Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-375-135/2009 Teisėjas Žilvinas Astrauskas Procesinio sprendimo kategorija:

2009 m. lapkričio 19 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nubaustas 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia laikoma nuosprendžio paskelbimo diena – 2009-09-11, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2009-06-12 iki 2009-09-11 išbūtas laikas.

Nuosprendžiu iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistas 16 650 Lt turtinės žalos atlyginimas ir išieškomos valstybės naudai 7 562 Lt proceso išlaidos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, 2008 m. sausio 9 d. 16.10 val. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose ,,(duomenys neskelbtini) g.8 , (duomenys neskelbtini) m., su šios bendrovės įgaliotu darbuotoju sudarė statybinės įrangos nuomos sutartį, kurios pagrindu išsinuomojo statybinę įrangą – mobilų bokštelį ir įsipareigojo jį grąžinti iki 2008 m. sausio 23 d., tačiau jį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, taip apgaulės būdu savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo 17 450 Lt vertės svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

LR BPK 320 str. 3 d. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apygardos teismas bylą patikrina apeliacinio skundo ribose, laikantis BPK 320 str. nustatytų reikalavimų, ir nenagrinėja nuteistojo teismo posėdyje išsakyto prašymo dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo švelninti jam paskirtą bausmę dėl to, kad, kaip apeliantas nurodė skunde, dėl nusikaltimo padarymo jis visiškai prisipažino, netrukdė tyrimui ir šiuo metu serga.

Apylinkės teismo paskirta bausmė nuteistajam V. M. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

V. M. padarė tyčinį nusikaltimą nuosavybei, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), teistas 9 kartus, teistumas neišnykęs, LR BK 27 str. prasme laikomas recidyvistu, todėl jam pagrįstai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str.). Pirmos instancijos teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, o lengvinančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimą padarius nusikaltimą nei nuoširdų gailėjimąsi dėl neteisėtos veikos, ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri mažesnė už baudžiamojo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (BK 59 str. 1 d. 2 p., 61 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgė į prisipažinimą ir gailėjimąsi, yra be pagrindo.

LR BK 76 str. numato galimybę nusikalstamą veiką padariusį asmenį, susirgus sunkia nepagydoma liga ar sutrikus jo psichikai, atleisti nuo bausmės dėl ligos, tačiau nenumato galimybės skirti dėl to švelnesnę bausmę. BK 76 str. 1 ir 2 dalyse numatyti atvejai, kada nuo bausmės atleidžiami asmenys, susirgę sunkia nepagydoma liga, trukdančia atlikti bausmę, t.y. kai dėl susidariusių sąlygų neįmanomas bausmės paskirties realizavimas (BK 41 str. 2 d.). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistajam V. M. nustatytas priklausomybės sindromas, žmogaus imunodeficito virusas ir virusinis hepatitas C, tačiau, teismo nuomone, šios diagnozės, netrukdys nuteistajam realizuoti bausmės paskirties, o tinkamą jo sveikatos priežiūrą privalo garantuoti laisvės atėmimo vietos ligoninės darbuotojai, kurių pareiga yra rūpintis laisvės atėmimo vietose kalinčių asmenų sveikata.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis BK 66 str., 2009 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu į bausmės laiką įskaitė laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2009-06-12 iki 2009-09-11 išbūtą laiką. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo į bausmės laiką įskaityti ir suėmimo laiką, išbūtą pagal Europos arešto orderį Ispanijos Karalystėje. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad V. M. pagal LR Generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį Ispanijoje buvo suimtas laikotarpiu nuo 2008-11-17 iki 2008-11-19 ir laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2009-06-12 ir pagal LR BK 66 str. nuostatas, šie laikotarpiai turi būti įskaityti į paskirtą bausmės laikotarpį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis dėl bausmės dydžio yra pagrįstas ir teisėtas, tačiau turi būti keistinas dėl neteisingai pritaikyto įstatymo, kuris reglamentuoja kardomojo kalinimo įskaitymą į paskirtą bausmės laiką (BK 66 str.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.

nusprendžia:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2008 m. lapkričio 19 d. ir nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. birželio 12 d.

Kitos nuosprendžio dalys paliekamos nepakeistos.