- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- 1-31-366/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Arnoldas Šukaitis, Bronė Vidzėnienė
- Kaltinamasis
- G. N., V. N.
- Nukentėjusysis
- O. Š., S. B., G. M. M., R. L.
- Advokatai
- Jonas Algimantas Pakarklis
- Kategorijos
- 2.3Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
- 1.2.4.8.1Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 4 d.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 1.1.4.4Bendrininkavimas, bendrininkų rūšys (BK 24 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2Suėmimas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Arnoldo Šukaičio, Bronės Vidzėnienės,
kaltinamiesiems G. N., V. N.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Biržuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis A. J. privačiame ūkyje, gyv. Biržų r. Vabalninke, (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 129 str. 2 d. 2 p., 138 str. 1 d., 284 str. 1 d.;
V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim., (duomenys neskelbtini) Biržuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, gyv. Biržų r. Vabalninke, (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 129 str. 2 d. 2 p., 178 str. 4 d., 138 str. 1 d., 284 str. 1 d.;
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
G. N. ir V. N. 2009 m. rugpjūčio 13 d. apie 17 val. G-M. M. gyvenamojo namo, esančio Kupiškio raj. (duomenys neskelbtini) , veikdami kaip bendrininkų grupė rankomis ir kojomis suduodami ne mažiau kaip 5 smūgius G-M. M. į galvą, šonus, krūtinę ir nugarą, tuo bendrais veiksmais sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarant poodines kraujosruvas akių vokuose ir kairiajame skruoste, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties panirimą bei krūtinės dešinės pusės sumušimą, taip tyčia nežymiai sutrikdė G-M. M. sveikatą.
Be to G. N. ir V. N. 2009 m. rugpjūčio 13 d. apie 19 val. O. Š. gyvenamojo namo, esančio Kupiškio r. (duomenys neskelbtini) k., kambaryje, keršydami A. S. už netinkamą elgesį motinos Z. N. atžvilgiu, veikdami bendrininkų grupėje, užpuolė lovoje gulintį girtą ir miegantį nukentėjusįjį A. S., rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, krūtinę, nugarą, pilvą, šonus, tuo bendrais veiksmais stipriai sumušė nukentėjusįjį, padarė poodines kraujosruvas krūtinės ir juosmens dešinėje pusėje bei nugaroje, odos nubrozdinimus nugaroje, kraujosruvas krūtinės dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, dešinės pusės V-VI-VII-VIII-to šonkaulių lūžius su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvą dešinio momens minkštuosiuose audiniuose su kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu ir dešinio galvos smegenų pusrutulio sumušimu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, plaučių ir krūtinplėvės uždegimu, kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, ascitinio skysčio susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, koma (kliniškai), kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl ko nuo padarytų sužalojimų visumos nukentėjusysis 2009 m. rugsėjo 08 d. VšĮ „Panevėžio apskrities ligoninė“ mirė, - t.y. tyčia nužudė A. S..
Be to, G. N. ir V. N. 2009 m rugpjūčio 13 d. apie 21 val. Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) namo kieme, viešoje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio užpuolė R. L., triukšmaudami ir vartuodami necenzūrinius žodžius, visa tai girdint bei dalį veiksmų matant kitiems žmonėms, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, rankomis ir kojomis suduodami R. L. ne mažiau, kaip 6 smūgius į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas, už kojų nutempdami pargriautą nukentėjusįjį į namo priestatą, bendrais veiksmais padarė poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame dilbyje ir krūtinės dešinėje pusėje, kraujosruvas akių obuolių junginėse, nosies kaulų lūžį, tuo dėl galvos sumušimo ir nosies kaulų lūžio tyčia nesunkiai sutrikdė R. L. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.
Be to, V. N. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, betarpiškai po A. S. sumušimo 2009 m. rugpjūčio 13 d. apie 19 val. iš O. Š. gyvenamojo namo, esančio Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini) kambario, pagrobė svetimą O. Š. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 8310“ 160 Lt vertės.
Dėl pareikštų kaltinimų G. N. kaltu prisipažino iš dalies - pripažino tik tai, kad kartą pastūmė G-M. M.. Jis paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio 12 d. su broliu nuvyko į Skapiškį pas motiną į svečius. Ten mamos nebuvo, buvo broliai. Į vakarą atėjo R. L., paklausus, kur motina, sakė, kad nieko nežino. Jau buvo vakaras todėl nuėjo atsigulti. Ryte, pusryčiaujant, parėjo motina. Jos rūbai buvo suplėšyti, sumušta. Paklausus, kas atsitiko ji atsakė, kad vienas pažįstamas norėjo ją išprievartauti. Sakė jai, kad ji eitų parašyti pareiškimą. Motina sakė, kad neis, lauks iki vakaro, kad jis motinos ateitų atsiprašyti, o jei neateis, tada parašys pareiškimą. Per pietus su broliu išėjo pas draugą Sigį. Ten pabuvo, pasikalbėjo, jokio alaus negėrė. Vėliau visi nuėjo į miestelį. Miestelio centre, sutiko R. L.. Jis liepė važiuoti pas M, sakė, kad vėl nori išprievartauti motiną. R. L. parodė, kur gyvena M. Įėjus į M kiemą, durys neatsidarė. Patraukus smarkiau, kablys atšoko tada įėjo į vidų. Ant lovos sėdėjo girta mama, snūduriuojanti ir nugriuvusi K. N., kitoje pusėje M.. Artėjęs prie M paklausė, ar ir vėl nori išprievartauti. Jis staigiai stojosi. Norėjo pastumti jį, kad taip staigiai neatsistotų, tačiau tuo metu M pasisuko ir pataikė jam į veidą. Motina atsakė, kad ne šitas ją norėjo išprievartauti. Tada atsisukęs į M jo atsiprašė, kad pataikė į veidą. M į tai atsakė – nieko tokio ir pasiūlė alaus, pasiūlė alaus. Nuėjus į virtuvę motinos paklausė, kas ją norėjo išprievartauti. Ji pasakė, kad S. Paklausus kur jis gyvena ir ar jis buvo atsiprašyti, ji nupasakojo ir papurtė galvą, todėl suprato, kad neatsiprašė. Iš M pasiskolino dviratį, nes norėjo nuvažiuoti pas S, kad šis atsiprašytų. Kartu važiavo brolis. Įėjus į S namo vidų, rado gulintį vyrą. Pajudinus jį, šis paklausė – kas, ko reikia. Jam pasakė, kad N - sūnūs tos moters, kurią jis sumušė, suplėšė rūbus ir kurią norėjo išprievartauti. S liepė dingti, nes papjaus. Jis stojosi, ėmė nuo stalo peilį, todėl jį pastūmė. A. S. atsitrenkė į stalą, suaimanavo ir nukrito ant žemės. Parkritęs A. S. negalėjo atsistoti todėl kartu su broliu jį pakėlė. Pasakė, kad bus rašomas pareiškimas. A. S. prašė nerašyti, sakė, kad susižalojo, žadėjo nueiti pas motiną ir susitaikyti. Išėję iš A. S., nuvažiavo iki M, atidavė jam dviratį. Po to kartu su motina išėjo namo, pasakojo jai, kad buvo nuvažiavę pas A. S.. Ji paklausė, ar jo nemušė. Pasakė, kad nemušė, o liepė jam ateiti pas ją atsiprašyti. Grįžus namo ir būnant lauke atėjo R. L.. Jo paklausė, kodėl jis sakė, kad M užsikabinęs namuose ir neišleidžia motinos. Jis į tai atsakė, kad ir pats nelabai žinojo. Su R. L. dar pasiginčijo, pastūmė jį. R. L. nugriuvo, tačiau atsikėlė. Atėjo motina, sakė eiti į vidų, nes jis dėl girtumo vos pastovėjo ant kojų. Nueidamas R. L. kažką pasakė motinai, dėl ko ji pastarąjį pastūmė, R. L. susipynė kojos ir jis nugriuvo ant keliuko. Priėjęs padėjo motinai pakelti R. L., matė, kad jam iš nosies ir lūpos bėga kraujas. Su motina nuvedė R. L. į namo vidų ir paliko vonioje su motina, pats išėjo į lauką. Kitą rytą, dar gulint, į kambarį įėjo nepažįstamas vyras, liepė susirinkti rūbus, sakė, kad reikės važiuoti pas S. Nuėjus į vonią apsiprausti girdėjo motiną sakant, kad ji nori rašyti pareiškimą. Vyriškis sakė, kad S guli ligoninėje. Motina apsiverkė, sakė, kad jai bus blogai, gal ji per daug su juo susigrūmė. Brolis pasiūlė prisiimti kaltę, ką ir padarė. Prisiimdami kaltę jie nežinojo, kad A. S. buvo sumuštas. Gailisi dėl to, kad prisiėmė kaltę.
