Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Zitai Gauzienei, dalyvaujant ieškovo atstovui ir trečiųjų asmenų A. Č., R. J., J. G., D. G., V. G., A. G., G. G., A. G., G. G., T. G., I. P., J. P., S. P., K. R., J. R., V. S., R. S., M. Š., V. Š., V. T., E. T., A. V., R. R. atstovui advokatui E. J., atsakovo atstovui D. K., atsakovo ir trečiųjų asmenų K. A., M. B., P. B., P. B., G. B., G. B., A. D., E. D., V. G., R. G., D. K., T. K., V. L., Č. M., D. M., M. M., R. N., R. P., N. M., D. R., Č. S., E. Š., G. V., V. V., E. V., A. V. atstovui advokatui Z.J. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovui Eržvilko medžiotojų būreliui dėl visuotinio būrelio narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, trečiaisiais asmenimis byloje esant K. A., M. B., P. B., P. B., G. B., G. B., A. Č., A. D., E. D., R. J., J. G., D. G., V. G., A. G., G. G., A. G., G. G., V. G., R. G., T. G., D. K., T. K., V. L., Č. M., D. M., M. M., R. N., I. P., J. P., R. P., N. M., S. P., K. R., D. R., J. R., Č. S., V. S., R. S., E. Š., M. Š., V. Š., V. T., E. T., G. V., V. V., E. V., A. V., A. V., R. R., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio, yra konstatavęs, kad asmenys, siekdami įgyvendinti savo teises ir interesus politinėje, ekonominėje, kultūrinėje, socialinėje ir kitose gyvenimo srityse, gali jungtis į įvairius susivienijimus, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas, bylos Nr. 8/99). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad esminis Konstitucijoje numatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitaip tariant, viešosios valdžios atžvilgiu. Tik būdami autonomiški valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atžvilgiu susivienijimai gali veiksmingai veikti kaip svarbus pilietinės visuomenės elementas, būti demokratinės valstybės piliečių saviraiškos forma ir visuomeninio aktyvumo garantas. Susivienijimų autonomiškumas viešosios valdžios atžvilgiu suponuoja inter alia jų konstitucinę teisę laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 10/02). Konstitucijos 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bendrijų, politinių partijų, asociacijų steigimo ir veiklos įstatyminio reglamentavimo principas. Europos žmogaus teisių konvencijos 11 straipsnyje taip pat nustatyta asmens teisė laisvai jungtis į asociacijas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad šis Konvencijos straipsnis įtvirtina dvi lygiavertes teises – asmens teisę netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybę nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus. Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiau nurodytos Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenustato visuotinio narių susirinkimo kompetencijos, tai deleguojama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais. Iš Eržvilko medžiotojų būrelio Įstatų ir Asociacijų įstatymo nustatyta, jog visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausiasis valdymo organas, be to Įstatų 22.8 p. numatyta, jog visuotiniam būrelio narių susirinkimui pavesta teisė spręsti ir kitus klausimus, jei pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos. Taigi juridinis asmuo per savo valdymo organą įgyja ar panaikina civilines teises, prisiima ir įgyvendina civilines pareigas arba jų atsisako. Viena iš pagrindinių juridinio asmens valdymo organo pareigų yra veiklos organizavimas, o juridinio asmens veikla turi būti organizuojama sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.). Vertinant, ar juridinio asmens sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, reikia nustatinėti sprendimo turinio (o ne jo priėmimo procedūros) ir imperatyvios įstatymų normos santykį. Atsižvelgiant į CK 2.82 str. 4 d. įtvirtintos teisės normos esmę ir turinį, ji nelaikytina imperatyvia. Nesant aiškių nurodymų, kad CK norma yra imperatyvi, reikėtų vadovauti jos aiškinimo principais, nurodytais CK 1.9 str. 3 d., nustatyti normos tikslus ir uždavinius. Imperatyvios teisės normos nustatomos siekiant apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Šiuo atveju teismas nemato pagrindo teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalautų visuotinai pripažinti atitinkamo turinio juridinio asmens organo sprendimą negaliojančiu vien tuo pagrindu, kad ankstesnį sprendimą panaikino pats juridinio asmens valdymo organas, o ne teismas. Dispozityvumas paprastai išplaukia iš bendrųjų civilinės teisės pagrindų ir viso CK dispozityvios prigimties. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, jog 2010-10-24 pakartotinis visuotinis būrelio narių susirinkimas, siekdamas tinkamai organizuoti būrelio veiklą ir būrelio narių dauguma pripažinęs, kad 2010-03-27 visuotinio būrelio narių susirinkimo nutarimai yra neteisėti, teisėtai pripažino juo negaliojančiais. Be to atkreiptinas dėmesys, jog po 2010-10-24 pakartotinio visuotinio būrelio narių susirinkimo, būrelio veikla buvo teisiškai apibrėžtai tęsiama toliau, 2011-03-26 visuotinio būrelio narių susirinkimo metu priimant reikiamus nutarimus dėl būrelio finansinių ir einamųjų klausimų. Teismas nesiima spręsti 2010-03-27 visuotinio būrelio narių susirinkimo nutarimų teisėtumo klausimo, nes dėl šio ginčo 2010-11-25 priimta įsiteisėjusi Šakių rajono apylinkės teismo nutartis bylą nutraukti. Ieškovas neginčija ir 2010-10-24 visuotinio būrelio narių susirinkimo teisėtumo, todėl šis klausimas taip pat yra teisiškai nereikšmingas šioje byloje. Be to teismas, vertindamas ieškovo teisę reikšti ieškinį CK 2.82 str. 4 d. pagrindu, atsižvelgia į neleistinumo piktnaudžiauti teise principą, tai yra į tai, kokį tikslą ir interesą turi asmuo, besinaudodamas teise pareikšti ieškinį ir kokia ginčijamo sprendimo esmė ir reikšmė.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteisinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, tai yra 194,47 Lt pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovo Eržvilko medžiotojų būrelio ir trečiųjų asmenų K. A., M. B., P. B., P. B., G. B., G. B., A. D., E. D., V. G., R. G., D. K., T. K., V. L., Č. M., D. M., M. M., R. N., R. P., N. M., D. R., Č. S., E. Š., G. V., V. V., E. V., A. V. atstovas prašė priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tai yra 1500 Lt už atsakovo atstovavimą ir atsiliepimą į ieškinį (b.l. 129-130, t.1) ir 2500 Lt už trečiųjų asmenų atstovavimą ir atsiliepimą į ieškinį, šią sumą priteisiant vienam iš trečiųjų asmenų K. A. (b.l. 98-102, t.1). Teismas laiko, jog byloje yra pateiktas CPK 98 str. 1 d. reikalavimus atitinkantis šalies prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 93 str. numatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas – proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai, tačiau vadovaujantis to paties straipsnio 4 d., teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas nerado priežasčių nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos primininku patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, įvertinęs tai, kad byloje pateikti tiek atsakovo, tiek trečiųjų asmenų atsiliepimai į ieškinius, į tai, kad bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdis truko 2 val., į tai, kad advokatas atstovavo 26 trečiuosius asmenis, priteistinos atstovavimo išlaidos iš ieškovo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 2.87 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo 2 str., 12 str., 6.283 str., CPK 270 str., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo P. V. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 194,47 Lt pašto išlaidų valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660, į valstybės pajamas.

Priteisti iš ieškovo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui Eržvilko medžiotojų būreliui, kodas 19321583, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ir 2500 Lt atstovavimo išlaidų vienam iš trečiųjų asmenų K. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.