- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-10
- Bylos Nr.
- A-438-489-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- A.G.
- Atsakovas
- Kretingos rajono policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos
- Advokatai
- Romanas Lupeika
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko (pranešėjas)
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kretingos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.G. prašymą atsakovui Kretingos rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į ankstesnes pareigas, priteisimo atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A.G. su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą bei nurodė, kad Kretingos rajono policijos komisariato viršininko 2006 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 69-TE-38 buvo neteisėtai atleistas iš vidaus tarnybos kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigų pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punktą už pareigūno vardo pažeminimą, taip pat prašė panaikinti įsakymą dėl atleidimo iš tarnybos, grąžinti į ankstesnes pareigas ir priteisti vidutinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką.
Savo reikalavimus pareiškėjas pagrindė tuo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, išvadoje pateikti faktiniai duomenys neatitinka realios tikrovės, tinkamai neįvertinta jo kaltė, neteisingai pritaikytos teisės normos. Pareiškėjas teigė, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė. Nurodė, jog, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, 2006 m. liepos 3 d. automobilį „Audi A4" vairavo esant būtinajam reikalingumui. Staiga ūmiai pablogėjus sutuoktinės sveikatai, nusprendė skubiai ją pristatyti pas šeimos gydytoją. Pareiškėjo manymu, tarnybinio patikrinimo metu vertinant jo veiksmus neatsižvelgta į subjektyviąją teisės pažeidimo pusę - būtinąjį reikalingumą. Pareiškėjo teigimu, pareigūno vardo jis nepažemino. Administracinį teisės pažeidimą padarė ne tarnybos metu. Pareiškėjas nurodė ir tai, jog užpildė teisingus anketinius duomenis apie save, stodamas į vidaus tarnybą. Anketoje pažymėjo, kad turi teisę vairuoti atitinkamų kategorijų transporto priemones. Anot pareiškėjo, jis manė, kad taip ir turi užpildyti anketą, kai specialioji teisė laikinai atimta. Pasak pareiškėjo, anketoje nebuvo prašoma pateikti duomenis apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, todėl šio jis fakto nenurodė. Pareiškėjas akcentavo, kad anketinius duomenis tikrina specialiosios tarnybos, todėl jis negalėjo juos nuslėpti ir neturėjo tikslo pateikti klaidingus duomenis. Be to, anketiniai duomenys ir biografija buvo tikrinami dukart - prieš pradedant vidaus tarnybą ir prieš leidimo susipažinti su įslaptinta informaciją gavimą. Taigi kompetentingiems asmenims, priėmusiems jį į tarnybą, buvo žinoma informacija, jog teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui laikinai atimta. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad dienraštyje „Lietuvos rytas paskelbtu straipsniu apie jo veiksmus tariamo tarnybinio nusižengimo metu buvo siekiama sureikšminti įvykį ir paveikti teisėsaugos institucijų vadovus.
