- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-21
- Bylos Nr.
- II-914-121/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00591-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Šidagienė
- Kategorijos
- 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant T. M. atstovui S. V., institucijos atstovui Andriui Rupeikiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjo) T. M. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Druskininkų policijos komisariato (PK) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus AVPK Druskininkų PK (toliau- institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, Institucija) įgaliotas pareigūnas T. M. 2010-03-28 surašė ATP protokolą Nr. F 124999 už tai, kad šis 2010-03-28, 23.40 val., Druskininkuose, Gardino gatvėje vairuodamas transporto priemonę, privertė prasisukti automobilio ratus ir paliko žymes ant kelio dangos ir tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 9, 10 punktų reikalavimus, dėl chuliganiškų paskatų sukeldamas pavojų sau ir kitiems žmonėms bei eismo saugumui; atsakomybė už tai numatyta ATPK 145 str. 1 dalyje bei ATPK 124² str. 2 dalyje (b.l.8).
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2010-04-01 nutarimu Nr. 70N-107232-10 (toliau-Nutarimas), už KET 9, 10 puktų reikalavimų nesilaikymą, t.y. už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 145 str. 1 dalyje, padarymą T. M. skyrė 500 Lt baudą, už pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 dalyje, padarymą skyrė 1600 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 12 mėn., galutinai T. M. skyrė subendrintą 1600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių (b.l.9).
Šalies argumentai
T. M. skundu ir patikslintu skundu prašo: 1) panaikinti Institucijos 2010-04-01 nutarimą nesant teisės pažeidimų, numatytų ATPK 145 str. 1 dalyje ir 124² str. 2 dalyje, įvykio ir sudėties; 2) priimti naują nutarimą perkvalifikuojant T. M. veiksmus pagal ATPK 124¹ str. 6 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą numatytose sankcijos ribose; 3) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-2, 44-47). Paaiškina, kad ATP bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai ATP bylą. Įstatymas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn atsakomybėn asmens kaltę pagristi įrodymais, o administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Taigi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) yra nurodęs, kad ATP protokolas, atsižvelgiant į paskirtį, gali patvirtinti tik teisei priešingos veikos fiksavimo faktą, bet pats savaime negali užfiksuoti teises pažeidimo sudėties elementų, todėl juo negalima remtis kaip tiesioginiu įrodymu, paliudijančiu automobilio važiavimo aplinkybes, teisės pažeidimo subjektyviąją pusę ir pan. Taigi, ATP protokolas tėra tik antrinis įrodymas, kuris yra pirminio šaltinio - pareigūnų teiginių - išraiška. Suprantama, ATP protokolas, kaip taisyklė, neprieštarauja tarnybiniam pranešimui, kaip yra ir šiuo atveju. Todėl tarnybinių pranešimų ir ATP protokolo tarpusavio vidinis atitikimas įrodinėjamų faktų prasme nepadidina jų įrodomosios galios. Dar daugiau, ATP protokolas vien todėl, kad informacija jame pateikta rašytine forma, negali būti vertinamas kaip neginčytinas įrodymas, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai - nepatikimi dėl tos priežasties, jog jis apkaltintas. Analogiškai negali būti vertinami ir apkaltintojo asmens pusėje esančio liudytojo parodymai, kurie turi būti argumentuotai paneigti. Tiek ATP protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodant pareiškėjui inkriminuojamų teisės pažeidimų esmę ir iš byloje esančių įrodymų negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas tikslingai nevykdė tam tikrų KET reikalavimų ir todėl jo veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124² str. 