Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2012-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-924-76/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-09-10
Bylos Nr.
1-924-76/2012
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-03029-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Petras Simėnas
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-924-76/2012Proceso Nr. 1-06-1-03029-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4; 1.2.18.8; 1.2.18.10; 2.10.1
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 10 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Simėnas, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės Ninos Raugienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, UAB „B. C. C.“, direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, 2008-05-21 pagal LR BK 290 str. paskiriant 6 MGL (780 Lt) dydžio baudą ir 2010-12-13 pagal LR BK 222 str.1d. paskiriant 30 MGL (3 900 Lt) dydžio baudą. 2012-06-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta bauda pakeista į 180 val. viešųjų darbų, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. laikotarpyje nuo 2010-01-01 iki 2010-10-05 būdamas UAB „VK T.“ (įm.k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą šios bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai nes:

- automobilių ataskaitose, kasos pajamų orderiuose nefiksavo 74319, 39 Lt pajamų, uždirbtų šiai bendrovei teikiant taksi paslaugas, dėl ko šie duomenys nebuvo įrašyta į buhalterinės apskaitos registrus, tuo pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais bei šio straipsnio 4 dalies reikalavimą, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti;

- kasos išlaidų orderiais užfiksavo ir kasos knygoje apskaitė tikrovės netinkančius duomenimis apie tariamai vykdytas darbo užmokesčio išmokėjimo operacijas už 60 879, 48 Lt, tuo pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais bei 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų;

- 2010 metų birželio mėnesio savo avansinėje apyskaitoje, kuri buvo įtraukta į šios bendrovės apskaitą, įrašė tiesos neatitinkančius duomenis apie jo tariamai vykdytas darbo užmokesčio išmokėjimo operacijas už 3357, 76 Lt tuo nepagrįstai padidindamas šios bendrovės skolą jam ir tuo pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-10-05.

Taip pat, jis, kaltinamas tuo, kad siekdamas išvengti mokesčių UAB „VK T.“ naudai, šios bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitė žinomai neteisingus duomenis apie 2010 metų sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais gautas pajamas, kuriuos buhalterė– administratorė R. V., bei pagal sutartį apskaitą tvarkiusi, UAB „J. F.“ perkėlė į PVM deklaracijas, sausio mėnesio deklaracijoje nurodant 14228, 31 Lt gautų pajamų ir 2987, 94 Lt mokėtino PVM mažiau, vasario mėnesio deklaracijoje už nurodant 8713 Lt gautų pajamų ir 1829, 73 Lt mokėtino PVM mažiau, kovo mėnesio deklaracijoje nurodant 10570, 63 Lt gautų pajamų mažiau ir 2219, 83 Lt mokėtino PVM mažiau, balandžio mėnesio deklaracijoje nurodant 8780, 31 Lt gautų pajamų ir 1843, 86 Lt mokėtino PVM mažiau, gegužės mėnesį deklaracijoje nurodant 6348, 38 Lt gautų pajamų ir 1333, 16 Lt mokėtino PVM mažiau, birželio mėnesio deklaracijoje nurodant 8058, 17 Lt gautų pajamų ir 1692, 21 Lt mokėtino PVM mažiau, liepos mėnesio deklaracijoje nurodant 8518, 55 Lt gautų pajamų ir 1788, 90 Lt mokėtino PVM mažiau, rugpjūčio mėnesį deklaracijoje nurodant 6449, 40 Lt gautų pajamų ir 1354, 38 Lt mokėtino PVM mažiau ir rugsėjo mėnesio deklaracijoje nurodant 2652, 55 Lt gautų pajamų ir 557, 04 Lt mokėtino PVM mažiau, bei elektroninėmis ryšio priemonėmis įvedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą, šias PVM deklaracijas pateikė Šiaulių AVMI.

