- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-05-26
- Bylos Nr.
- 1A-216-245-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 63-1-00658-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Romas Aikevičius, Regina Cemnolonskienė
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Romo Aikevičiaus, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiajam E. B., gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-02-24 nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal Lietuvos respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-08-08 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 3 d. subendrinta iš dalies ją pridedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigotas tęsti mokslą Kaišiadorių Jaunimo ir suaugusiųjų mokykloje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iš E. K. E. B. priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2008-10-26 apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, viešoje vietoje – Gedimino g. ties namu Nr. 119, Kaišiadorių m., elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, vartojo necenzūrinius žodžius E. B. atžvilgiu, be priežasties iš chuliganiškų paskatų prikibo prie jo ir sudavė ne mažiau 6 smūgius rankos kumščiu bei koja nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, padarydamas pastarajam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinio riešo srityje, dešinio kelio srityje, kairėje blauzdoje, dešinėje blauzdoje, nosies sumušimą su odos nubrozdinimu, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo pažeidė nukentėjusiojo bei kitų asmenų teisę į ramią ir saugią aplinką bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašė nuteistojo atžvilgiu priimti griežtesnį nuosprendį ir skirti griežtesnę bausmę, ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti visiškai. Nurodo, kad nebuvo atsižvelgtą į padaryto nusikaltimo sunkumą, nuteistojo asmenybę. Nuteistasis jau du kartus teistas pagal BK 284 str. 1 d. Neatlikęs bausmės padarė trečią analogišką nusikaltimą. Pirmu jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu buvo taikyta auklėjimo poveikio priemonė – atiduotas tėvams ugdyti ir prižiūrėti, tačiau beugdant tėvams nusikalto ir buvo nuteistas antrą kartą. Neatsižvelgta, kad visi trys nusikaltimai buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Iš to daro išvadą, kad nuteistasis nuo nepilnametystės nepataisomai girtauja. Mokykloje pastoviai praleidinėja pamokas, teisindamasis dėl darbo. Teismas tokį pasiteisinimą turėjo vertinti kritiškai, nes sus mokykla tai turėjo būti suderinta. Mano, kad nuteistasis nevykdys teismo įpareigojimo tęsti mokslą, nes mokykla pristatė pažymą apie nelankomumą. Nusikaltimai padaryti vidurdienį, vartojant necenzūrinius žodžius. Mano, kad nuteistasis nusižengs pakartotinai ir pasekmės gali būti sunkesnės, tačiau teismas to neįvertino, nesiėmė prevencijos. Nevisiškai įvertinta padaryta moralinė žala, priteista per maža piniginė kompensacija ir taip nebuvo apginti jo interesai. Teismas vadovavosi nuteistojo nuomone, kuris žalą įvertino tik 1000 Lt. Todėl žala turi būti įvertinta iš naujo.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusįjį ir prokurorą, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmos instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo E. K. nusikalstamą veiką. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimu ir paskirtais įpareigojimais, prašo priimti griežtesnį nuosprendį, taip pat nesutinkama su priteistu per mažu civiliniu ieškiniu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo.
Spręsdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą pagal BK 75 str., teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką, teismas turi atkreipti dėmesį į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir kt. Visais atvejais būtina atsižvelgti į teigiamas ir neigiamas kaltininko savybes, jo elgesį iki nusikaltimo padarymo visuomenėje, polinkius, nusikaltimo padarymo priežastis. Taip pat svarbu įvertinti kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo: ar jis kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo ir atlygina padarytą žalą, stengiasi sumažinti nusikalstamos veikos pasekmes. Būtina įvertinti ir tai, kaip laisvės atėmimo bausmės vykdymas paveiks teigiamus socialinius kaltininko ryšius, tai yra, ar kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančių ar neįgalių asmenų ir pan. Apylinkės teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo išsamiai nemotyvavo, jį taikė nepagrįstai.
