- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-07
- Bylos Nr.
- 2A-710-372/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-03955-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Advokatai
- Jonas Nekrašius, Stanislava Šulcaitė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui V. S., jo atstovui advokatui Jonui Nekrašiui, atsakovei V. S., jos atstovei advokatei Stanislavai Šulcaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, turto padalinimo ir atsakovės V. S. priešieškinį ieškovui V. S. dėl piniginių lėšų, turto padalinimo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. S. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašydamas: 1) nutraukti santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje tarp V. S. ir V. S., kalta dėl santuokos nutraukimo pripažinti atsakovę V. S.; 2) santuokoje įgytą turtą padalinti taip: bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą 59,09 m² ploto, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti kiekvienam sutuoktiniui taip: kambarį 21-4 – 17,09 m² ploto, paskiriant V. S., kambarį 21-5 – 14,65 m² ploto, paskiriant V. S., virtuvę, vonią, tualetą, sandėlį, koridorių, balkoną ir rūsį padalinti po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui kaip bendro naudojimo patalpas; 3) priteisti iš atsakovės ieškovui 11404,35 Lt kompensaciją už jo sumokėtas pinigines lėšas butui išlaikyti; 4) po santuokos nutraukimo palikti pavardes S., V. S. – pagal jos pageidavimą; 5) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad nuo to laiko, kai jis sunkiai susirgo, atsakovė juo nesirūpina, negamina valgio, nelanko ligoninėse. Nesutarimai prasidėjo nuo 2003 m., tačiau visiškai tapo nebeįmanoma gyventi nuo 2008 m., nuo tada ieškovas ir pradėjo skyrybų procesą, bandė susitarti taikiai ir nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, bet nepavyko. Ieškovo teigimu, atsakovei reikia tik jo pinigų. Kalta dėl santuokos nutraukimo ieškovas laikė atsakovę, nes ji jo neprižiūri, nesirūpina, neprisideda prie išlaidų buto išlaikymui. Be to, ieškovas prašė sudaryti jam galimybę įeiti į balkoną, nes į jį durys yra iš kambario, kuriame gyvena atsakovė. Tuo pačiu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės kompensaciją už buto išlaikymą, nes atsakovė reikalauja ieškovo piniginių lėšų padalijimo.
Atsakovė V. S. su ieškovo V. S. pareikštu ieškiniu bei patikslintu ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį bei patikslintą priešieškinį ieškovui. Atsakovė teismo prašė: 1) ieškovo V. S. ieškinį dėl santuokos nutraukimo atmesti, o jeigu teismas santuoką nutrauktų, pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo ieškovą; 2) pripažinti, kad piniginės lėšos, buvusios AB ,,Swedbank“ ir AB banke ,,Snoras“ ieškovo V. S. vardu 125304 Lt sumai ir metalinis garažas 4000 Lt sumai bei dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; 3) padalinti santuokoje įgytą turtą ir pripažinti ieškovui V. S. nuosavybės teisę į piniginius indėlius, buvusius jo sąskaitose AB ,,Swedbank“ ir AB banke ,,Snoras“ 125304 Lt sumai, atsakovo išimtus iki 2009-10-29 ir metalinį garažą, buvusį (duomenys neskelbtini) - 4000 Lt vertės, kurį ieškovas 2007-10-31 pardavė ir ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskiriant ieškovui V. S. kambarį 21-5 - 14,65 m²; 4) priteisti jai iš ieškovo 64652 Lt piniginę kompensaciją už piniginius indėlius ir metalinį garažą ir pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), jai paskiriant kambarį 21-4 – 17,09 m² ploto, bendrojo naudojimo patalpas: virtuvę, vonią, tualetą, sandėlį, koridorių ir rūsį padalinti po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui kaip bendrojo naudojimo patalpas paskirti naudotis bendrai; 5) priteisti atsakovei iš ieškovo išlaikymą iki gyvos galvos po 300 Lt kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos; 6) po santuokos nutraukimo palikti santuokoje įgytas pavardes – S., S.; 7) priteisti atsakovei iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė teigė nenorinti skirtis, nes kartu pragyveno 36 metus, o kai ieškovas sužinojo, kad po jo mirties ji gausianti našlės pensiją, tada sumanė skirtis. Atsakovė nurodo, kad ieškovas nėra toks ligotas, kaip kalba, nes per 3 metus ligoninėje gulėjo tris kartus, dirbo daržą, augino jame daržoves. Teigė, kad už butą mokėjo ieškovas, kadangi jo pensija tris kartus didesnė, negu jos ir taip buvo sutarę, o ji už savo pinigus pirko maisto produktus, gamino valgį, skalbė, tvarkė namus. Kadangi paskutinius metus ieškovas prie maisto išlaidų neprisideda, pinigų neduoda, atsakovė nesutiko su ieškovo prašoma kompensacija priteisti už buto išlaikymą, nes ieškovas neskaičiuoja ir jos indėlio šeimos poreikiams. Atsakovės teigimu, ieškovas yra šykštus, neleidžia nei elektra naudotis, nei arbatos išsivirti, paslėpė lygintuvą, neleidžia televizoriaus žiūrėti, rozetes užkišo, kad ji negalėtų naudoti elektros energijos. Atsakovė paaiškino, kad ji sutiktų ieškovui leisti naudotis balkonu, bet tik tuo atveju, jei ieškovas pasidarytų naują įėjimą į balkoną iš virtuvės, tačiau ieškovas to nenori daryti, o ji nesutinka, kad jis vaikščiotų į balkoną per jos kambarį. Be to, atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo gaunama pensija yra ženkliai didesnė, prašė priteisti iš ieškovo išlaikymą jai iki gyvos galvos po 300 Lt kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: 1) nutraukė V. S. ir V. S. (B.) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant pavardes – S., S.; 2) pripažino, kad piniginės lėšos, buvusios AB banke ,,Swedbank“ ir AB banke ,,Snoras“ ieškovo V. S. vardu 74295,57 Lt sumai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; 3) padalino bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomą nekilnojamąjį daiktą - butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priteisė ieškovui V. S. ir V. S. po ½ buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 59,09 m² ploto); 4) nustatė naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovui V. S. paskyrė naudotis kambarį, plane pažymėtą 21-5 14,65 m² ploto; atsakovei V. S. paskyrė naudotis kambarį, plane pažymėtą 21-4 17,09 m² ploto; bendram naudojimui paskyrė: virtuvę, vonią, tualetą, sandėlį, koridorių ir rūsį; 5) priteisė iš ieškovo V. S. atsakovei V. S. 36972,78 Lt piniginę kompensaciją. Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį teismas atmetė. Tuo pačiu teismas priteisė iš ieškovo V. S. valstybei 1958,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes buvo pažeistos lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Pažymėjo, kad šalys iš esmės sutiko, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų padalintas abiems sutuoktiniams po ½ dalį, paskiriant naudotis kambariais, kaip ir naudojosi iki šiol. Nustatė, kad buto balkonas nepriklauso šalims nuosavybės teise, o yra daikto priklausinys. Nurodęs, jog tenkinus ieškinį šioje dalyje būtų suvaržyta atsakovės teisė nekliudomai naudotis jai priskirtu kambariu, teismas ieškinį šioje dalyje atmetė. Nustatė, kad tuo metu kai tarp šalių kilo nesutarimai ir ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, sąskaitose pinigų nebeliko, nors ieškinio padavimo teisme metu 2009-07-10 dar buvo. Todėl teismas tokius ieškovo veiksmus vertino kaip siekimą išvengti piniginių lėšų padalijimo, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Į santuokos metu įgyto ir dalintino turto sąrašą teismas įtraukė 74295,32 Lt vertės (12624,57 Lt, 41505,75 Lt ir 20165 Lt) ieškovo sąskaitose buvusius indėlius, kuriuos, teismo vertinimu, ieškovas vienasmeniškai panaudojo, nes įrodymų, jog lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams byloje nėra. Teismas padarė išvadą, jog šie indėliai buvo nuimti ieškovo ir panaudoti vienasmeniškai, bei minėtą sumą pripažino bendrąja jungtine nuosavybe ir įtraukė į dalintino turto balansą. Todėl 74295,32 Lt sumą padalino per pusę ir atsakovei iš ieškovo priteisė 37147,65 Lt kompensaciją. Teismas neįtraukė į dalintino turto balansą sumos, gautos už metalinį garažą, nes ši suma nenustatyta, nėra aiški, kadangi visi byloje esantys įrodymai prieštaringi, o kitus rinkti atsakovė atsisakė. Todėl teismas laikė, kad gauti pinigai panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Nustatęs, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo iš sutuoktinio priteisimo. Teismas nustatė, jog šalys buvo sutarusios taip valdyti turtą, kad mokesčius už komunalinius patarnavimus mokės ieškovas, ką abi šalys ir pripažino. Todėl atmetė kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą priteisti pusę pinigų, sumokėtų už bendro buto komunalinius patarnavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. S. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkinti visiškai, o atsakovės priešieškinį atmesti. Tuo pačiu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CPK 14 – 15, 42, 159, 177 – 178, 183, 185 str. nuostatomis, jas netinkamai taikė, neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas neišnagrinėjo reikšmingų bylos aplinkybių, teismo posėdyje netyrė įrodymų, svarbių bylos teisingam išnagrinėjimui, bei padarė nepagrįstas išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių (kurių teismas iš esmės nenustatė). Todėl, ieškovo manymu, teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Be to, įvertinus bylos medžiagą ir teismo sprendimo argumentus, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje neišdėstė išvadų, kurios pagrįstos bylos medžiagos analize ir argumentų, kodėl priima arba atmeta kuriuos nors reikalavimus, atsikirtimus ar įrodymus (CPK 270 str. 4 d. 1 – 3 p.). Todėl teismas pažeidė CPK 327 str. 1 d. 2 p. nuostatą, t. y. neatskleidė bylos esmės.