Kaltinamasis V. K. tyrimo metu dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad 2007 metų vasario mėnesį įsteigė UAB „VK T.“ ir buvo vienintelis akcininkas bei direktorius. Bendrovė vertėsi taksi paslaugų teikimu. Direktoriumi buvo iki 2010 metų spalio mėnesio, kai pardavė akcijas. Bendrovės apskaitą tvarkė buhalterė R. V., o vėliau UAB „J. F.“ pagal sutartį. Kadangi verslas sekėsi sunkiai, teko ieškoti būdų kaip nesubankrutuoti. Todėl nevisos pajamos buvo įtraukiamos į apskaitą. Taksi vairuotojai dalį surinktų pinigų 50-60 litų palikdavo dispečerėms, kurios atsižymėdavo sąsiuvinyje ir kitą dieną perduodavo jam, o jis nurodydavo buhalterei kokius reikia išrašyti kasos pajamų orderius minėtiems pinigams. Taip sumažindavo bendrovės gautas pajamas. Nors atlygimus vairuotojai užsidirbdavo patys, t.y. pasilikdavo dalį iš klientų surinktų pinigų, tačiau reikėjo apskaityti jiems išmokamus atlyginimus, todėl teko surašyti buhalterinius dokumentus apie tai, kad yra išmokami atlyginimai. Deklaracijų jis pats neruošdavo ir neteikdavo, tai darė buhalterė R. V. arba UAB „ J. F.“ pagal apskaitos duomenis. Deklaracijos buvo neteisingos, dėl to, kad buhalteriniai duomenys dėl nuslėptų pajamų buvo neteisingi (3 t., 24 b.l.)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. K. prisipažinimo jo kaltė įrodoma kitais byloje surinktais įrodymais:

2012-02-17 FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-4/13 kurioje matyti, kad tyrimo metu pagal taksi vairuotojų avansines apyskaitas ir prie jų pridėtus pateisinamuosius apskaitos dokumentus (degalų įsigijimo kvitus) bei kasos pajamų orderius nustatyta, kad UAB „VK T.“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuotos degalų įsigijimo išlaidos yra didesnės negu iš taksi paslaugų gautos pajamos, o liudytojų apklausų protokoluose bendrovės taksi vairuotojai parodė, kad degalus jie įsigydavo iš pamainos metu uždirbtų pinigų. Todėl UAB „VK T.“ jų neįtraukusi į apskaitą, nevykdė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Gautų pajamų neįforminusi apskaitos dokumentais (taksi automobilio ataskaitos, kasos pajamų orderiai) bei jų neįrašiusi į buhalterinės apskaitos registrus, UAB „VK T.“ nevykdė aukščiau minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

UAB „VK T.“ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-05-31 į kasos knygą įrašė darbo užmokesčio išmokėjimo operacijas ir joms pagrįsti tyrimui nepateikė išmokėjimo žiniaraščių su darbuotojų parašais už 59837,97 Lt ir į kasos knygą įtraukė kasos išlaidų orderius be R. R. – 28,74 Lt, E. B. – 62,53 Lt, V. A. – 531,64 Lt ir R. Š. - 418,60 Lt parašų. Bendrovė į kasos knygą įrašiusi neįvykusias darbo užmokesčio išmokėjimo operacijas, nepagrįstai sumažino dokumentinį kasos likutį 60879,48 Lt ir tuo nevykdė minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr.179 ,,Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 19 punkto nuostatų. Tyrimo metu nustatyta, kad „UAB „VK T.“, teikdama apskaitą tvarkančiai bendrovei „J. F.“ buhalterinių sąskaitų likučius 2010-05-31, nepagrįstai 8412,67 Lt sumažino bendrovės skolą direktoriui V. K.. „UAB „VK T.“ be pateisinančių dokumentų sumažinusi bendrovės skolą V. K., nevykdė minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Be to, V. K., į avanso apyskaitą įrašė neįvykusias 3357,76 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo operacijas ir pateikė bendrovės apskaitą tvarkiusiai įmonei įtraukti į apskaitą neteisingus duomenis apie darbo užmokesčio išmokėjimo operacijas bei šia suma padidino bendrovės skolą V. K., dėl to UAB „VK T.“ nevykdė aukščiau minėto 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

UAB „VK T.“ buhalterinė apskaita nėra tiksli, informatyvi, palyginama, išsami ir naudinga informacijos vartotojams ir tiriamuoju laikotarpiu buvo tvarkoma pažeidžiant norminių aktų reikalavimus ir dėl šių pažeidimų tiriamuoju laikotarpiu iš dalies negalima nustatyti UAB „VK T.“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Taip pat, šioje išvadoje konstatuojama, kad už taksi paslaugas gautus ir kurui įsigyti panaudotus pinigus, pripažinus pajamomis, UAB „VK T.“ tiriamuoju laikotarpiu į buhalterinę apskaitą neįtraukusi 83523,12 Lt pajamų, jų neįrašė mokesčių administratoriui pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje ir nuo šios sumos apskaičiuoto 17540 Lt PVM – PVM deklaracijose, t.y. neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčių valstybei. Dėl to UAB „VK T.“ nevykdė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 1dalies bei 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr.IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi UAB „VK T.“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2010 metus deklaravo veiklos rezultatą 316911 Lt nuostolį, todėl nuo nedeklaruotų 83523,12 Lt pajamų, pelno mokestis tyrimo metu neskaičiuojamas, šia suma turėtų būti mažinamas gautas nuostolis (2 t. , b. l. 31-110 ).

2012-04-20 specialistės Zitos Rekašienės paaiškinimu kuriame nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus V. K. bendrovei skolingas nebuvo (t.2, b.l.152).

Liudytojos R. V. parodymais, kuriuose ji parodė, kad ji UAB „VK T.“ dirbo nuo 2009 m. birželio iki 2011 metų lapkričio mėnesio. Ji pagal darbo sutartį buvo priimta į apskaitininkės –administratorės pareigas. Nors jokio jos pareigybės aprašymo nebuvo, dirbo visus darbus susijusius su bendrovės buhalterine apskaita, t. y. skaičiuodavo darbo užmokesčius, vesdavo registrus, ruošdavo ataskaitas ir deklaracijas. Grynus pinigus šioje bendrovėje valdė direktorius V. K., atskiro kasininko nebuvo. Atlyginimus išmokėdavo, taip pat direktorius. Darbo užmokesčiai buvo skaičiuojami, pagal tai kokiu etatu priimtas darbuotojas, t. y. jei jis dirba pilną etatą jis gaudavo minimalų darbo užmokestį, kaip buvo numatyta jo sutartyje bei papildomai už darbą išeiginėmis dienomis, švenčių dienomis bei už naktinį darbą ir viršvalandžius. Ji taksi vairuotojų iš klientų surinktų pinigų nepriiminėdavo. Juos surinkdavo arba direktorius, arba dispečerės. Ji turėdavo arba kas savaitę, arba kas mėnesį šitiems pinigams išrašyti kasos pajamų kvitus pagal direktoriaus pateiktus duomenis, bei pateikdavo pasirašyti pinigus įnešusiems darbuotojams. Vairuotojų sunaudoto kuro apskaita buvo tvarkoma surašant jų avansines apyskaitas pagal jų pateiktų kuro pirkimo kvitus. Kad vairuotojai po kiekvienos paros sumokėdavo nustatytą pinigų sumą ir, kad jiems niekas jokio atlyginimo nemokėjo ji apie tai nežinojo, nes grynus pinigus valdė direktorius. Atlyginimus ji skaičiuodavo pagal mėnesiui sudarytus darbo grafikus. Pinigus mėnesiui į priekį ruošdavo ji. Nuo 2010 metų birželio mėnesio apskaitą tvarkė UAB „J. F.“ pagal sutartį. Ji nuo to laiko dirbo daugiau administracinį darbą –sudarydavo darbo grafikus, ruošdavo dokumentus darbuotojų priėmimui ir atleidimui ir kitą (2 t., b. l. 157-158 ).

Liudytojos R. N. parodymais, kuriuose ji parodė, kad UAB „J. F.“ nuo 20120-06-15 iki 2010-12-31 pagal sutartį UAB „VK T.“ teikė buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Apskaita buvo tvarkoma pagal jai pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Ar šie dokumentai buvo teisingi, ji patikrinti neturėjo galimybių. Dokumentus atveždavo direktorius V. K.. 2010-10-26 šios bendrovės direktoriaus pavaduotoja R. T. atsiėmė dalį dokumentų, susiejusių su atlyginimų skaičiavimu. Kai buvo nuspręsta nutraukti sutartį, likusius dokumentus be jokio perdavimo akto atsiėmė V. K. su R. T. (2 t., b. l. 132 ).

Liudytojos R. T. parodymais, kuriuose ji parodė, kad UAB „VK T.“ ji dirbo nuo 2010-10-05 iki 2011-01-24. Formaliai ji buvo įdarbinta direktoriaus pavaduotoja pusę etato. Daugiausiai dirbo su banku dėl paskolų, taip pat, vykdė įvairius direktoriaus pavedimus. Be to, ji vienu metu skaičiuodavo darbo atlyginimus, kadangi apskaitą tvarkiusi įmonė UAB „ J. F.“ nepakankami gerai dirbo šį darbą. Ji pati jokių atlyginimų nemokėjo ir grynųjų pinigų nevaldė. Ji atlyginimus skaičiuodavo pagal jai pateiktus tabelius. Kokia taksi vairuotojų atsiskaitymo su grynais pinigais tvarka buvo įvesta bendrovėje, ji nežino. Paskelbus bankrotą UAB „Jūsų finansininkas“ jai dokumentus perdavė pagal supaprastintus aprašus, nenurodant segtuvų lapų skaičių. Visus gautus dokumentus pagal aprašą perdavė bankroto administratoriui. V. T. yra formalus jos sutuoktinis, bet ji su juo negyvena ir jokių ryšių nepalaiko (3 t., b. l. 18).