Atsiliepimas
Atsakovas Kretingos rajono policijos komisariatas atsiliepime teismui nurodė, kad su pareiškėjo prašymo reikalavimais nesutinka ir prašo jo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad policijos pareigūnas A.G. pagrįstai ir teisėtai atleistas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, Pareigūno vardą jis pažemino, padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 2 dalyje. Atsakovas pažymėjo, jog nutarimas administracinėje byloje įsigaliojęs ir įvykdytas. Atsakovo teigimu, A.G., neginčydamas nutarimo ir sumokėdamas piniginę baudą, pripažino kaltę, todėl nepagrįsti jo teiginiai apie būtinąjį reikalingumą. Atsakovo manymu, pareiškėjo padarytas tyčinis nusižengimas įstatymui teisingai įvertintas kaip akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituojantis. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, imperatyvi teisinė pasekmė, nes alternatyvių sprendimų Vidaus tarnybos statute nenumatyta.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo A.G. prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visuma įrodo, kad pareiškėjas savo veiksmais parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, sulaužė pareigūno priesaiką, akivaizdžiai pažemino policijos įstaigos, kurioje dirbo, autoritetą, tuo pačių pažemindamas policijos pareigūno vardą. Pagal Policijos veiklos įstatymo 22 straipsnio l dalies nuostatas policijos pareigūnas asmeniškai atsako už savo veiksmus ir sprendimus bei jų padarinius. Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso normos nustato, kad ne tarnybos metu policijos pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus. Trečiasis suinteresuotasis asmuo pažymėjo, jog pagal minėto Etikos kodekso nuostatas policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi išsaugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo, vengti piktybiškai sakyti netiesą. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, skundžiamas Kretingos rajono policijos komisariato viršininko 2006 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas Nr.69-TE-38 neprieštarauja teisės normoms, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir panaikino Kretingos rajono policijos komisariato viršininko 2006 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr.69-TE-38, kuriuo pareiškėjas A.G. atleistas iš tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Teismas taip pat grąžino A.G. į Kretingos rajono policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigas bei priteisė iš Kretingos policijos komisariato A.G. 4191,60 Lt vidutinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką (fizinių asmenų, socialinio draudimo ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti).
Teismas konstatavo, jog pareigūno vardas negali būti pažemintas padarius bet kurį teisės pažeidimą. Pareigūno poelgis turi būti vertinamas jo tarnybos santykių kontekste ir sprendžiama, ar yra pagrindas už ši poelgį taikyti su tarnyba susijusią poveikio priemonę - atleidimą iš tarnybos. Įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, teismas padarė išvadą, kad atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, klaidingai taikė įstatymą ir priėmė nepagrįstą sprendimą atleisti pareiškėją iš tarnybos.
Kartu teismas nurodė, kad ir pareiškėjas A.G. klaidingai vertina savo veiksmus - automobilio vairavimą, neturint teisės vairuoti, siekiant suteikti būtinąją medicininę pagalbą sutuoktinei J.M. – G., kaip padarytus esant būtinajam reikalingumui. Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 17 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Teismo manymu, visuma byloje nustatytų faktinių duomenų leidžia manyti, jog pareiškėjas objektyviai įvertinęs visas aplinkybes, norėdamas suteikti sutuoktinei pagalbą, galėjo iškviesti gydytoją, paprašyti kitą asmenį pristatyti ją į gydymo įstaigą, o ne vairuoti transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti.
Tačiau teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog būtinojo reikalingumo nebuvimas nereiškia, kad yra paneigta pareiškėjo nurodyta teisės pažeidimo padarymo priežastis - siekimas suteikti sutuoktinei medicininę pagalbą, pristatant ją į gydymo įstaigą. Iš liudytojų J.M. – G. ir A.K. parodymų matyti, kad 2006 m. liepos 3 d. ūmiai pablogėjus jos sveikatai A.G. norėjo savo žmoną nuvežti į gydymo įstaigą ir kad dėl įvykusio eismo įvykio negalėjo tai padaryti, todėl pas gydytoją J.M. – G. nuvežė A.K. Teismas akcentavo, kad Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojos pažymoje nurodyta, jog J.M. – G. tikrai 2006 m. liepos 3 d. 12 val. kreipėsi pas gydytoją, jai nustatytas susirgimas, paskirtas gydymas. Teismas akcentavo, kad nors atsakovas neigia šią teisės pažeidimo padarymo priežastį, tačiau jis nepateikė įrodymų, paneigiančių nustatytus faktinius, duomenis, todėl nėra pagrindo abejoti įrodymų objektyvumu ir pagrįstumu.
Teismo manymu, atsakovas Kretingos rajono policijos komisariatas ir tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas, priėmę sprendimus dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, neatsižvelgė į nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, sukeltus padarinius. Šiuo atveju teisės pažeidimas nebuvo padarytas tyčiniais veiksmais, nes pareiškėjas siekė suteikti pagalbą sutuoktinei, o pareiškėjo veiksmais žala kitiems eismo dalyviams nepadaryta. Be to, kaip pabrėžė teismas, pareiškėjas A.G. nepasišalino iš eismo įvykio vietos, pats pranešė policijos pareigūnams apie eismo įvykį, transporto priemonę vairavo blaivus, ne tarnybos metu. Nors pareiškėjas Kretingos rajono policijos komisariato pareigūno 2006 m. liepos 12 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu, padaręs teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, tačiau nutarimu paskirtą nuobaudą - 1500 Lt baudą - sumokėjo. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės yra reikšmingos, vertinant pareiškėjo veiksmus ir sprendžiant jo atsakomybės klausimą. Teismas konstatavo, jog pareigūno vardo pažeminimo sąvoka, išdėstyta Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje, netaikoma deklaratyviai, sprendžiant atsakomybės klausimą. Šiuo atveju pareiškėjo klaidingas savo paties padarytų veiksmų teisinis vertinimas, teigiant, kad teisės pažeidimas padarytas esant būtinajam reikalingumui, atsakovo buvo nepagrįstai vertinamas, kaip nesąžiningumas, siekimas išvengti atsakomybės. Teismo manymu, atsakovas nepaneigė teisės pažeidimo padarymo priežasčių, todėl negali pareiškėją kaltinti nesąžiningumu.
Teismas pabrėžė ir tai, kad pareiškėjo tarnybinio patikrinimo metu buvo tiriamos aplinkybės, netiesiogiai susijusios su padarytu teisės pažeidimu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo pažymėta, kad pareiškėjas stodamas į vidaus tarnybą buvo nesąžiningas, nes asmens duomenų anketoje pateikė žinomai netesingus duomenis apie tai, jog turi specialiąją teisės vairuoti transporto priemones. Kartu tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo pripažinta, jog nuo šio pažeidimo padarymo praėjo daugiau kaip vieneri metai, todėl nėra pagrindo svarstyti atsakomybės klausimo. Taigi nors pareiškėjas tiesiogiai nekaltinamas šiais veiksmais pažeminęs pareigūno vardą, tačiau jis apibūdinamas kaip nesąžiningas asmuo. Toks vertinimas, teismo nuomone, taip pat neteisingas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 1V-321 nustatyta tvarka asmenys tikrinami pagal vidaus reikalų įstaigų įskaitas. Duomenys apie specialiosios teisės atėmimą A.G. buvo žinomi Kretingos policijos komisariatui ir Policijos departamentui, tačiau jis buvo priimtas į vidaus tarnybą. Vidaus tarnybos statuto 11 straipsnyje išdėstyti priėmimo į vidaus tarnybą apribojimai, tačiau įstatyme nenumatyta, kad į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą. Be to, pareiškėjui 2005 m. spalio 29 d. išduotas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos leidimas Nr.2305 dirbti su įslaptinta informacija. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 11 punktas numato, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo sąmoningai nuslėpė arba jo kandidatūrą tikrinančioms institucijoms pateikė melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius bei aplinką, galinčius turėti įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui. Teismo manymu, nurodyto leidimo išdavimas patvirtina faktą, jog nenurodymas anketoje, kad teisė vairuoti transporto priemones laikinai atimta (anketoje tokius duomenis neprašoma nurodyti) pagal minimas teisės aktų nuostatas nelaikytinas melagingų duomenų pateikimu.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad skundžiamas atsakovo įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio l dalies l punktu. Pareiškėjo prašymas tenkintinas, remiantis 88 straipsnio l dalies 2 ir 4 punktais, pareiškėjas grąžintinas į ankstesnes pareigas bei jam priteistinas atlyginimas už visą priverstinės pravaikštos laiką (4191,60 Lt).
