Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-06-15 · Byla Nr. Ik-2115-426/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-15
Bylos Nr.
Ik-2115-426/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00309-2012-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Rūta Miliuvienė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
V. S., J. S.
Trečiasis asmuo
V. G.
Advokatai
Albertas Bandžius
Administracinė byla Nr. I-2115-426/2012Proceso Nr. 3-61-3-00309-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija 25, 74
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjams V. S. ir J. S., jų atstovui advokatui Albertui Bandžiui, atsakovės atstovei Daivai Tamulionienei, trečiajam suinteresuotajam asmeniui V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. S. ir J. S. skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotasis asmuo V. G.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai V. S. ir J. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2011-12-27 sprendimą Nr. 3R-344 „Dėl V. S. ir J. S. 2011-10-25 skundo“; 2) įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2011-10-25 skundą (b. l. 1–5).

Pagrįsdami savo reikalavimus pareiškėjai paaiškino, kad Asmenų duomenų apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens, duomenis, o Įstatymo 2 str. 1 d. pagrindu, duomenimis laikytina bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.

Ginčijamame sprendime Inspekcija pripažino, jog 2011-09-22 advokatė atliko paiešką Nekilnojamojo turto registre pagal pareiškėjos vardą, pavardę ir asmens kodą bei suformavo nekilnojamojo turto objekto registro išrašus su istoriniais duomenimis apie pareiškėjų turtą. Vienok tokie advokatės veiksmai, atsakovės nuomone, nepažeidė pareiškėjų privataus gyvenimo neliečiamumo teisės, nes buvo atlikti vadovaujantis Advokatūros įstatymo 44 str. 1 p. pagrindu, suteikiančiu teisę advokatui, vykdančiam savo veiklą gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos teikti.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodo, kad Advokatūros įstatymas neturi jokios viršenybės prieš Įstatymą, todėl advokatui nėra suteikta teisė, ignoruojant Įstatymo nuostatas, rinkti duomenis apie trečiųjų asmenų privatų gyvenimą. Pažymi, kad advokatas, atstovaudamas kliento interesus, savo veiklą pradeda tik po to, kai pasirašoma teisinių paslaugų teikimo sutartis (Advokatūros įstatymo 48 str. 1 d.). Teikdamas teisinę pagalbą, advokatas Advokatūros įstatymo 44 str. 1 d. pagrindu turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Šiuo atveju advokato kreipimesi į informacijos valdytojus turi pateikti duomenis, įrodančius prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

Skundžiamame sprendime Inspekcija nurodė, jog advokatė 2011-07-21 sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 170 su I. S., kuria įsipareigojo konsultuoti klientę teisiniais klausimais, susijusiais su santuokos su jos sutuoktiniu nutraukimu <...>. Taigi, teisinių paslaugų sutartyje buvo nustatyta teisinių paslaugų teikimo apimtis ir jos ribos, o advokatė galėjo rinkti duomenis, tačiau tik apie savo klientę (I. S.) ir jos santuokos su sutuoktiniu T. S. įgytą turtą, nes santuokos nutraukimo byloje tik šie klausimai yra svarbūs ir nagrinėtini, bet ne apie trečiųjų asmenų (ginčo byloje pareiškėjų) ar iki santuokos su jos kliente sutuoktinio T. S. turėtą ir/ar jo perleistą turtą.