Vertinant padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 284 str. 1 d., kuria nuteistas E. K., svarbu pažymėti, kad ji yra padaryta tiesiogine tyčia nors ir yra priskiriama prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.). Nors nusikaltimas ir nesunkus, tačiau buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Nusikaltimas padarytas vidurdienį ir apsvaigus nuo alkoholio, naudojant smurtą ir keiksmažodžius prieš nukentėjusįjį gyvenamajame rajone, taip ciniškai sutrikdant viešėją rimtį ir sumenkinant nukentėjusiojo ir aplinkinių saugumo jausmą gyvenamojoje aplinkoje, kurioje šios socialinės vertybės yra svarbiausios. Pažeidžiant nurodytas vertybes yra svarbus ir visuomenės interesas, kuris reikalauja tinkamai ir neišvengiamai nubausti tokį nusikaltimą padariusį asmenį. Toks visuomenės interesas yra labai svarbus vertinant bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. Visa tai rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymui teismas turėjo skirti ypatingą dėmesį ir tik esant neabejotiniems argumentams, leidžiantiems manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, jį taikyti. Apylinkės teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, visiškai neatsižvelgė į tai, kas paminėta, tai yra, į nusikaltimo pobūdį ir jo sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo nusikaltimų darymo sistemingumą, nusistatymą nesitaisyti.
Teismas atidėdamas bausmės vykdymą neįvertino nuteistojo E. K. elgesio prieš ir po nusikaltimo, jo asmenybės, šias aplinkybes vertino tik skiriant bausmę. Nuteistasis analogišką nusikaltimą padarė būdamas kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tokį patį nusikaltimą, vieną kartą teistas už analogišką nusikaltimą ir nusikalto bausmės atlikimo metu. Teismas pastarosios aplinkybės tinkamai neįvertino. Be to, E. K. nusikalsta sistemingai, praėjus vos keliems mėnesiams po jo atžvilgiu priimtų teismo verdiktų. Nors ankstesni teistumai nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau į juos būtina atsižvelgti, kaip į asmens praeitį charakterizuojančią aplinkybę. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, jos tikslai nebuvo pasiekti, E. K. nusikalsta pakartotinai darydamas analogiškus tyčinius nusikaltimus, kas duoda pagrindo jį vertinti, kaip recidyvinę asmenybę, nedarančia teigiamų išvadų. Vertinant jo elgesį po šio nusikaltimo paminėtina, kad vykstant šios bylos ikiteisminiam tyrimui jis 2008-12-16 buvo baustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 170 str. už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje. Toks jo tolimesnis elgesys akivaizdžiai parodo, jog jis savo elgesio dėl šio nusikaltimo, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kritiškai nevertina ir toliau teigiamų išvadų nedaro, girtauja, pažeidinėja nustatytas socialinio elgesio normas. Todėl nėra pagrindo pagrįstai manyti, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jai keliami tikslai bus pasiekti, nes ankstesniais nuosprendžiais taikytos poveikio priemonės nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų, jis ir toliau pažeidinėja viešėją tvarką.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis E. K. visiškai nesistengė sumažinti nusikalstamos veikos pasekmių, šios aplinkybės nevertino atidėdamas bausmės vykdymą. Nuteistasis nesiėmė jokių veiksmų, kuriais būtų bent iš dalies atlyginęs nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, kuri iki šiol neatlyginta, nerodė noro su juo susitaikyti. Šiuo atveju prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis nėra pakankama aplinkybė šalinanti nusikaltimo padarinius.
Nors teismas atidėdamas bausmės vykdymą nurodė, kad E. K. mokosi, tačiau pažymėtina, kad byloje pateikta nuteistojo charakteristika iš Kaišiadorių Jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos, kurioje nurodyta, jog jis atvyksta į pamokas tik nuolat kviečiamas klasės auklėtojos, pats iniciatyvos nerodo. Mokyklos nelankymą E. K. teisina ilgomis darbo valandomis, tačiau tai neduoda pagrindo manyti, kad jis atidėjus bausmės vykdymą, pastoviai lankys pamokas, net paskyrus teismo įpareigojimą.
Byloje nustatytas tik vienintelis teigiamas nuteistojo E. K. socialinis ryšys – darbas, kurį jis dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo praras. Vien tik nuteistojo darbas nėra proporcingas socialinis ryšys, lyginant su aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, dėl kurio būtų galima atidėti bausmės vykdymą. Turi būti eilė aplinkybių, rodančių tvirtą ryšį su socialine visuomene, kurios rodytų nuteistojo moralinius, dorovinius įsitikinimus ir teigiamų visuomenės normų pripažinimą.
Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuojama, jog vienintelė E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis bei darbas, nėra pakankamas pagrindas taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, numatytą BK 75 str. Byloje nesant kitų bausmės vykdymo atidėjimo teisingumą pagrindžiančių motyvų, pritaikius nuteistajam E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., todėl ši nuosprendžio dalis turi būti naikinama.
Dėl bausmių subendrinimo.
Šiuo apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo netinkamai pritaikyta BK 63 str. 1 ir 3 d. bendrinant E. K. paskirtas bausmes, paskirtas atskirais nuosprendžiais. E. K. yra teistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-08-08 nuosprendžiu. Šiuo nuosprendžiu jis nuteistas už nusikaltimą, kurį padarė 2008-10-26, tai yra, po ankstesnio nuosprendžio priėmimo.
Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. nustatyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Todėl teismas bendrindamas bausmes turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos BK 64 str., o ne BK 63 straipsniu.
Ši nuosprendžio dalis taisytina ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-08-08 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės apribojimo bausmė keičiama 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d., subendrinta iš dalies ją pridedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Dėl civilinio ieškinio.
Teisme įrodžius E. K. kaltę ir priėmus jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai išspręstas ir civilinio ieškinio klausimas (BPK 115 str. 1 d.). Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismas motyvuotai, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais nusprendė iš kaltininko priteisti neturtinę žalą (BPK 109 str.).
Pirmos instancijos teismas, spręsdamas E. B. atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovavosi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Nors teismas ir nurodė, kad nusikaltimo pasekmės – nežymus sveikatos sutrikdymas nėra negrįžtamos, tačiau pažymėtina, kad šie sužalojimai ir jų gijimo procesas sukėlė nukentėjusiajam eilę nepatogumų kasdieniniame gyvenime, kadangi sužalojimai padaryti ant veido matomi ir nukentėjusiajam, pasirodant viešoje vietoje, sukėlė tęstinį nepatogumo jausmą. Nukentėjusysis buvo sužalotas viešoje vietoje, dėl ko jis patyrė pažeminimo jausmą. Atsižvelgus į paminėtą bei vadovaujantis teismų praktika priteisiant neturtinę žalą, nukentėjusiajam padarytą tokio pobūdžio nusikaltimais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą šioje byloje, nepakankamai įvertino visų aukščiau pateiktų aplinkybių ir priteisė iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai per mažą piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Todėl teismas E. B. priteistą neturtinės žalos dydį didina iki 3000 litų, kuri atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Dar labiau didinti neturtinės žalos dydį, vadovaujantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.
Atmestinas nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas vadovavosi nuteistojo nuomone, kuris žalą įvertino tik 1000 Lt. Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį vadovavosi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nuosprendžiu sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio visiškai neužsimenama apie nuteistojo E. K. pareikštą nuomonę dėl padarytos žalos.
Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. 328 str. 1 p., 4 p.,
nusprendė:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-02-24 nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčiu ir 64 str. 1 bei 3 dalimis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-08-08 nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 1 metų laisvės apribojimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdų iš dalies ją pridedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 str. nuteistajam E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigotas tęsti mokslą Kaišiadorių Jaunimo ir suaugusiųjų mokykloje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iš E. K. E. B. priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.