Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M.M. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo M.M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

M.M. 2006 m. vasario 21 d. Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad laikotarpyje nuo 2005 m. vasaros iki 2005 m. lapkričio vidurio, būdamas darbdaviu – individualios įmonės savininku – jis leido dirbti už atlyginimą savo įmonėje (valyti miškus, dažyti eglutes, uždėti apsaugas, krauti žabus į valkšnas) V.Ž., nesudaręs su juo rašytine forma darbo sutarties ir neįregistravęs jos darbo sutarčių registravimo žurnale, neišdavęs antrojo darbo sutarties egzemplioriaus. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais M.M. pažeidė Darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

II.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu M.M. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį paskirta 3000 Lt bauda. Tai, kad V.Ž. nuo 2005 m. liepos mėn. vidurio iki 2005 m. gruodžio 6 d. dirbo už atlyginimą M.M. įmonėje organizuotus darbus - dažė eglutes, valė mišką, krovė žabus - teismas laikė įrodytu Z.V., A.A., K.S., V.D., D.P.P. parodymais teisme, V.G. padarytais įrašais apie darbą ir atlyginimą už jį, V.Ž. 2006 m. vasario 14 d. paaiškinimu Valstybinei darbo inspekcijai, V.Gučo paaiškinimu tai pačiai inspekcijai. Darbo pas M.M. pradžios laikas nustatytas pagal A.A. parodymus, pagal kuriuo, jam pradėjus dirbti pas M.M., V.Ž. ėmė dirbti praėjus nuo to laiko dviem dienoms. Iš darbo sutarčių registravimo žurnalo nustatyta, jog darbo sutartis su A.A. sudaryta 2005 m. liepos 8 d. ( b.l.5, 18 eilutė), todėl V.Ž. darbo įmonėje pradžia laikyta 2005 m. liepos 10-11 d. Nustatyta, jog V.G., A.A. patys dirbo M.M. įmonėje kartu su V.Ž., žino apie pastarojo darbo M.M. įmonėje aplinkybes, jo gautą atlyginimą. Todėl teismas konstatavo neturįs pagrindo abejoti šių asmenų paaiškinimų teisingumu (jie iš esmės sutampa tarpusavyje bei su V.Ž. paaiškinimu inspekcijai). Pastebėta, jog vienodai nurodomi miškai, kuriuose dirbo minėti asmenys. Teismo nuomone, aplinkybė, kad V.Ž. paaiškinimuose nurodė darbo miškuose vietas, kurios galėjo būti žinomos tik ten dirbusiam asmeniui, rodo, jog bylos medžiagos rinkimo metu jo paaiškinimai buvo teikiami jo paties. A.A. aiškinimas dėl jo ir V.Ž. dirbtų miške darbų sutampa su objektyviais duomenimis - darbais, užfiksuotais miško darbų, atliktų M.M. įmonės, priėmimo aktuose (b.l.36-41). Teismo konstatavimu, tai patvirtina jo aiškinimo objektyvumą. M.M. teiginys, esą šių asmenų parodymai yra melagingi dėl pavydo ar keršto, atmestas kaip deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Kaip toks pat įvertintas ir V.Ž. aiškinimas, kad V.G. ir A.A. dėl jo darbo pas M.M. sako netiesą. Liudytojas D.P.P. paneigė daręs V.Ž. spaudimą. Tai paneigė ir liudytojas V.D., paaiškinęs, jog dalyvavo rašant paaiškinimą ir joks spaudimas V.Ž. iš D.P.P. pusės nebuvo daromas. Pastebėta, jog paaiškinimas surašytas paties V.Ž. ranka, jame nėra prierašų ar pastabų dėl jo netikslumo, tekstas suprantamas, nuoseklus, logiškas. Nenustatyta priežasčių, kodėl D.P.P. būtų suinteresuotas V.