Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., jo atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui, FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Analizės ir prevencijos valdybos atstovams Ramonui Gabrieliui, Pauliui Stagniūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis R. K. įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

n u statė:

R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis iki 2012-10-04, būdamas R. K. įmonės (duomenys neskelbtini), kuri verslo tikslais steigia bendroves ir kitokius juridinius asmenis tretiesiems asmenims (Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 10 d. 6 p. ir 2 str. 14 d. 1 p.) direktoriumi, kuris pagal Akcinių bendrovių įstatymą privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už įmonės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė šių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų: 1) neturėjo ir netvarkė registracijos žurnalų apie: įtartinas ir neįprastas pinigines operacijas ir sandorius; klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis; 2) nebuvo nustatęs registracijos žurnalų tvarkytojo kompiuterių, komunikacijų, technologinės ir biurų įrangos reikalavimų ir jų nepateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - FNTT); 3) nebuvo suderinęs su FNTT ir nenustatęs registracijos žurnalo pildymo ir administravimo tvarkos (įskaitant reikalavimus organizacinėms ir techninėms priemonėms, skirtoms apsaugoti registracijos žurnalų duomenis nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, naudojimo ar kitokio neteisėto tvarkymo); 4) nenustatė ir nesuderino su FNTT kriterijų sąlyginių požymių, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais; 5) nenustatė atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų bei informacijos pateikimu FNTT, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto ar sandorio tipą ir pan.) valdymu reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose; 6) nepaskyrė vadovaujančio asmens kuris organizuotų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT, bei raštu nepranešė FNTT apie tokio darbuotojo paskyrimą, tuo pažeidė bei nevykdė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 16 str. 4 d., 7 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-06-05 nutarimu Nr. 562 „Dėl Kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo ir Kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinančio kriterijaus nustatymo“ patvirtintų Kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ar sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių 7, 10, 12, 13 punktų reikalavimų ir 2012 m. birželio 1 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-157 „Dėl patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui“ 62.2., 62.3., 68 punktų reikalavimų; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 677 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąrašo“ 4 punkto reikalavimų ir 2012 m. birželio 1 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-157 „Dėl patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui“ 51 punkto reikalavimų; Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 str. 1 d. ir 2 reikalavimų ir 2009 m. sausio 27 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-10 „Dėl patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui“ 69, 70 punktų reikalavimų ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ str. 3 d.

R. K. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad pareigūnai tyrimo metu nepagrįstai padarė išvadą, kad jo įmonė verslo tikslais steigia bendroves ir kitokius juridinius asmenis tretiesiems asmenims, tačiau jo įmonė to nedaro. Jei jie užsiimtų steigimu kaip teigiama, tai mažų mažiausiai laikinam laikotarpiui figūruotų kaip laikini juridinio asmens dalyviai. Jie nei steigimo, nei patikos neatlieka, patikėjimo teise jokio turto nevaldo, kaip steigėjai nedalyvauja, jų įmonė teikia konsultacinę paslaugą, koordinuoja tą procedūrą, rengia teisinius dokumentus. Iš sąskaitų faktūrų išrašų matyti, kad klientai mokėjo už juridinių dokumentų ruošimą, kadangi jie rengia pačių dokumentų projektą, jie patys įmonių nesteigia, tik ruošia dokumentus. Šis įstatymas verčia tirti personalijas, o jie su personalijomis dirba minimaliai. Tiesiogiai personalijos identifikuojamos pas notarą ir VĮ Registrų centre, o jei jie kieno nors įsakymu steigtų tą bendrovę, tai tada būtų apeinamas notaras. Pirmiausiai jie informuoja apie procedūrą, pagal kliento poreikius parenka koks juridinis asmuo jam tiktų, populiariausia yra UAB. Vėliau gilinasi daugiau, aiškinasi kokio jis nori atstovavimo, ir apie tai, ko nėra standartiniame pakete. Atstovavimas yra minimalus, pati procedūra vyksta pagal kliento pasirinktą vardą. Jie pateikia tai patentų biurui, rezervuoja, paskui visą tą paketą nuveža notarui ir VĮ „Registrų centrui“ užregistruoti, tai gali atlikti bet koks kurjeris. Klientas juridinių paslaugų paketą užsisako tikslu artimiausiu metu steigti tą įmonę. Jie tik padeda steigti įmonę, bet jos nesteigia, jo manymu tai yra nesusipratimas. Tam, kad galėtų būti kaltinami, jie turėtų bent jau figūruoti Registrų duomenų bazėje laikinai iki perleidimo, jei taptų to juridinio vieneto dalyviais, ir jei po to tai perleistų kažkokiam trečiajam asmeniui. Jie padeda steigti įmones, juos kaltina tuo, kad jie yra steigėjai ir tas įmones steigia, tačiau jie nei patikos, nei administravimo neatlieka, jokiuose dokumentuose nepasirašinėja. Registracijos žurnalų jie neturėjo, nes nėra jokios prasmės bei nemano, kad tai juos liečia. Taip pat nurodė, kad pareigūnai dirbdami standartiniu būdu protokole pažymėjo, kad organizuodamas kasdieninę veiklą jis pažeidė akcinių bendrovių įstatymą, nors jo įmonei turėtų būti taikomas individualių įmonių įstatymas, kuriame reglamentuojama jo kaip vadovo atsakomybė. Prašo šią bylą nutraukti.

