- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- e1-647-805/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17998-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- A. Č.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.5.4.4Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) 2017 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) 2017 m. gegužės 26 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos) – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
3) 2018 m. lapkričio 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2021 m. gegužės 7 d. bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. Č. 2021 m. gegužės 25 d. apie 15.11 val. daugiabučio namo, esančioje (duomenys neskelbtini), laiptinėje, belsdamas į užrakintas (duomenys neskelbtini) buto duris, telefonu bendraudamas su (duomenys neskelbtini) bute gyvenančia buvusia sugyventine B. S. ir, prašydamas įsileisti į vidų, o nukentėjusiajai nesutikus įsileisti, telefonu grasino nužudyti B. S. sakydamas „nupjausiu tau galvą, perpjausiu gerklę, atsisveikink su vaikais“, dėl ko nukentėjusioji B. S. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.
Be to, kaltinamasis kaltinamasis A. Č. 2021 m. birželio 4 d. apie 12.20 val. atėjęs pas buvusią sugyventinę B. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pečiu išstūmė buto duris, įėjo į vidų, ranka sugriebė B. S. už kaklo ir stipriai suspaudė, po to nukentėjusiąją pastūmė į sieną, dėl ko ši atsitrenkusi į sieną susimušė kairės pusės petį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai B. S. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Iš kaltinamojo A. Č. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad su pareikštais kaltinimai sutinka visiškai. Kaltinamasis parodė, kad nusikaltimų padarymo metu buvo blaivus. Paaiškino, jog ankstesnės apklausos metu davė neteisingus parodymus ir nepripažino savo kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo sužadėtinei B. S., nes norėjo išvengti baudžiamosios atsakomybės, dabar prisipažįsta. Parodė, kad 2021 m. birželio 4 d. apie pietus atvažiavo į B. S. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Paskambino į duris ir juokaudamas delnu uždengė durų akutę. B. S. buvo bute prie durų, todėl kumščiu pabeldė į duris. B. S. žinojo, kad jis atvažiuos ir bandė atrakinti durų spyną, bet įleidžiama spyna užstrigo, todėl jis stipriau pečiu stumtelėjo duris ir jos atsidarė. Nuo pastūmimo iš staktos išsitraukė spynos liežuvėlis ir ant grindų pribiro smulkių medžio gabaliukų. B. S. neprieštaravo, kad jis įeitų į butą, paklausė ar gali sutvarkyti duris. Pasakė, kad sutvarkys ir pradėjo kalbėti su B. S., bet ji kažką pasakė ir jį įžeidė, sunervino. B. S. buvo koridoriuje, todėl susinervinęs staiga sugriebė delnu jai už kaklo ir pastūmė atbulą. Sugriebė B. S. už kaklo stipriai ir palaikęs keletą sekundžių paleido. Galėjo B. S. sukelti fizinį skausmą, nes ji griebėsi už gerklės, matė, kad jai trūksta oro. Kai paleido sugyventinės kaklą, ji pradėjo rėkti, keikti, kolioti. Sakė, kad skauda kaklą. B. S. liepė nerėkti ir tuo metu susinervinęs iš džemperio kišenės išsitraukė ir rankoje laikė sulankstomą baltos spalvos metalo peilį - „peteliškę“. Dėl streso neprisimena ar peilį buvo išskleidęs ar laikė tik kaip rankeną rankoje. Negali paaiškinti kokiu tikslu iš kišenės išėmė ir sugyventinei demonstravo peilį, nes buvo labai įpykęs. Tikrai nenorėjo peiliu įbauginti ar sužaloti sugyventinės. B. S. peiliu negrasino, nieko iš jos nereikalavo. B. S. kažką rėkė, todėl baltos spalvos metalo peilį įsidėjo į kišenę, tada B. S. nurimo. Matė, kad ant B. S. kaklo yra paraudimas, jokių kitų sužalojimų nebuvo. B. S. atsiprašė, labai gailisi sukėlęs fizinį skausmą. (b. l. 53-54). 2021 m. vasario – kovo mėnesiais santykiai su B. S. pašlijo, prasidėjo žodiniai konfliktai. Jis išvažiuodavo į namus (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 25 d. apie 15.11 val. atvažiavo pas B. S., tačiau ji neįleido į butą. Jis norėjo susitaikyti. Dėl to, kad neįleido labai susinervino ir paskambino jai mobiliuoju telefonu ir žodžiais grasino ją nužudyti, sakydamas, kad nupjaus B. S. galvą, perpjaus gerklę, kad atsisveikintų su vaikais. Tokiu būdu norėjo tik pagąsdinti, kad įsileistų ir abu išsiaiškintų santykius, tačiau realiai žaloti ar žudyti neketino.
