- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- 1A-205-651/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25867-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
- Nukentėjusysis
- I. T.
- Advokatai
- Vitalijus Katėnas, Vita Litinskienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios I. T. gynėjo advokato Vitalijaus Katėno apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 500 Eur užstatu ir jam baudžiamoji byla nutraukta.
Atsižvelgęs į tai, kad 1 000 Eur dydžio neturtinė žala nukentėjusiajai I. T. atlyginta, likusią civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
Priteisė iš A. V. 500 Eur I. T. procesinėms išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. V. 2019 m. birželio 12 d., laikotarpiu nuo 1.00 val. iki 5.05 val., tiksliai nenustatytu metu, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia, braižydamas akmeniu, sugadino svetimą nukentėjusiajai I. T. priklausančio automobilio „Seal Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinį sparną, kairės pusės priekines ir galines dureles, staktą virš vairuotojo durelių, tokiu būdu I. T. padarė 605,75 Eur turtinės žalos.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios I. T. gynėjas Vitalijus Katėnas prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – nusikalstamą veiką padariusį A. V. patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. V. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaltinamąjį A. V. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nebuvo visų numatytų sąlygų – jis neatlygino nukentėjusiajai žalos. Pripažįsta, jog A. V. pervedė 1 000 Eur, tačiau ši suma nesietina su civiliniu ieškiniu. Kokiu tikslu jis pervedė pinigus, paaiškinti negali. Su A. V. jokio susitarimo dėl žalos atlyginimo neturėjo. Teismas rėmėsi tik A. V. teisme iškelta versija, kad 1 000 Eur pervedė patirtai žalai atlyginti, t. y. vaistams nupirkti ir pan. Pinigai buvo pervesti į jos areštuotą sąskaitą ir žinant, jog tų pinigų ji tikrai negaus. Tad neturtinė žala jai atlyginta nebuvo.
2.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad 1 000 Eur yra pakankama suma atlyginti visus patirtus išgyvenimus ir likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas tik formaliai vertino žalos dydį, neatsižvelgė į žalą apibūdinančias aplinkybes, jos nustatymo kriterijus. Remtasi jos ir kaltinamojo susirašinėjimo medžiaga, kurioje iš konteksto paimta frazė, kad liga buvo nesužiūrėta, sena. Buvo kalbama apie inkstų ligą, kuri visiškai nesusijusi su patirtu įvykiu. A. V. sukeltas stresas sukėlė rimtesnes problemas, dėl to vartoja vaistus. Išgyveno stresą, sukrėtimą, išgąstį, baimę dėl kaltinamojo veiksmų, tai sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą, kurią vertina 5 000 Eur suma.
Atsiliepimas
3. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo A. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė jo netenkinti.
3.1. Atsiliepime nurodė, kad rašytiniai duomenys ir pati nukentėjusioji patvirtino, jog jai buvo pervesti pinigai. Jokio susitarimo dėl žalos atlyginimo nebuvo, tačiau siekė atlyginti padarytą žalą, apgailestavo dėl savo elgesio, siūlė pakaitinį automobilį, siūlė suremontuoti automobilį, pervedė 1 300 Eur. Jokio kito pagrindo pervesti jai pinigus nebuvo. Mano, kad turtinę ir neturtinę žalą atlygino visiškai. Nurodė, jog teismui nusprendus kitaip, jis turi visas finansines galimybes sumokėti priteistą iš jo žalos atlyginimą.
3.2. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos suma – 1 000 Eur. Teismas nuosprendyje įvertino visas aplinkybes, suponuojančias neturtinės žalos atsiradimą dėl įvykio, t. y. stresą, išgyvenimus, nepatogumus dėl automobilio, galimą baimę. Sveikatos problemos buvo jau prieš įvykį, kitokių duomenų nukentėjusioji nepateikė.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nukentėjusiosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti skundžiamą nuosprendžio dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo ir jo gynėjas prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, nuteistasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino viso baudžiamojo proceso metu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl A. V. kaltės nepasisako.
6. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji I. T. prašo skundžiamą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. liepos 9 d. nuosprendį panaikinti ir nusikalstamą veiką padariusį A. V. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, motyvuodama tuo, kad nebuvo visų sąlygų, norint asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliaciniu skundu, nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. V. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
7. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas.
8. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Šių aplinkybių niekas neginčija. Tai yra BK 40 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyje numatytos sąlygos.