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas Kretingos rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjo skundas grindžiamas būtinojo reikalingumo aplinkybėmis - neneigdamas, kad automobilį vairavo neturėdamas tam teisės, pareiškėjas tvirtina daręs tai dėl to, kad reikėjo pavežti staiga apsirgusią sutuoktinę su mažu vaiku. Tačiau būtinojo reikalingumo situaciją sukuriančių teisės pažeidimo aplinkybių, kuriomis grindžiamas skundas dėl atleidimo iš tarnybos, administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjas neminėjo, nors, būdamas teisininkas, be jokios abejonės, turėjo suvokti šių aplinkybių reikšmę įvykio tyrimui, teisiniam vertinimui ir atsakomybei. Jau vien tai, atsakovo nuomone, įrodo, kad šios aplinkybės buvo pareiškėjo išgalvotos vėliau, tarnybinio patikrinimo procedūros metu, įvertinus gresiantį tarnybinės atsakomybės mastą, tačiau teismas šių atsakovo argumentų nevertino. Atsakovo teigimu, visiškai nebuvo įvertinti ir niekaip neaptarti teismo sprendime šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai. Liudytojai S.M. ir Ž.M. nurodė, kad eismo įvykio įforminimo metu A.G. jiems tvirtino, jog žmona su mažu vaiku yra Klaipėdoje. Šių liudytojų parodymais įrodyta ir kita reikšminga bylai aplinkybė - pareiškėjas eismo įvykio tyrimo metu klaidino įvykį forminusius pareigūnus, teigdamas, kad vairuotojo pažymėjimą turi. Be to, liudytojas A.G. teismo posėdžio metu nurodė ne kartą matęs A.G. vairuojant nuosavą automobilį ir iki eismo įvykio.
2. Tarnybinio patikrinimo metu eismo įvykio kaltininkė R.P. nurodė, kad pareiškėjas eismo įvykio vietoje kalbėjo palikęs žmoną namuose ir važiavęs maudytis, be to nuolat skambino mobiliuoju telefonu. Pirminiame paaiškinime tarnybinį patikrinimą atlikusiems pareigūnams pareiškėjas tvirtino, kad su žmona pas gydytoją lankėsi po pietų. Atsakovo supratimu šių įrodymų visiškai pakanka paneigti pareiškėjo teiginiams apie tai, kad jis skubėjo suteikti pagalbą sutuoktinei, neturėjo mobilaus telefono ir dėl to buvo priverstas vairuoti bei įrodyti teiginiams apie tęstinį pareiškėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą - sistemingą vairavimą neturint tam teisės.
3. Pareiškėjo kviesta liudytoja - jo sutuoktinė J.M. – G. - teismo posėdžio metu iš pradžių tvirtino, kad bebūdama Palangoje pasijuto blogai ir skambino sutuoktiniui A.G. iš atsitiktinio praeivio telefono, tačiau į atsakovo atstovės klausimą, kokiu numeriu skambino, atsakyti negalėjo, po to ėmė tvirtinti skambinusi ne vyrui, o sutuoktinio močiutei. Tokie parodymų prieštaravimai, atsakovo nuomone, taip pat patvirtina, kad vairavimo, siekiant pagelbėti pareiškėjo sutuoktinei, įrodymu negali būti laikomas ir pareiškėjo pateiktas išrašas iš J.M. –G. medicininių dokumentų. Atsakovo teigimu, šiame dokumente nėra įrašų apie dokumento išdavimo laiką, registravimą VšĮ Klaipėdos miesto PSPC siunčiamų dokumentų registravimo žurnale, nenurodyta ir įstaiga, kuriai siunčiamas šis dokumentas. Išrašo grafoje „Ligos anamnezė, diagnostiniai tyrimai, ligos eiga, taikytas gydymas, ligonio būklė išrašant" esantis įrašas „2006 07 03 12°°" neturi būti vertinamas kaip įrašas apie apžiūros laiką. Vertinant šį įrašą bendrame dokumento kontekste įmanomas vienintelis jo traktavimas - tai įrašas apie ligos požymių pasireiškimo pradžią, įrašytas pagal paties paciento nurodymą.
4. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog principinė įrodymų vertinimo taisyklė yra įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje – pagal ją jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal savo įsitikinimą, pagrįstą vispusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsakovo manymu, byloje susidariusioje situacijoje, kai nešališkų liudytojų parodymai prieštaravo pareiškėjo artimųjų parodymams, pastarųjų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai atmesti ir nevertinti atsakovo pateikti įrodymai, tame tarpe ir tarnybinio patikrinimo medžiaga, nenurodant tam jokių motyvų. Todėl šiuo požiūriu skundžiamas teismo sprendimas laikytinas sprendiniu be motyvų.
5. Atsakovas akcentuoja, kad skundžiamame teismo sprendime pareiškėjo A.G. administracinis teisės pažeidimas vertinamas kaip „nepadarytas tyčiniais veiksmais". Tačiau, atsakovo manymu, tiek pagal ATPK 10 straipsnyje įtvirtintą tyčinio administracinio teisės pažeidimo sąvoką, tiek pagal byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, A.G. padarytasis teisės pažeidimas laikytinas tyčiniu. Pareiškėjas A.G. vairavo automobilį, žinodamas, kad neturi tam teisės, darė tai sąmoningai, ne vieną kartą. Atsakovas pažymi, kad ir skundžiamame teismo sprendime pripažįstama, jog vairuoti nebuvo būtinybės, net jei, pagal gynybos iškeltą versiją, tai buvo daroma siekiant suteikti pagalbą sutuoktinei.
Atsiliepimas
6. Atsakovas nurodo, kad pareigūno vardo pažeminimo sąvoka yra apibrėžta Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A(l5)-1058/2006 akcentuota, jog ne kiekvienas administracinės teisės pažeidimas savaime reiškia poelgį, pažeminusį pareigūno vardą. Atsakovo teigimu, visuomenės reakcija į skundžiamą teismo sprendimą (straipsnis laikraštyje „ Vakarų ekspresas" su skaitytojų komentarais bei straipsnis laikraštyje „Respublika" ) akivaizdžiai parodo, kad visuomenės teisinės sąmonės lygis nebėra toks, jog akivaizdžiai žeminančiu vidaus tarnybos autoritetą, griaunančiu pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga turėtų būti pripažįstamos tik nusikalstamos veikos ir šiurkščiausi Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Teisėtą visuomenės pasipiktinimą iššaukia ir tokie pareigūnų teisės pažeidimai, kaip padarytasis pareiškėjo, nes jei jau pažeidinėti įstatymus nevalia eiliniam piliečiui, juo labiau tai neleistina pareigūnui.
Atsiliepimais į apeliacinį skundą pareiškėjas A.G. ir jo atstovas advokatas Romanas Lupeika prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 23 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimus į apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais. Papildomai nurodo šiuos argumentus:
1. Kad iš pareiškėjo buvo atimtos teisės vairuoti transporto priemonę dar iki įsidarbinimo vidaus tarnyboje žinojo visi policijos darbuotojai, tame tarpe ir Kretingos rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas A.G. Liudytojo A.G. teigimas, kad jis apie tai nežinojo, yra paneigtas jo paties išduota charakteristika, kuria pareiškėjui buvo tarpininkauta dėl teisių atėmimo termino sutrumpinimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde bei patikrinimo akte ir liudytojo A.G. duotuose parodymuose teisme akcentuojama, kad pareiškėjas neturėdamas teisių ne kartą vairavo transporto priemonę. Tačiau, anot pareiškėjo, liudytojas A.G. konkrečiai nenurodė kada ir kur matė pareiškėją vairuojantį transporto priemonę, kodėl dėl šio fakto nesiėmė jokių priemonių, neįspėjo pareiškėjo. Pareiškėjas pabrėžia, jog visuomet automobilį vairuodavo tik jo žmona, kadangi jos darbovietė taip pat yra šalia Kretingos rajono policijos komisariato patalpų. Kadangi automobilis buvo statomas prie policijos komisariato pastato, anot pareiškėjo, A.G. galėjo ir apsirikti, manydamas, kad tai pareiškėjas atvyko į darbą su automobiliu.