Liudytojos E. P. parodymais, kuriuose ji nurodė, kad UAB „VK T.“ ji dirbo nuo 2010 m. rugsėjo 10 d. iki 2011 m. lapkričio 4 d. Dirbo dispečere ir jos pagrindinės pareigos buvo kontroliuoti iškvietimus, palaikant ryšį su taksi vairuotojais. Be to, jai buvo nurodyta iš taksi vairuotojų priimti nustatytą pamainos mokestį- apie 50 litų, o išeiginėmis dienomis kiek daugiau. Apie pinigų priėmimą atžymėdavo sąraše. Tuos pinigus atiduodavo direktoriui arba administratorei, vardu R. (1 t., b.l.77-78 ).

Liudytojos J. R. parodymais, kuriuose ji nurodė, kad UAB „VK T“ dispečere ji dirbo nuo 2009-04-28 iki 2011-01-24. Dirbo pamainomis po 8 valandas. Jos pagrindinės pareigos buvo kontroliuoti iškvietimus palaikant ryšį su taksi vairuotojais. Kartais tekdavo paimti pinigus iš taksi vairuotojų. Apie pinigų priėmimą atžymėdavo sąraše. Jokių kasos kvitų ji neišrašinėjo. Tuos pinigus atiduodavo buhalterei R. arba direktoriui V. K. Jos darbo užmokestis buvo apie 800 litų ( 2 t. b. l. 6 ).

Liudytojos J. G. parodymais, kuriuose ji nurodė, kad UAB „VK T.“ nuo 2009 metų gruodžio mėnesio iki 2011 metų sausio ji dirbo dispečere tik pusę etato. Jos pagrindinės pareigos buvo telefonu priimti iš klientų iškvietimus ir per radijo ryšį vairuotojams pranešti apie juos. Kiek tiksliai gaudavo atlyginimo už darbą nepamena, gali būti, kad apie tris šimtus. Atlyginimą išmokėdavo buhalterė vardu R. T., jos pavardės neprisimena. Gaudama atlyginimą visada pasirašydavo žiniaraštyje. Bendrovės direktorius V. K. jai niekada nėra mokėjas jokių pinigų. Ji iš taksi vairuotojų jokių pinigų niekada nerinkdavo ( 2 t., b. l. 150-151 ).

Liudytojo S. A. parodymais, kuriuose ji nurodė, kad UAB „VK T.“ dirbo nuo 2010 m. spalio 7 d. iki 2011 m. sausio 24 d. taksistu ir darbui naudojo firmos automobilį. Atlyginimo už darbą negaudavo. Dalį iš klientų surinktų pinigų panaudodavo kurui pirkti, nes baigus pamainą turėdavo užpilti pilną baką ir automobilį perduoti kitam vairuotojui. Taip pat ir jis paimdavo automobilį pamainos pradžioje su pilnu baku. Pasibaigus pamainai apie 50 litų atiduodavo firmos darbuotojai, kurios pavardės nepamena. Ji pasižymėdavo savo sąraše, kuriame reikėdavo pasirašyti ir jam. Pamaina truko pusę paros. Kai atėjo dirbti į šią įmonę tokia atsiskaitymo tvarka jau buvo nustatyta. Jokio kito užmokesčio iš firmos negavo (1 t., b. l. 55-56).

Liudytojo V. A. parodymais, kuriuose nurodyta, kad UAB „VK T.“ dirbo nuo 2008 m. gruodžio 5 d. iki 2010 m. kovo 8 d. Dirbo taksistu, pusę etato. Darbui naudojo firmos automobilį. Atlyginimo už darbą negaudavo. Dalį iš klientų surinktų pinigų panaudodavo kurui pirkti, nes baigus pamainą turėdavo užpilti pilną baką ir automobilį perduoti kitam vairuotojui. Taip pat ir jis paimdavo automobilį pamainos pradžioje su pilnu baku. Pasibaigus pamainai apie 50 litų atiduodavo firmos darbuotojai, kurios pavardės nepamena. Ji pasižymėdavo savo sąraše, kuriame reikėdavo pasirašyti ir jam. Pamaina truko pusę paros. Kai atėjo dirbti į šią įmonę tokia atsiskaitymo tvarka jau buvo nustatyta. Jokio kito užmokesčio iš firmos negavo (1 t. b. l. 57-58).

