Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2010-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-282-172/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-11-30
Bylos Nr.
1-282-172/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavelas Frolovas
Nukentėjusysis
I. P.
Kaltinamasis
R. Ž.
Advokatai
Julija Asovskaja
Kategorijos
  • 1.2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasBaudž. byla Nr.1 – 282/ 2010 m.
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.7.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pavelas Frolovas

sekretoriaujant Laurai Dmitrijevaitei, Vaidai Jurkevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,gynėjui Vladimirui Buslovičiui,nukentėjusiajai I. P.,jos atstovei advokatei Julijai Asovskajai,teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv (duomenys neskelbtini), teistas – 2002-05-27 nuosprendžiu pagal LR BK 246 str. 4 d. 2 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams ir 6 mėnėsiams, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., 150 str. 4 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. Ž. 2010-03-13 naktį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dukros V. Ž. kambaryje, turėdamas tikslą patenkinti savo lytinę aistrą su savo mažamete dukra V. Ž., gim. 2002-02-13, prieš jos valią, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, panaudodamas mažametės nukentėjusiosios V. Ž. atžvilgiu psichinį ir fizinį smurtą, t.y. ranka užspausdamas jai burną, kad ši nešauktų, bei pasakęs, kad jei ši spardysis, tai bus blogiau, nuėmęs jos pėdkelnes ir kelnaites, kišo savo rankų pirštus į mažametės V. Ž. lytinius organus, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, padarydamas V. Ž. lytinių organų srityje sužalojimus, mergystės plėvės paviršinį įtrūkimą, bei nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl patirtos seksualinės prievartos ir patirto streso ir taip seksualiai prievartavo mažametę nukentėjusiąją V. Ž..

Taip pat jis, 2010-03-14 naktį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dukros V. Ž. kambaryje, turėdamas tikslą patenkinti savo lytinę aistrą su savo mažamete dukra V. Ž., gim. 2002-02-13, prieš jos valią, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, panaudodamas mažametės nukentėjusiosios V. Ž. atžvilgiu psichinį ir fizinį smurtą, t.y. ranka užspausdamas jai burną, kad ši nešauktų, bei pasakęs, kad jei ši spardysis tai bus blogiau, nuėmęs jos pėdkelnes ir kelnaites, kišo savo rankų pirštus į mažametės V. Ž. lytinius organus, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, padarydamas V. Ž. lytinių organų srityje sužalojimus, t.y. mergystės plėvės paviršinį įtrūkimą, bei nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl patirtos seksualinės prievartos ir patirto streso ir taip seksualiai prievartavo mažametę nukentėjusiąją V. Ž..

Kaltinamasis R. Ž. pagal pateiktą jam kaltinimą kaltu teismo posėdyje neprisipažino ir parodė, kad V. Ž. yra jo dukra, gimusi (duomenys neskelbtini). Su jos motina I. P. jie jau eilę metų gyvena atskirai, tačiau su dukra jis bendravo kas antrą savaitgalį. Dukra tame name, kuriame jis gyvena su savo motina, turėjo atskirą kambarį, kuriame ir nakvodavo, jis miegodavo kitame kambaryje. 2010 metų kovo 13 ir 14 dienomis dukra V. buvo pas jį namuose, nakvojo, kaip įprasta, savo kambaryje, ir jis jos neprievartavo. Jo manymu, dukra apkalba jį, nes yra primokyta duoti tokius parodymus savo motinos I. P., su kuria jo santykiai blogi, ji yra prisiteisusi iš jo alimentus vaiko išlaikymui, ir stengiasi jam pakenkti.

Nukentėjusioji I. P. parodė, kad R. Ž. yra jos buvęs sugyventinis, jie turi bendrą dukrą V., gimusią (duomenys neskelbtini). Nuo 2009 metų vasaros pabaigos ji su dukra gyvena atskirai nuo R. Ž. dėl pablogėjusių tarpusavio santykių. Dukra savaitgaliais lankydavosi pas R. Ž., pasilikdavo nakvoti. 2010 metų kovo 13 ir 14 dienomis dukra taip pat buvo pas R. Ž.. Po kelių dienų po to savaitgalio dukrai pasidarė bloga, ji apsivėmė, pradėjo šlapintis į kelnaites. Prausiant dukrą vonioje, ji pastebėjo paraudimus jos lytinių organų srityje. Jai klausinėjant, dukra papasakojo, kad tėvas R. Ž. tą savaitgalį, 2010 m. kovo 13-14 d., naktį kišo jai pirštą tarp kojų, lietė lytinius organus, buvo ranka užčiaupęs burną.