Institucijos, surašiusios ATP protokolą FNTT prie LR VRM Analizės ir prevencijos valdybos atstovas Gabrielius Ramonas paaiškino, kad notarai dalyvauja šiame procese ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galvoja, kad klientą identifikuoti turėtų notaras. Grandinė yra tokia, kad ir R. K. įmonė turi kliento identifikavimą tą patį daro ir notaras, tačiau jis tai daro vadovaudamasis šiek tiek kitais teisės aktais. Dėl to jie reikalauja, kad įmonės, padedančios įsteigti įmonę, identifikuotų klientą pagal visus jų reikalavimus. FNTT mano, kad įmonė (duomenys neskelbtini) patenka į kitų subjektų sąvoką ir yra bendrovių steigimo paslaugų teikėja. FNTT nori, kad įmonės, padedančios įsteigti kitas įmones, kauptų dokumentus ir identifikuotų naudos gavėjus. R. K. įmonėje (duomenys neskelbtini) nebuvo jokių dokumentų – nei pavedimo sutarčių, nei klientų pasų kopijų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Kęstutis Gudynas paaiškino, kad R. K. įmonė nėra įmonių steigėjas, kadangi savo vardu jų nesteigė ir neturėjo akcinių bendrovių įstatymo 6 ir 7 str. nurodytų bendrovių steigėjo požymių. Įmonės veikla yra susijusi su dokumentų fiziniu paruošimu, o juridinis įsteigimas buvo pačių asmenų, kurie kreipėsi tokios pagalbos, reikalas. Mano, kad R. K. nebuvo nei pinigų plovimo prevencijos įstatymo subjektas, nei jis gali būti ATPK 172¹⁴ str. 3 d. numatyto pažeidimo subjektu. R. K. finansinių reikalų netvarko, o asmenys, norėdami įsteigti įmones, lėšas įneša į banką, taigi šio įstatymo taikymo subjektas yra bankas. Notaras nustato tapatybes, todėl notaras taip pat yra šio įstatymo taikymo subjektas. Situacija yra galima tuomet, kai bendrovės yra steigiamos fiktyviai, o po to pardavinėjamos. Steigėjas turi būti tas, kuris turi indėlį ar akcijas toje įmonėje, tačiau R. K. firma nebuvo nei vienos iš tų dešimties įmonių, kurias tikrino FNTT, steigėja, steigėjai yra fiziniai asmenys, kurie ir norėjo tas įmones steigti. Mano, kad nagrinėjamu atveju nesant subjekto, nėra ir ATPK 172¹⁴ str. pažeidimo sudėties, todėl ši administracinė byla turėtų būti nutraukta.

Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 2-4), paaiškinimai (b.l. 10-13, 16, 17), tarnybiniai pranešimai (b.l. 14, 15, 18, 19, 26), patikrinimo aktas (b.l. 20, 21), dokumentų paėmimo aktas (b.l. 22, 23), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ str. 3 d. nustatyta, kad kitų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytuosius, įgyvendinimo tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę fiziniams asmenims arba įstaigų ir organizacijų vadovams.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar R. K. yra tinkamas pažeidimo, numatyto ATPK 172¹⁴ str. 3 d., subjektas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad R. K. įmonė (duomenys neskelbtini) yra bendrovė, kuri verslo tikslais steigia bendroves ir kitokius juridinius asmenis tretiesiems asmenims. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 10 d. 6 p. prie kitų subjektų priskiriami patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjai, nenurodyti šios dalies 1, 4 ir 5 punktuose, o 2 str. 14 d. 1 p. nustatyta, kad patikos ir bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjas– bet koks fizinis ar juridinis asmuo, kuris verslo tikslais tretiesiems asmenims steigia bendroves ar kitokius juridinius asmenis.

Lietuvos Respublikos CK 2.60 str. nustatyta, kad juridinio asmens steigėjas yra asmuo, sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį. Juridinio asmens steigėjai gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. K. įmonė (duomenys neskelbtini) savo vardu įmonių nėra įsteigusi, įmonės veikla yra susijusi ne su įmonių steigimu, o su dokumentų, reikalingų įmonės steigimui, paruošimu. FNTT prie VRM Analizės ir prevencijos valdybos Pinigų plovimo prevencijos skyriaus tyrėjo Gabrielio Ramono teikime (b.l. 5-9) nurodoma, kad R. K. įmonė (duomenys neskelbtini) verčiasi bendrovių ir kitokių juridinių asmenų steigimu, įmonėje buvo paimtas 2012 m. įsteigtų uždarųjų akcinių bendrovių sąrašas, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. K. įmonė (duomenys neskelbtini) yra šių uždarųjų akcinių bendrovių steigėja. Byloje nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad R. K. įmonė (duomenys neskelbtini) būtų įsteigusi (sudariusi sandorį įsteigti) bent vieną juridinį asmenį, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimai jai negali būti taikomi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad R. K. įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. nagrinėjamu atveju nėra tinkamas Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ str. 3 d. nustatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas.

Taip pat administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad R. K., būdamas įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal Akcinių bendrovių įstatymą privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už įmonės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, tačiau R. K. įmonė nėra akcinė bendrovė, o individuali įmonė, todėl šie reikalavimai R. K. įmonei negali būti taikomi.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Įvertinęs byloje surinktą medžiagą teismas sprendžia, kad R. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ str. 3 d., sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ str. 3 d. nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.