2. Teismas nepagrįstai pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad dėl sunkios ieškovo sveikatos būklės, atsakovė nuo 2003 m. juo visiškai nesirūpino ir neprižiūrėjo. Būtent atsakovė, būdama sveika, neatliko savo sutuoktinių pareigų pažeidė lojalumo, savitarpio pagalbos bei kitas pareigas, dėl jos netinkamo elgesio, nesirūpinimo šeima ir ieškovu ligos metu ir iširo šalių santuoka. Kad atsakovė nesirūpina ieškovu, teisme patvirtino liudytojai V. O. ir A. B.. Todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovės V. S. kaltės. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime klaidingai nurodė vietą, kur buvo įregistruota santuoka: (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje. Sprendimo rezoliucinėje dalyje turėtų būti įrašyta, kad santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)civilinės metrikacijos skyriuje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo sprendimu nustatytas buto su rūsiu padalijimas neatitinka idealiosioms dalims, t.y. nesudaro po ½ dalies nekilnojamo daikto, kadangi teismas sprendimu paskyrė naudotis atsakovei didesnį kambarį 17,09 m² ploto, kuriame yra išėjimas į balkoną, o ieškovui mažesnį kambarį 14,65 m² ploto ir bendram naudojimui paskyrė: virtuvę, vonią, tualetą, sandėlį, koridorių ir rūsį, o ieškovo reikalavimo paskirti balkoną bendram naudojimui netenkino. Teismas, nustatydamas tokią naudojimosi butu tvarką, visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas ne tik savo vardu įgijo ir privatizavo šį butą, bet ir šį butą išlaikė, mokėjo visus komunalinius mokesčius ir jį remontavo. Be to, ieškovas nuo 1995 m. yra pirmos grupės invalidas, prastos sveikatos ir labai sunkiai vaikšto. Kadangi ieškovui priteistame kambaryje 21-5 14,65 m² nėra balkono, todėl ieškovas praranda bet kokią galimybę pastoviai išeiti į balkoną ir kvėpuoti grynu oru, pasidžiauti skalbinius ir juos išsidžiovinti balkone, nes nusileisti iš penkto aukšto į kiemą ir ten pastoviai ilsėtis ir pasidžiauti skalbinius nėra galimybių. Todėl teismui paskyrus kambarį su balkonu naudotis atsakovei, taip buvo suvaržytos ieškovo teisė nekliudomai bendrai su atsakove naudotis balkonu, kuris pagal ieškovo sveikatos būklę yra jam būtinas.
4. Teismo išvada, jog 74295,32 Lt pripažintina bendrąja jungtine nuosavybe ir įtrauktina į dalintino turto balansą ir atsakovei iš ieškovo priteistina 37147,65 Lt kompensacija yra nepagrįsta ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pinigai iš ieškovo indėlių AB „Swedbank“ ir AB banke „Snoras“ buvo išleisti bendram sutuoktinių interesų tenkinimui ir ieškovo gydymuisi, kadangi jis serga sunkiomis ligomis. Visas šeimynines išlaidas ieškovas dengė vienas, t.y. buto privatizavimas ir išlaikymas, baldų ir buitinės technikos, rūbų, maisto produktų bei kiti būtini daiktai buvo įgyjami už ieškovo lėšas. Atsakovė prie buto ir bendro šeimos išlaikymo neprisidėjo. Lėšos dukroms L. B. ir J. K. buvo pervestos su atsakovės žinia ir jai neprieštaraujant, kadangi ji iš savo lėšų padėdavo savo dukrai. Be to, atsakovė savo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad didesnės kompensacijos iš ieškovo už išsiimtus piniginius indėlius neprašo.
5. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 11404,35 Lt kompensacijos už sumokėtas pinigines lėšas butui išlaikyti. Nuo 1999 m. iki 2010 m. mokesčius už komunalinius patarnavimus ieškovas mokėjo vienas, atsakovė nei karto neprisidėjo prie bendrų šeimos išlaidų. Tai yra pagrindas priteisti iš atsakovės 11404,35 Lt kompensaciją už ieškovo sumokėtas pinigines lėšas butui išlaikyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo V. S. apeliacinį skundą atsakovė V. S. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą.
1. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą keršydamas atsakovei ir siekdamas, kad jį kuo greičiau teismas išskirtų ir kad atsakovė negautų kariškio našlės pensijos, jeigu jis numirtų anksčiau. Paskutiniu metu ieškovas norėjo, kad ji prisidėtų prie buto išlaikymo, tačiau ji to negalėjo padaryti, nes savo gaunamą pensiją išleisdavo namų ūkio reikalams, o ieškovo pensija yra tris kartus didesnė negu jos. Ieškovas, klaidindamas teismą apeliaciniame skunde, nurodo, kad nuo 2003 m. atsakovė juo nebesirūpino.
2. Teismas teisingai padalijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu neprašė jam priteisti piniginės kompensacijos iš atsakovės už didesnio ploto jai tenkantį kambarį. Jeigu teismas būtų paskyręs naudotis balkonu abiems, tada atsakovei priteistas kambarys taip pat taptų bendro naudojimosi patalpa. Be to, ieškovas negali vėdinti kambario dėl savo sveikatos būklės, todėl jis neprašė priteisti jam kambario su balkonu.
3. Teismas padarė teisingą išvadą, kad 74295,32 Lt piniginės lėšos, buvusios ieškovo sąskaitose, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ieškovas jas asmeniškai panaudojo, neįrodydamas, jog šios piniginės lėšos, buvusios ieškovo sąskaitose buvo panaudotos šeimos interesams, ir atsakovei buvo priteista iš ieškovo 37147,65 Lt piniginė kompensacija. Nors ieškovo gaunamos pensijos dydis buvo tris kartus didesnis, negu atsakovės gaunama pensija, jo išsiimtus piniginius indėlius iki paduodant ieškinį į teismą dėl santuokos nutraukimo negalima laikyti jo asmenine nuosavybe, nes CK 3.88 str. 1 d. 5 p. ir 2 d. numato, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo, iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė.
4. Teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 11404,35 Lt piniginės kompensacijos priteisimo už sumokėtas pinigines lėšas butui išlaikyti. Nors ieškovas už komunalinius patarnavimus ir šildymą mokėjo vienas pats ir atsakovė tai pripažįsta, tačiau atsakovė savo gaunamą pensiją išleisdavo šeimos reikmėms. Teismas, nepriteisdamas iš atsakovės piniginės kompensacijos už ieškovo sumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas ir šildymą per 10 metų laikotarpį, rėmėsi tuo, kad butas iki santuokos nutraukimo buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir vienas iš sutuoktinių mokėjo už butą, o kito sutuoktinio gaunama pensija, t. y. atsakovės, buvo išleidžiama šeimos interesais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas.
