Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2011-09-02 · Baudžiamoji byla Nr. M1-690-885/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-02
Bylos Nr.
M1-690-885/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Nukentėjusysis
A. I., A. M., A. Č.
Advokatai
Juana Dumbliauskaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-690-885/2011Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01676-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.4.; 1.1.14.; 1.2.4.6.10.; 1.2.27.1.; 2.8.1.; 2.8.11.; (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 2 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui,gynėjai advokatei Juanai Dumbliauskaitei,nukentėjusiesiems A. I., A. M.,A. Č. įstatyminiam atstovui K. Č.,ekspertui A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, 1992 m. vasario 27 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu pripažintas neveiksniu (globėjas – jo tėvas K. Č.), neteistas (2004 m. birželio 11 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi pagal LR BK 178 str. 2 d., 291 str. pritaikius LR BK 98 str. 1 d. 2 p., 3 d. taikytos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės), dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso LR BK 286 str., 138 str. 2 d. 10 p.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. 2010 m. spalio 25 d. apie 19.47 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje, panaudodamas fizinį smurtą prieš savo pareigas atliekančius Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio specialistą A. I. ir 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiąjį patrulį A. M., o būtent, bandydamas suduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankų kumščiais A. I. į įvairias kūno vietas, A. I. rankomis dengiantis nuo suduodamų smūgių, tokiu būdu visus smūgius suduodamas jam į rankas, po ko kartu nukrisdamas ant laiptų, bandydamas ištrūkti, toliau smūgiuodamas A. I. rankų kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, išbėgdamas iš namo laiptinės, bandydamas suduoti A. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankų kumščiais į įvairias kūno vietas, tačiau A. M. smūgių išvengus, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojams – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio specialistui A. I. ir 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui A. M.,

Be to, A. Č. 2010 m. spalio 25 d. apie 19.47 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje, panaudodamas fizinį smurtą prieš tarnybos pareigas atliekantį Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio specialistą A. I., o būtent, bandydamas suduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankų kumščiais A. I. į įvairias kūno vietas, A. I. rankomis dengiantis nuo suduodamų smūgių, tokiu būdu visus smūgius suduodamas jam į rankas, po ko kartu nukrisdamas ant laiptų, bandydamas ištrūkti, toliau smūgiuodamas A. I. rankų kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarė jam dešinės plaštakos 4 piršto tiesiamojo raumens sausgyslės plyšimą ir dešinės plaštakos 4 piršto galinio pirštakaulio atitrūkimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės plaštakos 4 piršto tiesiamojo raumens plyšimo ir galinio pirštakaulio atitrūkimo sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Nukentėjusysis A. I. parodė, kad 2010 m. spalio 25 d. dirbant, iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur iš Šiaulių psichiatrinės ligoninės gali būti pabėgęs pacientas A. Č. Nuvyko su kolega minėtu adresu, buto duris atidarė moteris, kuri nekalbėjo, o gestais parodė, kad užeitų į vidų. Suprato, kad tame bute tikrai yra A. Č. Užėjus į vidų, kambaryje pamatė sėdintį vyriškį, kuris pasakė: „Jūs atvykote dėl manęs? Gerai, važiuojame“. Jis atsistojo ir ėjo iš buto paskui jį ir kolegą. Iš buto pirmas išėjo jis, paskui A. Č., o iš paskos A. M.. Tik išėjus į laiptinės aikštelę, pasisuko į vyriškio pusę ir pamatė, kad vyriškis smūgiuoja jam rankos kumščiu į veido sritį, tačiau jis apsigynė, bet tuo metu laiptinėje užgeso šviesa ir vyriškis norėjo pabėgti, bet jį sulaikė ir šis vėl pradėjo smūgiuoti. Blokuodamas smūgius pajuto stiprų dešinės rankos plaštakos skausmą, ko pasėkoje, jie abu nukrito. Bandant vyriškį sulaikyti šis smūgiavo į jį rankomis ir kojomis, visaip priešinosi, jam paslydus nubėgo iki laiptinės pirmo aukšto, kur vyriškį pradėjo vytis A. M.. Atsistojęs pamatė, kad lauke A. Č. yra kovinėje stovėsenoje ir bando smūgiuoti A. M., jis pribėgo ir padėjo uždėti antrankius A. Č.. Pamatė kad jam ištinusi dešinės rankos plaštaka. Į pagalbą pakvietė kitą ekipažą, kuriems perdavė sulaikytą A. Č., kad nuvežtų į ligoninę. Vyriškis nei jo, nei kolegos įžeidžiančiais žodžiais nevadino tik aktyviais veiksmais priešinosi. Pasipriešinimo metu tarnybinė uniforma suplėšyta nebuvo. A. M. jokių sužalojimų nepatyrė. Dėl padaryto sužalojimo jis reiškia civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuos palaiko ir prašo priteisti iš A. Č..

