Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Remigijaus Armino, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant vertėjai Dainai Bžeskienei, pareiškėjui A.D. (A.D.) ir jo atstovui J.S., atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovei Aurelijai Petrošiūtei, 2007 m. rugpjūčio 28 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.D. (A.D.) skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R.V. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 497-410-B/07 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius R.V. prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 27-28).

Tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius R.V., tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 48, 49), į teismo posėdį neatvyko.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Pareiškėjas A.D. skundu (b.l. 3-4) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 497-410-B/07, kuriuo atsisakyta suteikti A.D. antrinę teisinę pagalbą iškeliant privataus kaltinimo bylą advokatui R.J. dėl Klaipėdos apygardos teismo posėdžio protokole išdėstytų samprotavimų.

Rašytine bylos medžiaga bei pareiškėjo paaiškinimu nustatyta, kad jis 2007 m. birželio 13 d. kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje privataus kaltinimo byloje. Prašyme nurodė, kad reikalingas advokatas, kuris paruoštų procesinius dokumentus ir atstovautų jam teisme dėl to, kad 2007 m. gegužės 23 d. Klaipėdos apygardos teisme, viešame teismo posėdyje, nagrinėjant civilinę bylą pagal jo apeliacinį skundą dėl žalos atlyginimo, atsakovą akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“ atstovavęs advokatas R.J. paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, kad A.D. iki apeliacinio teismo posėdžio nesikreipė į teisinės pagalbos tarnybą, kad jo turtinė padėtis nėra bloga, kad jis susimokėjo konsultanto J.S. įmonei (duomenys neskelbtini). Advokato paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios įtakojo teismą, todėl priimtas jam, pareiškėjui A.D., nepalankus sprendimas (b.l. 29-32).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2007 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 497-410-B/07 atsisakė A.D. suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamoje byloje vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nustačiusi, jog pareiškėjo reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti (b.l. 33-34).

Pareiškėjas prašo panaikinti individualų teisės aktą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, būtina nustatyti, ar yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatyti pagrindai skundžiamam individualiam teisės aktui panaikinti.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Šio įstatymo 11 straipsnyje nurodomi asmenys, turintys teisę gauti valstybės garantuojamą pirminę ir antrinę teisinę pagalbą bei imperatyviai nurodomi atvejai, kai ši pagalba neteikiama. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatyti atvejai, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama, inter alia – kai pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (11 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 ir 5 dalyse yra nustatyta prielaidų visuma, tik kurių buvimas kartu gali sudaryti asmeniui sąlygas atsirasti jo subjektinei teisei – gauti antrinę teisinę pagalbą. Būtent asmuo kaip subjektas turi atitikti sąlygas, numatytas minėto įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje. Taip pat objektas, dėl kurio asmuo kreipiasi, turi atitikti sąlygas, numatytas šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje. Kaip minėta, šių prielaidų visuma yra būtina sąlyga atsirasti asmens subjektinei teisei – gauti antrinę teisinę pagalbą. Ir priešingai, nebuvimas bent vienos iš šių prielaidų, daro negalimu ir pačios subjektinės teisės atsiradimą.

Minėta, kad skundžiamu teisės aktu atsisakymas suteikti A.D. teisinę pagalbą grindžiamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktu – pareiškėjo reikalavimų akivaizdžiu nepagrįstumu. Šios aplinkybės egzistavimas turi būti paremtas ne subjektyviu teisinę pagalbą teikiančio subjekto vertinimu, o faktiniais bylos duomenimis, kurie akivaizdžiai patvirtintų pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumą.

Nustatyta, jog ginčijamas sprendimas pagrįstas faktiniais duomenimis bei teisinės situacijos analize. Klaipėdos tarnyba nustačiusi, jog prašoma suteikti antrinė teisinė pagalbą baudžiamajai bylai iškelti privataus kaltinimo tvarka dėl viešo teismo posėdžio metu advokato išsakytų argumentų ir samprotavimų, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 9 dalimi. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleisti duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalis). Tačiau ši taisyklė netaikoma teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 9 dalis). Vadinasi, minėta teisės norma įtvirtintas absoliutus imunitetas atsakomybei už tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumą, paskleidimą teismo posėdyje. Ši teisės norma taikoma proceso dalyviams, asmenims, kurie dalyvauja nagrinėjant teismo posėdyje administracines, baudžiamąsias ar civilines bylas. Atsakovas ginčijamame sprendime taip pat nurodė, kad pareiškėjas, reikalaudamas iškelti privataus kaltinimo bylą advokatui R.J. dėl teismo posėdžio protokole išdėstytų paaiškinimų ir samprotavimų, civilinei bylai dar nesant išnagrinėtai, savo procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, ignoruodamas atsakovo kaip priešingos proceso šalies lygiateisiškumą; teismo protokole pateikti advokato R.J. argumentai ir samprotavimai lengvai patikrinimai; antrinės teisinės pagalbos teikimas tokiai privataus kaltinimo bylai, pažeistų antrinės teisinės pagalbos principus.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas A.D. 2007 m. birželio 13 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydamas iškelti baudžiamąją bylą advokatui R.J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį dėl jo paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių. Teismas 2007 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. liepos 13 d. nutartimi, konstatavęs, jog nesant pareiškėjo A.D. skundui paduoti trukdančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 408 straipsnio 2 dalyje, skundą teismas privalėjo priimti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 17 d. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs A.D. skundą, konstatavo, kad advokatas R.J. apygardos teisme atliko akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ atstovavimo pareigas ir nesiekė nei pažeminti, nei apšmeižti kitą proceso dalyvį. Skunde nurodytas advokato išsakytas frazes ,,...bet iki šiol jis nesikreipė į teisinės pagalbos tarnyba“, ,,be to, ieškovo turtinė padėtis nėra bloga, tai rodo, kad jis susimokėjo konsultanto J.S. įmonei (duomenys neskelbtini) teismas vertino kaip informaciją ne įžeidžiančią, ne paniekinančią ir ne pažeminančią kitą žmogų. Teismas nusprendęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal A.D. skundą (b.l. 41, 42). Vadinasi teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjo A.D. reikalavimas iškelti privataus kaltinimo tvarka R.J. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį nepagrįstas ir neteisėtas.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad atsakovo sprendimas dėl pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumo yra įrodytas, ir ši aplinkybė akivaizdžiai ir neabejotinai nustatyta. Skundžiamas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. 497-410-B/07 atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nuspren d ė:

pareiškėjo A.D.(A.D.) skundą, kaip nepagrįstą, atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.