Kolegija pripažįsta, kad teismas turėjo pagrindo daryti išvadą, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje nėra absoliučiai patikimų įrodymų, kad kuri nors šalis yra kaltesnė dėl priežasčių, suteikiančių daryti išvadą, jog ieškovas ar atsakovė aiškiai elgėsi taip, jog būtų pagrindo pripažinti tik vieną iš jų kaltu dėl santuokos nutraukimo. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 178 str.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas (CK 3.60 str. 2 d.). Tuo tarpu byloje nėra patikimų įrodymų, jog atsakovė nesirūpino ieškovu, buvo jam nelojali. Ieškovas nurodė, jog atsakovė neprižiūrėjo jo ligoninėse, nelankė jo, tačiau tai yra tik jo paties teiginiai, kurie nepagrįsti jokiais kitokiais įrodymais. Taip pat byloje nėra patikimų įrodymų, kad ieškovas elgėsi netinkamai, nedavė pinigų šeimos poreikiams, naudojo juos be atsakovės žinios. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Šioje byloje teismas pripažino, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Byloje surinktus įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šias nuostatas ir neteisingai įvertino šalių santykius, leidžiančius pripažinti abiejų kaltę dėl santuokos iširimo.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas pažeidė nuostatą, pripažįstančią pareigą lygiomis dalimis padalinti nekilnojamąjį turtą. Sprendime nurodyta, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausantis butas su rūsiu yra padalintas po ½ dalį. Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai nustatė šio buto naudojimosi tvarką, atimant galimybę jam kaip ligotas žmogui naudotis didesnio ploto kambariu su balkonu. Balkonas nėra įskaičiuojamas į buto plotą, o tik yra jo priklausinys, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šalys nuosavybės teisę į butą įgijo privatizavimo būdu, gyvenant santuokoje (b.l. 14, t. 1). Pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 2 str. 1 d. pirkimo-pardavimo objektu buvo butai daugiabučiuose namuose. Butų privatizavimo tvarką detalizavo 1991 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 309. Šio Nutarimo 7 punktas nustatė, kad apskaičiuojant parduodamo buto bendrąjį (naudingąjį) plotą, į jį neįskaičiuojamas balkono plotas. Įvertinus buto konfigūraciją, kolegija pripažįsta, kad apeliantas turi galimybę sutvarkyti balkoną, padarant įėjimą į jo dalį per virtuvę. Tai buvo sprendžiama ir pirmosios instancijos teisme. Be to, ir kolegijos posėdyje apeliantas pats patvirtino, kad ketina išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini) pas dukteris, taigi, balkonu jis nesinaudos. Kad apeliantas ketina gyventi užsienyje, patvirtina ir jo prašymas teismo sprendimą išsiųsti jo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad šalių santykiai po teismo sprendimo priėmimo tapo konfliktiški, todėl siekiant teisinės taikos, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl buto naudojimosi tvarkos laikomas teisingu.
Apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padalino jo turimas santaupas lygiomis dalimis, atmestinas. Santaupos yra santuokoje įgytas turtas, nepriklausomai, kurio iš sutuoktinių vardu būtų laikomos banke. Teismas tinkamai įvertino, jog apeliantas keliose banko sąskaitose turėjo indėlių, kuriuos, prasidėjus ginčui teisme, juos išėmė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šie pinigai buvo naudojami šeimos poreikiams ar atsakovė būtų pritarusi pinigų paėmimui apelianto dukterų poreikių tenkinimui. Šių aplinkybių apeliantas neįrodė, kaip neįrodė ir savo teiginio, jog atsakovė taip pat savo lėšas skyrė dukters poreikiams. Tokiu atveju teismas pagrįstai pripažino, jog 74295,32 Lt yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalintina lygiomis dalimis. Teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad nedidelių sumų išėmimas iš banko sąskaitų gali būti vertinamas kaip eilinių šeimos poreikių tenkinimui skirti pinigai.
Apelianto motyvas, kad teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą priteisti iš atsakovės kompensaciją už jo sunaudotas lėšas komunalinių mokesčių apmokėjimui, atmestinas. CK 3.92 str. numatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pastarieji naudojasi, jį valdo ir disponuoja bendru sutarimu. Turtas nėra padalintas, kadangi teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjęs. Apeliantas neginčijo, jog komunalinius mokesčius jis visada mokėjo pats. Pripažinus, kad šalių lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jos naudojamos bendriems šeimos poreikiams. Šiuo atveju nėra svarbu, kuri iš šalių į bendrą ūkį įnešė daugiau lėšų, kadangi šeimos poreikiams tenkinti atsakovė, gaudama mažesnę pensiją, rūpinosi šeima kitokiu būdu – gamindama valgį, tvarkydama butą, skalbdama ar kt.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008). Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, nes jo argumentai nesudaro objektyvaus pagrindo skundžiamą teismo sprendimą keisti arba panaikinti.
Atmetant apeliacinį skundą, iš apelianto priteisiamos 440 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurias turėjo valstybė, suteikdama atsakovei antrinę teisinę pagalbą (b.l. 6, t. 2). Taip pat iš apelianto priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Jos sudaro 3,40 Lt (b.l. 10, t. 2).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. S. 440 Lt teisinės pagalbos išlaidų valstybei (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti iš ieškovo V. S. 3,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.