- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-1078-324/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Aušra Baubienė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- M.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- R. L.
pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė;
SPRENDIMAS
Lietuvos Respublikos vardu
2009 m. lapkričio 24 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovei M. D., atsakovo atstovei Laimai Pušinskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-475/2009 pagal M. D. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui R. L. dėl pažeistų teisių atstatymo, teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu 2003 m. lapkričio 25 d. pasižadėjimą neprivatizuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti jai teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą. Nurodė, jog 1981 m. gruodžio 18 d. ieškovei suteikto dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), jai neleista privatizuoti, nurodžius, jog namas yra įtrauktas į grąžintinų namų sąrašą. Aplinkybę, kad Kauno miesto valdybos 1993 m. birželio 22 d. potvarkiu buvo nuspręsta neatkurti C. M. nuosavybės teisių į namą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė sužinojo tik iš Kauno m. savivaldybės administracijos 2008 m. balandžio 28 d. rašto Nr. 60-6-296. Kauno miesto valdybos 1993 m. birželio 8 d. potvarkiu Nr. 710-v namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas avariniu. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2003 m. lapkričio 26 d. įsakymu ieškovės šeimai buvo suteiktas dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), 2003 m. lapkričio 25 d. pasirašius pasižadėjimą neprivatizuoti šio buto. G. M. nuosavybės teisė į namą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atkurta 2005 m. liepos 1 d. įsakymu. Pažeistos 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio nuostatos, nes gyvenamosios patalpos ieškovės šeimai turėjo būti suteiktos kaip iškeldinamiems iš grąžintino namo, o ne iš netinkamų gyventi patalpų. Teigė, kad 2003 m. lapkričio 25 d. pasižadėjimas neprivatizuoti buto išreikalautas pažeidžiant įstatymus, savivaldybės darbuotojams ieškovę suklaidinus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino ieškovei teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą, jos pasižadėjimą neprivatizuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažino niekiniu. Konstatavo, jog ieškovė pareiškė atsakovui norą privatizuoti jos nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai galiojo Butų privatizavimo įstatymas. Ieškovės prašymas nebuvo priimtas, nes namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į grąžintinų namų sąrašą. Sprendė, jog tik tas faktas, kad ieškovė tapo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininke 2003 m. lapkričio 26 d. įsakymo pagrindu, prieš tai iš jos gavus 2003 m. lapkričio 25 d. pasižadėjimą neprivatizuoti ginčo buto, negali paneigti išvados, kad ieškovė įgijo subjektinę teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas galiojant Butų privatizavimo įstatymui, tačiau dėl atsakovo darbuotojų klaidinančios informacijos negalėjo įgyvendinti šios teisės ir privatizuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nustatė, jog tik ieškovei pasirašius pasižadėjimą neprivatizuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2003 m. lapkričio 26 d. buvo pasirašytas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-1972 dėl buto nuomos. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad atsakovas pripažino ieškovės teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Pasižadėjimą laikė niekiniu, nes ieškovei buvo sukliudyta pasinaudoti jos teisėmis (CK 1.66 straipsnio 4 dalis).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Nepagrįstas motyvas, kad ieškovė pareiškė norą privatizuoti jos nuomojamą butą tuo metu, kai galiojo Butų privatizavimo įstatymas. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į grąžintinų namų sąrašą. Po 1993 m. birželio 22 d., kai buvo priimtas Kauno miesto valdybos potvarkis Nr. 785-v dėl neatstatymo nuosavybės teisės C. M. į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), ieškovė galėjo kreiptis dėl buto (duomenys neskelbtini) privatizavimo, tačiau nesikreipė. Mano, kad šios bylos nagrinėjimui neturi reikšmės aplinkybė dėl ieškovės kreipimosi su prašymu privatizuoti nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi ginčas vyksta dėl pripažinimo teisės privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini).
Be pagrindo spręsta, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovė negalėjo privatizuoti buto (duomenys neskelbtini) bei pasinaudoti Valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo suteikta pasirinkta valstybės garantijos tvarka ir kad tuo buvo pažeistos jos subjektinės teisės. Ieškovei gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) išnuomotos vadovaujantis CK 6.615, 6.617 straipsniais, kurie reglamentuoja gyvenamųjų patalpų suteikimą asmenis, gyvenantiems netinkamose gyventi patalpose, o ne kaip iškeldinamiems nuomininkams iš grąžintino namo. 2005 m. liepos 1 d. atkuriant nuosavybės teises į 4 butą, esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ieškovė nebuvo šio buto nuomininkė, todėl valstybės garantija jai nebuvo suteikta (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) ieškovei išnuomotos iki atkuriant nuosavybės teises G. M. į 4 butą, esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad socialinis būstas neprivatizuojamas, išskyrus atvejus, nustatytus įstatymo 12 straipsnyje. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta teismo teisė sprendimu pripažinti teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Kadangi ieškovė Butų privatizavimo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu nebuvo buto (duomenys neskelbtini) nuomininkė, jai ginčo butas buvo išnuomotas 2003 m. lapkričio 26 d., nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, todėl galiojant Butų privatizavimo įstatymui ji neįgijo subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą.