Liudytojo S. J. parodymais, kuriuose nurodyta, kad UAB „VK T.“ dirbo nuo 2010 m. spalio 15 d. iki 2011 m. sausio 24 d. taksi vairuotoju. Buvo įdarbintas nepilnu -6 valandų etatu. Darbui naudojo firmos automobilį. Atlyginimo už darbą negaudavo. Dalį iš klientų surinktų pinigų panaudodavo kurui pirkti, nes baigus pamainą turėdavo užpilti pilną baką ir automobilį perduoti kitam vairuotojui. Taip pat ir jis paimdavo automobilį pamainos pradžioje su pilnu baku. Pasibaigus pamainai apie 50 litų atiduodavo firmos darbuotojai, kurios pavardės nepamena. Ji pasižymėdavo savo sąraše, kuriame reikėdavo pasirašyti ir jam. Pamaina truko pusę paros. Kai atėjo dirbti į šią įmonę, tokia atsiskaitymo tvarka jau buvo nustatyta. Jokio kito užmokesčio iš firmos negavo (1 t. b. l. 59-60).

Liudytojo V. G. parodymais, kuriuose nurodyta, kad UAB „VK T.“ dirbo nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 m. sausio 24 d. taksi vairuotoju. Buvo įdarbintas nepilnu etatu. Darbui naudojo firmos automobilį. Atlyginimo už darbą negaudavo. Dalį iš klientų surinktų pinigų panaudodavo kurui pirkti, nes baigus pamainą turėdavo užpilti pilną baką ir automobilį perduoti kitam vairuotojui. Taip pat ir jis paimdavo automobilį pamainos pradžioje su pilnu baku. Pasibaigus pamainai apie 50 litų atiduodavo firmos darbuotojai, kurios pavardės nepamena. Ji pasižymėdavo savo sąraše, kuriame reikėdavo pasirašyti ir jam. Pamaina truko pusę paros. Kai atėjo dirbti į šią įmonę tokia atsiskaitymo tvarka jau buvo nustatyta. Jokio kito užmokesčio iš firmos negavo (1 t. b. l. 61-62).

Liudytojo R. G. parodymais, kuriuose nurodyta, kad UAB „VK T.“ dirbo nuo 2010 m. spalio 15 d. iki 2011 m. sausio 24 d. taksi vairuotoju. Buvo įdarbintas 6 valandų etatu. Darbui naudojo firmos automobilį. Jo mėnesinis darbo užmokestis buvo 600 litų. Dalį iš klientų surinktų pinigų panaudodavo kurui pirkti, nes baigus pamainą turėdavo užpilti pilną baką ir automobilį perduoti kitam vairuotojui. Taip pat ir jis paimdavo automobilį pamainos pradžioje su pilnu baku. Pasibaigus pamainai apie 50 litų atiduodavo firmos darbuotojai, kurios pavardės nepamena. Ji pasižymėdavo savo sąraše kuriame reikėdavo pasirašyti ir jam. Pamaina truko 6 valandas. Atlyginimą išmokėdavo ta pati buhalterė. Gaudamas atlyginimą jis pasirašydavo žiniaraštyje (1 t. b. l. 63-64).

Liudytojo E. B. parodymais, kuriuose nurodyta, kad UAB „VK T.“ dirbo nuo 2010 m. lapkričio 8 d. iki 2011 m. sausio 24 d. taksistu. Darbui naudojo savo automobilį Renault Espace, nes buvo sudaręs nuomos sutartį su šia firma. Buvo įdarbintas nepilnu -6 valandų etatu. Atlyginimą už darbą negaudavo. Kurą pirkdavo pats, po ko firmą apmokėdavo pagal pateiktus kvitus. Už dieną buhalteriai atiduodavo vidutiniškai po 20 litų, priklausomai ar tai paprasta diena ar išeiginė, už išeigines reikėdavo atiduoti kiek daugiau. Gavusi pinigus buhalterė pasižymėdavo savo sąraše. Tokia tvarka buvo nustatyta jau tada kai jis atėjo dirbti į šią įmonę. Jokio kito užmokesčio iš firmos negavo. Už automobilio nuomą firma jam nemokėjo, tik jam reikėjo mokėti mažesnę dienos įmoką nei tie, kurie važinėjo firmos automobiliais (1 t., b. l. 65-66).

Liudytojos V. B. parodymais, kuriuose nurodyta, kad UAB „VK T.“ dirbo nuo 2010 m. spalio 15 d. iki 2011 m. sausio 24 d. taksi vairuotoja ir darbui naudojo firmos automobilį. Buvo įforminta nepilnu-6 valandų etatu. Atlyginimą už darbą negaudavo. Dalį iš klientų surinktų pinigų panaudodavo kurui pirkti, nes baigus pamainą turėdavo užpilti pilną baką ir automobilį perduoti kitam vairuotojui. Taip pat ir ji paimdavo automobilį pamainos pradžioje su pilnu baku. Pasibaigus pamainai apie 60 litų atiduodavo vienai firmos darbuotojai, kurios pavardės nepamena. Kai atėjo dirbti, tokia atsiskaitymo tvarka jau buvo nustatyta. Jokio kito užmokesčio iš firmos negavo (1 t., b. l. 67-68).