2 dalyje ir 145 str. 1 dalyje, sudėčių subjektyvusis ir objektyvusis elementai, kurie turi būti įrodyti. Taip pat akivaizdu, kad administracinė nuobauda už administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti skiriama tik neabejotinai nustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Taigi, kilus neaiškumams, teismas turi vadovautis principu, kad visos abejonės ir netikslumai aiškinami kaltinamosios pusės naudai (LVAT 2004-01-16 nutarimas byloje Nr. N-9-50-04; 2005-05-27 nutarimas byloje Nr. N12-934-05). Dėl Nutarime nurodyto KET pažeidimo paaiškina, kad ATP protokole suformuluotas kaltinimas ir nurodyti pažeisti Taisyklių punktai nutarime negali būti keičiami. Nutarime nenurodyta, kokį KET pažeidimą padarė pareiškėjas, todėl neaišku, kokius KET reikalavimus pažeidė pareiškėjas. Tad Druskininkų PK, nekonstatuodamas, kokį KET punktą pažeidė pareiškėjas, bylą išnagrinėjo neobjektyviai ir nevisapusiškai, byloje netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, o tai sudarė prielaidas nepagrįsto Nutarimo priėmimui. Dėl ATPK 145 str. 1 dalyje numatyto teises pažeidimo paaiškina, kad pareiškėjo vairuotas automobilis paliko žymes ne kelyje, o automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Turizmo informacijos centro Druskininkuose. Daikto sugadinimas yra toks fizinis poveikis daiktui, kai daiktas netenka galimybės atlikti savo funkcijos ar jo negalima naudoti pagal paskirtį. Taigi, kelio danga turi būti paveikta taip, kad jos nebūtų įmanoma naudoti ar eksploatuoti pagal paskirtį, t.y., ja važiuoti kitiems automobiliams. Automobilių stovėjimo aikštelės dangos pareiškėjas nesugadino - ji yra eksploatuojama ir naudojama. Byloje nėra jokių įrodymų (vaizdo (foto ar video) medžiagos, eksperto ar specialisto išvados ir pan.), patvirtinančių, kad pareiškėjas kurioje nors vietoje sugadino, t.y. savo aktyviais veiksmais tyčia padarė tokį poveikį kurio nors kelio dangai ir kuri dėl to tapo netinkama eksploatuoti. Pareiškėjas neneigia, kad galbūt liko automobilių juodos žymės ant stovėjimo aikštelės dangos, tačiau tokie jo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kelio dangos sugadinimas. Priešingu atveju, esant ekstremaliai situacijai bet kuriam automobiliui priverstinai stabdant ir tokiu būdu paliekant ant kelio dangos juodas padangų žymes, tokie vairuotojo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ATPK 145 str. 1 dalį. Tokia situacija prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams. Taigi Nutarimas dalyje dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 1 dalyje, yra naikinimas. Dėl ATPK 124² str. 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo paaiškina, kad, norint įrodyti vairuotojo atsakomybę pagal šią nuostatą, byloje ATPK nustatyta tvarka turėtų būti surinktos ATPK 256 straipsnyje numatytos įrodinėjimo priemonės ir tik jomis įrodyta, kad vairuotojas tikrai vadovavosi ne kitokiomis, o chuliganiškomis paskatomis, bei kaip ir kurių asmenų saugumui sukėlė pavojų. Tiek Konstitucinis Teismas (KT), tiek LVAT daug kartų yra išaiškinęs, kad administracinėje teisėje taikomi analogiški principai kaip ir baudžiamojoje teisėje, todėl šioje byloje jais taip pat turi būti vadovaujamasi. Pagal baudžiamąją teisę chuliganizmas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, padarytos veikos negalima laikyti chuliganizmu. Taigi, byloje turėtų būti įrodymai dėl kiekvieno šių veikos požymių patvirtinimo. Be to, chuliganizmo būtinas požymis - tyčia. ATPK nenurodo, kad tai yra "šiurkštus" pažeidimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas automobilių stovėjimo aikštelėje atliko minėtus veiksmus apie 23 val. 40 min. Tuo metu aikštelėje šalia jo kitų žmonių ar automobilių nebuvo, todėl niekam žalos ir pavojaus jis nepadarė bei nekėlė. Tad jo kaltės forma vertintina kaip neatsargumas. Minėta, kad ATPK 124² str. 2 dalis, apibrėžianti chuliganišką vairavimą, įsigaliojo nuo 2008-01-01 dienos. Joje chuliganiškas vairavimas apibrėžiamas kaip KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ir kitų žmonių saugumui, kokiu būdu. pažeidimas turi būti padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir kartu kelti pavojų eismo saugumui arba savo ar kitu žmonių saugumui. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pažeidimą pareiškėjas padarė ne iš chuliganiškų paskatų, o siekdamas patikrinti automobilio variklio trauką, todėl automobilių stovėjimo aikštelėje ir prasisuko jo vairuoto automobilio varantieji ratai, palikdami juodas žymes ant aikštelės dangos. Toks pažeidimas pavojaus niekam nekėlė, nes greitis buvo nedidelis, žmonių aikštelėje šalia pareiškėjo nebuvo, o kiti automobiliai stovėjo gerokai toliau. KET yra numatyti tik pavojingo vairavimo požymiai, tačiau nėra apibrėžta kas laikytina chuliganiškomis paskatomis, tai konkrečiu atveju sprendžia nuobaudą skirianti institucija arba teismas. Pareiškėjo manymu, šioje konkrečioje situacijoje konstatuotina, kad pažeidimas padarytas ne dėl chuliganiškų paskatų, nes nebuvimas konkrečių tikslų ir motyvų jį padarant, ne visada laikytinas chuliganiškomis paskatomis. Pareiškėjo kaltė pasireiškia neatsargumu. Be to, dėl jo veiksmų nekilo jokio realaus pavojaus eismo saugumui, paties pareiškėjo ir kitų asmenų saugumui, t.y. nėra nei vieno ATPK 124² str. 2 dalies pažeidimo sudėties elemento. Kita vertus pareiškėjas, bandydamas automobilio variklio trauką automobilių aikštelėje, t.y. ne tam tikslui skirtoje ir pritaikytoje vietoje, pažeidė KET 9 punkto reikalavimus ir tokiu būdu padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 6 dalyje, todėl jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal šį straipsnį. Pats pažeidimo faktas abejonių nekelia ir yra įrodytas, jį pripažįsta ir pareiškėjas, tačiau, suinteresuotai institucijai netinkamai pritaikius įstatymą ir kvalifikavus pareiškėjo veiką, skundžiamas Nutarimas naikintinas. priimtinas naujas nutarimas ir pareiškėjui skirtina nuobauda pagal ATPK 124¹ str. 6 dalį (b.l.1-2, 44-47)
T. M. atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, pakartojo patikslinto skundo argumentus. Atsisakė skundo argumentų dėl nutarimo priėmimo nedalyvaujant T. M.
Institucijos atstovas tiek skundą, tiek jo patikslinimą prašė atmesti, paaiškino, kad KET punktai nurodyti ir ATP protokole, ir nutarime, kur jie nepakeisti. Transporto priemonių stovėjimo aikštelė irgi skirta eismui. Yra surinkti visi dangos - kelio ženklinimo- apgadinimo įrodymai, nustatyti padarytos žalos dydį teisės aktai nenumato. Neturi reikšmės, kam keliamas pavojus chuliganišku vairavimu - draugams ar pašaliniams asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo.
Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už padarymą veikų, įtvirtintų: 1) ATPK 145 str. 1 dalyje ir numatančios, kad automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimas, važiavimas asfalto danga vikšriniu transportu, kliūčių kelių eismui sudarymas, tarp jų kelio dangos užteršimas, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų; 2) ATPK 124² str. 2 dalyje ir nustatančios, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.
Šie pažeidimai Institucijos buvo susieti priežastiniu ryšiu su šių reikalavimų pažeidimu: 1) KET 9 punkto, nustatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 2) KET 10 punkto, nustatančio, kad eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo ir kontrolės priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti kelio prie priešgaisrinio hidranto ar kitos pastate įrengtos gelbėjimo įrangos ar kitaip trukdyti prie jų privažiuoti, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos.