Neteisingas argumentas, kad 2003 m. lapkričio 25 d. pasižadėjimu ieškovei buvo sukliudyta pasinaudoti jos teisėmis. 2003 m. lapkričio 25 d. pasižadėjimas nelaikytinas vienašaliu sandoriu, kuris ieškovei sukūrė, pakeitė arba panaikino civilines teises ir pareigas. Pasižadėjimas yra tik informacinio pobūdžio, kuriame patvirtinama, kad ieškovei yra žinoma, jog socialinis būstas neprivatizuojamas. Net ir nesant tokio pasižadėjimo ieškovė teisės privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą neturėjo ir neturi.
Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad 1991-1992 metais prasidėjus butų privatizavimui, ji kreipėsi su dokumentais į privatizavimo tarnybą, tačiau dokumentai nebuvo priimti, ieškovei buvo nurodyta, jog namas nebus privatizuojamas, nes jis įtrauktas į grąžintinų namų sąrašą. Kadangi ieškovė gyveno grąžintiname name, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsniu, jai turėjo būti nemokamai suteiktas kitas gyvenamas plotas. Įsakymą dėl buvo nuomos priėmus tik ieškovei pasirašius pasižadėjimą jo neprivatizuoti, buvo pripažinta tokia ieškovei priklausanti teisė, įgyta pagal Butų privatizavimo įstatymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Spręsdamas dėl ieškovės teisės lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ( CPK 330 straipsnis).
Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnis. Šios normos pirmosios dalies antrasis punktas numato, kad savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, taikant Butų privatizavimo ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus užbaigti butų privatizavimą ir sistemiškai aiškinant pastarojo įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies antrojo punkto nuostatą darytina išvada, jog ši norma neleidžia pradėti butų privatizavimo procedūros, kartu ir tęsti butų pardavimą lengvatine tvarka, nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui. Minimos teisės normos paskirtis - siekimas sudaryti galimybę Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras užbaigti, šiam įstatymui nustojus galioti. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą, nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, teismine tvarka galima apginti tik pastarojo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos. Ši teisės norma taikytina tokiais atvejais, kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą pažeidimo teisme išspręstas ir priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butas turi būti privatizuotas (parduotas), arba kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą pažeidimo teisme dar neišspręstas ir jį išsprendus priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butą reikėtų parduoti (žr. Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. T. ieškinį Vilniaus m. savivaldybei bylos Nr. 3K–3–98; Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal L. M. ieškinį Vilniaus m. savivaldybei bylos Nr. 3K–3–188; 2002 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje nr. 3K-3-394/2002 pagal J. L. ieškinį Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnijai).
Bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio pagrindas ir dalykas. Reikalavimą privatizuoti (duomenys neskelbtini) esantį butą ieškovė susiejo su teise privatizuoti 1981 m. suteiktą butą (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo įgyvendinta dėl atsakovo jai suteiktos klaidinančios informacijos. Teismas nustatė, kad pastarasis butas buvo name, įtrauktame į grąžinamų namų sąrašą. Ieškovė nurodė, jog žodžiu kreipėsi į savivaldybę buto privatizavimo tikslu, tačiau dėl pastarosios priežasties jos pareiškimas nebuvo priimtas. 1993 m. birželio 22 d. Kauno m. valdyba potvarkiu nr. 785-v nusprendė neatkurti nuosavybės teisių C. M. į namą (duomenys neskelbtini), tačiau apie tai ieškovė sužinojo, tik iškėlus teisme šiuo metu nagrinėjamą bylą. Sudariusi su buvusiu sutuoktiniu V. M. atskiras buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, jame gyveno iki 2003 m. lapkričio mėnesio. Dėl to, kad šis butas buvo netinkamas gyventi ( pripažintas avariniu) bei negalimas privatizuoti, ieškovės prašymu jos šeimai buvo suteiktas butas (duomenys neskelbtini). Apgaule ir siekiant apeiti įstatymą atsakovui iš jos išgavus 2003 m. lapkričio 25 d. pasižadėjimą neprivatizuoti pastarojo buto, ieškovė liko ir be valstybės garantijos, kokia buvo suteikta bute (duomenys neskelbtini) likusiam gyventi buvusiam sutuoktiniui V. M., ir be teisės privatizuoti naujai suteiktą būstą ( b.l. 46-47).