Liudytoja P. Ž., kaltinamojo R. Ž. motina, parodė, kad santykiai tarp jos sūnaus R. Ž. ir jo buvusios sugyventinės I. P. buvo blogi, tačiau jų dukra V. savaitgaliais lankydavosi jų namuose, likdavo nakvoti. Mergaitė jų name turėjo atskira kambarį, dažniausiai užmigdavo pas ją, močiutę, po ko būdavo perkeliama į savo lovą. Jos sūnus R. Ž. miegodavo kitame, savo kambaryje. 2010 m. kovo 13-14 d. V. Ž. taip pat buvo jų namuose ir nakvojo, tačiau abi naktis miegojo su ja, močiute, todėl R. Ž. negalėjo jos prievartauti.

Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos Paramos vaikams centre V. Ž. parodė, kad jos vardas V. Ž.. Jos gimtadienis vasario 13 d. Ji gyvena Naujojoje Vilnioje. Ji bijo sakyti. Ji bijo tėčio. Nežino, dėl ko jo bijo, bet tai su juo susiję. Kai buvo naktis ir ji miegojo, tada atėjo tėtis. Ji negali sakyti, jai baisu. Nenori užrašyti, kas atsitiko. Viskas įvyko Nemėžio kaime. Ten gyvena močiutė ir tėtis. Tai buvo prieš važiuojant į Kauną, ji tada buvo kaime. Ten turi savo kambarį. Ji miegojo savo lovoje, kuri yra jos kambaryje, antrame aukšte. Buvo apsirengusi su triusikais, pėdkelnėmis ir maikute. Ji gali sakyti mamai, kas nutiko, o kitiems negali. Ji suprato, kad atėjo tėtis, nes jis ją pažadino. Mama gali už ją pasakyti, kas nutiko, nes ji negali. Bijo sakyti. Ji nežino, kaip dažnai būna pas tėtį. Anksčiau, kai dar tas neįvyko, gerai sutarė su tėčiu, o po to negerai. Nenori važiuoti pas tėtį, dėl to kas įvyko. Labiau patinka gyventi su mama. Pas tėtį tas dalykas įvyko du kartus. Prieš Kauną ir dar vieną dieną atgal įvyko tas dalykas, tai buvo antras kartas. O pirmas kartais buvo tą dieną, kai mama ją atidavė tėčiui. Vieną naktį buvo vieną kartą, o kitą naktį buvo dar vieną kartą. Tai buvo šeštadienis ir sekmadienis. Kai tėtis atėjo į kambarį pas ją, tai buvo pirmas kartas, ir antrą kartą jis atėjo pas ją į kambarį. Ji negali paaiškinti, kas įvyko, ji negali pasakyti tuos du žodžius. Ji bijo, kad tėtis sužinos. Bus blogai, o kas bus blogai, nesakys. Ji negali sakyti prieš kamerą. Tas žodis yra nemalonus. Ant minkšto žaislo palietė meškiuko tarpkojį su ranka – taip tėtis darė. V. Ž. piešinuke parodė, kad tėtis lietė lytinius organus su pirštais. Jai skaudėjo. Neskaičiavo, kiek laiko truko. Tėtis nuėmė pėdkelnes ir triusikėlius ir lietė. Tėtis sakė, kad jei spardysis su kojom, tai bus blogiau. Ji nesispardė. Tėtis sakė, kad bus blogiau „putei“. Tada tėtis baigė. Kitą dieną taip pat darė. Tai buvo dešinė ranka. Ji buvo lovoje, o tėtis šalia buvo atsisėdęs. Nematė, kuo jis buvo apsirengęs, jai atrodo, kad buvo užsidėjęs mėlynos spalvos kelnes ir švarką. Ji tylėjo. Jai tėtis buvo uždaręs burną su kairia ranka. Tėtis sakė jai pasakyti, kad ji traukinyje sudaužė galvą. Ji galvojo, ką jai daryti, kad išsigelbėti, ji išsigando. Antrą dieną irgi buvo tas pats. Tėtis tai darė stipriai su pirštais, kad net įplyšo. Anksčiau tėtis taip nedarė. Ji papasakojo mamai apie tai. Nežino, kokią dieną papasakojo. Jai papasakojo ne iškarto. Tėtis jai sakė, kad ji nesikandžiotų. Tėtis sakė niekam nesakyti, nei mamai, nei niekam, nes bus blogiau. Jei tai pasakys, tai kitą kartą bus blogiau. Tėtis užėjęs į kambarį jai uždarė burną. Kai ji atsikėlė, tėtis pasakė, kad ji močiutei nieko nesakytų. Tėtis sekiojo ją, kad ji nepasakytų močiutei. Tėtis sakė, kad daug bus problemų ir apkaltins kitą dėdę, kuris yra ligonis. Kai tėtis baigė, jis užmovė jai atgal kelnaites ir pėdkelnes. Kai tėtis darė jai, skaudėjo. Kraujo nebuvo, ji nematė.

