- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-11
- Bylos Nr.
- e2YT-1507-1021/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00127-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., VĮ ,,Turto bankas“
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. K., VĮ ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. V. K. (toliau - pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina A. K. priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. A. K. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini). mirė A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenusi (duomenys neskelbtini). A. K. mirė būdama našlė, nes jos sutuoktinis Jonas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). A. K. ir J. A. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). ir jie santuokoje gyveno iki pat J. A. K. mirties, t. y. iki 2021 m. birželio 3 d. A. K. ir Jonas A. K. turėjo du vaikus, kurie gimė santuokos metu - pareiškėją V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir suinteresuotą asmenį V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K. ir J. A. K. (duomenys neskelbtini)pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu, už bendras lėšas, įgijo dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris viešajame registre registruotas J. A. K. vardu. Taip pat 2004 m. gegužės 25 d. A. K. ir J. A. K. už bendras lėšas, pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu, įgijo vieno kambario butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., kuris viešajame registre registruotas A. K. ir J. A. K. vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. A. K. ir J. A. K. nuolatos gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)mirus J. A. K., šiame bute liko gyventi viena A. K.. N. K. ir negyveno jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini)Vilkaviškio r. sav., jie šį būstą išlaikė iš savo lėšų, mokėdami komunalinius mokesčius. Mirus J. A. K., ne tik šis, bet ir kitas būstas, kuriame gyveno A. K., buvo išlaikomas tik iš jos lėšų. Pažymėtina, kad J. A. K. (duomenys neskelbtini)sudarė testamentą, kuriuo savo turtą, butą (duomenys neskelbtini) savo mirties atveju palieka žmonai A. K.. Taip pat pažymėtina, kad 2018-05-30 A. K. ir Jonas A. K. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo visą savo turtą mirties atveju kiekvienas palieka pergyvenusiam sutuoktiniui. Po to, kai mirė J. A. K., testamentinis įpėdinis A. K. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tiek pareiškėjas V. K., tiek suinteresuotas asmuo V. K., kaip įstatyminiai įpėdiniai, taip pat į notarą dėl palikimo nesikreipė, kadangi dar buvo likusi gyva motina (A. K.), todėl manė, kad mirusio tėvo turto dalis atitenka pergyvenusiam sutuoktiniui (motinai) ir dėl palikimo priėmimo į notarą nereikia kreiptis. Dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir testamentinė įpėdinė A. K.. Tai patvirtina 2022 m. sausio 12 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro R. K. išduotas liudijimas, kuriame nurodoma, kad dėl J. A. K., mirusio (duomenys neskelbtini)., turto paveldėjimo į Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iąjį notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. (duomenys neskelbtini). mirus A. K., pareiškėjas V. K. kaip įstatyminis įpėdinis, per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą, su pareiškimu kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tik nuvykęs pas notarą sužinojo, kad ir po tėvo mirties buvo būtina kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius. Todėl dabar reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po tėvo mirties motina faktiniu valdymu priėmė palikimą. M. J. A. K., visu jo turtu rūpinosi, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius A. K.. A. K. po sutuoktinio Jono A. K. mirties palikimą priėmė per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jo turėtu turtu disponavo. Juridinio fakto nustatymas būtinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisei įregistruoti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškimui neprieštarauja ir bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimu nustatyta, kad J. A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8); A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9). Santuokos liudijimu nustatyta, kad J. A. K. ir A. K. buvo sutuoktiniai (e. b. l. 7). Iš Vilkaviškio rajono savivaldybės Kybartų seniūnijos 2011 m. sausio 25 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini).nustatyta, kad J. A. K. ir A. K. deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6). Iš 2018 m. gegužės 30 d. bendrojo sutuoktinių testamento, nustatyta, kad J. A. K. ir A. K. yra sudarę bendrąjį sutuoktinių testamentą (e. b. l. 11-12 ). Iš VĮ ,,Registrų centras“ išrašų nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)esantis (duomenys neskelbtini)bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso J.A. K. ir A. K., butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. A. K. (e. b. l. 18-19, 16-17 ). Šiais rašytiniais įrodymais patikimai nustatyta, kad pareiškėjo motina A. K., mirusi (duomenys neskelbtini)., palikimą atsiradusį po savo sutuoktinio J. A. K., mirusio (duomenys neskelbtini)priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Iš 2022 m. sausio 12 d. notaro liudijimo nustatyta, kad J. A. K. palikimo niekas nepriėmė (e. b. l. 13). Iš 2022 m. sausio 12 d. notaro liudijimo nustatyta, kad A. K. palikimą priėmė testamentinis įpėdinis V. K. (e. b. l. 16).
Po savo sutuoktinio mirties, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsniu mirusiojo Jono A. K. sutuoktinė A. K. turėjo teisę paveldėti jo turtą. Ji palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasi į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdama faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis.).
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad po Jono A. K. mirties (2021 m. birželio 3 d.) A. K. liko gyventi jiems su sutuoktiniu priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini)r. sav. iki pat savo mirties dienos. N. K. ir negyveno jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., tačiau jie šį būstą išlaikė iš savo lėšų, mokėdami komunalinius mokesčius. Mirus J. A. K., ne tik šis, bet ir kitas būstas, kuriame gyveno A. K., buvo išlaikomas tik iš jos lėšų. Prie pareiškimo pridėta pažyma gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiui) patvirtina, kad tiek J. A. K. tiek ir jo sutuoktinės A. K. paskutinė gyvenamoji vieta buvo būtent (duomenys neskelbtini)r. sav. Šie visi duomenys rodo, kad A. K. sutuoktinio (testatoriaus) palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 3 mėnesiams nuo jo mirties. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais, dėl ko darytina išvada, kad pareiškėjo motina A. K. šiais savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėjo motina (testatorė) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)., po savo sutuoktinio J.A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl pareiškimas tenkintinas visiškai.
Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 str.), todėl pareiškėjo motina faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio mirties.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes jos sumoje neviršija minimalią 5 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nauja redakcija nuo 2020-01-13).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini). priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Sprendimą per tris dienas nuo jo priėmimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo gavimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.