Sprendžiant, ar ieškovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, nustatytinos visos šiame įstatyme nustatytos tokio privatizavimo sąlygos, o būtent: a) ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); b) ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai); c) ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kiti straipsniai).
Apeliantas pagrįstai teigia, kad bylos nagrinėjimui neturi reikšmės aplinkybė dėl ieškovės kreipimosi su prašymu privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi ginčas vyksta dėl pripažinimo teisės privatizuoti (duomenys neskelbtini) esantį butą.
Ieškovė nėra Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje nurodytas subjektas, kuriam šis įstatymas suteikia teisę privatizuoti ginčo butą, todėl ji negalėjo šia teise pasinaudoti, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, tuo pačiu tarp ieškovo ir atsakovo negalėjo susiklostyti santykiai dėl ginčo buto privatizavimo.
Iš Kauno m. liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto valdybos 1984 m. lapkričio 14 d. sprendimo nr. 421 ir jį pagrindžiančios medžiagos matyti, kad, vadovaujantis Ministrų tarybos 1961 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu nr. 484, (duomenys neskelbtini) esantis namas buvo įtrauktas į avarinių namų sąrašą. Atsižvelgiant į Kauno m. valdybos tarpžinybinės komisijos 1993 m. gegužės 26 d. protokolą nr. 4, 1993 m. birželio 8 d. potvarkiu Kauno m. valdyba šiame name esančias patalpas pripažino netinkamomis gyventi ( b.l. 154-190). 2002 m. rugsėjo 19 d. ieškovė parašė prašymą Kauno m. savivaldybei suteikti gyvenamąją patalpą, nes namas, kuriame gyvena, yra avarinis, pripažintas netinkamu gyventi ( b.l. 55). Vadovaujantis CK 6.615, 6.617 straipsniais, 2003 m. lapkričio 26 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nr. A-1972 ieškovei buvo nutarta išnuomoti (duomenys neskelbtini) esantį butą, 2003 m. lapkričio 28 d. sudaryta savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ( b.l. 23-25).
Kadangi Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovė nebuvo (duomenys neskelbtini) esančio buto nuomininkė, jokie jos veiksmai negali būti prilyginami šio buto privatizavimo procedūros pradėjimui. Butų privatizavimo ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti 12 straipsnio pirmoji dalis neleidžia pradėti butų privatizavimo procedūros, kartu ir tęsti butų pardavimą lengvatine tvarka, nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui. Ginčo butas nėra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektu pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 straipsnius.
Butų privatizavimo įstatyme nurodytas privatizavimo sąlygas susiejęs ne su ieškinio dalyku – reikalavimu privatizuoti butą (duomenys neskelbtini) – pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie šių sąlygų viseto buvimą, todėl apeliacine tvarka peržiūrimas sprendimas, kuriuo ieškovei suteikta teisė lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuoti ginčo butą, neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų ( CPK 263 str.). Ši sprendimo dalis panaikintina, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ( CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Atsakovas nurodė, kad 2003 m. lapkričio 26 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nr. A-1972 ieškovei buvo suteiktas socialinis būstas (b.l. 101-102, Butų privatizavimo ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti 8, 11 straipsniai). Kadangi socialinis būstas neprivatizuojamas, ieškovė apie tai buvo informuota, 2003 m. lapkričio 25 d. pasirašant informacinio pobūdžio pasižadėjimą ( b.l. 56).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis pasižadėjimas nėra informacinio pobūdžio – juo ieškovė ir jos šeimos narys R. D. pasižadėjo neprivatizuoti buvo (duomenys neskelbtini), kuris jiems suteikiamas kaip iškeldinamiems iš netinkamų gyventi patalpų. Pagal Butų privatizavimo ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 7 straipsnio antrąją dalį socialinis būstas neprivatizuojamas, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus atvejus. Ieškinys nebuvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą analizuoti ir taikyti pastarojo įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 3-7 punktuose nurodytas nuostatas, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų apie nebuvimą ieškovės teisės privatizuoti ginčo butą kitais Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais, tačiau, atsižvelgdama į ieškovės ir atsakovo atstovės paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes dėl faktinių ir įstatyminių socialinio būsto suteikimo pagrindų bei įstatymų leidėjo įtvirtintą teisę privatizuoti socialinį būstą, esant tam tikroms aplinkybėms, sprendžia, jog pasižadėjimas neprivatizuoti ginčo būsto neatitinka ieškovės valios bei Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 7 straipsnio antrosios dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jį niekiniu, todėl ši sprendimo dalis nekeistina ( CK 1.80 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nuspre ndžia:
apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.
Panaikinti 2009 m. kovo 31 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei pripažinta teisė lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Priimti naują sprendimą. Ieškinį dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą atmesti.
Likusios sprendimo dalies nekeisti.
.