2009-08-15 apklaustas įtariamuoju, parodė, kad įėjęs į G.M. M. namą, iš karto kumščiu trenkė M į veidą, o jam atsigulus ant sofos kelis kartus kumščiu trenkė į šonkaulius. Kai motina ir K. N. paaiškino, kad G-M. M. niekuo nekaltas, o prievartauti bandė A. S., G.M. M. atsiprašė ir su broliu nuvažiavo į A. S. namus. Būnant pas A. S., jis nuklojo gulinčiam lovoje A. S. antklodę nuo galvos ir paklausė V ar tai A. S.. V pasakius, kad tai tikrai A. S., jis sudavė A. S. smūgius į veidą, šonkaulius, krūtinę ir kitas kūno vietas. V mušė A. S. rankomis ir kojomis. Mušant jie klausinėjo, ar jis žino, už ką yra mušamas. A. S. sakant, kad nežino, jie dar sudavė keletą smūgių. Po to apklojo jį antklode. (2 t., b.l. 7-8).
2009 m. rugpjūčio 26 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo G. N. dėl G-M. M. sužalojimo davė analogiškus parodymus kaip ir 2009-08-15 apklausoje tik papildomai nurodė, kad į šoną M kelis kartus sudavė ne ranka, o koja bei tai, kad girdėjo kaip nukentėjusiam smūgiavo ir brolis. Dėl A. S. sužalojimo patikslino, kad jis nukentėjusiam kumščiu sudavė smūgius į veidą, sudavė apie 7 smūgius, o V kumščiais sudavė nuo 7 iki 10 smūgių A. S. į veidą ir į kitas kūno vietas, bei kelis kartus keliu įspyrė į veidą. Dėl R. L. sužalojimo paaiškino, kad jis parvertė nukentėjusįjį ant žemės ir 3 kartus spyrė jam į kojas. V taip pat R. L. įspyrė kelis kartus į krūtinę bei veidą (2 t., b.l. 22-23).
2009-12-07 dar kartą apklaustas įtariamuoju, parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 13 d. po pietų jis su broliu V ir S. P. miestelyje sutiko R. L., kuris pasakė, kad Z. N. užrakinta pas M namuose ir ją nori išprievartauti. Visi nuvažiavo iki M namų. R. L. į vidų nėjo. Jis koja paspyrė duris ir kabliukas iš vidaus atsikabino. Kambaryje ant sofos sėdėjo M. Jis ranka sudavė iki 3 smūgių M į krūtinę, šoną, petį. Kiek smūgių sudavė M Vytis nematė, nes buvo nusisukęs. Kojomis M smūgių nesudavė. Kraujosruvos M veido srityje galėjo atsirasti nuo brolio V smūgių. Motina pasakė, kad ją norėjo 2009-08-12 išprievartauti A. S.. Jis atsiprašė M, iš jo pasiskolino dviratį ir kartu su V nuvažiavo pas A. S.. Apie 19 val. jie buvo pas A. S.. A. S. pamatė kambaryje gulintį lovoje, užsiklojusį antklode. Nutraukęs antklodę nuo galvos paklausė V, ar čia tikrai A. S.. V tai patvirtinus, jis paklausė A. S., ar jis tikrai norėjo išprievartauti motiną. A. S. atsistojęs pastūmė jį. Po to V sudavė A. S. rankomis iki 5 smūgių į galvą, krūtinę. Jis irgi sudavė rankomis iki 5 smūgių A. S. į šonus, pečius. A. S. atsisėdo ant lovos. Jis pasakė A. S., kad nebelįstų prie motinos ir su broliu apsisuko išeiti, o A. S. atsigulė į lovą. Apie 21 val. į namus sugrįžo R. L.. Jis paėmė R. L. už apykaklės ir parvertė ant žemės, iki 3 kartų ranka sudavė R. L. į nugarą, šonus. V taip pat ranka sudavė iki 3 smūgių R. L. į nugarą, šonus. Kojomis nespardė. Prisidėjo ir motina, kuri tampė R. L. už plaukų ir rankomis sudavė kelis smūgius į nugarą, šonus. Už kojų jo netempė (2 t., b.l. 26-27).
Kaltinamasis V. N. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio 12 d. nuvyko su broliu į Skapiškį, pasisvečiuoti pas motiną. Nuvykus namuose nei motinos, nei jos sugyventinio R nebuvo, buvo tik keli jos vaikai. Ryte, atsikėlus pusryčiauti, apie 8 val. grįžo mama. Ji buvo sumušta, rūbai suplėšyti. Paklausus, kas nutiko sakė, kad vienas tipas norėjo ją išprievartauti. G pasakė, kad reikia rašyti pareiškimą. Ji atsakė, kad tas vyras - jos senas pažįstamas, tai ji šiandien palauks, jei jis neateis atsiprašyti, kitą dieną parašys pareiškimą. Per pietus buvo nuėjęs pas S. P.. Ten pabuvęs ir pakalbėjęs su jo tėvu, nutarė grįžti pas motiną. Beeinat susitiko R. L., kuris pasakė, kad reikia nueiti pas M, nes ten jis užsidaręs, kažkas vyksta, nes jis nieko neišleidžia ir neįsileidžia. Parodė, kur gyvena M, o pats nėjo kartu, nuėjo į miestelį. Priėjus prie M kiemo, kieme nieko nebuvo. Durys buvo uždarytos. Brolis smarkiau patraukė duris ir jos atsidarė. Įėjus į vidų brolis klausė M, kodėl jis nedaro durų, kas čia vyksta. G artinantis prie M, šis staigiai kėlėsi, o G jį stūmė. M tuo metu pasisuko ir brolis netyčia pataikė jam į veidą, po ko M atsisėdo ant sofos. Gytis jo klausė, ar jis norėjo išprievartauti mamą. Tai girdėjusi motina pasakė, kad M ją apgynė nuo išprievartauti norėjusio asmens. Tuomet G. M. atsiprašė. Motina pasakė, kad ją išprievartauti norėjo A. S.. Gytis paklausė, kur jis gyvena ir mama jam pasakė. Gytis dar paklausė, ar šis nebuvo atėjęs jos atsiprašyti. Motina papurtė galvą, kad-ne. Tada G. M. iš M pasiskolino dviratį, kartu nuvyko pas A. S.. Jo namo durys buvo atidarytos, todėl abu įėjo į vidų. Matė lovoje gulintį žmogų. G jį pajudino, po ko gulėjęs vyras atsisėdo ant lovos krašto ir paklausė ko reikia. G paaiškino, kad jie yra sūnūs tos moters, kurią jis norėjo išprievartauti, kurią sumušė, suplėšė rūbus. Tada tas vyras liepė jiems dingti, nes papjaus, stojosi nuo lovos, griebė peilį, kuris buvo ant stalo. Tuo metu G jį pastūmė, o jis (V. N.) tuo metu pastūmė peilį toliau. A. S. parkrito ant grindų, bandė atsistoti, tačiau jam nepavyko. Matėsi, kad jam skaudėjo šoną. Kartu su broliu paėmė A. S. už pažastų, pakėlė