Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 204 MGL (BBD) dydžio (t. y. 10 200 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. T. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 136 MGL (BBD) dydžio, (t. y. 6 800 eurų) bauda.

Nuspręsta išieškoti iš A. T. konfiskuotino turto – automobilio ,,Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 000 (du tūkstančius) eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. T. nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini), V. T. priklausančiame ūkiniame pastate, 2021 m. sausio mėnesio pradžioje, pasigamino aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, jį neteisėtai laikė iki 2021 m. vasario 13 d. 21.50 val.; tęsdamas nusikalstamą veiką, pasigaminęs aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, 2021 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini), V. T. priklausančiame ūkiniame pastate, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino ir iki 2021 m. vasario 13 d. laikė 115 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 52,3–54,7 procento, ir 2021 m. vasario 13 d. 17.40 val. jam nuosavybės teise priklausančio automobilio ,,Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje šiuos naminius stiprius alkoholinius gėrimus gabeno iki (duomenys neskelbtini), bei nuo tiksliai nenustatytos dienos (duomenys neskelbtini) esančiame bute laikė 0,75 litro naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo koncentracija 45,3–50,6 procento; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. vasario mėnesį, (duomenys neskelbtini) V. T. priklausančiame ūkiniame pastate, turėdamas tikslą realizuoti, užraugė ir laikė 1 300 litrų brogos (raugo), tinkamos naminei degtinei gaminti, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 9,2–10,5 procento ir tokiu būdu pasikėsino pasigaminti ne mažiau 320,375 litro naminės degtinės, kurios etilo alkoholio tūrinė koncentracija yra 40 procentų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes 2021 m. vasario 13 d. apie 21.50 val. broga (raugas) buvo surasta ir paimta policijos pareigūnų.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. T. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

4. Apeliaciniu skunde nuteistasis neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.

5. Kolegija pažymi, kad pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

6. Viena iš esminių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimą sąlygų – asmuo turi būti pirmąkart padaręs nusikalstamą veiką. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką laikomas asmuo, kuris anksčiau nebuvo nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Remiantis anksčiau išdėstytu, darytina išvada, kad BK 40 straipsnio nuostatų taikymas nagrinėjamoje byloje negalimas.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą padarė išvadą, kad nėra visų įstatyme nustatytų sąlygų atleisti A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tokia išvada padaryta įvertinus duomenis apie nuteistojo teistumą už analogišką nusikalstamą veiką, t. y. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-05-26 nuosprendžiu A. T. pripažintas kaltu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 12 MGL dydžio bauda. Apygardos teismas nurodo, jog tiek ankstesnė nusikalstama veika, tiek nagrinėjamu atveju nusikalstama veika nebuvo atsitiktinės, o yra pasikartojančios. Apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodė, kad A. T. yra neteistas. Priešingai, jis buvo teistas anksčiau vieną kartą, o jau šią nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumui. Todėl įvertinus baudžiamosios bylos duomenis akivaizdu, kad šis nusikaltimas A. T. nėra pirmas, todėl jam negali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

8. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai argumentavo dėl bausmės rūšies parinkimo, bausmės dydžio nustatymo. Apygardos teismas sutinka su nuosprendyje nurodyta bausmės skyrimo argumentacija ir jai pritaria. Vien tai, kad nuteistajam paskirta bausmės rūšis bei dydis sukels tam tikrų nepatogumų, nesudaro pagrindo paskirtą bausmę vertinti kaip per griežtą ir ją keisti ar mažinti.

9. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir teisingą apylinkės teismo nuosprendį. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra nustatytos visos formalios būtinosios sąlygos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

10. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nuosprendis priimtas nepilnai, neobjektyviai, šališkai įvertinus byloje surinktus įrodymus.

11. Teisėjų kolegija, išanalizavusi visą bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. T. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą baudą sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę – 136 MGL (BBD) dydžio (t. y. 6 800 eurų) baudą.

12. Kolegija konstatuoja, kad nėra įstatyminio pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį, atleisti A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu ir nutraukti šią baudžiamąją bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.