Minėta, kad tiek ATP protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodyti tie patys ginčo teisinį santykį reglamentuojančių teisės normų - KET 9, 10 punktų, ATPK 145 str. 1 dalies bei ATPK 124² str. 2 dalies - reikalavimų pažeidimai.
1) Alytaus AVPK Druskininkų PK Viešosios tvarkos skyriaus (VTS) Patrulių būrio (PB) patrulio M. K. bei vyresniojo patrulio D. S. 2010-03-28 tarnybiniais pranešimais, kad 2010 m. kovo 28 d., apie 23.40 val., jiems patruliuojant tarnybine transporto priemone Škoda Octavia, v.n. (duomenys neskelbtini) Druskininkų mieste, Gardino gatvėje prie namo Nr.71 išgirdo didelį triukšmą, sklindantį nuo praslystančių automobilio padangų. Garsas sklido nuo prie Gardino g. 3 pastato esančios nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės. Pareigūnai nedelsiant nuvyko į minėtą vietą, tačiau prie Gardino g. 3 pastato esančioje automobilių aikštelėje jau nieko nebuvo. Ant aikštelės dangos matėsi daugybė pėdsakų, paliktų nuo praslydusių automobilio ratų, bei jautėsi stiprus degančios gumos kvapas. Pareigūnai nedelsiant apie tai informavo Alytaus AVPK Druskininkų PK operatyvaus valdymo poskyrio specialistą, bei žinodami, kad prie Gardino g. 3 esančio pastato yra vaizdo stebėjimo kamera, paprašė specialisto, kad jis pažiūrėtų vaizdo įrašą, bei juos informuotų, koks automobilis padarė KET pažeidimą, bei kokia kryptimi jis nuvažiavo. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, OVP specialistas pareigūnus informavo, kad KET pažeidimą padarė juodos spalvos dviduris BMW trečios klasės, kuris nuvažiavo Gardino gatve link M. K. Čiurlionio gatvės. Persekiodami minėtą transporto priemonę, pareigūnai nuvažiavo nurodyta kryptimi. M. K. Čiurlionio gatvėje Nr. 113, prie degalinės „STATOIL", jie pastebėjo automobilį, atitinkantį nurodytus požymius. Privažiavę prie automobilio, jie pamatė, kad tai automobilis (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) ir nuo jo vis dar sklido stiprus degančios gumos kvapas. Prie automobilio stovinčio vaikino pareigūnai paklausė, kas yra minėto automobilio vairuotojas ir kas prieš kelias minutes jį vairavo. Vaikinas pareigūnams paaiškino, kad jis yra T. M. ir kad jis prieš kelias minutes Gardino gatvėje prie pastato Nr. 3 nesaugomojoje automobilio stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį BMW, v.n. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET. Kadangi T. M. padarė KET pažeidimą, be konkrečių, aiškių tikslų ar motyvų, t.y. dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui, todėl, vadovaujantis ATPK 1242str. 2 dalimi, 145 str. l dalimi, pareigūnas M. K. jo atžvilgiu surašė ATP protokolą F Nr.124999. T. M. su padarytu pažeidimu sutiko ir savo pažeidimo padarymą motyvavo tuo, kad jis susipyko su savo mergina, bei tokiu būdu išliejo pyktį (b.l.10-11);
2) 2010-03-28 įvykio vaizdo įrašu (b.l.17);
3) ATP protokolu, kuriame įrašytas T. M. paaiškinimas, kad jis vairavo automobilį, susipyko su panele ir dėl to prasuko automobilio ratus ant kelio dangos. Su pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi (b.l.8).