ir pasodino. Pasakė, kad bus parašytas pareiškimas. A. S. atsakė, kad nereikia, jis nepaeina, skauda šoną, nes nukrito nuo šieno, dar buvo miestelyje, nusipirko alaus, išgers, o rytoj nueis atsiprašyti motinos. Išeinant iš A. S. namo, pamatė gulintį telefoną, kuris buvo toks pat kaip ir jo paties. Tuo metu savo telefoną buvo palikęs namuose, krovimuisi ir apie tai buvo pamiršęs, todėl paėmė pamatytą telefoną kaip savo ir įsidėjo į kišenę. Išeinat sutiko A. S. motiną, kuri paklausė, ko jiems reikėjo. Pasakė, kad norėjo pasikalbėti su jos sūnumi, į ką ji atsakė, kad susikalbėti nelabai pavyks, nes sūnus grįžo iš miestelio išgėręs. Sėdę ant dviračių grįžo pas M ir grąžinus dviratį su motina parėjo namo, buvo lauke. Po kurio laiko grįžo R. L.. Su broliu priėjo prie jo, paklausė, kodėl jis apgavo sakydamas, kad M užsirakinęs neišleidžia motinos. Jis sakė, kad jis ir pats gerai nieko nežino, po ko Gytis R. L. pastūmė, jis parkrito ant žolės, bandė stotis. Tuo metu priėjusi motina liepė baigti ginčytis, o Rimui eiti miegoti, nes jis visas girtas. Jis nueidamas kažką sakė motinos atžvilgiu, todėl motina jį pastūmė ir R. L. vėl pargriuvo ant takelio. Motina jį kėlė, kelti padėjo ir jis su broliu, matė, kad R. L. iš nosies bėga kraujas. R. L. įvedė į namo vidų. Kitą rytą į kambarį įėjo nepažįstami vyrai. Liepė apsirengti, parodyti vakarykščius rūbus. Suprato, kad tai policijos pareigūnai. Nuėjus į vonią girdėjo motiną vyrams sakant, kad ji nori parašyti pareiškimą dėl išprievartavimo, tačiau jai į tai pasakė, kad A. S. ligoninėje. Motina atėjo į vonią, buvo apsiverkusi, sakė, kad jai bus blogai, kad ji su tuo S susimušė. Tada jis su broliu susižvalgė ir sutarė prisiimti kaltę dėl A. S. sumušimo.
Ikiteisminio tyrimo metu V. N. davė sekančius parodymus:
2009-08-14 apklaustas įtariamuoju jis parodė, kad brolis M sudavė apie 6 – 7 kartus į galvos sritį ir kitas kūno vietas. Po to, kai G baigė mušti M, jis pats sudavė koja apie 2 kartus M į krūtinės sritį. Pas A. S. jis su broliu važiavo tikslu jį primušti, atkeršyti už tai, kad šis norėjo išprievartauti jų motiną. V nuklojus nuo gulinčio lovoje A. S. antklodę ir įsitikinus, kad tai tikrai A. S., jis su broliu pradėjo mušti jį gulintį lovoje. Jis pats spyrė koja apie 10 kartų: 3 į galvą, o kitus smūgius į pilvą ir krūtinę. Brolis sudavė ranka ir koja panašiai tiek pat smūgių, kaip ir jis. Po to jie vėl antklode apklojo A. S.. R. L. su broliu mušė kojomis. Jų motina R. L. patampė tik už plaukų ir už ausies (2 t., b.l. 52-54).
2009-12-07 apklaustas įtariamuoju, parodė, kad smūgių M nesudavė. Nurodė, jog visus smūgius M sudavė brolis G. Jiems R. L. buvo pasakęs, kad M nori išprievartauti jų motiną. Dėl A. S. nužudymo kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis su broliu nuvažiavo pas A. S. į namus, rado jį gulintį lovoje. G paklausus ar tai A. S., jis tai patvirtino. A. S. šoko iš lovos ir pasakė jiems dingti, žadėjo papjauti ir norėjo pasiimti peilį. Tada G rankomis sudavė A. S. iki 10 smūgių į galvą, krūtinę, šonus. Jis pats rankomis sudavė nuo 7 iki 10 smūgių A. S. į įvairias kūno vietas: šonus, krūtinę. Į galvą S jis nemušė. Po A. S. sumušimo, išeidamas, paėmė mobilųjį telefoną, vėliau telefoną grąžino policijos pareigūnams. Pinigų neėmė. Tą pačią dieną apie 21 val. kieme sumušė R. L., nes jis apgavo sakydamas, kad M, užsikabinęs savo namuose ir ruošiasi išprievartauti jų motiną. G parvertė R. L. ant žemės ir rankomis sudavė į šonus iki 5 smūgių. Jis irgi rankomis sudavė iki 5 smūgių R. L. į šonus. Z. N. rankomis ir kojomis sudavė kelis smūgius R. L. į šonus. Kieme dar buvo ir S. P., bet jis į konfliktą nesikišo (2 t., b.l. 69).
Nukentėjusioji O. Š. parodė, kad rugpjūčio 12 d. sūnus buvo Skapiškio parduotuvėje. Grįžo nesužalotas, sveikata bloga nesiskundė, nesakė, kad kas būtų jį mušęs. 2009-08-13 su sūnumi dirbo prie šieno. Dirbant prie šieno sūnus nebuvo nuo jo nukritęs ar kitaip susižalojęs. Grįžus namo, ji nuėjo apžiūrėti karvę, o sūnus nuėjo pamiegoti. Tą dieną sūnus nebuvo išgėręs. Kai grįžo nuo šieno, jis nebuvo išėjęs iš namų, parduotuvėje nebuvo, su kaimynais nesusitiko. Grįžusi namo ji tarpduryje sutiko išbėgančius iš namo 2 jaunuolius - kaltinamuosius. Vieno dar spėjo paklausti, ar jiems ko nereikia, į ką jis atsakė, kad nieko nereikėjo, tik pakalbėjo ir išeina. Įėjusi į vidų, sūnaus nematė. Po to pamatė, kad ant jo užmesta antklodė ir jis guli. Pakėlusi antklodę baisiai išsigando, nes jis buvo visas kruvinas: pagalvė, galva, rankos, patalynė buvo kruvini. Jokio peilio, lėkštės ar šakutės ant stalo prie lovos nebuvo, nes nebuvo valgyta. Ant grindų peilio taip pat nebuvo. Kraujas buvo tik ant lovos patalynės. Paėmusi už galvos pakėlė sūnų, jis gal buvo be sąmonės, nes nieko nesakė. Tada nubėgo pas kaimyną ir pasakė, kad užmušė sūnų. Šis atėjo, pažiūrėjo ir pasakė, kad sūnus dar kvėpuoja. Pagalvojo, kad gal nieko blogo. Skambino greitajai, bet ji neatsakė. Laukė ryto. Gal 4-5 val. sūnus sudejavo. Paklausė ar jam labai skauda, jis pasakė, kad nebelieskit, ir vėl nukrito. Namuose pasigedo mobilaus ryšio telefono, piniginėje nebuvo 20 Lt. Piniginė prieš tai buvo stalčiuke, o to piniginė rado prieangyje, tačiau pinigų joje nebuvo.