Įtariamojo klausimai: ar mergaitė bijo mamos ir ar mama liepė tai papasakoti. Atsakymas: mama sakė, kad papasakotų, kas buvo. Su mama sutaria gerai. Įtariamojo klausimai: ar myli tėtį ir norėtų su juo pasimatyti. Atsakymas: šį kartą su tėčiu blogai sutaria, nenori su tėčiu pasimatyti, nemyli jo (b.l. 48-54).

Iš specialisto išvados Nr. G 1095/10(01) matyti, kad objektyvių požymių, nurodančių, kad su V. Ž. buvo lytiškai santykiauta, nėra. Mergystės plėvėje nustatytas paviršinis įtrūkimas, atsiradęs kietą buką ribotą paviršių turinčio daikto poveikyje (pvz.: pirštu ar panašiu daiktu). Pažeidimas padarytas daugiau nei prieš 5 dienas iki apžiūros. Įvertinus V. Ž. lytinių takų išsivystymą ir būklę, lytinis aktas su tiriamąja, nepažeidžiant mergystės plėvės, neįmanomas. V. Ž. nustatytos poodinės kraujosruvos kojose, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), prieš 3-5 dienas iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai neatspindi konkrečios tiriamosios padėties traumos (traumų) metu (b.l. 37-39).

Iš specialisto išvados Nr. G 2699/10 (01) matyti, kad V. Ž. apžiūros metu (2010-04-02) rasti kūno sužalojimai, t.y. poodinės kraujosruvos kojose ir kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu, pagal savo atsiradimo laiką neatitinka užduotyje nurodyto įvykio aplinkybių laiko. Sužalojimų, galėjusių atsirasti laikotarpyje nuo 2010-03-12 iki 2010-03-15, V. Ž. kūne nekonstatuota. V. Ž. apžiūros metu nustatytas mergystės plėvės paviršinis įtrūkimas kaip sužalojimas, teismo medicininiu požiūriu, nevertinamas (b.l. 41-43).

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 103MS-72 išvados matyti, kad V. Ž., atsižvelgiant į jos turimas žinias bei individualius psichologinius tyrimus, jos būseną įvykio metu, ji negalėjo (ir negali) suprasti su ja atliktų veiksmų esmės, todėl negalėjo adekvačiai jiems priešintis. V. Ž. galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti parodymus. Toliau apklausti V. Ž. nerekomenduojama dėl įvykio traumuojančio poveikio jos psichikai, be to, vėlesnės apklausos gali stokoti tikslumo, detalumo ir kt. V. Ž. nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis į įtaigumą, nei kitos tokios individualios psichologinės ypatybės, kurios būtų paveikusios jos elgesį byloje nagrinėjamo įvykio metu. Melavimas yra bendražmogiška ypatybė, todėl ekspertizės metu nevertinama. V. Ž. savarankiškai sugalvoti įvykio aplinkybių, detalių negalėjo ir negali. Konstatuojama, jog pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ V. Ž. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.11. Po byloje nagrinėjamo įvykio V. Ž. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t.y. pakitimai (paraudimai, iššutimai) lytinių organų srityje aprašyti jau 2009-12-11; vėliau 2010-02-01 aprašyti skundai dėl skausmingo šlapinimosi, išskyrų iš makšties, niežėjimo, diagnozuotas recidyvuojantis (atsinaujinantis) vulvovaginitas. 2010-02-02 mergaitė konsultuota VšĮ Šeškinės poliklinikoje akušerės ginekologės, diagnozuotas vulvitas, enterobiozė. 2010-04-12 – 2010-04-19 tiriamoji gydyta VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo vaiko raidos centro vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje, dgn.: įtariama seksualinė prievarta, reakcija į stresą (patirtą seksualinę prievartą). V. Ž. elgesyje seksualizuoto elgesio požymių tyrimo metu nestebėta, tačiau buvo stebimas išskirtinai jautrus reagavimas į prašymą pavadinti lytinius organus (pyksta, prašymo neįvykdo) bei į prašymą papasakoti apie įtariamojo veiksmus jos atžvilgiu (b.l. 68-71).