2. Kaip nurodo pareiškėjas, apeliaciniame skunde tvirtinama, kad atsakovas netiki išduota gydytojų pažyma, jog pareiškėjo žmona sirgo tuo metu, kai pareiškėjas buvo priverstas vairuoti transporto priemonę. Pareiškėjas akcentuoja, jog medikų pažyma jo žmonai išduota remiantis ligos istorija, kurią atsakovas turėjo galimybę vietoje patikrinti. Pareiškėjo teigimu, tikrinimo metu jis prašė atsakingus darbuotojus, atlikusius tarnybinį patikrinimą, kad jie nuvyktų pas gydytojus ir pasiteirautų kokia buvo žmonos sveikatos būklė, apklausti liudytoją, kuris nuvežė žmoną į ligoninę, susipažintų su ligos istoriją, tačiau tikrintojai pareiškė, jog to nereikia daryti. Anot pareiškėjo, jei tikrintojai būtų atlikę tyrimą nevienareikšmiai, tad apeliaciniame skunde nereikėtų abejoti gydytojų išduota pažyma apie jo žmonos sveikatą bei liudytojų parodymais. Pareiškėjas pabrėžia ir tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas visiškai neabejojo išduota gydytojo pažyma ir jos neneigė, ir tik apeliaciniame skunde iškėlė naujas aplinkybes.
3. Anot pareiškėjo, atsakovo apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neįvertino liudytojų S.M. ir Ž.M. parodymų, kurie tvirtino, jog pareiškėjo žmona eismo įvykio metu buvo Klaipėdoje, o ne Palangoje. Tačiau, kaip teigiama pareiškėjo atsiliepime, teismas negalėjo remtis šių liudytojų parodymais todėl, kad jie skirtingi ir prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Pareiškėjo manymu, šių policijos darbuotojų parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jie prieštarauja surašytiems jų pirminiams tarnybiniams pranešimams po eismo įvykio. Pirminiuose tarnybiniuose pranešimuose, visiškai nėra tokių parodymų, kuriais remiasi atsakovai apeliaciniame skunde. Tik po mėnesio laiko, kai atvyko tikrintojai iš Policijos departamento, atsirado jau kiti tarnybiniai pranešimai, kurie kardinaliai skiriasi nuo pirmųjų ir jau buvo surašyti tokie tarnybiniai pranešimai, kurie tenkino atsakovo poreikius. Charakteringa tai, kad tiek S.M. tiek Ž.M. tarnybiniai pranešimai yra surašyti žodis į žodį, t. y. vienodi. Pasak pareiškėjo, suprantama, kad jie yra policijos darbuotojai ir negali prieštarauti savo viršininkams
4. Pareiškėjo atsiliepime nurodoma, kad pasipiktinę Klaipėdos apygardos administracinio teismo priimtu sprendimu, kuriuo pareiškėjas buvo sugrąžintas į darbą, atsakovai ėmėsi pačių kraštutiniausių priemonių, pasitelkdami žiniasklaidą bei internetą ir jiems pateikdami neteisingą informaciją ne tik apie pareiškėją, bet ir apie jam artimus žmones, suklaidino visuomenę. Po teismo, keliuose spaudos leidiniuose, buvo atspausdinti straipsniai su antrašte " Teises pragėręs pareigūnas grąžintas į darbą" "Teismas grąžino kriminalistą į darbą" ir kt. kuriuose iš dalies nurodyti išgalvoti faktai ir jie prieštarauja tikrovei. Vien tik perskaičius šių publikacijų pavadinimus, susidaro įspūdis, kad pareiškėjas dirbdamas policijoje, pragėrė teises, neturėdamas jų, tyčia vairavo automobilį, buvo demaskuotas ir pan. Spaudoje minima pareiškėjo močiutė visiškai jokio ryšio su pareiškėjo darbu policijoje neturi, be to, apie ją nurodomi neteisingi duomenys. Kaip paaiškina pareiškėjas, faktiškai vairuotojo teises jis prarado prieš dvejus metus, dar būdamas studentas ir jokiame policijos komisariate tuo metu nedirbo. Pareiškėjas akcentuoja, kad eismo įvykio, dėl kurio buvo atleistas iš darbo, metu vairavo automobilį blaivus, ne darbo metu, tai padarė todėl, kad reikėjo vežti staigiai susirgusią žmoną į gydymo įstaigą. Kaip teigia pareiškėjas, jokių tyčinių veiksmų jis neatliko, o ši informacija visuomenei nebuvo pateikta ir ji tikrosios padėties nežino.