Liudytojo S. B. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad UAB „VK T.“ dirbo nuo 2010 m. spalio 15 d. iki 2011 m. sausio 24 d. Dirbo taksistu ir darbui naudojo firmos automobilį. Buvo įformintas nepilnu etatu. Atlyginimą už darbą negaudavo. Dalį iš klientų surinktų pinigų panaudodavo kurui pirkti, nes baigus pamainą turėdavo užpilti pilną baką ir automobilį perduoti kitam vairuotojui. Taip pat ir ji, paimdavo automobilį pamainos pradžioje su pilnu baku. Pasibaigus pamainai apie 60 litų atiduodavo vienai firmos darbuotojai, kurios pavardės nepamena. Kai atėjo dirbti, tokia atsiskaitymo tvarka jau buvo nustatyta. Jokio kito užmokesčio iš firmos negavo (1 t. b. l. 69-70).

Liudytojo S. J. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad UAB „ VK T.“ taksistu dirbo nuo 2010 m. gegužės 18 d. tris mėnesius. Darbui naudojo firmos automobilį. Dirbo pusę etato. Per mėnesį uždirbdavo apie 200-300 litų. Atlyginimą mokėdavo firmos darbuotoja, kurios pavardės nežino. Už gautą atlyginimą pasirašydavo kažkokiame dokumente. Iš firmos gaudavo pinigų kurui nupirkti. Iš klientų surinktus pinigus atiduodavo arba dispečeriai arba direktoriui V. K. Nepamena, kaip jie užfiksuodavo ta pinigų priėmimą. Būdavo, kad dalį surinktų pinigų tekdavo panaudoti kurui arba pasilikti kaip atlyginimą (1 t. b. l. 71-72).

Liudytojo V. J. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad UAB „VK T.“ dirbo nuo 2010 m. spalio 15 d. iki 2011 m. sausio 24 d. Dirbo taksi vairuotoju nepilnu - 6 valandų etatu. Atlyginimą už darbą negaudavo. Dalį iš klientų surinktų pinigų panaudodavo kurui pirkti, nes baigus pamainą turėdavo užpilti pilną baką ir automobilį perduoti kitam vairuotojui. Taip pat ir paimdavo automobilį pamainos pradžioje su pilnu baku. Pasibaigus pamainai apie 50 litų atiduodavo firmos buhalterei, kurios pavardės nepamenu. Ji pasižymėdavo savo sąraše. Pamaina truko pusę paros. Kai atėjo dirbti tokia atsiskaitymo tvarka jau buvo nustatyta. Jokio kito užmokesčio iš firmos negavo (1 t. b. l. 73--74 ).

Liudytojo D. Č. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad UAB „VK T.“ taksistu dirbo nuo 2010 m. rugsėjo 9 d. apie vieną mėnesį. Darbui naudojo firmos automobilį. Atlyginimą už darbą negaudavo. Dalį iš klientų surinktų pinigų panaudodavo kurui pirkti, nes baigus pamainą turėdavo užpilti pilną baką ir automobilį perduoti kitam vairuotojui. Taip pat ir jis paimdavo automobilį pamainos pradžioje su pilnu baku. Pasibaigus pamainai apie 50 litų atiduodavo dispečerei, kurios pavardės nepamena. Ji pasižymėdavo savo sąraše, kuriame reikėdavo pasirašyti ir jam. Tokią tvarką nustatė direktorius V. K. (1 t., b. l. 75-76).

Liudytojo A. K. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad UAB „VK T.“ dirbo nuo 2010 m. spalio 15 d. iki 2011 m. sausio 24 d. Dirbo taksi vairuotoju ir darbui naudojo firmos automobilį. Buvo įformintas nepilnu - 6 valandų etatu. Atlyginimą už darbą negaudavo. Dalį iš klientų surinktų pinigų panaudodavo kurui pirkti, nes baigus pamainą turėdavo užpilti pilną baką ir automobilį perduoti kitam vairuotojui. Taip pat ir jis paimdavo automobilį pamainos pradžioje su pilnu baku. Pasibaigus pamainai apie 60 litų atiduodavo vienai firmos darbuotojai, kurios pavardės nepamena. Ji pasižymėdavo savo sąraše, kuriame reikėdavo pasirašyti ir jam. Pamaina trukdavo apie 8 valandas. Jokio kito užmokesčio iš firmos negavo (1 t. b. l. 79-80).

