Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės ir Vyginto Mažuikos,

teismo posėdyje išnagrinėjo T. M. gynėjo advokato Ž. Rutkausko skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 6 d. nutarties, kuria T. M. atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą buvo pratęstas dviem mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas T. M. atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą pratęsė 2 mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 141 straipsnio pagrindu, t. y. diagnozavus T. M. tam tikrus psichikos sutrikimus bei tai, kad procesas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra pasibaigęs.

3. Teismo posėdyje gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas prašė skundą patenkinti. Prokurorė V. Chodorcevičienė prašė gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Skunde gynėjas advokatas ginčija atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą teisėtumą bei teigia, kad T. M. galėtų būti paskirta kita procesinė prievartos priemonė pagal jo gyvenamąją vietą. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais.

6. Pažymėtina, kad T. M. byla buvo perduota teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių jam taikymo ir šis procesas skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo pasibaigęs. Šis procesas nenutrūko ir teismui gavus naują Ekspertizės aktą, kurioje nurodyta, kad T. M. tiriamos nusikalstamos veikos metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei jam taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nereikalinga.

7. Atkreiptinas dėmesys, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso pradžios pagrindai ir šių priemonių taikymo procesas yra reglamentuojamas BPK XXIX skyriuje. Taikant šio proceso nuostatas kardomosios priemonės neskiriamos, nes kardomosios priemonės skiriamos tik įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam (BPK 119 straipsnis). Be to, šio skyriaus 401 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad išspręsdamas bylą ir priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas. Tik jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas – byla perduodama iš naujo tirti (BPK 403 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir tik tokiu atveju, asmeniui įgijus įtariamojo (kaltinamojo) statusą, gali būti taikomos kitos procesinės prievartos priemonės. Šiuo gi atveju apylinkės teismas pratęsdamas atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą pratęsimo klausimą nevertino ir nepriėmė sprendimo dėl byloje esamų ekspertų prieštaringų išvadų dėl T. M. pakaltinamumo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo bei bylos perdavimo iš naujo tirti.

8. Nors gynėjas nurodo, kad T. M. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akto dalys patvirtina, kad nėra jokios T. M. grėsmės, jo pavojingumo tiek sau, tiek visuomenei, su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies, nes šie teiginiai yra selektyvūs, atrinkti siekiant sušvelninti T. M. padėtį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtame ekspertizės akte yra ir kiti, T. M. apibūdinantys, duomenys, kurie neleidžia daryti išvados, kad T. M. yra nepavojingas visuomenei. Antai (t. 6, b.l. 24) ekspertizės akto tiriamoje dalyje nurodyta, kad įvertinus T. M. psichikos būseną buvo stebėti mišraus asmenybės sutrikimo požymiai, vyraujant organinio tipo asmenybės sutrikimui (praeityje buvusios galvos smegenų traumos, ryškus dirglumas, impulsyvumas, eksplozyvūs veiksmai, neatsižvelgiant į pasekmes, galimi antisocialiniai veiksmai), asocialaus tipo asmenybės sutrikimui būdingi požymiai (ryškus ir nuolatinis neatsakingumas bei socialinių normų nepaisymas, nesugebėjimas jausti kaltę ir mokytis iš patyrimo, ryškus polinkis kaltinti aplinkinius ir siekis visuomet save pateisinti, nepripažįstant kaltės), be to, T. M. daug metų vartojo psichoaktyvias medžiagas ir jomis piktnaudžiavo atlikdamas nusikalstamus veiksmus. Taip pat byloje yra pateiktas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus raštas, kad T. M. yra socialiai pavojingas (t. 4, b.l. 131).

9. Taigi įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pratęsęs T. M. atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą terminą tinkamai įvertino BPK XXIX skyriaus nuostatas, nepažeidė BPK 141 straipsnio 2 dalies reikalavimų, numatančių, kad jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba jis gali būti perkeltas į kitą įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo.

10. Tai, kad procesinė prievartos priemonė taikoma ilgiau nei vieneri metai ir trys mėnesiai, nesudaro pagrindo švelnesnių procesinių prievartos priemonių skyrimui. T. M. baudžiamoji byla yra pakankamai sudėtinga, jos tyrimas užtruko dėl pateisinamų priežasčių (papildomos ekspertizės skyrimo ir jos atlikimo bei paskelbto karantino šalyje), todėl laikyti, kad T. M. teisės yra varžomos neproporcingai, nėra jokio teisinio pagrindo.

11. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro galutinę išvadą, kad T. M. teisės buvo suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

atmesti gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.