - skaitikliu. Minėto pastato bendraturčiai (šilumos vartotojai) turi bendrą šildymo bei karšto vandens sistemą, vieną bendrą šilumos įvadą, vieną bendrą šilumos punktą ir atitinkamai vieną bendrą įvadinį šilumos apskaitos prietaisą. Taigi, ieškovas teikia šilumos energiją ne kiekvienom patalpom atskirai pagal atskiras sistemas, o teikia šilumą centralizuotai visam pastatui (duomenys neskelbtini), todėl šilumos tiekėjas yra įpareigotas taikyti pastato šildymo sistemai atitinkantį metodą, atsižvelgiant į šilumos apskaitos prietaiso, kuris rodo viso pastato suvartotą šilumos kiekį, rodmenis ir visą pastate sunaudotą šilumos kiekį paskirstyti vartotojams pagal kiekvienam priklausantį bendrąjį plotą. Pagal taikomą suvartoto šilumos kiekio matavimo, nustatymo ir įvertinimo metodą ieškovas neturi galimybės nustatyti atskirai kiekvienos patalpos (kiekvieno vartotojo) šilumos faktinį suvartojimą, o vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. ir kitais teisės norminių aktų reikalavimais privalo atitinkamai skaičiuoti mokesčius už šilumos energiją visiems pastato bendraturčiams. Ieškovas negali neteisėtai atsijungusiems nuo centrinio šildymo sistemos vartotojams taikyti kitokią šilumos kiekio paskirstymo tvarką (visam pastatui taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4), nes įstatymai nenumato galimybės (teisės) nei vartotojui, nei šilumos tiekėjui viename pastate atskirai kiekvienam šilumos vartotojui šilumos paskirstymui taikyti atskirus ar skirtingus metodus. Todėl pirmosios instancijos teismas CK 6.388 straipsnio nuostatas taikė netinkamoms teisinio santykio šalims, t.y. abonentu nagrinėjamu atveju laikytinas ne atsakovas, o pastato adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kai faktiškai sunaudotą energijos kiekį fiksuoja namo įvadinis šilumos kiekio apskaitos prietaisas, o atsakovo patalpose nėra atskiro šilumos apskaitos prietaiso, bei neteisingai vertino, kad atsakovas neprivalo mokėti už šilumos kiekį, kurio jis faktiškai nesunaudojo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal minėtą straipsnį faktiškai sunaudotas šilumos energijos kiekis pagal įvadinio skaitiklio duomenis turi būti paskirstytas vartotojams, tame tarpe ir atsakovui (Taisyklių 263. P.), vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsniu ir šilumos paskirstymo metodą reglamentuojančia tvarka, kai atsakovui tenka prievolė mokėti už jam priskirtą šilumos energijos kiekį.

Šilumos vartotojai savo teisę pasirinkti šilumos paskirstymo metodą, turėtų įgyvendinti vadovaudamiesi CK 4.75 str. 1 dalimi ir 4. 85 straipsnio 1 dalimi, tai yra daugiabučio namo bendraturčių balsų dauguma.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas. Išdėstytieji motyvai dėl materialinės teisės normų pažeidimo sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškovo ieškinį.

Atsakovas už tiekiamą šilumos energiją mokėjo nepastoviai ir nepilnai, todėl už laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2010-12-31 tiektą šilumos energiją susidarė 32951,22 Lt įsiskolinimas, ieškovas priskaičiavo 2557,77 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2011-01-31 (t 1, b.l.151-190). Skolos dydis pagal atsakovui priskirtą šilumos kiekį nebuvo ginčijamas. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 32951,22 Lt skola, vadovaujantis CK 6.210 str. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo laiku neįvykdytos piniginės prievolės. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos išlaidos žyminiam mokesčiui už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėti, bei 14 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo UAB „VL Turto valdymas“ 32951,22 Lt skolos, 2557,77 Lt palūkanų, 2144,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-10-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo UAB „VL Turto valdymas“ 23,37 Lt (dvidešimt tris Lt 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.