Reiškia 8640, 70 Lt turinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos ieškinį. Dėl neturtinės žalos ieškinio dydžio paaiškino, kad su sūnumi kartu gyveno, jis padėjo ūkyje. Yra daugiau vaikų, bet jie toli gyvena, sūnus buvo artimiausias. Nurodo, kad jos sveikata po sūnaus mirties žymiai pablogėjo.
Nukentėjusioji S. B. paaiškino, kad yra A. S. sesuo. Apie patį įvykį sužinojo iš motinos, kuri jai paskambino rugpjūčio 14 d. apie 8 val.. Apie brolio mirtį taip pat sužinojo iš motinos. Brolis gyveno su mama, jai padėdavo. Jis sveikata nesiskundė, nebuvo piktybinis, nėra su kuo nors susimušęs. Sutinka, kad žala būtų atlyginta motinos vardu.
Nukentėjusysis G. M. M. parodė, kad kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo. Rugpjūčio 13 d. buvo namuose kai atėjo Z. N. ir K, kurios pavardės nežino. Tą dieną buvo šiek tiek išgėręs su kaimynu alaus, tačiau girtas nesijautė. Moterys atsinešė plastikinę talpą alaus, prašėsi ją išgerti pas jį. Jos įėjusios kažkodėl užkabino duris. Moterys gėrė, pakvietė ir jį. Sėdint ant sofos į kambarį įlėkė G. N. ir nieko nesakęs sudavė į veidą. Po to smūgio daugiau nieko neatsimena, atsitokėjo tik ryte. Pamatė, kad gulėjo kraujuose. Labai skaudėjo dantis, veidas buvo ištinęs, šonkauliai sumušti, skaudėjo krūtinę. Kiek smūgių buvo suduota, nežino. Jei nebūtų pradėtas tyrimas, pareiškimo galbūt nebūtų rašęs. G neatsiprašė. Nori, kad kaltinamieji atsakytų už tai, ką padarė.
G-M. M. taip pat paaiškino, kad 2009-08-12 taip pat girtavo, buvo daug žmonių -Z. N., A. S.. Jie prisiminė mokyklos laikus ir susikivirčijo. A. S. sudavė Z. N. per veidą, todėl juos išvijo į lauką. Daugiau jokių muštynių nebuvo. Z. N. nesiskundė, kad A. S. norėjo ją išžaginti.
Nukentėjusysis R. L. parodė, kad rugpjūčio 12 d. su sugyventine Z. N. nuėjo į miestelio parduotuvę apsipirkti. Paprašė jos nupirkti alaus, nes buvo skolingas M. Ji nupirko ir kartu nuėjo pas M. Begeriant užėjo A. S. Jis irgi atsinešė alaus, kurį gėrė. Begeriant užėjo A. S. mama. Kadangi alus baigėsi, A. S. mama davė 10 Lt ir paprašė nupirkti dar dvi plastikines talpas alaus. Nuėjęs jis nupirko alaus ir toliau visi gėrė. Begeriant susikivirčijo su Z. N., todėl išėjo namo. Z. N. namo grįžo tik kitą dieną. Vaikai pradėjo klausinėti iš kur jos paakyje mėlynė, buvo matyti, kad jos rūbai suplėšyti. Paklausė, kas yra, tačiau ji atsakė, kad nieko. Girdėjo, kaip ji virtuvėje kalbėjo su vaikais kažką apie išprievartavimą. Ji nesakė, nei kas nei kur, nei kada ją kėsinosi išprievartauti. Po to ji dviračiu nuvažiavo į miestelį, kad pažįstamas atvežtų dujų. Grįždama sutiko K. N.. Abi atėjo į namus. Kristina sakė, kad turi „kapeikų“, Z. N. irgi turėjo. Nutarė eiti nusipirkti alaus. Visi kartu nuėjo į parduotuvę. K nupirko alaus ir nutarė eiti link M, bet Kristina nebeleido jam eiti kartu, todėl jis pasiliko prie parduotuvės. Vėliau nuvažiavo prie M namų, tačiau durys buvo užkabintos ir niekas neįsileido. Vėl grįžo į miestelį, kur susitiko vaikus. Jie paklausė kur mama. Pasakė, kad pas M, bet jis užsikabinęs ir neįleidžia. Liepė G ir V nueiti pas M, gal juos įsileis, kad nebūtų taip, kaip buvo vakar, kad vėl muštųsi. Jie nuėjo link M pusės, o jis pats pasiliko. Grįžo namo apie 17 val.. Priėjo G ir V. N.. Pradėjo sakyti kodėl jis sakė, kad M mamai kažką norėjo padaryti. Kilo ginčas ir susistumdymas. Konflikto metu G smogė į veido sritį, daugiau smūgių nepamena. Tik prisimena, kaip G su motina jį nuvedė į priestatą nusiprausti. Nusiprausęs nuėjo gulti. Pirmą smūgį sudavė kumščiu arba alkūne. Buvo nosis sumušta ar lūžus, paakiai mėlyni. Kiek smūgių iš viso buvo nepamena. Šiuo metu su kaltinamaisiais yra susitaikęs ir jiems atleidęs. Nebūtų rašęs pareiškimo, nes kaltinamieji sugyventinės vaikai, ir visi yra viena šeima.
Liudytoja R. S. parodė, kad gyvena šalia N, kiemus skiria mus tik kelios dešimtys metrų. Kiemai šalia. 2009 m. rugpjūčio 13 d. sutemus su dukra grįžo namo. Tik išlipus iš automobilio, jau pas N girdėjo triukšmą, mušimų garsus. Konflikto pradžios nematė. Triukšmo metu girdėjosi G ir V balsai. Z. N. buvo girta, vos nerišliai prakalbėjo. Matė kaip iš koridoriaus ištempė R. L. ir ėmė daužyti. Kas tempė, sunku buvo pamatyti, nes viskas vyko greitai, tik matė, kaip jį ištempė už kojų. Viskas matėsi, nes pas kaimynus degė šviesa. Girdėjo kaip Z. N., liepė savo sūnums - V ir G. N. - daužyti, spardyti R. L.. Su kuo daužė, nežino. R. L. prašė nedaužyti, o Z sakė, kad per jį G ir V. M. prispardė. Jie gal pusę valandos mušė R. L.. G ir V lyg tai nebuvo girti, o iš balso suprato, kad R. L. buvo girtas, jis atsiprašinėjo Z. Pas N yra pastovi girtavimo vieta, todėl prie jų nėjo. Sūnus atvažiuoja po pašalpų mokėjimo. R. L. yra ne pirmą kartą mušamas, tačiau niekam nesako, nes bijo sūnų. Mano, kad viskas kas atsitiko – per motinos girtavimą. Dukra išsigando muštynių, o jai pačiai ramybė buvo sutrikdyta.
Liudytoja R. S. paaiškino, kad 2009 metų rugpjūčio 13 d. su mama grįžo iš senelių. Išlipus iš automobilio išgirdo, kad pas kaimynus mušamas R. L.. Muštynės buvo tik prasidėjusios, mažesni vaikai verkė, prašė nemušti. Girdėjo, kaip R prašė pagalbos, prašė V ir G, kad jie nemuštų. Girdėjo kaltinamųjų balsus. Buvo sakoma, kad dėl jo kaltės buvo primuštas M. Buvo ten ir Z. Apie visą įvykį sprendė pagal girdėtus garsus. Buvo girdimi dunksėjimo, mušimo garsai, galima buvo suprasti, kad buvo R mušamas. Kadangi dėl muštynių buvo nejauku, todėl nuėjo namo. Ar kaltinamieji buvo blaivūs, nematė. V - buvęs klasiokas, o su G yra tekę bendrauti, todėl kaltinamųjų balsus žino.