5. Pareiškėjo atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, jog atsakovo apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinės teisės pažeidimo byloje pareiškėjas neminėjo, jog vairavo automobilį esant būtinojo reikalingumo aplinkybėmis. Tai paaiškinama tuo, kad pareiškėjas neturėjo galimybės tai padaryti. Pareiškėjui buvo pranešta, kad administracinė byla bus nagrinėjama 2006 m.liepos 17 d., o faktiškai byla išnagrinėta ankščiau, t. y. 2006 m. liepos 12 d. pareiškėjui nedalyvaujant. Kad administracinė byla buvo išnagrinėta ne tą dieną, kada buvo numatyta, pripažino ir atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu.
6. Pareiškėjo atstovo advokato Romano Lupeikos atsiliepime paaiškinama, jog teismų praktikoje yra įtvirtinta proporcingumo principo koncepcija. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimus poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus. Proporcingumo principas yra neatskiriamas nuo teisingumo principo - universalaus bendrojo teisės principo, reiškiančio moralinę žmogaus nuostatą ir kriterijų, pagal kurį vertinami visi asmenų poelgiai. Teisingumas reikalauja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į visas aplinkybes. Šiuo atveju apeliantas nepagrindė šiurkštaus nusižengimo sąvokos, kurios pagrindu buvo pažemintas pareigūno vardas. Teikiant atsiliepimą teismui, apeliantas nurodė išnagrinėtas administracines bylas, kuriose pareigūnai buvo atleisti iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Tačiau, pareiškėjo atstovo nuomone, sutapatinti išnagrinėtas bylas ir šią bylą būtų ydinga ir neteisinga. Jeigu pareigūnai, kurie buvo atleisti iš vidaus tarnybos sąmoningai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, girtuokliavo ar kitaip šiurkščiai ir esmingai pažeidinėjo teisės normas, tai tuomet nėra abejonės - tokie pareigūnai negali dirbti žmonių labui. Tačiau pareiškėjo atveju, teisės pažeidimas padarytas būtinojo reikalingumo fone, pareiškėjas niekam nepadarė jokios žalos, nors galėjo ir ginčyti nutarimą, tačiau to nepadarė dėl subjektyvių priežasčių. Pareiškėjo atstovo teigimu, galima pagrįstai manyti, kad apeliantas negalėtų pateikti praktikoje buvusio fakto, kuomet policijos pareigūnas buvo nubaustas už greičio viršijimą, saugos diržų nenaudojimą ar vairuotojo pažymėjimo neturėjimą, ir tuoj pat jis būtų atleistas už policijos vardo pažeminimą.
