Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1032-594/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-20
Bylos Nr.
1S-1032-594/2017
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-00477-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
A. P.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1032-594/2017Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00477-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Jankauskienės, Evaldo Gražio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. (toliau – A. P.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria nuteistojo A. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2017 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 357-383 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, buvo atmestas.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu A. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinus su 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, nuteistas subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. ir Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiais A. P. paskirtos bausmės buvo subendrintos, paskiriant jam galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. balandžio 30 d., bausmės pabaiga – 2019 m. vasario 23 d. 2017 m. spalio 11 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-383 nutarta netaikyti A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi, nuteistojo A. P. skundas, dėl Komisijos nutarimo, buvo atmestas. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. P. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nuteistojo teigimu, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, drausmine tvarka jis baustas nebuvo, siekia prasmingo užimtumo, dalyvauja ne tik privalomose, bet ir laisvai pasirenkamose socialinės reabilitacijos programose, mokosi, paleistas į laisvę planuoja įsidarbinti, palaiko stiprius socialinius ryšius su savo artimaisiais. Šių aplinkybių, pasak nuteistojo, nei Komisija, nei pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, į jo pastangas pasitaisyti neatsižvelgė. Nuteistojo įsitikinimu, visapusiškai įvertinus visumą jo paminėtų aplinkybių, yra pagrindas manyti, jog jis jau patyrė pakankamus laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, pakeitė savo elgesį ir padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, ir tai leidžia manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo A. P. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 94 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant tokiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, juo labiau, jog vertinamu atveju ji yra artima aukštai (nuo 100 balų), nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Nors skundą nagrinėjantis teismas A. P. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje įžvelgia ir tam tikrus teigiamą nuteistojo elgesio korekciją rodančius veiksnius – atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis dalyvauja ne tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, mokosi, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, tačiau, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiamais procesiniais sprendimais konstatavo tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas.Sutinkamai su 2017 m. rugsėjo 27 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli A. P. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai, lėšų tvarkymas ir pajamos bei A. P. gyvenimo stilius ir draugai, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje, todėl jų įvertinimas, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra itin aktualus. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs jo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tuo tarpu įvertinus A. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą, teisinio pagrindo vis tik nėra. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas A. P. nėra pirmasis, praeityje jis ne kartą buvo teistas už įvairių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir analogiško pobūdžio, padarymą. Be to, remiantis nuteistojo asmens byloje esančiais duomenimis, jis buvo teistas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Vokietijoje, o nusikaltimai, už kurių padarymą šiuo metu A. P. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra jo nusikalstamo elgesio modelis, kas neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai nelaikytini besąlyginiu pagrindu atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jie atskleidžia nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jų laikymąsi ir leidžia įžvelgti jo pažangą (arba jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinami. Juo labiau, kad praeityje A. P. atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės – areštas, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad net ir po teismo jam parodyto pasitikėjimo jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad teigiamos įtakos jo elgesiui tai nepadarė, pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nuteistajam nepavyksta. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir šioje A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis bendrauja formaliai, kalbant apie jo įvykdytus nusikaltimus juntama gynyba bei priešiškumas. Nors dauguma nuteistajam praeityje inkriminuotų nusikalstamų veikų, sprendžiant iš jų įvykdymo aplinkybių, pasižymėjo impulsyvumu, tačiau šis neigiamai nuteistąjį charakterizuojantis bruožas vis dar išlieka aktualus – net ir šiuo metu stebimas A. P. impulsyvumas bei greitas susierzinimas, stresą keliančiose situacijose jis vis dar naudoja į emocijas orientuotas strategijas, savo elgesį analizuoja ir vertina tik paviršutiniškai, jo elgesyje juntamas egocentrizmas, pokalbių metu stebimos ir smurtinį elgesį palaikančios nuteistojo nuostatos (jei gresia grėsmė pačiam ar aplinkiniams), kas nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai ir vis dar neleidžia pagrįstai tikėtis, jog šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šių duomenų visumoje, sprendžiant klausimą dėl A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įvertintina ir tai, kad viena iš nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo įvykdyta bendrininkaujant su kitais asmenimis, kas neabejotinai suponuoja saugaus A. P. gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Darant šią išvadą, pažymėtina, jog sutinkamai su 2017 m. rugsėjo 27 d. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, A. P. yra linkęs pasiduoti kitų asmenų neigiamai įtakai, nusikalsta grupėje asmenų ir nors pats nuteistasis teigia, kad šiuo metu jo aplinkinių ratas pasikeitė, tačiau įvertinus tai, kad net ir šiuo metu jis bendrauja su įvairiai charakterizuojamais nuteistaisiais, o lygtinio paleidimo atveju gyventi grįš tuo pačiu adresu, kuriuo gyveno ir iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog neigiama pasirenkamų draugų įtaka vis dar išlieka aktualiu nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčiu paskatinti rizikos veiksniu, kurio eliminavimui didesnių pastangų pataisos namuose nuteistasis nededa. Abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę tinkamai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti aukštesniajam teismui kelia ir finansinis A. P. nestabilumas. Kaip nustatyta skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nors ir būdamas pakankamai jauno amžiaus, iki suėmimo A. P. niekur nedirbo ir nesimokė, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, darbinės patirties per visą savo gyvenimą turi vos vienerius metus, kas įvertinus jo praeityje įvykdytų nusikalstamų veikų finansinės naudos motyvą, yra itin aktualu. Juo labiau, jog, paties nuteistojo teigimu, neturėdamas jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, jis gyveno iš artimųjų jam teikiamos pagalbos bei nusikalstamu būdu gaunamų pajamų. Šių duomenų kontekste vertinant jo galimybes įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju akcentuotina ir tai, kad, sprendžiant iš nuteistojo asmens byloje užfiksuotų duomenų, A. P. turi vos 8 klasių išsilavinimą (2016/2017 metais mokėsi Vilniaus pataisos namuose 8 klasėje), tačiau įgyti bent pagrindinį išsilavinimą (turėdamas tokią galimybę), pataisos namuose nuteistasis nesiekia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal nuosprendžius A. P. turi priteistų civilinių ieškinių 285,24 eurų bei vykdomųjų raštų 589,18 eurų sumai. Ir nors būdamas pataisos namuose į savo asmeninę sąskaitą nuteistasis yra gavęs 325 eurus, tačiau jokios gautų lėšų dalies savo finansinių įsipareigojimų padengimui nėra skyręs. Be to, nepaisydamas turimų finansinių įsipareigojimų, pataisos namuose nuteistasis nedirba, prašymo dėl galimo įdarbinimo pataisos namuose neteikė, kas leidžia pagrįstai abejoti pakankama nuteistojo darbine motyvacija. Esant šiems duomenims akivaizdu, kad šiuo metu nuteistasis vis dar neadekvačiai vertina savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, nesistengia jos atlyginti, kas neabejotinai leidžia abejoti ir jo pasiryžimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingos išvados, įvertinus itin menką nuteistojo darbo patirtį bei išsilavinimo stoką, aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir A. P. asmens byloje esantys duomenys apie galimą jo įdarbinimą lygtinio paleidimo atveju.Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, be kita ko, įvertintinas ir A. P. elgesys bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, A. P. režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama vidutinei (artima aukštai), o šiuo metu jis siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Įvertintina ir tai, kad už gerą elgesį pataisos namuose A. P. skatintas nebuvo, kas vėlgi leidžia pagrįstai manyti, jog jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje nepasižymėjo tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog išėjęs į laisvę A. P. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Juo labiau, kai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 94 balus, o statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma siekia tik 50 balų.Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad Komisija ar apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. P. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. P. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija bei apylinkės teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisDaiva JankauskienėEvaldas Gražys