Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios M. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties, kuria buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. K. priklausančiam turtui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 307 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, M. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant M. K. per šį laikotarpį tęsti darbą. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas M. K. 26 090,40 Lt vertės turtas.

Taip pat nuosprendžiu iki bus įvykdytas turto konfiskavimas paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro 2011 m. gegužės 27 d., 2011 m. birželio 9 d., 2011 m. birželio 30 d. nutarimais paskirtas ir vėliau tęsiamas laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. K. turtui: kratos metu paimtiems 1 452,81 Lt ir 590 Eur, AB „Ūkio bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantiems 3 853,43 Lt, automobiliui Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantiems 400,44 Lt.

Nuteistoji M. K. 2016 m. birželio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą aukščiau nurodytoms piniginėms lėšoms bei pervesti jas į prašyme nurodytą sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios M. K. skundas atmetamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti (BPK 151 straipsnio 1 dalis). Taigi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese būtina užtikrinti civilinį ieškinį arba turto konfiskavimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. K. turtui Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu buvo paskirtas bei vėliau tęsiamas laikinas nuosavybės teisių apribojimas siekiant užtikrinti turto konfiskavimą. Pagal antstolės D. Milevičienės pateiktą informaciją Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirtas M. K. turto konfiskavimas buvo įvykdytas be kita ko nukreipus išieškojimą į kratos metu paimtus 1 452,81 Lt ir 590 Eur. Todėl išnykus pagrindui taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2016 m. liepos 5 d. nutartimi pagrįstai panaikino laikiną nuosavybės teisių apribojimą kitam M. K. turtui (automobiliui Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), AB „Ūkio bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantiems 3 853,43 Lt, „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantiems 400,44 Lt), į kurį nebuvo nukreiptas išieškojimas.

Pažymėtina, kad M. K. neginčija Vilniaus apygardos teismo priimto sprendimo dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo, bet nurodo, kad piniginių lėšų, kurioms buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, banko sąskaitose nėra, ir prašo įpareigoti tyrėją ar kitą įgaliotą asmenį šias pinigines lėšas jai pervesti. Kadangi pagal baudžiamosios bylos duomenis jokie veiksmai su M. K. piniginėmis lėšomis nebuvo atliekami, todėl M. K. prašomas priimti įpareigojimas nėra nei Vilniaus apygardos teismo, sprendusio dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo, nei Lietuvos apeliacinio teismo, kaip aukštesniojo teismo nagrinėjančio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, kompetencijoje, taip pat teismai, spręsdami laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo klausimą, nėra kompetentingi nustatyti tikrąsias galimo piniginių lėšų dingimo iš M. K. banko sąskaitų aplinkybes (kokie veiksmai buvo atliekami su piniginėmis lėšomis banko sąskaitose, kas ir kada šiuos veiksmus atliko). Paskyrus laikiną nuosavybės teisių apribojimą ir tęsiant jo terminą, banko sąskaitose esančių piniginių lėšų saugotojais buvo paskirti atitinkami bankai, t. y. AB „Ūkio bankas“ ir „Swedbank“, AB, todėl prašydama jai pervesti pinigines lėšas M. K. pirmiausia turėtų kreiptis į šiuos bankus, kurie taip pat jai turėtų pateikti informaciją apie bet kokius veiksmus su M. K. priklausančiomis piniginėmis lėšomis, o vėliau esant pagrindui kreiptis į policiją ar prokuratūrą su pareiškimu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, jei tokia veika buvo padaryta.

Papildomai M. K. išaiškinama, kad nors formaliai laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo taikomas visą laiką nuo jo paskyrimo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu iki skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau realiai turto areštai bankų AB „Ūkio bankas“ ir „Swedbank“, AB sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms iš Turto areštų akto registro buvo išregistruoti 2014 m. gegužės 6 d. ir 2014 m. gegužės 29 d., nes Turto areštų akto registrui laiku nebuvo pateikti duomenys apie Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendį. Pastarąją aplinkybę patvirtina byloje esantys Centrinės hipotekos įstaigos pranešimai (12 t., b. l. 169, 170-171).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar pakeisti bei tenkinti M. K. skunde išreikštą prašymą nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.