- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- ATP-470-312/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kategorijos
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal K. S. atstovo advokato V. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarimo, kuriuo K. S. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 1 300 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, taip pat jis pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 725 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir K. S. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1 300 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19.27 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau tekste – ir KET), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 (aktuali red.), iš įvykio vietos pasitraukė, padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Po eismo įvykio K. S. vartojo alkoholį. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 126, 221, 222 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. S. atstovas advokatas V. O. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Apeliaciniame skunde, analizuojant liudytojų E. V., G. K., V. V. ir nukentėjusiojo A. R. parodymus, duotus teisme, pažymima, kad parodymai yra prieštaringi, iš jų visumos negalima nustatyti eismo įvykio mechanizmo. Ant automobilio „VW Touran“ nerasta jokių pažeidimų toje bamperio vietoje, kuria, anot liudytojos E. V., jis atsitrenkė į automobilį „Opel Astra“. Pažeidimas ant automobilio „Opel Astra“, kurį nurodė liudytojas G. K. ir kuris neva yra užfiksuotas nuotraukoje, yra automobilio šone, o ne priekyje, kas paneigia tokią automobilių susidūrimo versiją, kokią nurodė liudytoja E. V.. Liudytojos V. V. teigimu, apgadintas buvo automobilio „Opel Astra“ ne keleivio pusės priekinis bamperis, kaip nurodė liudytoja E. V., o vairuotojo pusės. Liudytojas A. R. nurodė teismui, kad jo automobiliui jokie pažeidimai padaryti nebuvo. Nepaisant šių prieštaravimų, skundžiamame nutarime liudytojų parodymai perteikti kaip sutampantys ir vienareikšmiškai patvirtinantys buvus eismo įvykį, nors net policijos pareigūnų parodymai apie jų nustatytas automobilių susidūrimo pasekmes yra skirtingi. Esminė aplinkybė, ar automobiliai pagal savo aukštį galėjo kontaktuoti tomis konstrukcijos dalimis - bamperiais, kuriose policijos pareigūnai įžiūrėjo apgadinimus, nebuvo tirta. Liudytojas G. K. neigė, kad K. S. prašė pamatuoti automobilių aukštį, o pats to neatliko, todėl, kad automobilis „VW Touran“ stovėjo galu virš vejos, jo patraukti negalėjo, nes vairuotojas buvo neblaivus, o jis neturėjo teisės vairuoti svetimą automobilį. Šie veiksmai galėjo būti atlikti automobilį „VW Touran“ tiesiog pastumiant pirmyn arba kurią nors kitą dieną. Pagal K. S. atliktus matavimus, automobilių aukštis bamperių lygyje nesutampa 10 cm - automobilis „Opel Astra“ yra aukštesnis, todėl jų kontakto negalėjo būti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytoja E. V. kaip neblaivaus vairuotojo vairavimą įvertino tai, kad automobilis „VW Touran“ tai sulėtėdavo, tai vėl pradėdavo važiuoti greičiau. Šios aplinkybės parodo liudytojos patirties stoką, nes, ieškant parkavimosi vietos aikštelėje, automobiliai juda būtent taip - vairuotojas, pamatęs lyg ir tinkamą vietą parkavimuisi, sulėtina greitį ir vėl pradeda važiuoti toliau, jei nusprendžia, jog tos vietos nepakanka. Liudytojos įsitikinimą dėl vairuotojo neblaivumo susitirpino tai, kad K. S., išlipęs iš automobilio, kurį laiką stovėjo atsirėmęs į jį, o po to svyruodamas ir šlubuodamas nuėjo namų link. Šias faktines aplinkybes paaiškina pateiktos medicininės pažymos, išduotos dar iki įvykio, kur nurodoma, kad K. S. jau ilgą laiką kenčia skausmus dėl kelio ligos, yra apsunkintas jo judėjimas, jis šlubuoja. Teisme K. S. paaiškino, kad visada, išlipęs iš automobilio, kurį laiką turi pastovėti, kad kelio sąnarys apsiprastų ir nebūtų didelio skausmo einant. Liudytoja teisme patvirtino, kad automobilio parkavimąsi stebėjo maždaug 30 metrų atstumu. K. S. atstovo nuomone, taip stebint važiuojantį automobilį, pamatyti jo susilietimo su kitu automobiliu neįmanoma. Ant automobilių neaptikta jokių aiškių susidūrimo požymių. Liudytojos girdėtas garsas buvo K. S. uždaromų automobilio durelių garsas, nes jis laikė jas atidarytas, kad kontroliuotų parkavimąsi, o įsitikinęs, jog per mažai vietos pastatytą automobilį, uždarė ir nuvažiavo į kitą vietą. Be to, viskas vyko dienos metu šalia vaikų žaidimo aikštelės, o vos už 50 metrų yra greitkelis Vilnius-Kaunas, kur nuolat važiuoja automobiliai. Taigi, liudytojos E. V. pranešimą policijai apie neva matytą eismo įvykį ir iš jo pasišalinusi neblaivų vairuotoją sąlygojo neteisingai suprastos faktinės aplinkybės.