7. Pareiškėjo atstovas atkreipia dėmesį į tai kad, pats įvykis nebuvo rezonansinis ir tokio pobūdžio, jog visuomenė imtų ir pasipiktintų A.G. netinkamu poelgiu. Liudytojas A.Z., dirbantis laikraščio „Lietuvos rytas" korespondentu, teismo posėdyje paaiškino, kad praėjus daugiau nei dviem savaitėms po eismo įvykio Palangos mieste sutiko Policijos departamente dirbantį pareigūną A.N., kuris ir suteikė informaciją apie atliekamą tarnybinį patikrinimą Kretingos rajono policijos komisariate. Tai rodo, kad sukelti visuomenės pasipiktinimą siekė pareigūnas. Be to, kaip nurodo pareiškėjo atstovas, spaudos publikacijoje faktai buvo iškraipyti ir neatitinkantys realios tikrovės, tačiau to pakako, kad būtų sureikšmintos įvykio aplinkybės.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A.G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodoma, jog taikant pareiškėjui administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą 2006 m. liepos 3 d., kai vairuojančiam asmeniui atimtos teisės vairuoti transporto priemonę nustatyta tvarka, buvo atsižvelgta į visas nustatytas aplinkybes. Būtinasis reikalingumas pareiškėjo A.G. veiksmuose nustatytas nebuvo. Todėl taikant A.G. tarnybinę nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą ir vertinant jo veiksmus, kaip policijos pareigūno elgesį, buvo atsižvelgta į nustatyto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad yra būtinojo reikalingumo aplinkybės, kurios gali būti pripažįstamos aplinkybėmis, šalinančiomis tarnybinę atsakomybę.
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo, kai pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.
Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos “Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.
Iš šio apibrėžimo matyti, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos ( veikimo ar neveikimo ), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs.
Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu, nekiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas.
Reikalavimas nustatyti, akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietinos su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas 2006 m. rugpjūčio 3 d. pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, 2006 m. liepos 3 d. vairavo automobilį „Audi A4" bei siekdamas išvengti atsakomybės, melavo įvykį įforminusiems pareigūnams, kad vairuotojo pažymėjimą paliko namuose ir pan.( b. l. 9 – 14 ).
Tai, kad pareiškėjas vairavo automobilį „Audi A4, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, byloje ginčo nėra. Ši aplinkybė yra įrodyta ir 2006 m. liepos 12 d. nutarimu administracinių teisės pažeidimų byloje ( b. l. 66 – 71 ).
Byloje taip pat nustatyta, kad teisė vairuoti transporto priemones iš pareiškėjo buvo atimta 2005 m. vasario 23 d., dar prieš jam įsidarbinant į vidaus tarnybą.
Tačiau byloje yra nepaneigtas pareiškėjo aiškinimas, kad šį pažeidimą jis padarė dėl nenumatytų šeimyninių aplinkybių, o būtent, dėl to, kad norėjo skubiai pristatyti staiga susirgusią žmoną pas gydytoją. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai A.K. ir J.M. – G., parodę, kad prašė pareiškėją nuvežti pas gydytoją, o pareiškėjas tuo reikalu ir vykęs automobiliu pas žmoną (J.M. – G.) bei kad po autoįvykio pareiškėjo prašymu jo žmona pas gydytoją buvo nuvežta kito asmens kitu automobiliu (A.K.). Tai, kad pareiškėjo žmonai neužilgo po įvykio buvo suteikta medicininė pagalba, patvirtina išrašas iš jos ligos istorijos ( b. l. 25 ). Byloje įrodymų, kurie paneigtų minėtus įrodymus, nesurinkta.
Įvertinus šias aplinkybes – padarytą pažeidimą, jo sunkumo, pavojingumo visuomenei aspektais ir šio pažeidimo padarymą iššaukusias aplinkybes, visumoje su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas šiais savo veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir t.t. bei tuo pačiu pažemino pareigūno vardą.
Kitos atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kurios yra susijusios su pareiškėjo priėmimu į vidaus tarnybą išeina iš šios bylos nagrinėjimo ribų, todėl yra nesvarstytinos.
Dėl paminėto, tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Kretingos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.