Pažymi, jog dar 2011-07-25, t. y. beveik du mėnesius iki paieškų ir duomenų apie pareiškėjus ir jų turimą turtą rinkimo, advokatė V. G. 16:31:15 val. iš VĮ Registrų centro elektroninės duomenų bazės atspausdino paiešką apie tuo metu visą jos klientės sutuoktiniui T. S. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Šioje paieškoje ties įrašu „... (duomenys neskelbtini) patalpos/butai Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) nuosavybė [x] ...“ skliausteliuose nurodytas iksas reiškia, jog minimas turtas priklausė asmeniui, bet užklausos atspausdinimo momentu jau buvo perleistas. Todėl jau 2011-07-25 advokatei buvo gerai žinomas visas jos klientės sutuoktinio vardu santuokoje įgytas turtas, dėl kurio padalijimo ji galėjo užklausti VĮ Registrų centras ir suformuoti Nekilnojamojo turto objekto registro išrašą. Rinkdama duomenis apie pareiškėjų turtą ir šiuo pagrindu 2011-09-22 atlikdama paiešką Nekilnojamojo turto registre pagal pareiškėjos vardą, pavardę ir asmens kodą bei suformuodama nekilnojamojo turto objekto registro išrašus su istoriniais duomenimis apie pareiškėjų turtą, tai darė ne advokato kreipimosi į informacijos valdytoją (VĮ Registrų centras) būdu, pateikdama duomenis, įrodančius prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu (Advokatūros įstatymo 44 str. 1 d.), o 2010-04-14 pasirašytos Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kuomet informacijos valdytojas (VĮ Registrų centras) negalėjo jos kontroliuoti dėl informacijos apie trečiuosius asmenis pateikimo būtinumo ir reikalaujamos informacijos ryšio su teisinių paslaugų teikimu.

2011-09-22 19:42:54 iš VĮ Registrų centro elektroninės duomenų bazės advokatė atspausdino nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su istorija apie V. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą/patalpą-butą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 19:49:06 val. iš tos pačios VĮ Registrų centro elektroninės duomenų bazės buvo atspausdinta paieška apie visą pareiškėjai V. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantį ar priklausiusį nekilnojamąjį turtą, o 19:49:44 val. iš tos pačios duomenų bazės atspausdintas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija apie pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą/ patalpą-butą su rūsiu (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nekilnojamojo turto registro išrašai, kurie kaip ir paieška apie nekilnojamąjį turtą, buvo atspausdinti pačios advokatės V. G.. Šiuose dokumentuose nurodyti ne tik pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto išsamūs duomenys (jo adresas, unikalus numeris, vertė, turtinės priklausomybės statusas, jo įsigijimo laikas ir kt.), bet ir pareiškėjų asmens kodai.

Įstatymo 7 str. 2 d. numato, jog naudoti asmens kodą, kai tvarkomi asmens duomenys, galima tik gavus duomenų subjekto sutikimą <...>. Šio straipsnio 4 d. numatytas draudimas vartojant asmens kodą, jį skelbti viešai.

Advokatė V. G., rinkdama iš VĮ Registrų centro duomenis apie pareiškėjams priklausantį ar priklausiusį nekilnojamąjį turtą, atstovavimo sutarties su pareiškėjais neturėjo, o turimoje atstovavimo su I. S. sutartyje nebuvo numatyta, jos teisė rinkti trečiųjų asmenų asmeninius duomenis, nes toks numatymas būtų neteisėtas. Surinkusi ir paviešindama tretiesiems asmenims (Tauragės rajono apylinkės teismui ir į bylos nagrinėjimą įtrauktiems Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, atsakovei I. S., jos tėvui K. K.) akivaizdžiai pažeidė Įstatymo 7 str. 2, 4 d. nuostatas. Be to, advokatė, žinodama ar turėdama žinoti, jog renkami duomenys yra asmeniniai ir jų gavimo teisėtumą reglamentuoja Įstatymo nuostatos, nesikreipė į teismą dėl teismo liudijimo Civilinio proceso kodekso 199 str. 4 d. pagrindu gavimo, pažeisdama Įstatymo nuostatas rinko ir paviešino pareiškėjų asmeninius duomenis.

Atsiliepimas

Atsakovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 25–27) pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad advokatė V. G. su I. S. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, kuria įsipareigojo ne tik konsultuoti klientę teisiniais klausimais, susijusiais su santuokos nutraukimu, bet ir atstovauti jos interesus civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo pirmoje, apeliacinėje ir kasacinėje teismų instancijose, taip pat parengti visus reikalingus procesinius dokumentus teismui, bei atlikti kitus organizacinius – teisinius veiksmus, kurie reikalingi teikiant teisines paslaugas.

