Telšių apylinkės teismo sprendimas

2020-01-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-311-1008/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-06
Bylos Nr.
e2YT-311-1008/2020
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-03028-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Maneikienė
Pareiškėjas
E. I. J.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-311-1008/2020Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03028-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.8; 3.4.5.2; 3.4.5.15.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 6 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. I. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. I. J., priėmė po jos motinos I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). likusį palikimą – gyvenamąjį namą su pagalbinio ūkio ir inžineriniu statiniu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai šį turtą valdydama.

Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina I. S.. Po jos mirties, pagal Nekilnojamojo turto išrašo duomenis, liko nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). I. S. savo namuose gyveno iki 1998 m., o sveikatai suprastėjus, persikėlė gyventi pas gretimame (duomenys neskelbtini) gyvenusią dukrą – E. I. J.. I. S., be pareiškėjos, turėjo dar vieną dukrą, kuri jau seniai mirusi, vaikų neturėjo, todėl pareiškėja rūpinosi pasiligojusia motina, ją slaugė, laidojo, taip pat rūpinosi ir tėviškės namais. 1993 m. pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą tuo pačiu adresu, kuriame yra motinos statiniai, todėl po motinos mirties, pareiškėja valdydama savo žemę ir rūpindamasi jame esančiais statiniais, niekam nereiškiant pretenzijų į turtą, per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja, kol tik leido jos pačios sveikata, rūpinosi tėviške – namus prižiūrėjo, remontavo, tvarkė aplinką, mokėjo visus reikiamus mokesčius. Sveikatai pradėjus prastėti ir pačiai nebegalint pasirūpinti motinai priklausančiais statiniais ir teritorija apie juos, pareiškėja samdė žmones – statiniams paremontuoti, juos saugoti, prižiūrėti. Sveikatai vis prastėjant ir nė vienam jos vaikui nepageidaujant keltis gyventi į pareiškėjos tėviškę, ji nusprendė žemės sklypą su statiniais parduoti, tačiau renkant dokumentus sužinojo, kad ji nėra įforminusi motinos turto – statinių paveldėjimo. Anksčiau tuo nesirūpino, nes tai nebuvo aktualu, dėl turto valdymo nekilo jokių problemų.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos I. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį I. S. paliktojo turto priėmimą valdyti, todėl pareiškėjo prašymo patenkinimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėja I. S., kuriai nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vasaros virtuvė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Šis turtas, pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių apylinkės seniūnijos išduotą pažymą dėl pastatų priklausomybės, 1942 m. statytas pačios I. S.. Tuo tarpu pareiškėjai tuo pačiu adresu priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių apylinkės seniūnijos pateiktos pažymos Nr. (3.7) MAGŽ-53, mirus I. S., jos namą su pagalbinio ūkio pastatais ir kitais inžineriniais statiniais, prižiūrėjo, juo rūpinosi, tvarkė, mokėjo reikiamus mokesčius ir rinkliavas dukra – pareiškėja E. I. J.. Iš Mažeikių rajono 1-as notarų biuro nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nustatyta, kad dėl I. S. palikimo į notarų biurą, per įstatymo nustatyta terminą, niekas iš įpėdinių nesikreipė.

Iš byloje esančio pareiškėjos gimimo liudijimo fotonuotraukos matyti, kad jos tėvai nurodyti E. S. ir I. S., o gimimo įraše – J. R. ir I. S., tuo tarpu archyvo pažymoje apie santuoką nurodyta, kad santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė I. S. ir I. R.. Vis tik, teismas atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjos gimimo įraše ir gimimo liudijime nurodant pareiškėjos motiną buvo padaryti akivaizdūs rašymo apsirikimai, todėl nėra pagrindo abejoti, kad I. S. buvo pareiškėjos E. I. J. motina.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjos pareiškime išdėstyti teiginiai patvirtina, jog pareiškėja E. I. J. po motinos I. S. mirties faktiškai valdo likusį palikimą. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėja po palikėjos mirties toliau prižiūri likusį nekilnojamąjį turtą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja E. I. J. faktiškai pradėdama valdyti yra priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusios I. S. palikimą.

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti, priėmė po I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą.

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Daiva Maneikienė