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2010 m. spalio 25 d. dirbo su specialistu A. I.. Apie 19.47 val. gautas pranešimas, kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur gali būti pabėgęs iš Šiaulių psichiatrinės ligoninės pacientas A. Č.. Nuvykus, buto duris atidarė moteris, kuri ranka parodė į kambarį, kad užeitų ir tyliai pasakė, kad kambaryje yra vyriškis, apie kurį pranešė policijai. Suprato, kad tame bute tikrai yra A. Č.. Vyriškis atsistojo ir ėjo iš buto paskui juos. Iš buto pirmas išėjo A. I., paskui A. Č., o jis iš paskos. Tik išėjus į laiptinės aikštelę, nieko nesakęs, A. Č. ranka smūgiavo A. I. į veido sritį, tačiau kolega apsigynė užsidengdamas ranka, tuo metu laiptinėje iš karto užgeso šviesa ir vyriškis norėjo pabėgti, tačiau A. I. vyriškį sulaikė. Gerai visko nematė, nes buvo tamsu, tačiau pagal garsus suprato, kad vyksta grumtynės. Girdėjo, kaip jie abu nukrito. Paskui pastebėjo, kad A. Č. bando bėgti ir pradėjo jau laiptinės pirmame aukšte šį vytis. Išbėgo paskui A. Č. į lauką. Lauke A. Č. pavijo, pargriovė ant žemės, naudojo kovinių imtynių veiksmus ir dujas. Į teisėtą reikalavimą sustoti ir nebėgti šis nereagavo. A. Č. nuo žemės atsistojo į kovinę stovėseną ir bandė smūgiuoti jam rankomis, tačiau nespėjo, nes tuo metu pribėgo A. I. ir padėjo A. Č. uždėti antrankius. Sulaikius minėtą pilietį, A. I. pamatė, kad ištinusi jo dešinė ranka, skundėsi skausmu. Kovinių imtynių veiksmus turėjo panaudoti, nes reikėjo bet kokiu būdu pilietį sulaikyti ir neleisti jam sužaloti jų ir savęs, bei gražinti į ligoninę.

Liudytoja E. Ž. parodė, kad 2010 metų spalio mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos nepamena, jai apie 17.00 val. į mobiliojo ryšio telefoną paskambino A. Č., kuris pasakė, kad jį neteisingai paguldė į psichiatrijos ligoninę. Apie 19.00 val. A. Č. atėjo pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Atėjo apsirengęs pižamą ir basas. Matėsi, kad yra susijaudinęs, tačiau agresyvus nebuvo. Jis reikalavo duoti pinigų kelionei į Vilnių ir sakė, kad jo gali ieškoti. Ji tada paskambino A. Č. tėvui ir viską papasakojo. Tada po kiek laiko atvyko du uniformuoti policijos pareigūnai. Suprato, kad A. Č. tėvas pranešė policijai. A. Č. su pareigūnais ramiai iš buto išėjo. Tik uždariusi duris išgirdo triukšmą ir trenksmą. Žiūrėti kas vyksta nėjo, nes turi mažą vaiką. Kai jau priėjo pro langą pažiūrėti pamatė, kad A. Č. paguldytas ant žemės, o vienas policijos pareigūnas lyg tai kažką vyniojosi ant rankos. Daugiau pro langą nežiūrėjo.

A. Č. įstatyminis atstovas K. Č. parodė, kad jo pažįstama E. Ž. paskambino jam ir pranešė, kad pas ją yra atėjęs jo sūnus A. Č., kuris pabėgo iš psichiatrijos ligoninės. Jis tuomet apie tai pranešė policijai. Prieš šitą įvykį A. Č. buvo paguldytas į Šiaulių psichiatrijos ligoninę, kurioje ir turėjo būti.

Ekspertas A. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotą išvadą ir papildomai paaiškino, kad A. Č. serga Paranoidine šizofrenija, nusikalstamų veikų padarymo metu negalėjo suvokti savo atliekamų veiksmų. A. G. parodė, kad A. Č. privalo nuolat gerti vaistus ir gydytis. Ekspertizės metu buvo pripažinta, kad A. Č. turi gydytis ambulatoriškai.

Tai, jog A. Č. padarė įstatymo uždraustas veikas, įrodo ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai:

2010 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūno A. M. tarnybinis pranešimas (b.l. 8-9);

2010 m. lapkričio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1540/10(04), kurioje nurodyta, kad A. I. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės plaštakos 4 piršto tiesiamojo raumens sausgyslės plyšimo ir galinio pirštikaulio atitrūkimo sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (b.l. 13);

Visuma teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų patvirtina tai, jog A. Č. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 286 str. Lietuvos Respublikos BK 286 str. įtvirtinta, kad baudžiamas pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, panaudojant ar grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad A. Č. panaudojo fizinį smurtą – priešindamasis, visus smūgius A. I. suduodamas į rankas, po ko, kartu nukrisdamas ant laiptų, bandydamas ištrūkti, toliau smūgiuodamas A. I. rankų kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei išbėgdamas iš namo laiptinės, bandydamas suduoti A. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankų kumščiais į įvairias kūno vietas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad visuma byloje surinktų įrodymų ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad A. Č. smurtavo prieš A. I., jį sužalojo. Atsižvelgiant į tai, kad A. I. yra Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio specialistas, t.y. nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, kuris buvo sužalotas, kai vykdė profesines pareigas, būdamas tarnybos metu, o padarytas sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl ši A. Č. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 10 p., požymius.