Ž. melagingais parodymais. Aiškinimas, kad dėl baimės gauti baudą darbo inspekcijos darbuotojui buvo meluota, teismo nuomone, deklaratyvus ir sąlygotas noru padėti M.M. išvengti atsakomybės. Teismas nurodė, jog D.P.P. turėjo įspėti liudytoją dėl neteisingų paaiškinimų davimo, todėl atitinkamas D.P.P. elgesys negali būti laikomas neteisėtu spaudimu. V.Ž. pripažino, kad davė parodymus, o ne užrašinėjo juos iš D.P.P. žodžių. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių galėtų apkalbėti V.Ž. ir Z.V. V.Ž. aiškinimą, kad 2005 m. gruodžio 6 d. neva buvo tik važiuota privačiai dėl malkų paruošimo ir V.Miliauskas tik todėl vairavo automobilį, teismas atmetė, nes jį paneigia V.G. bei A.A. parodymai, V.Ž. raštiškas paaiškinimas. V.Ž. teigė malkų važiavęs, susitaręs tik su G., aiškino, jog jie buvo pasiėmę tik kardus krūmams kirsti. Tačiau, teismo konstatavimu, tokia priemonė malkoms ruošti netinkama. Be to, nesuprantama, kodėl malkų ruošti važiavo ne tik asmenys, kurie ketino jas ruošti (G. ir Ž.), bet ir kiti (B., A.), kodėl niekas nesivežė tinkamų malkų ruošimui priemonių. Šiomis aplinkybėmis teismas konstatavo, jog M.M. veiksmai buvo įvertinti teisingai. Teismas nustatė, jog V.Ž. M.M. įmonėje netrumpai (keletą mėnesių) atliko konkrečias funkcijas - valė miškus, dažė eglutes, dėjo apsaugas, krovė žabus į valkšnas, už darbo dieną gaudamas po 20 Lt atlyginimo. V.Ž. dirbo susitaręs su įmonės savininku M.M., šiam buvo žinoma apie V.Ž. atliekamus darbus, jie tiesiogiai atsiskaitydavo už darbą. Teismo konstatavimu, tai, kad tiesioginius nurodymus dėl darbo duodavo ir kiti asmenys, pvz. G., nepašalina pavaldumo santykių, nes G. veikdavo ne savarankiškai, o kaip brigadininkas pagal įmonės savininko nurodymus. Nustatyta, jog darbai buvo atliekami laikantis esančios įmonėje tvarkos - kiekvieną darbo dieną, nustatytu laiku, organizuotai nuvykstant į darbo vietą ir taip pat sugrįžtant. Teismas padarė išvadą, jog tarp V.Ž. ir M.M. įmonės susiklostė darbo santykiai, numatyti Darbo kodekso 93 straipsnyje. Tai, kad V.Ž. darbo M.M. įmonėje laikotarpiu šį įmonė turėjo sutartį su Pasvalio darbo birža dėl viešųjų darbų atlikimo ( b.1.42-44) ir už dirbančius pagal ją asmenis kai kuriuos mokėjimus atlikdavo ne darbdavys, o darbo birža, teismo konstatavimu, nereiškia, jog darbdavys negalėjo ryžtis įdarbinti darbuotojus, nesudaręs darbo sutarties (nelegaliai). Nustatyta, jog esant faktiniams darbo santykiams, rašytine darbo sutartimi jie nebuvo įforminti, apie darbą nepranešta teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui, įmonės buhalterinėje apskaitoje nefiksuoti mokėjimai V.Ž. Padaryta išvada, jog buvo dirbamas nelegalus darbas (Darbo kodekso 98 str. 1 d.), atsakomybė už kurį numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. M.M., kaip įmonės savininkas, darbdavys (Darbo kodekso 16 straipsnis), pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis charakterizuotas gerai, anksčiau nebaustas, turi du išlaikytinius, todėl pažeidėjui paskirta minimali sankcijoje numatyto dydžio bauda. Aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ straipsnį, byloje nenustatyta.