Liudytojo V. M. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad UAB „VK T.“ dirbo nuo 2010 m. spalio 15 d. iki 2011 m. sausio 24 d. Dirbo taksi vairuotoju ir darbui naudojo firmos automobilį. Buvo įformintas pusę etato. Atlyginimą už darbą negaudavo. Dalį iš klientų surinktų pinigų panaudodavo kurui pirkti, nes baigus pamainą turėdavo užpilti pilną baką ir automobilį perduoti kitam vairuotojui. Pasibaigus pamainai 40 litų atiduodavo dispečerei, kurios pavardės nepamena. Šventinėmis dienomis atiduodavo -50 litų ir daugiau. Ji pasižymėdavo savo sąraše, kuriame reikėdavo pasirašyti. Pamaina trukdavo 12 valandų. Jokio kito užmokesčio iš firmos negavo (1 t. b., l. 81-82, t. 2, b.l.145).

Liudytojo J. M. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad UAB „VK T.“ dirbo nuo 2010 m. spalio 15 d. iki 2011 m. sausio 24 d. Dirbo taksi vairuotoju ir darbui naudojo firmos automobilį. Buvo įformintas pusę etato. Atlyginimą už darbą negaudavo. Dalį iš klientų surinktų pinigų panaudodavo kurui pirkti, nes baigus pamainą turėdavo užpilti pilną baką ir automobilį perduoti kitam vairuotojui. Pasibaigus pamainai apie 50 litų atiduodavo dispečerei, kurios pavardės nepamena. Ji pasižymėdavo savo sąraše, kuriame reikėdavo pasirašyti. Pamaina trukdavo 12 valandų. Jokio kito užmokesčio iš firmos negavo (1 t. b. l. 83-84 ).

Liudytojo M. P. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad nuo 2010-10-15 iki 2011-01-24 dirbo taksi vairuotoju UAB „VK T.“ nepilnu etatu, tačiau dirbo kiekviena dieną po 12 valandų, t. y. per savaitę išeidavo dirbti po 4 dienas. Darbui naudojo įmonės automobilį. Baigus pamainą automobilį perduodavo kitam vairuotojui su pripildytu pilnu baku. Kuro pirkimo kvitus atiduodavo buhalterei. Taip pat, jai atiduodavo dalį iš klientų surinktų pinigų, po 60 litų nuo kiekvienos pamainos. Jokių kasos kvitų neišrašydavo. Jis jokio kito darbo užmokesčio šioje bendrovėje negavo, išskyrus tai ką surinkdavo iš klientų. Jokiose atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiuose, nepasirašydavo. Dėl tokių darbo sąlygų buvo susitaręs su direktoriumi V. K. (1 t., b. l. 85).

Liudytojo A. R. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad taksi vairuotoju UAB „VK T.“ dirbo nuo 2009-04-28 iki 2011-01-24. Darbui naudojo įmonės automobilį. Dirbo kas antrą dieną po 24 valandas. Baigus pamainą automobilį perduodavo kitam vairuotojui su pripildytu pinu baku. Kuro pirkimo kvitus atiduodavo buhalterei ar dispečerei. Taip pat, jai atiduodavo dalį iš klientų surinktų pinigų, po 60 litų nuo kiekvienos pamainos. Jokių kasos kvitų neišrašydavo. Jis jokio kito darbo užmokesčio šioje bendrovėje negavo, išskyrus tai ką surinkdavo iš klientų. Jokiose atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiuose nepasirašydavo. Dėl tokių darbo sąlygų buvo susitaręs su direktoriumi V. K. (2 t., b. l. 3).

Liudytojo V. Š. parodymais, kuriuose nurodyta, kad taksi vairuotoju UAB „VK T.“ dirbo nuo 2009-02-20 iki 2011-01-24. Buvo įdarbintas nepilnu etatu, tačiau dirbdavo kiekviena dieną po 12 valandų. Darbui naudojo įmonės automobilį. Baigus pamainą automobilį perduodavo kitam vairuotojui su pripildytu pilnu baku. Kuro pirkimo kvitus atiduodavo buhalterei. Taip pat, jai atiduodavo dalį iš klientų surinktų pinigų, po 60 litų nuo kiekvienos pamainos. Jokių kasos kvitų neišrašydavo. Jis jokio kito darbo užmokesčio šioje bendrovėje negavo, išskyrus tai, ką surinkdavo iš klientų. Jokiose atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiuose nepasirašydavo. Dėl tokių darbo sąlygų buvo susitaręs su direktoriumi V. K. (2 t., b. l. 4).