Alytaus AVPK Druskininkų PK Viešosios tvarkos skyriaus (VTS) Patrulių būrio (PB) patrulis M. K. bei vyresnysis patrulis D. S., apklausti teisme liudytojais, savo tarnybinius pranešimus patvirtino, paaiškino, jog jie iki pažeidimo užfiksavimo dienos pareiškėjo nepažinojo, jokių motyvų jį apkalbėti neturi. Abu 2010-03-28 atliko tarnybą – patruliavo Druskininkų mieste, apie 23.40 val. išgirdo cypančių padangų garsą, kuris nebuvo vienkartinis - truko apie vieną minutę; kadangi buvo netoliese, nuvažiavo garso link ir nustatė, kad jis galėjo sklisti iš automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau ten nieko nebebuvo. Visa stovėjimo aištelės danga buvo subiaurota juodomis padangų paliktomis žymėmis bei apskritimais („saulutėmis“), sugadintos automobilio stovėjimo vietas žyminčios baltos linijos. Tokios žymės atsiranda iki galo išspaudžiant akseleratorių ir prasukant vairą (ratus). Iš komisariato budinčiojo, kuris jų paprašytas peržiūrėjo vaizdo įrašą, sužinojo, kad tai galėjo būti juodos spalvos 3 klasės BMW dviem durelėmis. Suradus tokį automobilį netoliese, T. M. neneigė jį vairavęs, įskaitant minėtą automobilių stovėjimo aikštelę. Aikštelėje netoli nuo pareiškėjo vairuoto BMW stovėjo kiti 4 ar 5 automobiliai, prie jų – žmonės, kuriems, jei pareiškėjas nebūtų suvaldęs automobilio, galėjo būti padaryta žala.
Tad manytina, jog yra įrodyta, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, numatytą ATPK 145 str. 1 dalyje, t.y. savo veiksmais sugadino kelio dangą, tai akivaizdžiai matyti peržiūrėtame vaizdo įraše – automobilių aikštelės žymėjimas sugadintas daugybiniais automobilio padangų paliktais dryžiais, „saulutėmis“. Pagal 1995 m. gegužės 11 d. Kelių įstatymo Nr. I-891 2 str. 3 dalį kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme, o pagal 11 dalį kelio statiniai yra visa tai, kas sukurta projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbais, naudojant statybos medžiagas, gaminius, dirbinius, produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme (tiltai, viadukai, estakados, pralaidos ir kita); 17 dalis nustato, jog kelių ženklinimas yra techninė eismo reguliavimo priemonė. Taigi, autotransporto stovėjimo aikštelė, kur buvo padarytas bylai aktualus pažeidimas, yra kelio statinys, kuriame vyksta eismas ir kuriam galioja KET (pagal KET 1-jo priedo V skyrių ”Nurodomieji ženklai” ženklas Nr. 528 skirtas nurodyti transporto priemonių stovėjimo vietą, o pagal KET 3-jo priedo 1 punktą horizontalusis ženklinimas (linijos, strėlės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką). Todėl apibūdinti automobilių stovėjimo aikštelės dangos sugadinimą pagrįstai buvo taikyta ATPK 145 str. 1 dalis. Akivaizdu, kad automobilių stovėjimo aikštelės, kaip kelio statinio, kuriame vyksta eismas, žymėjimui atlikti buvo panaudotos tam tikros lėšos, žymėjimo sugadinimas sutrikdė juo (žymėjimu) nustatytą eismo režimą ir tvarką, o žymėjimo atstatymas irgi kainuos tam tikras lėšas, todėl buvo pagrindo manyti, kad automobilių stovėjimo aikštelės dangai buvo padaryta tam tikra žala. Teismas atkeipia dėmesį, jog šioje byloje sprendžiama dėl administracinės atsakomybės, todėl įrodinėtinas tik kelio dangos sugadinimo faktas, sugadinimo intensyvumas atsakomybei reikšmės neturi, todėl šiuo atveju nebuvo būtina sudaryti aikštelės horizontalaus žymėjimo atstatymo kalkuliaciją ar pan., toks ar panašus dokumentas būtų aktualus tik tuo atveju, jei automobilių stovėjimo aikštelės savininkas keltų turtinės atsakomybės klausimą.