Liudytoja Z. N. paaiškino, kad kaltinamieji yra jos sūnūs. Papasakojo, kad 2009 m. rugpjūčio 12 d. po pietų su sugyventiniu R. L. miestelio parduotuvėje apsipirko. Sugyventinio prašymu nupirko ir alaus, kartu nuėjo pas M, kur visi girtavo. A. S., atsinešė butelį alaus. Po kurio laiko atėjo S mama. Ji davė L 10 Lt, kad šis nueitų nupirkti alaus. Toliau gėrė R atneštą alų. Vėliau su R. L. susiginčijo ir šis išėjo. Po to išėjo S mama. Pas M liko trise. M iš kambario išėjo, o ji stojosi paimti cigaretės, kai tuo metu priėjo S. Suprato, kad kviečia eiti į kitą kambarį pasimylėti. Pasakė, kad su kiekvienu pijoku neprasideda, sakė, kad atstotų. Gal A. S. įsižeidė dėl to, kad jį pavadino pijoku, nes po to jis smogė į veidą. Tada ji jam trenkė atgal ir stūmė į televizorių. Po to A. S. šoko, čiupo už rankų, nustūmė ant sofos. Ji išsigando. S sakė, kad „nori, vietoje patvarkysiu“, griebė už bliuskutės, už kelnių. Ji spardėsi, spjovė jam į akis, gynėsi rankomis, norėjo ištrūkti, spyrė A. S., po ko jis susirietė ir atsitraukė. Ji greitai atsistojo ir norėjo išeiti, bet A. S. vėl ją griebė. Tada jį stipriai stūmė, nuo ko A. S. trenkėsi į pečių, susvirduliavo. Jis klūpodamas ant rankų, griebė už kojų. Tada ji spyrė, prašė paleisti. Jis čiupo už bliuskutės, buvo įplėšęs liemenuką. Gal dar norėjo smogti, bet tuo metu atėjo M ir A. S. nustūmė ant sofos kampo. M pasėdėjo ir užmigo. Ji bijojo, buvo šoke, visą naktį sėdėjo pas M, ryte parėjo namo. Vaikams sakė apie konfliktą. Jie sakė rašyti pareiškimą, kad ją norėjo išprievartauti, bet ji atsakė, kad gal jos atsiprašys, nupirks butelį ir bus atsiskaityta. Vaikams nesakė, kad ją išprievartauti bandęs asmuo – A. S.. Nuėjus persirengti sugyventinis irgi klausė, kas yra, tačiau ir jam nieko nesakė.
Tęsdama parodymus Z. N. paaiškino, kad rugpjūčio 13 d. apie pietus dviračiu vyko į miestelį pas pažįstamą, kad atvežtų dujas. Neradusi to žmogaus, grįžtant namo, sutiko K. N.. Abi parėjo namo. K. N. atsinešė alaus ir kartu gėrė. Vėliau sutarė eiti į miestelį dar nusipirkti butelį. R. L. vyko kartu. Į namus nenorėjo eiti išgerti, todėl nutarė eiti pas M. R. L. norėjo vykti kartu, bet K to nenorėjo, todėl su K nuėjo tik dviese. K liepė užkabinti duris. Besėdint pamatė pro langą dviračiu pravažiuojantį R. L.. Nesuprato kaip, bet staiga į kambarį atėjo G ir V. Įėjęs G sakė, kodėl užsikabinę, ar nebus kaip vakar. M tuo metu sėdėjo ant sofos, o ji su K kitoje stalo pusėje. G buvo atsukęs nugarą, bet suprato, kad jis trenkė M. Matė sūnaus suduotus M 1-2 smūgius. Į kurias vietas pataikė, nematė. Sakė G, kad tai ne tas žmogus, kad jis ją apgynė. Tuomet G. M. atsiprašė. Vytis viso konflikto metu stovėjo toliau, prie durų. M nuėjo į virtuvę nusiplauti kraują, matė jį bėgant jam iš nosies. Į virtuvę nuėjo ir G. Girdėjo, kaip prašė M paskolinti dviratį. M sakė, kad dviračio nepraganytų, todėl suprato, kad M dviratį jiems davė. G ir V pasiėmė M dviratį išvažiavo. M buvo sąmoningas. Neatsimena ar M gėrė alų. Po kurio laiko grįžo G ir V. Visi kartu grįžo namo. Dar po kurio laiko grįžo R. L.. Prie jo priėjo G pradėjo aiškintis. Sakė, kad R. L. ne taip pasakojo, kad nekaltai buvo sumuštas žmogus. G sušėrė R. L.. Z. N. tvirtina, jog sakė, kad jie baigtų, kad eitų į vidų, nes kaimynai pagalvos, kad mušasi. Liepė R. L. eiti į vidų, tačiau jis dar aiškinosi. Po to ji nuėjo vaikų pasižiūrėti, ar jie neišsigando. Po to trečią kartą išėjo į lauką. L gulėjo ant žemės. Liepė jam keltis. Jam iš nosies bėgo kraujas. Gal G ar V sakė, kad gerai jį pastūmė ir šis nukrito. G atėjo padėti R pakelti. Kartu įvedė jį į namo vidų. G išėjo laukan, o R. L. nusiprausė ir nuėjo gulti. Kitą dieną atvykus kriminalistams ji išsigando, sakė vaikams, kad su S mušėsi, o vaikai sakė, kad nebijotų nes jie prisiims kaltę. Tokia kalba buvo vonioje, kai pasakė, kad S ligoninėje.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Z. N. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 13 d. ji su K. N. nuėjo pas G.M. M.. Nusinešė butelį alaus ir pradėjo gerti. Lauko duris užsikabino, kad neįeitų jos sugyventinis R. L.. Greitai pasirodė jos sūnūs G ir V. N. bei S. P.. Gytis puolė prie M, priekaištaudamas jam, kad jos ir N neišleidžia iš namų. G du kartus ranka stipriai sudavė M į galvą. Ji nespėjo net paaiškinti, kaip buvo iš tikrųjų. Ji nuėjo į virtuvę, o grįžus į kambarį išgirdo, kad S. P. ramina G, kad šis nebemuštų M. Po to, kai M jau buvo sumuštas, G pasakė, jog nekaltai sumušė žmogų, o dabar L „gaus“. Tada G su V ir P išėjo. Matėsi, kad M buvo sumuštas – bėgo kraujas iš nosies, lūpos. Ji su K jam apvalė kraują ir baigė gerti alų. Po to ji parėjo į namus. Vakare, apie 21 val., kai namo grįžo R. L., G sudavė smūgį R. L. į galvą ir šis nukrito ant žemės. Ji sakė G, kad nebemuštų, bet jis neklausė. G koja spyrė du kartus R. L. į krūtinę. V ne mažiau 3 kartų koja spyrė R. L. į nugarą, šonus. Ji atitraukė G į šalį, R. L. liepė keltis. Tuo metu, ragindama R. L. keltis, ji ranka sudavė keturis kartus jam į petį, šoną. Triukšmą kieme galėjo girdėti kaimynai. Apie A. S. sumušimą ji sužinojo sekančios dienos ryte. Tada sūnūs paaiškino, kad A. S. jie sumušė dėl to, kad rugpjūčio 12 d. jis sumušė ją. Ji neprašė sumušti ar kitaip atkeršyti A. S. (1 t., b.l. 120-121).