Pareiškėjų sūnui kreipusis į Tauragės rajono apylinkės teismą dėl gyvenimo skyrium su I. S. (advokatės kliente) patvirtinimo (civ. b. Nr. 2-1601-105/2011), teismas 2011-09-07 pranešimu įpareigojo I. S. pateikti teismui išsamų atsiliepimą į pareikštą ieškinį su įrodymais, kuriais grindžiami nesutikimo motyvai.

Šiame 2011-09-23 atsiliepime kaip vienas iš pareiškėjų sūnaus kaltę dėl santuokos iširimo pagrindžiančių įrodymų, nurodyta sąmoningai pabloginta turtinė padėtis, nes padovanojo savo motinai (pareiškėjai) butą likus dviem mėnesiams iki santuokos su kliente sudarymo, nors objektyvių priežasčių tokiam sandoriui nebuvo. Ieškovo motina ir taip turėjo kitą gyvenamąją vietą (butą). Atsižvelgiant į tai, advokatė ir rinko iš Nekilnojamojo turto registro duomenis apie pareiškėjai (ir pareiškėjui, kaip jos sutuoktiniui) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, siekdama pagrįsti pareiškėjų sūnaus turto perleidimo savo motinai sandorio tariamumą, t. y. tikslu įrodyti, kad pareiškėja minėto sandorio sudarymo metu turėjo ir kitą gyvenamąją vietą. Remiantis išdėstytu, padaryta išvada, kad advokatė pareiškėjų duomenis apie jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą rinko teisėtai, vadovaudamasi Įstatymo 5 str. 1 d. 6 p., t. y. siekdama pagrįsti nesutikimo su pareiškėjų sūnaus pareikštais reikalavimais klientei argumentus bei pateikti juos pagrindžiančius įrodymus.

Nekilnojamojo turto registro išrašus su pareiškėjų asmens duomenimis teismas prijungė prie minėtos civilinės bylos, o tai tik patvirtina, kad šie išrašai susiję šios bylos įrodinėjimo dalyku.