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-29 išvados matyti, kad objektyvių medicinos duomenų, jog R. Ž. praeityje sirgtų lėtiniu ar laikinu psichikos veiklos sutrikimu, nėra. R. Ž. 1984 m. diagnozuotas asmenybės sutrikimas – šizoidinio tipo asmenybės sutrikimas, piktnaudžiavimas trankviliantais. R. Ž. įtariamos veikos vykdymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. Ž. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojamas šizoidinio tipo asmenybės sutrikimas, kuris netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. Ž. dėl psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą. R. Ž. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (b.l. 186-187).

Iš gimimo liudijimo nuorašo matyti, kad V. Ž. yra gimusi 2002 metų vasario 13 d. (b.l. 34).

Iš 2010-04-07 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu kambaryje, sekcijos viršutinėje dalyje buvo rasti ir paimti kompaktiniai diskai, ant kai kurių iš jų yra pavaizduoti seksualinio pobūdžio atvaizdai, knygutė, piešinys su nuogo kūno atvaizdu, fotoaparatas „Hp“. Visi rasti daiktai buvo apžiūrėti bei gražinti P. Ž. (b.l. 11-18; 19-27).

Vertindamas esančius byloje įrodymus, teismas daro šias išvadas:

Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalis seksualinį prievartavimą apibrėžia kaip lytinės aistros tenkinimą su žmogumi prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. LR BK 150 straipsnio 4 dalis numato kvalifikuotą seksualinį prievartavimą, t. y. atsakomybę už šių veiksmų atlikimą mažamečiui asmeniui. Lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta BK 149 straipsnyje, tokiais kaip oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais, dirginant lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir panašiai. Toks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo valią, taip pat ir pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Mažamečiu laikomas nukentėjusysis, kuriam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų. Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinę ir psichinę brandą suvokė daromų su juo veikų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva.

Kaltinamasis R. Ž. neigia savo kaltę, aiškina, kad mažametės V. Ž. neprievartavo ir yra apkalbamas.

Šiuos kaltinamojo R. Ž. aiškinimus visų pirma paneigia mažametės nukentėjusiojosios V. Ž. parodymai, kurie yra tiesioginiai pirminiai įrodymai, turintys išskirtinę reikšmę byloje, kiti įrodymai yra išvestiniai ir netiesioginiai, jie papildo mažametės nukentėjusiojosios parodymus. V. Ž. parodymai, kaip įrodymų šaltinis, teismui nekelia abejonių dėl jų leistinumo – mažametė nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiama nepažeidžiant BPK 184 straipsnio 3, 4, 5 dalių bei 186 straipsnio nuostatų, jos parodymai užfiksuoti tinkamai. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto seka, kad V. Ž. galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti parodymus, jai nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis į įtaigumą, nei kitos tokios individualios psichologinės ypatybės, kurios būtų paveikusios jos elgesį byloje nagrinėjamo įvykio metu. Peržiūrėjus teisme nukentėjusiosios V. Ž. apklausos vaizdo įrašą, akivaizdu, kad jis atitinka užfiksuotus jos apklausos protokole parodymus. Jos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – išvestiniai ir netiesioginiai, kuriuose esantys faktiniai duomenys sudaro vieningą loginę įrodymų grandinę: jos motina I. P. parodė sužinojusi įvykių aplinkybes iš dukros, taip pat tas aplinkybes patvirtina ir teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos ekspertizės aktas. Teismas neturi pagrindo nesiremti V. Ž. parodymais ir laiko juos patikimais, o kaltinamojo R. Ž. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jo gynybos poziciją. Taip pat kritiškai vertinami ir liudytojos P. Ž. parodymai, kuri yra kaltinamojo motina ir gali būti suinteresuota padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo R. Ž. versiją, kad mažametės V. Ž. motina I. P. jį apkalba ir primokė dukrą duoti jį kaltinančius parodymus, teismas atmeta, kadangi tokių duomenų byloje nėra. I. P. neturi realaus pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, jie gyvena atskirai, bendro turto neturi, alimentai I. P. vaiko išlaikymui priteisti (b.l. 83-84), ji neribojo vaiko bendravimo su tėvu, I. P. turi savo būstą, dirba ir turi pajamų.