Liudytojas S. P. paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį (datos tiksliai nepamena), būdamas miestelyje kartu su G ir V. N., sutiko R, kuris pasakė, kad M užsidaręs su N mama jos neišleidžia ir nori ją išprievartauti. R su dviračiu nuvažiavo, o jie visi nuėjo pėsti pas M. Durys buvo užrakintos. G duris smarkiau patraukė ir durys atsidarė. Įėjus į namo vidų. G paklausė, kas nutiko, ir ranka kelis kartus sudavė sėdinčiam ant lovos M. Z pasakė, kad M nekaltas, kam G jį muša. G tada M atsiprašė. M nuėjo į virtuvę nusiprausti. Gytis pas jį paprašė dviračio. Kas vyko toliau nematė, kadangi išėjo savo reikalais. Tos pačios dienos vakare buvo pas N kai parėjo R. Broliai N ir R. L. susiginčijo. Liudytojas nurodo, kad tuo metu jam paskambino draugė ir jis su ja kalbėjosi telefonu. Matė, kad N ir R. L. mosikavo, tačiau nematė, kas tiksliai vyko, nes buvo tamsu. Z išėjo iš namo ir liepė baigti triukšmą. Z su G. R. L. nuvedė į virtuvę nusiprausti. Rimas prausėsi nes jam bėgo kraujas. Dėl ko būtent jam bėgo kraujas tiksliai pasakyti negali. Galbūt jis susitrenkė krisdamas.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. P. nurodė, kad po konflikto pas M, G pasakė, kad dabar „gaus“ L. Jis palydėjo brolius iki jų namų ir matė, kaip G puolė prie L ir koja spyrė į krūtinę. Nuo smūgio šis nukrito ant žemės ir G rankomis bei kojomis sudavė jam apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas. V taip pat rankomis ir kojomis sudavė apie 6 smūgius R. L. į įvairias kūno vietas. Z priekaištavo R. L. dėl M sumušimo ir rankomis kelis kartus sudavė jam per šonus, pečius. G dar spyrė R. L. į veidą. Kas vyko toliau jis nematė, nes išvažiavo. (1 t., b.l. 96-97, 98-99).
Liudytojas R. K. paaiškino, kad dirba Kupiškio rajono policijos komisariate viešosios tvarkos skyriaus tyrėju, yra apylinkės inspektorius, aptarnauja Skapiškio miestelį. Kaltinamieji kurį laiką gyveno jo aptarnaujamoje teritorijoje. Kitą dieną po įvykio teko bendrauti su S, nes dalyvavo kaltinamuosius laikinai sulaikant. Kai atvyko pas N, išėjus į lauką, S pašaukė, sakė, kad pas N kieme buvo muštynės, mušė patėvį. Tada S pasakė, kad jei reikės, tai ją pakvies dėl parodymų. N šioje byloje apie jos sumušimą nebuvo pranešusi. Apklausos metu buvo N paakyje buvo mėlynė. Jos apie tai apklausos metu klausė, bet ji į policiją dėl to nesikreipė. Z. N. nesakė, kad ji mušė A. S.. R. K. nurodo, kad vėliau turėjo su ja pokalbį. Ji pasakojo, kad nuėjo į virtuvę, norėjo į kibirą nusišlapinti. Atėjo ten A. S. ir tarp jų įvyko konfliktas. Jis jos klausė, ar ji duos. Jis jai trinktelėjo, bet kad ji mušė A. S., nesakė. Po to jie toliau vartojo alų.
Liudytojas paaiškino, kad toje teritorijoje dirba 18 metų ir žmones gerai pažįsta. N buvo atėjusi ne kartą, žodžiu yra sakiusi, kad nesusitvarko su sūnumis, kad smurtas šeimoje. Kurį tai laiką G gyveno miestelyje, o V. V.. Po to G. išėjo iš namų, po to V grįžo į namus. V mokyklos nelankė, pasak motinos, namuose nieko neveikė, tik sėdėjo namuose arba miegojo. Šeimoje būdavo konfliktai, jis nesutardavo su patėviu. Dėl N šeimos policijos komisariate yra daug pareiškimų, gal apie 20, dažniausia dėl smurto buityje.
Liudytojas R. K. paaiškino, kad dirba Kupiškio rajono PK kriminalinės policijos tyrėju. Su kaltinamaisiais bendravo ikiteisminio tyrimo metu, juos apklausinėjo, pareiškė įtarimus. Kaltinamieji davė parodymus. Jie kalbėjo, o jis rašė. Kaltinamieji po apklausos protokolą perskaitė ir pasirašė. Jokių problemų nebuvo. Liudytoją S. P. apklausė papildomai. Apklausa vyko sklandžiai. Buvo tikslinamos aplinkybes, nes jis jau buvo apklaustas. Jis po apklausos susipažino su protokolu, tekstas buvo spausdintas, kad jam būtų lengviau perskaityti. Nepamena, kiek G. M. nurodė smūgių, bet iš jo žodžių buvo surašytas smūgių skaičius.
Atliko R. L. apklausą. Jis protokolą perskaitė, pasirašė ir išėjo, jokių problemų nebuvo. Šioje byloje apklausė ir K. N.. Ją apklausinėjo ligoninėje, nes ji gydė ten koją, kuri buvo sugipsuota. Užfiksavo jos parodymus, ji protokolą perskaitė, pasirašė. Ji pasakojo, kad buvo pas G. M. namuose, kad buvo suduota kažkiek smūgių, kad smūgiuoti pradėjo G, kad kartu buvo ir V. Dėl V suduotų smūgių skaičiaus, dabar nepamena, bet parodymuose apie tai užrašyta iš K. N. žodžių. Papildomai apklausė ir G. M.. Jis pasakojo, kad sėdėjo ant sofos, jį užpuolė, sumušė, buvo praradęs atmintį. Jis su protokolu susipažino, pasirašė.
Su Z. N. bendravo įvykio tyrimo metu. Nepamena, kad ji būtų sakiusi, kad ji mušė A. S.. Sakė, kad A. S. pas G. M. jai padarė mėlynę paakyje. Su Z. N. bendraujant, buvo kalba, kad A. S. buvo prie jos pradėjęs lįsti. Apie tai, kad jai buvo suplėšyti rūbai nėra girdėjęs.
Liudytoja Z. R. paaiškino, kad dirba Kupiškio rajono PK kriminalinės policijos tyrėja ir apklausė įtariamuosius G ir V. N.. Tiriant bylą Z. N. reiškė įtarimą, bet vėliau jos atžvilgiu byla buvo nutraukta. Su Z. N. yra bendravusi vieną kartą. Matė pas ją ant veido mušimo žymes, jai sakė, kad ji turi teisę rašyti pareiškimą, bet ji nesutiko rašyti ir išėjo. Z. N. nesakė, kad sumušė A. S.. Neprisimena, ką ji pasakojo dėl mėlynės.
Taip pat apklausinėjo ir G. N.. Apklausos metu G nuoširdžiai pasakojo, po to parodymus perskaitė. Nekilo abejonių, kad jis meluotų ar ne taip pasakotų. Jis pasakojo labai smulkiai, dėstė detales. Jis sakė, kad brolis pakėlė antklodę ir tada pradėjo A. S. mušti.