Advokatei turint ne vieną klientą tenka dažnai rinkti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, ji yra sudariusi sutartį su VĮ Registrų centru, pagal kurią įsipareigojo rinkti duomenis, kurie bus panaudoti advokatų teisinių paslaugų atlikimo tikslais. Šioje sutartyje be asmens duomenų naudojimo tikslo yra nurodytas ir teikimo bei gavimo teisinis pagrindas, sąlygos, tvarka ir teikiamų asmens duomenų apimtis, t. y. ši sutartis visapusiškai atitinka Įstatymo 6 str. keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjų argumentas, kad advokatė turėjo kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu (kas daroma renkant duomenis vienkartiniais atvejais), o ne rinkti duomenis, vadovaudamasi sutartimi, yra visiškai nepagrįstas. Be to, teisės aktai neįpareigoja teismui teikiamus duomenis nuasmeninti. Advokatė minėtus nekilnojamojo turto registro išrašus teikė tik teismui, o jau pats teismas juos pateikė pareiškėjų išvardintiems tretiesiems asmenims (Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, atsakovei I. S., jos tėvui K. K.), todėl advokatės veiksmuose pareiškėjų nurodyto jų asmens duomenų paviešinimo nėra. Advokato, kai jis teikia teisines paslaugas, duomenų rinkimo ir teikimo tvarka yra reglamentuota įstatymais ir kitais teisės aktais, todėl advokatė neprivalėjo informuoti pareiškėjų apie jų asmens duomenų rinkimą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 86–90) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o savo poziciją pagrindė iš esmės tokiais pačiais argumentai kaip ir atsakovė. Taip pat paaiškino, kad su I. S. 2011-07-21 buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, kuria ji įsipareigojo konsultuoti klientę visais teisiniais klausimais, susijusiais su santuokos nutraukimu, atstovauti jos interesus teismuose, parengti bei teikti teismui procesinius dokumentus. I. S. nurodė, kad jos vyras T. S. nuo pat santuokos pradžios elgėsi nesąžiningai, iki vedybų likus 2 mėnesiams savo vardu įsigytą butą, kuriame buvo gyvenama iki santuokos ir susituokus, padovanojo savo motinai. Tuo įrodinėjama T. S. kaltė dėl santuokos iširimo, t. y. sutuoktinio nelojalumas šeimai, jo turtinė padėtis, turinti įtakos priteisiamo vaikams išlaikymo dydžiui, santuokoje įgyto turto padalijimo būdui, nukrypimui nuo sutuoktinių lygių dalių principo taikymui. Pateikus nurodytus duomenis, teismas gali daryti išvadas dėl turto perleidimo sandorio tariamumo, sąmoningo savo padėties bloginimo. Tokiai išvadai pagrįsti yra svarbus tas faktas, ar pareiškėjai Vilija ir J. S. gyvendami santuokoje sandorio sudarymo metu turėjo kito turto bei kitą gyvenamąją vietą. Visi nurodyti duomenys buvo gauti ir kartu su atsiliepimu pateikti Tauragės rajono apylinkės teismui (civ. b. Nr. 2-1601-105/2011). Pažymi, kad visa gauta informacija skirta ne tik atsakovės V. S., bet ir bylos šalių – T. S. ir I. S. mažamečių vaikų – teisėms užtikrinti. Be to, pagal Civilinio proceso kodekso 180 str. nuostatas, teismas priima tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės aplinkybes. Tauragės rajono apylinkės teismas minėtus nekilnojamojo turto registro išrašus priėmė, todėl preziumuojama, kad pateikti duomenys turi ryšį su nagrinėjama civiline byla.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai ir jų atstovas patvirtino skundo motyvus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismui pateiktas T. S. ieškinys atsakovei I. S. dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo (b. l. 57).

2011-07-21 sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartimi Nr. 170 advokatė V. G. įsipareigojo konsultuoti klientę I. S. visais teisiniais klausimais, susijusiais su santuokos nutraukimu, atstovauti jos interesus teismuose, parengti bei teikti teismui visus procesinius dokumentus santuokos nutraukimo byloje, atlikti kitus organizacinius-teisinius veiksmus, reikalingus teikiant teisines paslaugas (1.1–1.4 p.) (b. l. 56).

V. G. 2010-01-14 pasirašytos Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutarties pagrindu 2011-09-22 elektroniniu būdu atliko paiešką Nekilnojamojo turto registre pagal pareiškėjos V. S. vardą, pavardę ir asmens kodą bei suformavo nekilnojamojo turto registro išrašus su istoriniais duomenimis apie pareiškėjų V. S. ir J. S. valdomus turtus (b. l. 31–36, 47–55). Minėti nekilnojamojo turto registro išrašai kartu su atsiliepimu buvo pateikti Tauragės apylinkės teismui į civilinę bylą pagal T. S. ieškinį atsakovei I. S. (b. l. 59–75).

V. S. ir J. S. 2011-10-25 kreipėsi į Inspekciją su skundu, kuriame prašė: 1) pripažinti, kad advokatė V. G. pareiškėjų asmens duomenis tvarkė neteisėtai ir nepagrįstai ir taikyti jai įstatymuose nustatytas poveikio priemones; 2) įpareigoti advokatę V. G. nedelsiant sunaikinti neteisėtai ir nepagrįstai sukauptus ir tretiesiems asmenims perduotus V. S. ir J. S. asmens duomenis ir informuoti pareiškėjus apie tokių duomenų sunaikinimą (b. l. 28–30).