Tokiu būdu, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis R. Ž. 2010-03-13 ir 2010-03-14 prieš mažametės V. Ž. valią, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, panaudodamas jos atžvilgiu psichinį ir fizinį smurtą, tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, todėl jo veikos pagal abu epizodus kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.

Sunkinančių ir lengvinančių kaltinamojo R. Ž. atsakomybę aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikaltimo pavojingumo laipsnį – nusikaltimas priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į tyčinę kaltės formą, į tai, kad veika buvo padaryta prieš mažametį vaiką, pasinaudojant jo bejėgiškumu, į kaltinamojo R. Ž. asmenybę – buvo vieną kartą teistas, teistumas išnykęs, tačiau tai jį charakterizuoja neigiamai, nedirbo, buvo baustas administracine tvarka, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitas neįrašytas, todėl jam skirtina mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusioji I. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 124,73 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos bei 80 000 Lt neturtinės žalos mažametei dukrai V. Ž. atlyginimo.

Turtinė žala (124,73 Lt) I. P. priteistina, ji yra įrodyta pateiktais dokumentais, kvitais dėl konsultacijos pas vaikų psichiatrą ir vaistų isigijimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Neabejotina, kad V. Ž. dėl padarytų jos atžvilgiu nusikaltimų patyrė fizinį skausmą, didžiulius dvasinius išgyvenimus, buvo sukrėsta ir pažeminta, sumažėjo jos bendravimo galimybės, buvo sutrikdyta jos psichinė sveikata, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat neabejotina, kad mažametės V. Ž. motina I. P. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, todėl taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis turto ir pajamų neturi, žalą V. Ž. padarė savo tyčiniais veiksmais, į nusikaltimo pasekmes, o tai pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į formuojamą teismų praktiką, ir tenkina civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies, bei nustato priteistinos V. Ž. neturtinės žalos dydį – 30 000 Lt, I. P. – 15 000 Lt.

Nukentėjusiąją I. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atstovavo advokatė Julija Asovskaja, kuriai už atstovavimą iš valstybės biudžeto buvo sumokėta 493,32 Lt. Tai pripažintina proceso išlaidomis, kurios, vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d., priteistinos iš kaltinamojo R. Ž..

Teismas, vadovadovadamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. (2010-03-13 epizodas) ir 150 str. 4 d. (2010-03-14 epizodas) bei nuteisti jį pagal BK 150 str. 4 d. (2010-03-13 epizodas) – laisvės atėmimu ketveriems (4) metams, pagal BK 150 str. 4 d. (2010-03-14 epizodas) – laisvės atėmimu penkeriems (5) metams. LR BK 63 str. 4 d. pagrindu bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, galutinę bausmę R. Ž. paskirti laisvės atėmimą septyneriems (7) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą, bausmę R. Ž. skaičiuoti nuo sulaikymo dienos 2010-04-02.

Priteisti iš R. Ž. nukentėjusiajai I. P. – 124, 73 Lt turtinei žalai ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai V. Ž. 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. Ž. valstybei 493,32 Lt už suteiktą I. P. antrinę teisinę pagalbą (Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank‘ AB, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam R. Ž. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas (parašas) Pavelas FrolovasNuorašas tikras:Teisėjas Pavelas Frolovas