Minėta, jog pareiškėjas inter alia patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikos, įtvirtintos ATPK 124² str. 2 dalyje ir numatančios, jog chuliganiškas vairavimas yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, Toks reglamentavimas reiškia, kad, norint patraukti vairuotoją administracinėn atsakomybėn už šį pažeidimą, būtina įvykdyti tokias sąlygas: a) nustatyti (įrodyti), jog buvo padarytas KET pažeidimas; b) konkretus KET pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; c) vairavimas turi kelti pavojų eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui. Jau buvo minėta, kad šioje byloje įrodyta, jog pareiškėjas, privertęs prasisukti automobilio ratus ir dėl to palikęs žymes ant kelio dangos (automobilių stovėjimo aikštelės asfalto) apgadino kelią. Teismo nuomone, chuliganiško vairavimo faktas taip pat įrodytas pareigūnų tarnybiniais pranešimais, jų parodymais teisme, vaizdo įrašu ir anot šių įrodymų, chuliganiškas vairavimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas be jokios pateisinamos priežasties ar būtinybės, ko neneigė ir jo atstovas, vien siekdamas draugams pademonstruoti automobilio, jo variklio privalumus, vairavo įžūliai, neatsargiai, nekreipdamas dėmesio, kad netoliese buvo kitų automobilių, prie jų stovėjo žmonių, be to, toks vairavimo stilius buvo pavojingas ir pačiam pareiškėjui.
Įvertinus surinktuosius įrodymus, darytina išvada, kad Institucija surinko pakankamus pareiškėjo kaltės įrodymus, tinkamai kvalifikavo jo veiką ir pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn.
Dėl ATPK 30¹ str. taikymo.
Iš skundžiamo akto matyti, jog Institucija, nustačiusi ATPK 31 str. 1 d. 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius) bei ATPK 32 str. 1 d. 5 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda), už pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 1 dalyje, padarymą T. M. skyrė minimalią ATPK 145 str. 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą (500 iki 1000 litų bauda) - 500 Lt baudą, už pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 dalyje, padarymą skyrė ATPK 124² str. 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą (bauda nuo 1000 iki 2000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų)- 1600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėn., galutinai T. M. skyrė subendrintą 1600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
Mažesnės, nei įstatymo numatyta, administracinės nuobaudos arba švelnesnės, nei įstatymo numatyta, administracinės nuobaudos skyrimą ar neskyrimą reglamentuoja ATPK 30¹ straipsnis, kurio taikymui įstatymas (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. sausio 1 d.) kelia šias sąlygas: pirma, turi būti nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių; antra, asmuo nėra padaręs administracinio teisės pažeidimo, numatyto šio kodekso 130² straipsnyje, t.y., nėra padaręs pakartotinio transporto priemonių vairavimo esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų pažeidimo. Minėta, kad, skiriant nuobaudą, pareiškėjui buvo pritaikytas ATPK 31 str.1d. 1 punktas, bylą nagrinėjant teisme, naujų lengvinančių aplinkybių nenustatyta; nors byloje nėra duomenų, kad T. M. anksčiau būtų padaręs administracinio teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, jis turi galiojančių nuobaudų, tad pagrindo jam taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir dar labiau sumažinti nuobaudas nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pagal ABTĮ 44 str. 1 ir 6 dalis proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, tačiau šios normos reglamentuoja išlaidų atlyginimą ginčo (o ne administracinių teisės pažeidimų) bylose. Pagal ATPK 279 straipsnį šios kategorijos bylose numatyta atlyginti tik nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir vertėjų dalyvavimo nagrinėjant šias bylas išlaidas, atstovavimo išlaidų atlyginimas iš viso nėra numatytas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str., teisėja
nutarė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2010-04-01 nutarimą Nr. 70N-107232-10, kuriuo T. M. skirta 1600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, palikti nepakeistą, o skundą - atmesti.
Prašymo atlyginti teismo išlaidas netenkinti.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.