2011-04-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi A. Č. buvo paskirta stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos SAM Utenos teismo psichiatrijos skyriaus specialistams.

Atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, 2011 m. birželio 17 d. - liepos 1 d., buvo priimtas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-44, kuriame nurodyta, jog A. Č. 2010 m. spalio 25 d., darydamas nusikalstamas veikas, buvo lėtinio psichikos sutrikimo - Paranoidinės šizofrenijos paūmėjimo metu. Dėl šio psichikos sutrikimo jis negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu A. Č. nustatoma Paranoidinė šizofrenija. Dėl psichikos būklės negalima atlikti proceso veiksmų, kuriuose jis dalyvautų. Dalyvauti teisme nerekomenduojama, nes gali paūmėti psichikos būsena. A. Č. reikalingas priverstinis ambulatorinis gydymas pagal gyvenamąją vietą (b.l.115-117).

Teisiamajame posėdyje ekspertas patvirtino, jog A. Č., darydamas nusikalstamas veikas, buvo lėtinio psichikos sutrikimo - Paranoidinės šizofrenijos paūmėjimo metu. Dėl šio psichikos sutrikimo jis negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl A. Č. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas.

A. Č. šių veikų padarymo metu ir šiuo metu konstatuojama Paranoidinė šizofrenija, kuri nusikalstamų veikų padarymo metu buvo paūmėjusi, todėl jis darydamas įstatymo uždraustas veikas dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties A. Č. yra pripažintinas nepakaltinamu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str.). Todėl atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytas įstatymo uždraustas pavojingas veikas negali. Todėl, atsižvelgiant į ekspertų išvadas, siekiant užtikrinti, kad A. Č. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, jam skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė civilinį ieškinį dėl 8 149,81 Lt patirtos žalos atlyginimo iš A. Č.. A. I. pateikė civilinį ieškinį dėl 6 000 litų turtinės žalos atlyginimo ir 4 000 litų neturtinės žalos atlyginimo iš nusikalstamą veiką padariusio asmens. A. Č. Šiaulių m. teismo 1992 m. vasario 27 d. sprendimu dėl psichikos sveikatos būklės buvo pripažintas neveiksniu. Šiaulių m. valdybos 1992 m. balandžio 13 d. potvarkiu Nr. 153 A. Č. globėju buvo paskirtas jo tėvas K. Č., g. 1928 m., gyv. Vytauto g. 134-23, Šiaulių m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.278 straipsnis numato, kad už pripažinto neveiksniu fizinio asmens padarytą žalą atsako jo globėjas arba jį prižiūrėti privalanti institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nusikaltimų padarymo metu A. Č. turėjo gydytis VšĮ Šiaulių ligoninės filialo psichiatrijos ligoninėje. Iš VšĮ Šiaulių ligoninės filialo psichiatrijos ligoninės pateiktos pažymos (b.l. 53) matyti, kad A. Č. nuo 2010 m. spalio 13 d. 16.50 val. gydosi ligoninės paros stacionare, vyrų ūmių būsenų skyriuje. Tačiau nusikaltimų padarymo metu psichiatrijos ligoninėje jo nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad neatidėjus bylos ir negavus papildomos medžiagos, negalima spręsti, kas atsakingas už A. Č. nusikalstamus veiksmus, be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad už A. Č. nusikalstamus veiksmus gali būti atsakingi subjektai, kurie nėra patraukti civiliniais atsakovais baudžiamojoje byloje, todėl civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti, paliekant galimybę išspręsti patirtos žalos atlyginimo klausimą civilinio proceso tvarka, kartu išsprendžiant ir atsakovo, turinčio pareigą šią žalą atlyginti, klausimą (LAT Baudžiamoji byla Nr. 2K-81/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str., baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p.,

nutaria:

Pripažinti A. Č. nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str.

Pripažinti A. Č. nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str.2 d. 10 p.

A. Č. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktą civilinį ieškinį dėl 8 149,81 Lt patirtos žalos atlyginimo iš A. Č. palikti nenagrinėtą.

A. I. pateiktą civilinį ieškinį dėl 6 000 litų turtinės žalos atlyginimo ir 4 000 litų neturtinės žalos atlyginimo iš A. Č. palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Arūnas Bartkus