Liudytoja E. Š. paaiškino, kad dirba Kupiškio rajono PK kriminalinės policijos skyriaus viršininke. Praeitų metų gal rugpjūčio mėnesį darė vieno iš kaltinamųjų įtariamojo apklausą. Buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 138 str. nes nukentėjęs buvo dar gyvas. V buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, bet jis gynėjo atsisakė, nuoširdžiai davė parodymus apie tai, ką su broliu tą vakarą veikė. Sakė, kad iš pradžių sumušė G. M., o po to A. S.. Niekieno neverčiamas jis pasakojo, ką jis ir brolis darė. Sakė, kad jis G. M. ir A. S. sudavė smūgius, kad jis ir brolis spardė, kad buvo ne vienas - du smūgiai, o daug. Sakė, kad jie užstojo savo mamą, nes neva ją A. S. norėjo išžaginti. V sakė, kad apie tai jie su broliu nugirdo iš motinos kalbos su drauge. Sakė, kad nežino, ar jai kas buvo padaryta, bet paakyje buvo „fanaras“. Jis protokolą perskaitė ir pasirašė.
Liudytojas S. N. paaiškino, kad G ir V yra jo sūnūs. Jie nėra chuliganai, geri vaikai. Nurodo, kad G užaugino jis vienas, nes jau 18 m. yra išsiskyręs. Visi šeimoje yra muzikantai, linkę linksmintis, o ne smurtauti, muštis. Apie įvykį sužinojo iš laikraščių. Kai vaikai atėjo, jų klausė, kaip viskas buvo. Jie sakė, kad nieko nepadarė, o tik norėjo mamai padėti, nes kaime visi bijo įgaliotinio, nes kai nusižengia, tai tam būna negerai. Sūnūs prisiėmė motinos kaltę, nes kaime darbų nėra, todėl bijojo, kad jai neatimtų pašalpas. Vasario mėnesį dar nuvyko pas buvusią žmoną, klausė, kas nutiko. Ji sakė, kad ją buvo užpuolęs S, ji gindamasi gal per daug jam uždavė. Apie vaikus gali pasakyti tik iš geros pusės.
Liudytoja K. N. paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo 13 d. pasiėmė pinigus iš banko, nusipirko „pūslę“ alaus ir nuėjo pas kaltinamųjų motiną. Namuose buvo jos sugyventinis R. Pas Z. N. buvo paakyje mėlynė, rankos, kūnas mėlynas. Paklausė, kas nutiko. Ji pasakė, kad ją A. S. norėjo išprievartauti. Kadangi baigėsi cigaretės, paėmusi dviratį nuvažiavo į parduotuvę. Išėjusi iš parduotuvės sutiko A. S.. Jis pasakė, kad turi parduotuvėje skolą todėl ten negali eiti, prašė nupirkti alaus ir kvietė už parduotuvės tą alų išgerti. Norėjo duoti alui 20 Lt. Jis buvo susitrenkęs, sakėsi nukritęs. Kadangi nebuvo priežasčių eiti su juo už parduotuvės ir gerti, todėl nesutiko su jo pasiūlymu. A. S. laikė suėmęs šoną. Grįžusi pas Z. N., toliau gėrė. Pritrūkus gėrimo, abi ėjo į parduotuvę. Nusipirkę alaus, nutarė eiti pas M ir ten išgerti tą alų ir tik pradėjus gerti iš kažkur atsirado kaltinamieji. Nors daug ko nematė, tačiau matė, kaip G kirto M ir šiam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Neskaičiavo, kiek kartų G sušėrė M, gal 2 kartus. Patikslindama savo parodymus K. N. nurodo, kad G. M. mušė rankomis ir kojomis, o V. M. įspyrė.
Dėl A. S. paaiškino, kad gyveno jo kaimynystėje ir žino, jog jis labai sirgdavo, jį ištikdavo epilepsija, jei negaudavo išgerti. Ar tai būdavo dažnai, nežino, kadangi pati nematė, o apie tai tik yra girdėjusi iš kitų asmenų. 2009-08-13 A. S. prie parduotuvės matė apie 10 – 11 val. Matė, kad jis buvo pagiringas, jis skundėsi, kad jam negera, skauda galvą.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. N. parodė, kad 2009-08-13 apie 16 val. kartu su Z. N. nuėjo pas G.M. M.. Jos atsinešė alaus, kurį pradėjo gerti. Netikėtai į namą įėjo G ir V. N. bei S. P.. G puolė prie M, rankomis sudavė apie 6 smūgius į galvą, šonus, nugarą, spardė kojomis į įvairias kūno vietas. V apie 3 kartus sudavė rankomis M į galvą. (1 t. b.l. 92-93, 94-95).
Liudytojas I. A. paaiškino, kad nukentėjusioji O. Š. yra jo kaimynė. Tarp jo namų ir O. Š. namų apie 100 m atstumas. Nuo jo namų jos namas matosi gerai. A. S. gerai pažinojo. Su A. S. rytais susitikdavo, parūkydavo, kavos išgerdavo, pykčių nebuvo. Žino, kad 2009 m. A. S. buvo sumuštas, nors tikslios datos nepamena, žino, kad buvo vasara, šienapjūtė. Tą dieną A. S. buvo užėjęs apie 9-10 val. Kartu gėrė kavą, jis žadėjo eiti šienauti. Ką jis veikė dieną, nežino. Vakare atbėgo pas A. S. motina, pasakė, kad 2 žmonės išbėgo iš jos namo, kad A. S. yra sumuštas. Nuėjęs pas O. Š. pamatė gulintį A. S.. Ant pagalvės buvo kraujas, jo galva buvo pramušta. Pajudinus jį, jis sudejavo, buvo matyti kad kvėpuoja. O. Š. patarė palaukti ryto kada A. S. išsimiegos, ir tada ryte žiūrėti dėl gydytojų kvietimo. Tada pagalvojo, kad jis išgėręs, išsimiegos ir bus gerai. Juk pasitaiko, kad žmonės susimuša. A. S. iš namų neišeidavo, gal kartą į savaitę išeidavo į miestelį. Iki miestelio jam buvo gal 1,5 km. Jis nestovėdavo kasdien prie parduotuvės, jis būdavo namuose. Be kavos su juo retkarčiais gerdavo ir alų.. A. S. mama jo neleisdavo į miestelį, nes kai jis ten nueidavo, susirasdavo draugų, gerdavo. Mama jam retkarčiais duodavo pinigų ir tokiais atvejais liudytojas nurodo, kad jis A. S. prašymu dviračiu nuvažiuodavo į parduotuvę alaus. Kai įvykio ryte bendravo su A. S., jis niekuo nesiskundė, pas jį sužalojimų nesimatė, jis nesakė, kad nukrito nuo šieno. Ar jis tada vežė šieną, nepastebėjo, nes ne visada buvo namuose. Su A. S. šalimais gyvena jau 20 metų ir per tą laiką nematė, kad jis būtų ištiktas epilepsijos priepuolio, jo mama apie tai nėra pasakojus. Su A. S. bendravo ir dieną prieš tą įvykį. Tada jis nebuvo sumuštas ar kitaip susižalojęs.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas O. Š. gyvenamasis namas, esantis Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) k. ir kambaryje rasta patalynė su rausvomis panašiomis į kraują dėmėmis (1 t., b.l. 10-13 ).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti kad apžiūrėtos G-M. M. namo, esančio Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) , gyvenamosios patalpos. Ant sofos-lovos rasta patalynė su rausvomis panašiomis į kraują dėmėmis (1 t., b.l. 17-22).
Iš 2009-08-17 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis V. N. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 8310“ (1 t., b.l.51, 52-53), kurį nukentėjusioji O. Š. 2009-10-02 daiktų parodymo atpažinti metu atpažino kaip savo telefoną, kuris buvo pavogtas 2009-08-13 (1 t., b.l. 54-55, 57).