Nukentėjusioji B. S. dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos parodė, kad 2021 m. gegužės mėnesį, datos tiksliai neprisimena, susipyko su A. Č. ir paprašė nesilankyti jos namuose. A. Č. supyko ir pradėjo šaukti, kad papjaus vaikus, papjaus ją ir pats pasipjaus, gali atsisveikinti su vaikais. Šis konfliktas įvyko pas ją namuose. Turi pasidariusi šio konflikto garso įrašą. Grasinimo metu A. Č. jokio žalojančio įrankio neturėjo, jokiais daiktais galinčiais sužaloti negrasino, tai buvo tik žodinis grasinimas. A. Č. pradėjo naktimis belstis į buto duris, buvo tris kartus kviesta policija, bet pabėgdavo. 2021 m. gegužės 27 d. policijos pareigūnai A. Č. sulaikė, kai buvo jai skirtame socialiniame bute Prienuose.
Nukentėjusioji B. S. dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos parodė, kad 2021 m. birželio 4 d. apie 12.20 val. į duris kažkas pasibeldė, tačiau pažiūrėjo pro durų akutę, kuri buvo uždengta ir paklausė kas atėjo. Niekas neatsakė ir pradėjo stipriai daužyti duris. Durys buvo užrakintos, tačiau po kelių smūgių atsidarė ir pamatė, kad į butą įėjo A. Č.. Nieko nesakęs sugriebė ranka jai už kaklo ir stipriai pastūmė. Nuo šio pastūmimo ji atsitrenkė į sieną. Nuo sugriebimo už kaklo skauda kaklą, sunku ryti seiles, o nuo smūgio į sieną susimušė kairį petį, kurį skauda iki šiol. A. Č. suėmęs ranka už kaklo palaikė keletą sekundžių ir paleido. Tuo metu juto kaklo skausmą, buvo sunku nuryti seiles, tačiau kaklo skausmas buvo trumpalaikis, nestiprus, po keleto minučių praėjo. Jokių kraujosruvų neliko. A. Č. iš džemperio šoninės kišenės išsitraukė baltos spalvos metalo peilį - „plaštakę“ ir pradėjo vartyti rankoje. Jis nieko nesakė, negrasino, tik stovėjo koridoriuje prie jos atidengdamas peilio geležtę ir vėl suskleisdamas peilį. Buvo blaivus, tik labai susijaudinęs. Išsigando, kad A. Č. gali papjauti rankoje laikomu peiliu, nors jokių grasinimų nesakė, tiesiogiai negrasino, tačiau peilio demonstravimas išgąsdino. Po keleto sekundžių A. Č. susilankstęs peilį įsidėjo į džemperio kišenę. Policiją iškvietė sūnus E. P., kuris tuo metu buvo lauke ir konflikto nematė, tačiau išgirdęs triukšmą iškvietė policiją. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Be kaltinamojo A. Č. prisipažinimo, nukentėjusiosios B. S. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
2021 m. gegužės 27 d. B. S. pareiškimas, kuriuo ji kreipėsi į policiją dėl A. Č. grasinimų namuose;
2021 m. birželio 7 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėjo D. A. tarnybinis pranešimas, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų nužudyti B. S.;
savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo B. S. tyrimui pateikė 2021 m. gegužės 25 d. vaizdo įrašą;
kitų objektų apžiūros protokolas, kur 2021 m. birželio 2 d. nukentėjusioji B. S. savanoriškai pateikė vaizdo įrašą. Atidarius vaizdo įrašą, ekrano apatinėje kairėje pusėje yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše matomas kambarį. Matomos kambario grindys, kilimas, moters kojos ir apatinė moters liemens dalis. Girdisi vaizdo įraše moters balsas. Moteris iš bylos duomenų nustatyta yra B. S.. B. S. girdima, kad telefonu kalbasi su vyru. Iš bylos duomenų nustatyta, kad B. S. telefonu kalbasi su buvusiu sugyventiniu A. Č.. Telefone įjungtas garsiakalbis. Pokalbis protokoluojamas: B. S.: Aš sakiau, kad nelaužti durų, nelysk prie durų ar tau taip sunku. A. Č.: Tau sunku ,,blet“ rytoj buvo atvažiuoti. B. S.: Aš negaliu, tau dar kartą aiškinu. A. Č.: Jo ,,blet“ negaliu klausyk (toliau nesuprantami žodžiai). B. S.: Jau baigei. A. Č.: O tu atvažiuoti negali. B. S.: Jau baigei. A. Č.: Atsisveikink su vaikais, aš tau prisiekiu. B. S.: Tu girdi ką tu šneki. Kodėl turiu su jais atsisveikinti. A. Č.: Tu pamatysi, nes tau gerklę perpjausiu ,,sūka“. Norėjai karo, gausi karą. B. S.: Nu šakės tu pavarai. A. Č.: Pamatysi. B. S.: Ko tau tie vaikai užkliuvo? A. Č.: Pamatysi. B. S.: Ko tau tie vaikai užkliuvo. A. Č.: Sakau atsisveikink su vaikais. Norėjai karo gausi karą. Perpjausiu gerklę tau. Nenorėjai gražiai, nereikia gražiai. Gausi tai ko nusipelnei „suka“. B. S.: Ko tu grasini, gal jau gana. A. Č.: Pamatysi. B. S.: Ar tu supranti, kad tau artintis negalima. A. Č.: Aš tavęs gražiai prašiau, atrakink duris. Ne ,,blet“. B. S.: Nes tau artintis negalima. A. Č.: Gerai. Gerklę tau sakau, kad perpjausiu. Norėjai to, gausi tą. O penktadienį ,,blet“ jo ateik atrakinsiu duris, įsileisiu. ,,Blet'“ kuo dabar skiriasi nuo penktadienio. B. S.: Ir kas toliau bus? A. Č.: Ir kuo dabar skiriasi nuo penktadienio. Įrašinėji tai todėl sakyti nieko nenori? B. S.: Pavarai tu;
2021 m. birželio 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriuo B. S. kreipėsi į policiją dėl patirto smurto namuose. Pradėtas ikiteisminis tyrimas;