Liudytojo A. T. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad jis taksi vairuotoju UAB „VK T.“ dirbo nuo 2008-08-11 iki 2011-01-24. Kiek pamena buvo įdarbintas nepilnu etatu. Dirbdavo kiekviena dieną po 4 valandas. Darbui naudojo įmonės automobilį. Kurą pirkdavo už pinigus, gautus iš klientų, pirkimo kvitus atiduodavo buhalterei. Taip pat, jai arba dispečerei atiduodavo dalį iš klientų surinktų pinigų, t.y. po 40 litų nuo kiekvienos pamainos. Atiduodant pinigus, ji pasižymėdavo kažkokiame sąraše ir liepdavo jam pasirašyti. Jam atlyginimą mokėdavo moteris, kurios pavardės nežino, reikėdavo pasirašyti atlyginimo mokėjimo žiniaraštyje, per mėnesį gaudavo apie 400 litų (2 t., b. l. 5).

Liudytojo R. S. parodymais, kuriuose nurodyta, kad taksi vairuotoju UAB „VK T.“ dirbo nuo 2010-08-04 iki 2011-01-24. Dirbo kiekvieną dieną po 4 valandas. Baigus pamainą automobilį perduodavo kitam vairuotojui su pripildytu pilnu baku. Kurą pirkdavo už iš klientų surinktus pinigus. Dalį iš klientų surinktų pinigų, po 30 litų nuo kiekvienos pamainos atiduodavo buhalterei. Jokių kasos kvitų neišrašydavo. Jis jokio kito darbo užmokesčio šioje bendrovėje negavo, išskyrus tai ką surinkdavo iš klientų, tačiau reikėjo pasirašyti atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiuose, kuriuos pateikdavo buhalterė, vardu R. T.. Dėl tokių darbo sąlygų buvo susitaręs su direktoriumi V. K. (1 t., b. l. 7 ).

Liudytojo J. G. parodymais, kuriuose nurodyta, kad UAB “VK T.“ taksi vairuotoju dirbo nuo 2010 metu balandžio mėnesio iki 2010 metu lapkričio mėnesio. Dirbo nepilną etatą. Atlyginimą už darbą negaudavo. Dalį iš klientų surinktų pinigų panaudodavo kurui pirkti, nes baigus pamainą turėdavo užpilti pilną baką ir automobilį ir perduoti kitam vairuotojui. Už pamainą dispečerei, kurios pavardės nepamenu atiduodavo iki 50 litų. Kartais pinigus atiduodavo buhalteriai, vardu Rasa. Jos pasižymėdavo savo sąraše kuriame reikėdavo pasirašyti ir jam. Kas tokią tvarką buvo nustatęs nežino, tikriausiai direktorius. Pamaina truko pusę paros. Jokio kito užmokesčio iš firmos negavo ir direktorius V. K. jam niekada jokių pinigų nėra mokėjęs (2 t., b. l. 148-149).

2011-07-28, 2011-12-02 priėmimo-perdavimo aktu ir 2012-01-16 pateikimo raštu, 2012-01-06, 2012-02-17, 2012-01-19 dokumentų perdavimo–priėmimo aktu, iš kurio matyti, kad FTT prie LR VR Šiaulių apygardos valdybai buvo pateikti BUAB „VK T.“ buhalteriniai dokumentai (t.1, b.l. 106-110, t.2, b.l.8-18).

Teismas laiko, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta jo paties parodymais bei šiuos jo parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir ištirti įrodymai. V. K. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. sudėties požymius.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, jog V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai, kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. už nusikalstamą veiką siūlo skirti 100 MGL (13000 Lt) dydžio baudą. Pagal LR BK 220 str. 1 d. 50 MGL ( 6500 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d., 2 d., galutinę bausmę paskirti 150 MGL (19 500 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2010-12-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2012-06-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme ir galutinę bausmę paskirti 150 MGL (19 500 Lt) baudą ir 180 val. viešųjų darbų.

Kaltinamasis prašo paskirti jam mažesnio dydžio baudą (b.l. 191).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam V. K. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

V. K. praeityje teistas, dirbantis. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus V. K. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, tačiau mažesnę negu prokuroro siūlomo dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendė:

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir skirti 80 MGL (10400 Lt) dydžio baudą.

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir skirti 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d., 2 d., galutinę bausmę paskirti 120 MGL (15 600 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2010-12-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2012-06-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme ir galutinę bausmę paskirti 120 MGL (15 600 Lt) baudą, ją sumokant per 12 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir 180 val. viešųjų darbų.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

Teisėjas Petras Simėnas