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad tam, kad kiltų administracinė atsakomybė pagal ANK 426 ir 423 straipsnius, būtina įrodyti buvus automobilių kontaktą, teisiškai kvalifikuojamą kaip eismo įvykis, tam pateikiant duomenis apie transporto priemonėms padarytą žalą šio kontakto metu ir dėl to atsiradusius nuostolius. Jeigu policijos pareigūnams nekėlė abejonių automobilio „Opel Astra“ savininko A. R. paaiškinimas, jog jo automobilis apgadintas nebuvo, administracinio nusižengimo teisena turėjo būti nutraukta, tačiau byla vis tiek buvo perduota teismui. Teismas A. R. siuntė užklausą, teiraudamasis, kokio dydžio žala jam buvo padaryta. Nukentėjusysis A. R. teisme paaiškino, kad atsakė pagal užklausos formą, t. y. žalą įvardijo kaip niekinę, iki 15 MGL, tačiau tuo pačiu nurodė, kad jo automobiliui jokia žala nepadaryta, paaiškino, kad nulakavo automobilio galines arkas ir priekinį bamperį, lakas kainavo iki 10 Eur. Nekreipiant dėmesio į šio asmens paaiškinimus, kad tai niekaip nesusiję su byloje tiriamais įvykiais, kad tai jo periodiškai atliekamas seno automobilio priežiūros darbas, šie 10 Eur teismo buvo įvertinti kaip automobilio remonto po eismo įvykio išlaidos, t. y. patirtas nuostolis. Be to, automobilio „Opel Astra“ savininkas A. R. byloje įvardijamas kaip nukentėjusysis, nors tokia procesinė padėtis jam nėra suteikta ANK 578 straipsnyje nustatyta tvarka, nepaisant to, kad jis kategoriškai neigia nukentėjęs.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
K. S. atstovo advokato V. O. apeliacinis skundas tenkintinas.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi, įstatymų leidėjas administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos sieja su žalos padarymu.
Kaip matyti iš E. V. 2017 m. rugpjūčio 9 d. paaiškinimo, ji matė, kaip automobilis „VW Touran“, parkuodamasis atbulomis, atsitrenkė į automobilį „Opel Astra“ ir apgadino šio automobilio priekinį bamperį ir kapotą, buvo ir susidūrimo garsas (b. l. 8). Apklausiama pirmosios instancijos teisme, liudytoja E. V. patikslino, kad automobilis „VW Touran“ galinio bamperio iš vairuotojo pusės kampu atsitrenkė į automobilio „Opel Astra“ bamperį dešinėje pusėje, ji girdėjo garsą, ant abiejų automobilių bamperių buvo šiek tiek apdraskymo žymių (b. l. 59-60). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio 2017 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniame pranešime (toliau tekste – tarnybinis pranešimas) užfiksuota, kad ant automobilio „Opel Astra“ priekinio bamperio dešinėje pusėje ir ant automobilio „VW Touran“ galinio bamperio matėsi akivaizdžios susidūrimo žymės (b. l. 3). Nurodant papildomus duomenis apie eismo įvykį, taip pat užfiksuota, kad automobilio „Opel Astra“ apgadintas priekinis, o automobilio „VW Touran“ galinis bamperiai (b. l. 7). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas G. K. patvirtino, kad ant automobilio „VW Touran“ galinio bamperio matėsi pažeidimai, tačiau sunkiai, nes jis buvo juodas ir purvinas, taip pat pažeidimai matėsi ir ant automobilio „Opel Astra“ priekinio keleivio pusės bamperio kampo, jis buvo subraižytas (b. l. 60-62). Kaip matyti iš šio liudytojo parodymų, administracinio nusižengimo byloje esančioje fotolentelėje viršutinėje nuotraukoje yra užfiksuotas „VW Touran“ automobilis, ant kurio bamperio matyti smulki nubraukimo žymė, kitoje nuotraukoje užfiksuotas automobilis Opel Astra, ant kurio jokių akivaizdžių apgadinimų nematyti (b. l. 20, 61). Nors liudytoja V. V. apklausos metu nurodė, kad automobilis Opel Astra buvo apgadintas iš vairuotojo pusės (b. l. 64), tačiau šios liudytojos parodymus paneigia kiti administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys, kurie patvirtina, kad kontakto žymės buvo ant šios transporto priemonės bamperio dešinėje, t. y. keleivio, pusėje. Automobilio „Opel Astra“ savininkas A. R. patvirtino, kad jis įvykio dieną telefonu bendravo su policijos pareigūnu, kuris jam nurodė, kad yra nežymiai apgadintas jo automobilio priekinis bamperis, tačiau tiksliai įvardinti apgadinimų policijos pareigūnas negalėjo (b. l. 9, 38). K. S. patvirtino, kad tą dieną parkavosi stovėjimo aikštelėje prie automobilio Opel Astra, tačiau neigė su juo susidūręs, nubraižė schemą (b. l. 35, 37). Ši schema iš esmės sutampa su liudytojos E. V. nubraižyta schema (b. l. 57), o taip pat ir su policijos pareigūnų eismo įvykio vietos schema (b. l. 6). Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad tarp automobilių „Opel Astra“ priekinio bamperio dešinės pusės ir „VW Touran“ kairės pusės galinio bamperio buvo nežymus kontaktas, K. S. automobiliu „VW Touran“ parkuojantis atbulomis. Esant tokio pobūdžio kontaktui, laikytina, kad K. S. galėjo jo nepajausti. Pastarasis neigė kliudęs automobilį „Opel Astra“, nurodė, kad ant jo automobilio jokių pažeidimų nėra, po įvykio jo neremontavo (b. l. 38). Teismo posėdžio metu E. V. nurodė, kad K. S. po susidūrimo atidarė langą, pažiūrėjo ir išvažiavo, iš ko ji sprendžia, kad jis matė, ką padarė, ar vairuotojas buvo atidaręs dureles, ji nematė (b. l. 59). Tuo tarpu, tarnybiniame pranešime nurodyta, kad E. V. policijos pareigūnams paaiškino, jog automobilio „VW Touran“ vairuotojas pravėrė automobilio dureles, pažiūrėjo ir išvažiavo į kitą vietą (b. l. 3). Apie lango atidarymą nieko neminima. K. S., duodamas parodymus, paaiškino, kad dureles jis buvo atsidaręs, tai darė tam, kad geriau galėtų matyti, kaip parkuojasi atbulomis, tačiau pamatęs, kad jo automobilis netelpa, nuvažiavo kitur (b. l. 37). Tokiu būdu, esant abejonėms dėl to, kad K. S. suprato, kad jo vairuojamas automobilis kontaktavo su automobiliu „Opel Astra“, kyla abejonių ir dėl jo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Nesant galimybės administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu šių abejonių pašalinti, jos aiškintinos patraukto administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Be to, 2017 m. rugpjūčio 17 d. paaiškinime A. R. nurodė, kad naujų automobilio „Opel Astra“ pažeidimų po įvykio nepastebėjo, pretenzijų dėl apgadinimų neturi (b. l. 9). Elektroniniu paštu atsakydamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo siųstą užklausą dėl patirtos žalos, A. R. nurodė, kad žala nebuvo padaryta (b. l. 24). Apklausos pirmosios instancijos teisme metu jis taip pat patvirtino, kad pažeidimų ant automobilio „Opel Astra“ po įvykio nepastebėjo, kalbėdamas telefonu policijos pareigūnas taip pat abejojo, ar pažeidimai yra padaryti, įbrėžimai gali būti nuo dažno važinėjimo žvejoti, nes tenka važiuoti pro krūmus, žala yra niekinė, lygi 0 Eur (b. l. 38-39). Nors pirmosios instancijos teismas žalos, patirtos dėl eismo įvykio, dydžiu laikė apie 10 Eur, sumokėtų už laką, tačiau iš A. R. parodymų matyti, kad jis lakavo automobilio „Opel Astra“ užpakalines arkas ir priekinį bamperį, tačiau tai nėra susiję su įvykiu, tai buvo kosmetinis automobilio remontas (b. l. 40), todėl nėra jokio pagrindo šių remonto darbų laikyti žalos šalinimu. Kadangi automobilio „Opel Astra“ savininkas jokių naujų pažeidimų ant savo automobilio nepastebėjo, jokių pretenzijų dėl žalos neturi, teigia, kad jam žala padaryta nebuvo, byloje esančioje fotonuotraukoje akivaizdžių pažeidimų taip pat neužfiksuota, laikytina, kad A. R. žala padaryta nebuvo. Kadangi žala yra būtinasis ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis, o šis požymis, nagrinėjamu atveju, nenustatytas, be to, esant nepašalintoms abejonėms dėl K. S. tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, šio administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, nepašalintos abejonės dėl to, kad K. S. jautė ir suprato susidūręs su automobiliu „Opel Astra“, ir būtent dėl to pasišalino iš įvykio vietos, nėra pagrindo teigti, kad jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Tokiu būdu, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, teisena taip pat nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
K. S. atstovo advokato V. O. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarimą panaikinti ir administracinių nusižengimų teiseną nutraukti.