- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-10
- Bylos Nr.
- e2YT-6095-445/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00931-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., S. K., Lietuvos Respublika, atstovaujamai Valstybės įmonė Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. K., S. K., Lietuvos Respublika, atstovaujamai Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. Š. po brolio J. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Gauti ir priimtas suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonė Turto bankas, A. K. atsiliepimai į pareiškimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po brolio J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jo paveldimą turtą.
Pareiškime nurodyta, kad jos tėvai, S. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir motina, M. J., gim. (duomenys neskelbtini) santuokoje susilaukė penkių vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusios S. K. (buvusi – J.), (duomenys neskelbtini) gimusios A. K. (buvusi – J.), (duomenys neskelbtini) gimusios M. Š. (buvusi – J.), (duomenys neskelbtini) gimusio J. J. (mir. (duomenys neskelbtini) gimusio S. J. (mir. (duomenys neskelbtini).
Tėvai visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), čia kūrė savo šeimą, turėjo turto (sodybą), žemės. Šeimoje su tėvais ir tarpusavyje sutardavo gerai, padėdavo vieni kitiems, tėvams, dažnai juos lankydavo.
(duomenys neskelbtini) mirus tėvui S. J., jo vaikai tvarkėsi paveldėjimo klausimus. Broliui, J. J. Varėnos 1-ajam notarų biure (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr, 9414V tėvo 1/5 turto daliai išvardintai liudijime paveldėti. Tėvų sodyba, esančia (duomenys neskelbtini), visados rūpinosi su broliais ir seserimis, net po tėvų, brolių mirties čia prižiūri aplinką, tvarko namus, sodina daržus, moka mokesčius. Pažymi, kad po tėvų mirties visi paveldėjimo klausimai buvo išspręsti, tačiau po brolio J. J. mirties dėl nežinojimo, dėl jo turto dalies niekas į notarų biura nesikreipė. Po brolio J. J. mirties liko jam priklausantis turtas – 1/5 dalis pastatų ir žemės sklypas.
Nors po brolio, J. J. mirties jam priklausiusį turtą ir padėjo valdvti kaip savo, dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarų biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo nesikreipė.
Po jo mirties jam priklausiusią turto dalį iškart pradėjo valdvti, turtą priėmė, mokėjo ir iki šiol moka su sodybos išlaikymu susijusius mokesčius (elektros energijos tiekimo, vietinės rinkliavos už šiukšlių išvežimą) , atliko sodybos remonto darbus (pakeistas namo stogas nauja skarda, langai, atlikti vidaus remonto darbai), kitus einamuosius sodybos priežiūros darbus. Čia nuolat prižiūri daržus, aplinką, atvyksta paviešėti porai ar keletui dienų.
Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.
Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus.
Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad pareiškėja M. Š. po savo brolio mirties likusį palikimą priėmė, nes iškart pradėjo jį valdyti, naudotis ir disponuoti. Kadangi yra praleidusi įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarų biurą, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo kreipiasi į teismą, kaip palikėjo įpėdinė, pradėjusi J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (mir. (duomenys neskelbtini)), turtą valdyti faktiškai iškart po jo mirties.
Pažymi, kad pareiškėjos seserys, A. K. ir S. K. žodžiu jai patvirtino, kad brolio turto dalies po jo mirties atsisako ir į palikimą nepretenduoja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo jos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad jei visapusiškai ir visiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Nurodo, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalis), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas.
Suinteresuoti asmenys A. K., S. K. pateiktu atsiliepimu į pareiškimą sutiko pilnai, nereiškė jokių prieštaravimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjos M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) brolis J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Šias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos gimimo liudijimas ir santuokos liudijimas patvirtina giminystės ryšį su palikėju. Pareiškėjos ir palikėjo giminystės ryšys, nepaisant šio sprendimo, papildomai ir privalomai turės būti patikrinti notaro, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
Byloje nėra duomenų, kad į notarą pareiškėja kreipėsi per tris mėnesius, t. y. ji praleido įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą, todėl nebuvo pradėta paveldėjimo byla. Šias aplinkybes patvirtina Varėnos r. 1-ojo notaro biuro 2023-05-02 raštas, kuriame nurodyta, jog nebuvo pradėta turto paveldėjimo byla (duomenys neskelbtini) mirus J. J., įpėdiniai nesikreipė dėl jo turto paveldėjimo, testamentų registre palikimo priėmimo faktas neregistruotas.
Bylos duomenimis, po J. J. mirties, yra likęs šis turtas: (duomenys neskelbtini) mirus tėvui S. J., jo vaikui J. J. Varėnos 1-ajam notarų biure (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr, 9414V tėvo 1/5 turto daliai išvardintai liudijime paveldėti, o po brolio J. J. mirties liko jam priklausantis turtas – 1/5 dalis pastatų ir žemės sklypas.
Bylos duomenimis, suinteresuotais asmenimis yra įtraukti visi asmenys, kurie galėtų pretenduoti į šį palikimą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja priėmė brolio palikimą po jos mirties faktiniu valdymu, nėra ginčo dėl teisės į palikimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjai teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Vadovaujantis M. Š. palikimo atsiradimo momentu galiojusiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėja nurodė pakankamai palikimo priėmimą įrodančių aplinkybių, kurios yra patvirtintos pareiškėjos paaiškinimais, rašytiniais dokumentais, kad pareiškėja mirus jos broliui J. J. valdė priklausiusį turtą. Visą turtą valdė ir valdo kaip savo. Po brolio mirties jam priklausiusį turtą, gyvenamojo namo, žemės sklypo dalis, iškart pradėjo valdyti kaip savo, turtą priėmė naudotis.
Bylos duomenys patvirtina, kad J. J. palikimas buvo priimtas per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą. Mirus broliui, sesuo palikimu iš karto rūpinosi kaip savo turtu. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas įsitikino, jog iš tikrųjų buvo atlikti faktinį palikimo priėmimą sudarantys veiksmai.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjos pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po brolio J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jo paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai M. Š. gauti paveldėjimo teisės liudijimą į jos brolio J. J. palikimą.
Per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pranešti Centrinei hipotekos įstaigai (Testamentų registrui) apie palikimo priėmimo faktą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.