9. Nukentėjusioji I. T. apeliaciniame skunde nurodė, jog atleisti A. V. pagal laidavimą nebuvo pagrindo, nes nėra įvykdyta BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta sąlyga, t. y. jai nėra atlyginta žala. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi kaltinamojo pateikta versija. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
10. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos trys sąlygos dėl žalos atlyginimo: 1) bent iš dalies ją atlygino: 2) pašalino padarytą žalą; 3) įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Taigi įstatymų leidėjo nustatyta, kad pakanka kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalą, jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
11. Šiuo atveju A. V. 2019 m. birželio 12 d., laikotarpiu nuo 1.00 val. iki 5.05 val., tiksliai nenustatytu metu, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia, braižydamas akmeniu, sugadino svetimą nukentėjusiajai I. T. priklausančio automobilio „Seal Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinį sparną, kairės pusės priekines ir galines dureles, staktą virš vairuotojo durelių. Baudžiamojoje byloje esanti automobilio vertinimo ataskaita, atlikta 2019 m. birželio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina, jog automobilio sugadinimų remontas kainuoja 605,75 Eur, automobilio savininkė V. A.. Turtinės žalos dydžio niekas neginčijo. Iš bylos duomenų matyti, kad A. V. 2019 m. birželio 14 d. pervedė automobilio savininkei V. A. 700,00 Eur, t. y. atlygino patirtą turtinę žalą.
12. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad A. V. 1 000 Eur pervesta suma laikytina pakankama neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai. Apeliantė skunde nurodė, jog buvo neįvertintos visos aplinkybės, paimtos frazės iš konteksto ir jai priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma turi būti padidinta iki 5 000 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.
13. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
14. Pažymėtina, kad civiliniu ieškiniu gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra asmens nusikalstamos veikos pasekmė. I. T. kartu su skundu nepateikė jokių medicininių duomenų, kurie patvirtintų jos nurodytas aplinkybes dėl sveikatos problemų. Baudžiamojoje byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, jog I. T. turėjo sveikatos problemų, t. y. dėl inkstų ir psoriazės, dar iki nusikalstamos veikos padarymo momento. Vadinasi, dėl A. V. nusikalstamos veikos nukentėjusiosios sveikatai nekilo jokių padarinių. Dėl įvykio I. T. patyrė stresą, išgyveno dėl įvykio, galėjo bijoti kaltinamojo kitų veiksmų, patyrė sukrėtimą, nepatogumus dėl automobilio sužalojimo. Tačiau šias emocijas pirmosios instancijos teismas pagrįstai siejo ir su skyrybų procesu tarp nukentėjusiosios ir A. V. (2019 m. gegužės 15 d. pasirašė A. V. advokatės siųstus dokumentus dėl santuokos nutraukimo; 2019 m. gegužės 29 d. pranešimas patvirtina, kad buvo kviečiami policijos pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje, t. y. apie 14.08 val. nukentėjusioji I. T. informavo, jog A. V. persekioja ją, ji bijo išeiti į lauką, yra agresyvus, bandė pas ją patekti į butą, 2019 m. birželio 7 d. ją advokatė informavo, kad A. V. neteiks teismui dokumentų dėl skyrybų). Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino pati I. T. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė ir teisingai įvertino nukentėjusiajai I. T. nusikalstama veika sukeltus padarinius, todėl konstatuotina, jog nurodytų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo didinti nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
15. Apeliantė skunde nurodė, kad A. V. jai neturtinės žalos išvis neatlygino, nes pervesta pinigų suma buvo visai nesusijusi su įvykiu ir žinant, jog ji šių pinigų negaus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.
16. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. V. 2019 m. birželio 20 d. pervedė nukentėjusiajai 1 000 Eur ir 2019 m. birželio 20 d. 300 Eur (vėliau ji juos grąžino), t. y. iš karto po įvykio. Jis šiuos pinigus pervedė kelios dienos po to, kai atlygino turtinę žalą automobilio savininkei. Apeliantė teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima manyti, jog pinigai nukentėjusiajai buvo pervesti kitu tikslu. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad A. V. pervedė nukentėjusiajai I. T. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantės nurodytos aplinkybės, jog pervestų pinigų ji negavo dėl jos sąskaitai banke taikomo arešto, įtakos priimto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Byloje nustatyta, kad A. V. 1 000 Eur į nukentėjusiosios I. T. sąskaitą pervedė, t. y. jis atlygino neturtinę žalą nukentėjusiajai. Vadinasi, A. V. įvykdė BK 40 straipsnio 3 dalyje numatytą sąlygą ir buvo pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
17. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. liepos 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiosios I. T. gynėjo advokato Vitalijaus Katėno apeliacinį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. liepos 9 d. nuosprendį palikti galioti.
Nutartis neskundžiama.