2021 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelės, kuriuo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Durys atsidaro į buto vidų. Durų spyna neapgadinta, tačiau ant grindų tarpduryje matosi medžio nuolaužų. Bute tvarkinga, daiktai neišmėtyti, girtavimo ar grumtynių požymių nėra. Nematyti nei sulaužytų ar sudaužytų daiktų, nesimato ir kraujo pėdsakų.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2021 m. gegužės 25 d. apie 15.11 val. daugiabučio namo, esančioje (duomenys neskelbtini), laiptinėje, belsdamas į užrakintas (duomenys neskelbtini) buto duris, telefonu bendraudamas su (duomenys neskelbtini) bute gyvenančia buvusia sugyventine B. S. ir, prašydamas įsileisti į vidų, o nukentėjusiajai nesutikus įsileisti, telefonu grasino nužudyti B. S. sakydamas „nupjausiu tau galvą, perpjausiu gerklę, atsisveikink su vaikais“, dėl ko nukentėjusioji B. S. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Bylos duomenimis nėra abejonių, jog kaltinamojo elgesys konflikto metu išgąsdino nukentėjusiąją, dėl ko ji itin susijaudino dėl susiklosčiusios situacijos ir kilusio pavojaus, turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suprato, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusioji tiki, jog tokie jo veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats norėjo tokios nukentėjusiosios būsenos. Taip pat A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2021 m. birželio 4 d. apie 12.20 val. atėjęs pas buvusią sugyventinę B. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pečiu išstūmė buto duris, įėjo į vidų, ranka sugriebė B. S. už kaklo ir stipriai suspaudė, po to nukentėjusiąją pastūmė į sieną, dėl ko ši atsitrenkusi į sieną susimušė kairės pusės petį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai B. S. sukėlė fizinį skausmą. Bylos duomenimis nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, kadangi šias aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo parodymai, jog ji griebėsi už gerklės, matė, kad nukentėjusiajai trūksta oro, bet ir nukentėjusiosios parodymai, patvirtinantys buvus fizinio smurto apraiškų, tarp kurių prieštaravimų nėra, kurie sutampa detalėse, yra logiški bei nuoseklūs bei kiti faktiniai bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio prasme ir kurie papildo vienas kitą ir patvirtina kaltinamojo kaltę. Tokie kaltinamojo veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, jie netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, ko pasėkoje atsiradusios pasekmės – nukentėjusioji jautė grasinimus, baimę, išgąstį, kuriuos suvokė kaipo realius ir patyrė fizinį skausmą.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už A. Č. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o už A. Č. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis A. Č. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiajai B. S. pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas 2021 m. liepos 7 d., nukentėjusioji su prokuroro sprendimu užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu sutinka.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai bei gyvybei. Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo A. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Č. yra jauno ir darbingo amžiaus, praeityje tris kartus teistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, jam paskirtų nuobaudų – baudų nesumokėjęs, niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centre nesilankęs. Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė A. Č. už BK 145 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskirti 70 parų arešto bausmę, o už BK 140 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskirti 50 parų arešto bausmę, su kuriomis kaltinamasis sutinka, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir prevencijos tikslus, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamajam, kaip nebe pirmą kartą teisiamam asmeniui, skirtina prokuroro prašoma bausmės rūšis.
Vertinant tai, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, todėl jam skirtina bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, kurios tarpusavyje bendrintinos iš dalies BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis A. Č. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 4 d. 13.00 val. iki 2021 m. birželio 5 d. 11.23 val., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).
Kaltinamajam A. Č., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 139 straipsnio 3 dalimi, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 70 parų arešto bausmę.
A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis A. Č. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti 90 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu A. Č. paskirti galutinę 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką A. Č. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. birželio 4 d. 13.00 val. iki 2021 m. birželio 5 d. 11.23 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 1 arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuojant faktinio nuteistojo sulaikymo dienos.
A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus baudžiamojo įsakymo vykdymą.
A. Č. išaiškinti, kad nuteistasis arešto bausme privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytus, įstaigos darbo metu darbo dienomis. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Išaiškinti A. Č., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.