Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-03-19 · Administracinė byla Nr. AS-822-195-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-19
Bylos Nr.
AS-822-195-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Stasys Gagys
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Jungent“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus
Administracinė byla Nr. AS822 – 195/2010Procesinio sprendimo kategorija 67; 79.2
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. kovo 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jungent“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jungent“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai dėl sprendimo, nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Uždaroji akcinė bendrovė „Jungent“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Jungent“, bendrovė) kreipėsi su skundu, kuris buvo priimtas 2010 m. vasario 3 d. nutartimi, į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. VR-1.7-12 bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2009 m. gruodžio 16 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-189.

2010 m. vasario 4 d. pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2009 m. gruodžio 16 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-189 galiojimą iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje. Prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad palikus galioti 2009 m. gruodžio 16 d. privalomąjį nurodymą, pareiškėjui išliktų pareiga jį įvykdyti iki 2010 m. vasario 6 d. Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnio nuostatas, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartimi prašymą pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į ABTĮ 92 straipsnio prasmę, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pareiškėjo pažeistos teisės ir interesai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas neturėtų esminės įtakos teismo sprendimo dėl skundžiamo administracinio akto panaikinimo įvykdymui.

II.

Pareiškėjas UAB „Jungent“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti. Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai taikė ir aiškino ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatas, vertindamas būsimo sprendimo vykdymo galimumą, ir taip nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog jų netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (žr. administracines bylas Nr. AS15-622/2006, Nr. AS11-367/2007, AS8-488/2007; AS16-528/2007, Nr. AS2-646/2007, AS502-470/2008; AS525-328/2006 ir kt.). Taip pat pažymi, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. Administracines bylas Nr. AS5-155/2005, Nr. AS5-230/2005).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad tiek pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, tiek atskirasis skundas nemotyvuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Šiuo atveju pareiškėjas byloje prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2009 m. gruodžio 16 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-189, o taip pat imtis priemonių pateiktam reikalavimui užtikrinti – laikinai sustabdyti skundžiamo akto galiojimą. Pareiškėjas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo grindė ta aplinkybe, kad vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsniu, neįvykdžius privalomojo nurodymo, pareiškėjas gali būti už tai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Sprendžiant ginčijamo akto galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso. Bendrovės argumentas, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikalingas ginant viešąjį interesą, nepagrįstas jokiais konkrečiais įrodymais. Pažymėtina, kad galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjui bei šio akto sukelti nepatogumai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas.

Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, nebūtų atkurta ar pasunkėtų iki skundžiamo įsakymo priėmimo buvusios padėties atkūrimas, arba kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui. Pareiškėjo galimai patirta žala galėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas (ABTĮ 151 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

uždarosios akcinės bendrovės „Jungent“ atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysSkirgailė Žalimienė