Inspekcijos 2011-12-27 sprendimu Nr. 3R-344(2.13.1) pareiškėjų skundas atmestas (b. l. 80–81). Atsakovė savo sprendime pažymėjo, kad advokatė V. G. pareiškėjų asmens duomenis tvarkė vadovaudamasi Įstatymo 5 str. 1 d. 6 p. nurodytais pagrindais, t. y. siekdama teisėtų interesų, todėl Įstatymo 3 str. 1 d. 1 ir 4 p. nuostatų nepažeidė.

Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjų skundo reikalavimų panaikinti Inspekcijos 2011-12-27 sprendimą ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2011-10-25 skundą pagrįstumo ir teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant pareiškėjų skundo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Inspekcijos 2011-12-27 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog advokatė V. G. tvarkė pareiškėjų V. S. ir J. S. asmens duomenis, tačiau kilęs ginčas dėl tokio duomenų tvarkymo teisėtumo. Todėl, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar pareiškėjų asmens duomenys buvo tvarkomi laikantis Įstatymo nuostatų.

Įstatymo 2 str. 4 d. nustatyta, kad duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys.

Pagal Įstatymo 5 str. 1 d. 6 p., asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu šiuos duomenis reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, siekiamo duomenų valdytojo arba trečiojo asmens, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, remiantis Advokatūros įstatymo 44 str. 2 d., advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-22 nutartis adm. b. Nr. A525-1379/2010, 2009-01-22 nutartis adm. b. Nr. A756-45/2009 ir kt.)

Kaip minėta, Tauragės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovę I. S. atstovauja advokatė V. G., kuri 2011-07-21 sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartimi Nr. 170 įsipareigojo atlikti visus procesinius veiksmus, susijusius su teismui teiktino atsiliepimo parengimu. V. G. teismui teikiamame atsiliepime T. S. kaltė dėl santuokos iširimo įrodinėjama tuo, kad jis, padovanodamas savo motinai (pareiškėjai J. S.) butą likus dviem mėnesiams iki santuokos sudarymo, tyčia pablogino savo turtinę padėtį. Nekilnojamojo turto registrų išrašuose nurodytų duomenų analizės pagrindu, atsiliepime taip pat teigiama, kad toks dovanojimo sandoris buvo sudarytas nesant objektyvių priežasčių, nes J. S. ir J. S. buvo apsirūpinę gyvenamuoju būstu (b. l. 59–75).

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad advokatės surinktais duomenimis apie V. S. ir J. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą yra grindžiamos Tauragės rajono apylinkės teismui teikiamame atsiliepime nurodytos aplinkybės, todėl pareiškėjų asmens duomenų tvarkymas nebuvo savitikslis ir turėjo teisinį interesą (Įstatymo 5 str. 1 d. 6 p.). Be to, kaip minėta, nekilnojamojo turto registro išrašai buvo teikiami teismui, V. G. neprivalėjo jų nuasmeninti. Todėl, teismo vertinimu, Įstatymo 7 str. 2, 4 d. nuostatos pažeistos nebuvo.

Įstatymo 27 str. nustato, kad duomenų valdytojas 5 str. 1 d. 5 ir 6 p. nustatytais atvejais, taip pat kai duomenys tvarkomi ar ketinami tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais, privalo supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Ginčo atveju advokatė V. G. laikytina ne duomenų valdytoja, o duomenų gavėja, todėl Įstatymo 27 str. negalėjo pažeisti.

Išnagrinėjęs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad Inspekcija 2011-12-27 sprendime faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, priimtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti vadovaujantis pareiškėjų nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2011-10-25 pateiktą skundą yra išvestinis reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2011-12-27 sprendimą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad Inspekcijos 2011-12-27 sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, išvestinis skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2011-10-25 pateiktą skundą, negali būti tenkintinas ir yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjų V. S. ir J. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasRūta MiliuvienėJūra Marija Strumskienė