III.

M.M. apeliaciniu skundu prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apelianto manymu, teismo nutarimas yra neteisėtas, teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Liudytojų V.G., A.A., K.S., V.Ž. ir Z.V. parodymai, duoti teisme, apelianto teigimu, vertintini kritiškai, nes jie yra suinteresuoti jam atkeršyti, turi pagrindo ant jo pykti, todėl yra šališki, jį apkalba (K.S. ir A.A. iš darbo jo įmonėje atleisti nepasibaigus darbo sutarčių galiojimo laikui, kadangi jo netenkino šių žmonių atliekamas darbas, elgesys darbe, išeidami iš darbo jie grasino kada nors jam atkeršyti). Apeliantas neigia, jog V.Ž. dirbo jo įmonėje, pažymėdamas, jog nei vienas iš liudytojų nepatvirtino, jog jis priėmė V.Ž. į darbą, kad jis jam duodavo nurodymus dėl darbo, kad jis V.Ž. mokėjo atlyginimą, teismas rėmėsi tik apkalbomis, liudytojų asmeninėmis nuomonėmis ir samprotavimais. Apelianto teigimu, byloje nėra nei vieno objektyvaus ir neginčytino įrodymo, jog V.Ž. dirbo jo įmonėje, pats V.Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo įmonėje nedirbo. Liudytojų šališkumą rodo ir tai, kad pažeidimas nustatytas ne V.Ž., o pašalinių žmonių (V.Ž.) iniciatyva (ji parodė, kad jam atsisakius sumokėti 30 000 Lt, kreipėsi į darbo inspekciją, o ten gavo nurodymus, kaip surinkti įrodymus, reikalingus administracinei bylai). Valstybinės darbo inspekcijos atstovas posėdžio metu pripažino davęs nurodymus surasti liudytojus, kurie paliudytų teisme apie nelegalų darbą įmonėje. Liudytojas Z.V. patvirtino, jog kartu su V.Ž. ieškojo liudytojų ir jų pavardes nurodė darbo inspektoriui. Buvo parinkti liudytojai, kurie turi pagrindo ant jo pykti bei apkalbėti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad darbo inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu pasakė, jog darbuotojų, dirbančių įmonėje, apklausinėti nėra prasmės, nes jie meluos ir nesakys tiesos. Inspekcijos atstovai net nebandė ieškoti ir apklausti kitų liudytojų, nors ir buvo nurodytos jų pavardės. Apeliantas pripažįsta, kad apie darbą, jo pobūdį, darbo vietą įmonėje apklausti liudytojai nurodė tiksliai, tačiau pažymi, jog šios aplinkybės yra žinomos visiems aplinkinių kaimelių gyventojams (didžioji jų dalis dirba jo įmonėje, įmonėje dirbo ir liudytojai K.S. bei A.A.). Apelianto teigimu, V.G. ranka surašytas lapelis yra nepakankamas įrodymas. Iš jo turinio neaišku, kur V.G. uždirbo 20 (litų ar centų), kas mokėjo jam pinigus, lapelis surašytas vienasmeniškai paties V.G., ant jo nėra darbdavio parašo ar kitų rekvizitų, lapelyje nenurodyta, jog V.Ž. buvo mokami pinigai. Dėl to, apelianto manymu, minėtas raštelis negali būti vertinamas kaip pakankamas įrodymas. Tinkamais įrodymais byloje negali būti ir liudytojų rašytiniai paaiškinimai, nes liudytojai, davę paaiškinimus raštu, nebuvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo administracinėje byloje ir atsakomybės už tokių parodymų davimą. Apelianto teigimu, kadangi V.Ž. niekada nedirbo jo įmonėje, nėra su juo sudarytos darbo sutarties ir sutartis nėra registruota darbo sutarčių registravimo žurnale. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad darbo inspekcijos atstovas kartu su finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais darė patikrinimą įmonėje ir nerado nei vieno rašytinio įrodymo apie nelegalų darbą įmonėje. Be to, jam nėra reikalinga į darbą priimti nelegalius darbuotojus, nes jis yra sudaręs sutartis su darbo birža, kuri siunčia darbuotojus į įmone, moka jiems atlyginimą ir mokesčius valstybei (turint tokias garantijas, nėra tikslinga rizikuoti ir priiminėti darbuotojus nelegaliam darbui). Apeliantas pažymi, jog pagal ATPK 35 straipsnį šiuo atveju nuobauda paskirta pavėluotai (pažeidimo paaiškėjimo diena yra administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo diena, t.y. 2006 m. vasario 21 d., o nutarimas skirti administracinę nuobaudą priimtas 2006 m. rugpjūčio 23 d., praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams).

Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinkąs. Atsiliepime remiamasi ATPK 256 straipsniu ir pažymima, kad visos priemonės, nustatant faktinius duomenis, yra vienodai reikšmingos (negali būti skirstomos į mažiau ar daugiau reikšmingas). Todėl administracinis teisės pažeidimas gali būti įrodinėjamas ir liudytojų parodymais. Atsiliepime paaiškinama, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas, gavęs informaciją apie nelegalų darbą M.M. individualioje įmonėje, paprašė (o ne davė nurodymą) pateikti informaciją patvirtinančius faktus. Taip buvo nurodyti liudytojai, galintys patvirtinti administracinio teisės pažeidimo faktą. Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus manymu, teismas tinkamai įvertino liudytojų parodymus. Atsiliepime teigiama, jog liudytojai K.S. bei A.A. patys nutraukė darbo sutartį su pareiškėju, o ne buvo atleisti darbdavio iniciatyva. Liudytojai buvo įspėti apie atsakomybę už žinomai neteisingų parodymų davimą, todėl abejoti jų parodymais nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo metu liudytojų duoti parodymai neprieštarauja vieni kitiems. Įmonės darbuotojai nebuvo apklausiami kaip liudytojai, nes darbuotojų parodymai prieš darbdavį galėtų turėti neigiamas pasekmes jų santykiams su darbdaviu. Tai, kad nei vienas liudytojas nematė, jog buvo mokamas darbo užmokestis, paaiškinama tuo, kad pinigai darbuotojams buvo mokami kviečiant kiekvieną atskirai. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad patikrinimo metu, V.Ž. rašant paaiškinimą, buvo daromas poveikis ar nurodoma, ką rašyti. Paaiškinimą rašė pats V.Ž., kuris buvo įspėtas dėl atsakomybės už neteisingų duomenų pateikimą (tai patvirtina pats V.Ž.). Todėl, kaip nurodoma atsiliepime, teismas pagrįstai kritiškai įvertino V.Ž. parodymus bylos nagrinėjimo metu. Kitų liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, sutapo su parodymais bylos nagrinėjimo ir patikrinimo atlikimo metu, patvirtino V.Ž. parodymus, pateiktus patikrinimo metu. Patikrinimo metu nustatyta, kad ne tik V.Ž. M.M. įmonėje dirbo nesudarius darbo sutarties. Dėl kitų asmenų, dirbusių įmonėje be darbo sutarčių, taip pat surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai (V. M., V. G.). Atsiliepime pažymima, jog pagal ATPK 35 straipsnio 3 dalį administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas (ne ilgiau kaip vieneriems metams) ir įstatymų leidėjas nepateikia išsamaus sąrašo priežasčių, kurioms esant tai gali būti padaryta. Vienerių metų terminas nuo pažeidimo padarymo, paaiškėjimo dienos nepraleistas. Todėl M.M. pagrįstai paskirta administracinė bauda.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2006 m. vasario 21 d. Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius D.P.P. surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 straipsnio 1 dalyje už tai, kad jis, būdamas individualios įmonės savininku, nuo 2005 m. vasaros iki 2005 m. lapkričio vidurio nelegaliai įdarbino dirbti organizuotus darbus miške V.Ž.

Administracinės bylos Nr.2091-06 medžiaga nustatyta, kad 2006 m. vasario 21 d. Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius D.P.P. surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 straipsnio 1 dalyje už tai, kad jis, būdamas individualios įmonės savininku, nuo 2005 m rugpjūčio mėnesio iki 2005 m. gruodžio 6 d. nelegaliai įdarbino dirbti organizuotus darbus miške V.M.

ATPK 41-3 straipsnyje, nustatančiame atsakomybę už nelegalų darbą, yra nustatyta:

užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, -

užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.“.

Iš šių įstatymo normų turinio akivaizdu, kad daugiau negu vieno asmens nelegalus įdarbinimas turi būti kvalifikuojamas kaip vienas administracinis teisės pažeidimas.

Nurodytais administracinių teisės pažeidimų protokolais pareiškėjui inkriminuojamai veiksmai iš esmės sutampa laike, todėl pirmiau nurodytos įstatymo normos pagrindu turėjo būti vertinami kaip vienas administracinis teisės pažeidimas, pasireiškęs dviejų asmenų nelegaliu įdarbinimu.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo surašyti du atskiri administracinio teisės pažeidimo protokolai bei priimti du atskiri Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarimai šioje byloje ir minėtoje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. N-14-2091.

Toks pareiškėjo veiksmų kvalifikavimas ir administracinės teisinės atsakomybės taikymas negalimas, kadangi pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas non bis in idem principą, kuris draudžia antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą.

Siekiant šį pažeidimą pašalinti ir išvengti to paties pažeidimo pakartotinio padarymo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turi būti surašytas tinkamas (vienas) administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame būtų išsamiai išdėstytos teisės pažeidimo objektyviąją pusę sudarančios faktinės aplinkybės.

Dėl nurodytų aplinkybių pirmos instancijos teismo nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai tirti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.