- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-10
- Bylos Nr.
- 1A-88-300-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- J. R.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d., 4 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 24 d. apie 10-11 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje ir kieme dėl asmeninių paskatų, tyčia suduodamas ne mažiau vieno smūgio B. Š. į veidą ir jį pargriaudamas, padarė dešinio žando sumušimą, lydimą apatinio žandikaulio lūžio dešinėje ir kairėje vainikinėje ataugoje, odos nubrozdinimus alkūnių srityse, be to, tuo pačiu metu, į pagalbą B. Š. atėjusios Z. Ž. atžvilgiu atlikdamas ne mažiau trijų smūginių trauminių veiksmų, padarė jai poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje, poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, lydimą penkto delnakaulio lūžio, poodinę kraujosruvą dešinėje pėdoje, t. y. B. Š. ir Z. Ž. padarė nesunkius sveikatos sutrikdymus, nes B. Š. dėl apatinio žandikaulio lūžių, o Z. Ž. dėl kairio penkto delnakaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Be to jis, 2008 m. rugpjūčio 24 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini) namo 4-o aukšto laiptinėje, būdamas neblaivus, viešai keiksmažodžiais išvadindamas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus specialistą E. M. ir patrulių būrio specialistą J. M., o specialistą E. M. dar ir stumdydamas, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus bei vienam iš jų pasipriešino.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. R. apeliaciniu skundu prašo išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą, taipogi prašo panaikinti pasipriešinimą pareigūnams ir skirti švelnesnę bausmę bei įskaityti į bausmės laiką kurį buvo suimtas nuo 2008-12-11 iki 2009-08-27.
Nurodo, jog apylinkės teismas jį nuteisė pagal LR BK 286 str. ir 290 str., t. y. už tai, ko jis nebuvo padaręs. Taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis turi šeimą, mažametį vaiką ir kad jis juos gynė. Be kita ko apeliantas nurodo, jog turi pragyvenimo šaltinį ir yra šeimos išlaikytinis.
Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras pašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimų padarymo aplinkybių ir kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį J. R. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiųjų B. Š., Z. Ž., E. M., J. M., liudytojų I. Š., A. G. parodymais, specialistų išvadomis, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad J. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p., 286 str., 290 str.
Nuteistasis J. R. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 286 str., 290 str., kitos nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas apylinkės teismo nuosprendžiu neginčija tik prašo sušvelninti bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Nuteistojo V. R. apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, jog apylinkės teismas jį nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 290 str. - už tai, ko jis nebuvo padaręs, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, vertina kaip siekį palengvinti savo teisinę padėtį ir juos atmeta, kadangi minėtus apelianto teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, paneigia nukentėjusiųjų E. M., J. M. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Ikiteisminio tyrimo metu E. M. parodė, kad V. R. jį ir J. M. išvadino necenzūriniais žodžiais, o bandant V. R. sulaikyti jis ėmė stumdytis (1 t. b. l. 73-75). Ikiteisminio tyrimo metu J. M. parodė, kad J. R. jį ir E. M. vadino necenzūriniais žodžiais, po to, J. R. pradėjo stumdyti E. M. (1 t. b. l. 78). Minėtus parodymus nukentėjusieji patvirtino ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu ir parodė, kad J. R. stovėjo puolamąja – gynybine pozicija, neklausė paliepimo nusisukti į sieną ir nusiraminti, pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, keikėsi, grasino suduoti, dedant antrankius priešinosi, stūmė rankomis (2 t. b. l. 9-11). Paminėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, apklausus įtariamuoju, J. R. parodė, kad pareigūną, kuris jam liepė ramintis, pastūmė ir išvadino necenzūriniais žodžiais (1 t. b. l. 98).
Taigi, nukentėjusiųjų E. M. ir J. M. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme (1 t. b. l. 73-75, 78, 2 t. b. l. 9-11) abejonių nekelia, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie viską susieja į vieną bendrą grandinę, į aplinkybių visetą, kas paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kad apylinkės teismas jį nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 290 str., - už tai, ko jis nebuvo padaręs.
Atsižvelgiant į paminėtą, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo J. R. apeliaciniame skunde nurodytą deklaratyvų kaltės neigimą vertina kaip jo pasirinktą gynybos būdą, siekiant sušvelninti savos teisinę padėtį.
Vertinant aukščiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl J. R. kaltės ir šių duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo J. R. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 286 str., 290 str.
Kiti nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis turi šeimą, mažametį vaiką ir kad jis juos gynė bei tai, jog turi pragyvenimo šaltinį ir yra šeimos išlaikytinis, atmestini. Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistojo padarytos veikos buvo padarytos ginant šeimą ar vaiką. Taipogi paminėtina tai, kad šie nuteistojo skunde nurodyti teiginiai neatsveria bausmės tikslų ir paskirties.
Apelianto skunde nurodytas prašymas įskaityti į bausmės laiką, kurį jis buvo suimtas nuo 2008-12-11 iki 2009-08-27, atmestinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis šioje byloje buvo sulaikytas nuo 2008-08-24 iki 2008-08-25 (1 t. b. l. 88), o 2008-10-09 J. R. buvo paskirta kardomojo priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. b. l. 108). Taipogi iš bylos medžiagos, iš įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų apie fizinį asmenį, matyti tai, kad J. R. kitoje byloje buvo paskirta kardomojo priemonė – suėmimas nuo 2008-12-11 (1 t. b. l. 111), dėl ko apelianto skunde nurodytas laikotarpis negali būti įskaitytas į apelianto skundžiamo nuosprendžio paskirtą bausmę.
Dėl paskirtos bausmės nuteistajam.
Paskirdamas nuteistajam J. R. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 str. Skiriant bausmes atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – tyčiniai nesunkūs ir vienas apysunkis nusikaltimai, apelianto asmenybę, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai galisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant J. R. asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs, Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme – recidyvistas, padarė 3 tyčinius nusikaltimus, iš kurių du priskiriami nesunkių, vienas apysunkių nusikaltimų kategorijai, žalos neatlygino, todėl visiškai pagrįstai apylinkės teismas paskyrė J. R. laisvės atėmimo bausmes.
Įvertinusi aukščiau išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, kolegija laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog kitos rūšies bausmės, nei terminuoto laisvės atėmimo už nusikalstamas veikas paskyrimas, nepakeis J. R. nusikalstamų polinkių. Bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą gali būti pasiekta J. R. už padarytus nusikaltimus tik paskyrus realiai atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismas visiškai teisingai paskyrė J. R. laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padarytų nusikaltimų tyčios turinį, bei tinkamai kvalifikavo jo veikas, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu ir rūšimi bausmes, todėl švelninti jas ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra, be to, kolegija daro išvadą, kad paskirtosios J. R. bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos, todėl yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus.
Taipogi teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatomis, subendrino paskirtas bausmes. Paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo J. R. apeliacinį skundą atmesti.