- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-27
- Bylos Nr.
- II-217-1128/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00075-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo U. S. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė 2023 m. gruodžio 21 d. priėmė nutarimą, kuriuo U. S. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir už tai jai paskirta nuobauda – 70 Eur bauda.
U. S. nubausta už tai, kad 2023 m. spalio 12 d. Vingrių 17A, Vilnius vairuodama transporto priemonę sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, ir taip pažeidė KET 150.5 punktą.
Šalies argumentai
Nesutikdama su minėtu nutarimu, U. S. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Skunde pareiškėja nurodo, kad automobilis stovėjo vidiniame namo kieme, nepažeidžiant jokių kelio ženklinimo reikalavimų. Automobilis nėra pastatytas ant šaligatvio, bortelio, žalios vejos, nėra jokių kelio ženklų ar kelių horizontaliojo ženklinimo linijų, draudžiančių stovėjimą toje atkarpoje, automobilis niekam netrukdė pravažiuoti ar laisvai judėti pėstiesiems. Be to, kelio danga yra to paties lygio su žvyro danga. Automobilis stovėjo kelkraštyje, taigi, vieta, kurioje buvo pastatytas automobilis, yra pritaikyta stovėjimui. Administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nėra pateikiama jokių duomenų apie padarytą KET pažeidimą, o tik perrašomas KET 150.5 punktas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad iš fotonuotraukų matyti, kad teritorija, kurioje stovi automobilis, nuo gatvės aiškiai apribota apardytais, tačiau identifikuojamais borteliais. Atidžiau įsižiūrėjus matoma, kad žemė išvažinėta dėl nuolatinio automobilių statymo, todėl veja šioje vietoje neauga dėl objektyvių priežasčių. Šalia pastatyto automobilio auga krūmai, tad toks automobilių statymas juos niokoja. Vieta, kurioje stovėjo U. S. automobilis, nėra specialiai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ar vieta, skirta transporto priemonių stovėjimui. Nuodyta vieta, priešingai nei teigia pareiškėja, negali būti laikoma kelkraščiu.
Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovė palaikė skundą ir parodė, kad buvo padarytas pažeidimas, tai įrodo byloje surinkti įrodymai, fotonuotraukos, bortelis tikrai yra matomas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, o minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali riboti tik KET numatyti kelio ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, vadovaujamasi kelio ženklo reikalavimais. Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Remiantis tokiu teisiniu reglamentavimu spręstina, kad eismo dalyviai apie automobilio stovėjimo vietos paskirtį turi spręsti atsižvelgdami į joje esančius kelio ženklus ar kelio ženklinimą, o vietovėse, kuriose nėra ženklinimo, atsižvelgdami į vietovės paskirtį, taip pat vadovaudamiesi gyvenimiška patirtimi, protingumo principu bei vietovėje įrengtų kelio įrenginių įsiliejimo į bendrą kelio inžinerinių įrenginių infrastruktūrą harmoningumu.
Pareiškėja skunde nurodo, kad automobilis stovėjo vidiniame namo kieme, nepažeidžiant jokių kelio ženklinimo reikalavimų. Automobilis nėra pastatytas ant šaligatvio, bortelio, žalios vejos, nėra jokių kelio ženklų ar kelių horizontaliojo ženklinimo linijų, draudžiančių stovėjimą toje atkarpoje, automobilis niekam netrukdė pravažiuoti ar laisvai judėti pėstiesiems. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais U. S. teiginiais. Pastebėtina, kad jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių ir teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, kad vieta, kurioje buvo pastatytas pareiškėjos automobilis, yra atskirta nuo kelio dalies, kurioje leistinas automobilių statymas, bei atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies, matosi bortelis, kuris nepritaikytas užvažiavimui, taip pat vietoje, kurioje stovėjo pareiškėjos automobilis, yra skirtinga nei važiuojamoji kelio dalis danga. Nors dėl bortelio įrengimo kokybės, atmosferos bei kitų mechaninių (tarp jų ir neteisėto kitų asmenų važinėjimo) poveikių, kai kuriose vietose bortelio aukštis skiriasi, tačiau tokiu atveju eismo dalyviai, tarp jų ir pareiškėja, apie automobilių statymo vietos paskirtį turi spręsti atsižvelgdami į joje esantį kelio ženklinimą, taip pat vadovaudamiesi gyvenimiška patirtimi bei vietovėje įrengtų kelio inžinerinių įrenginių įsiliejimo į bendrą vaizdą nuoseklumu ir suderinamumu. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog aktualioje vietovėje nėra kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilius vietoje, kurioje užfiksuotas stovintis pareiškėjos automobilis. Pažymėtina, jog vien teritorijos, kurioje statomas automobilis, atskyrimas borteliu, yra pakankamas pagrindas vairuotojui suvokti, kad konkreti teritorija nėra skirta automobilių stovėjimui ar užvažiavimui. Be to, matomos skirtingos dangos turėjo pareiškėjai suponuoti pakankamai aiškią išvadą, kad teritorija, atskirta borteliu, nėra skirta automobiliams statyti. Taigi, nagrinėjamu atveju automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji kelio dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėja, privalėdama išmanyti KET, taip pat remdamasi savo gyvenimiška patirtimi, galėjo ir turėjo įžvelgti, kad palieka stovėti transporto priemonę vietoje, kurioje stovėti draudžiama, taigi pagrįstai pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
Pareiškėja skunde nurodo, kad vieta, kurioje buvo pastatytas automobilis, yra pritaikyta stovėjimui, kadangi automobilis pastatytas kelkraštyje. Su šiuo pareiškėjos teiginiu teismas neturi pagrindo sutikti. KET 141 punkte nurodyta, kad sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas (išvažiuodamas) į (iš) kelkraštį (-io), neturi sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jeigu važiuojamosios dalies dešinėje yra įrengta dviračių juosta, sustoti ir stovėti leidžiama greta dviračių juostos. Remiantis KET, kelkraštis – šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat danga kaip važiuojamoji dalis ar kitokia arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų ar dviračių taku. Nagrinėjamu atveju matyti, kad vietoje, kurioje stovėjo pareiškėjos automobilis, žemė išvažinėta dėl nuolatinio automobilio statymo, šalia automobilio auga krūmai, taigi toks automobilių statymas juos niokoja. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad ši vieta atsakingų savivaldos institucijų suprojektuota ne kaip kelkraštis ar vieta, skirta sustoti ar stovėti transporto priemonėms.
Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad protokole ir nutarime nėra paaiškinama, kodėl vieta, kur stovėjo automobilis, nėra skirta stovėjimui, o tik perrašomas KET 150.5 punktas. Nors nei protokole, nei nutarime nėra detalizuota pareiškėjos padaryto pažeidimo esmė, tačiau teismas pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos grupės patarėjo 2023 m. spalio 24 d. rašte yra išsamiai pateikti duomenys apie U. S. padarytą pažeidimą, taigi, pareiškėjai buvo paaiškinta, kodėl vieta, kurioje buvo pastatytas automobilis, nėra skirta stovėjimui. Be to, 2023 m. spalio 19 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad byla bus nagrinėjama 2023 m. gruodžio 21 d. 08.50 val. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupėje, taigi, esant tam tikriems neaiškumams pareiškėja galėjo dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau to nepadarė ir nutarimas buvo priimtas rašytinio proceso tvarka.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė U. S. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimą nepakeistą ir U. S. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.