Iš M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto 2009-09-17 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti kad A. S. mirė 2009 m. rugsėjo 08 d. 2.30 val. VšĮ “Panevėžio apskrities ligoninė“. Jis mirė nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ir juosmens dešinėje pusėje bei nugaroje, odos nuborzdinimais nugaroje, kraujosruvomis krūtinės dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, dešinės pusės V-VI-VII-VIII-to šonkaulių lūžiais su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvą dešinio momens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu, dešinio galvos smegenų pusrutulio sumušimu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, plaučių ir krūtinplėvės uždegimu, kraujo ir oro susikaupumu krūtinplėvės ertmėje, ascitinio skysčio susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, koma (kliniškai), kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu. Lemiamą reikšmę jo mirčiai turėjo jam padarytų sužalojimų visuma. Sužalojimai padaryti prieš mirtį vienu metu kieto buko daikto poveikyje, galimai 2009-08-13 d. apie 19.00 val. Sužalojimai galėjo atsirasti jį spardant ir suduodant ne mažiau dešimt smūgių į galvos, krūtinės, nugaros ir pilvo sritis (1 t., b.l. 34-35).
Iš M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto 2009-08-17 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G-M. M. padaryti šie sužalojimai - poodinės kraujosruvos akių vokuose ir kairiame skruoste, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties panirimas bei krūtinės dešinės pusės sumušimas. Šie sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai 2009-08-13 d., ne mažiau penkių smūgių pasekoje. G.M. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 37).
Iš M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto 2009-08-17 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. L. padaryti šie sužalojimai – poodinės kraujosruvos kaktoje, akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame dilbyje ir krūtinės dešinėje pusėje, kraujosruvos akių obuolių junginėse, nosies kaulų lūžis. Šie sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai 2009-08-13 d., ne mažiau šešių smūgių pasekoje. R. L. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos sumušimo ir nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 39).
Dėl veikų vertinimo
G. N. teiginį, kad G-M. M. jis tik pastūmė, o V. N. teiginį, kad jis M visai nelietė teismas vertina kritiškai, kaip kaltinamųjų pasirinktą gynybos taktiką. Apie tai, kad jam buvo suduoti smūgiai, ir tie smūgiai buvo tokie stiprūs, jog jis net prarado sąmonę, nuosekliai nuo pat tyrimo pradžios nurodo pats nukentėjęs G-M. M.. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad sužalojimai G-M. M. padaryti ne mažiau kaip penkiais smūgiais. Kartu tai paneigia G. N. teiginį, jog jis tik vieną kartą stumtelėjo nukentėjusįjį. Visi to įvykio liudytojai, pats nukentėjęs ir kaltinamieji nurodo, jog G-M. M. įvykio metu sėdėjo ant sofos ir užpultas G. N. nugriuvo ant jos, - t.y. nukrito ant minkšto pagrindo ir nebuvo atsitrenkęs į jokius kietus daiktus. Tai paneigia G. N. teiginį, kad G-M. M. galėjo susižaloti krisdamas. Tai, kad G-M. M. buvo sužalotas ant sofos patvirtina įvykio vietos apžiūros metu ant sofos rasta patalynė su dėmėmis panašiomis į kraują. Tai, kad smūgius G-M. M. sudavė tiek G. N., tiek V. N. teismo posėdžio metu patvirtino K. N.. Ikiteisminio tyrimo metu K. N. davė tikslesnius parodymus ir nurodė, kad G. N. sudavė apie 6 smūgius, o V. N. apie 3 smūgius. Patys kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu taip pat pripažino, kad bendrai jie sudavė apie 9 – 10 smūgių (G. N. 6 – 7, V. N. 2 – 3 smūgius). Visi šie ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai sutampa tarpusavyje, sutampa su specialisto išvada, kad sužalojimai G-M. M. padaryti ne mažiau kaip penkiais smūgiais, todėl teismas remiasi būtent ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir laiko juos įrodymais. G-M. M. nereiškia civilinio ieškinio, bet tai niekaip nepaneigia kaltinamųjų kaltės. G-M. M. teismo posėdyje aiškiai išreiškė savo pozicija, kad jis nori, jog jį sumušę kaltinamieji būtų nubausti. G. N. ir V. N. bendrais veiksmais suduodami nukentėjusiam smūgius sukėlė jam skausmą, nežymiai sutrikdė sveikatą, todėl abiejų kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d.
Teismas taip pat kritiškai vertina kaltinamųjų teiginius, kad jie smurto A. S. atžvilgiu nevartojo, kad jį tik stumtelėjo kai jis bandė nuo stalo pagriebti peilį ir grasino juos papjauti. Tokie parodymai laikytini pasirinkta gynybos taktika. Iš nukentėjusios O. Š. parodymų matyti, kad ji visą dieną praleido kartu su sūnumi A. S.. Jis nebuvo nei sumuštas nei kitaip susižalojęs. Po dienos darbų A. S. prigulė namuose, o ji tik trumpam (iki pusvalandžio) nuėjo prie karvės. Grįždama namo kieme sutiko du jaunuolius ir netgi klausė jų, kokiu tikslu jie atvyko. Tai, kad buvo sutikę O. Š. ir su ja kalbėjosi pripažįsta ir kaltinamieji. Įėjusi į kambarį O. Š. A. S. jau rado sumuštą. Tai neabejotinai įrodo, kad sužalojimai atsirado būtent po G. N. ir V. N. apsilankymo. Tai, kad sužalojimus, sukėlusius mirtį, padarė būtent kaltinamieji netiesiogiai įrodo paties A. S. parodymai. Kaip matyti iš pirminių medicinos dokumentų, A. S. 2009 08 14 į gydymo įstaigą pristatytas sąmoningas. Iš gydymo stacionare istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios apskaitos formos Nr. 003/a bei greitosios medicinos pagalbos ligonio siuntimo įrašų matyti, kad A. S. jį apžiūrintiems medikams nurodė, jog jį išvakarėse, – t.y. 2009-08-13 namuose „sumušė du vyrai, spardė gulintį lovoje“. Šiuos užfiksuotus A. S. parodymus pilnai patvirtina teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje nurodyta, kad sužalojimai A. S. padaryti suduodant ne mažiau kaip 10 smūgių 2009-08-13. Sužalojimai galėjo atsirasti spardant. Apie tai, kad A. S. gulintį lovoje mušė tiek rankomis, tiek spardė kojomis ikiteisminio tyrimo metu pripažino tiek G. N., tiek V. N.. Savo parodymuose jie nurodė, kad kiekvienas A. S. sudavė nuo 7 iki 10 smūgių. Tokie parodymai atitinka tiek medikų užfiksuotus A. S. parodymus, tiek teismo med. eksperto išvadą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokius parodymus G. N. ir V. N. davė iki A. S. mirties ir anksčiau nei buvo pateikta teismo medicinos specialisto išvada dėl sužalojimų skaičiaus ir sužalojimo būdo. Ši aplinkybė pašalina bet kokią galimybę, kad kaltinamųjų parodymai, duoti iki 2009-09-17 apie A. S. sužalojimo aplinkybes (suduotų smūgių skaičių ir kuo tie smūgiai suduoti) galėjo būti kaip nors įtakojami ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Todėl teismas remiasi būtent ikiteisminio tyrimo metu iki 2009-09-17 duotais kaltinamųjų parodymais ir šiuos parodymus laiko įrodymais.
Kaltinamųjų ir jų gynėjų versijos, kad A. S. galėjo susižaloti krisdamas nuo šieno, ištiktas epilepsijos priepuolio ar buvo mirtinai sužalotas Z. N., kai kėsinosi ją išžaginti, atmetamos kaip nepagrįstos. Tai, kad A. S. 2009-08-13 iki pat vakaro nebuvo sužalotas ar susižalojęs nurodo O. Š. ir liudytojas I. A.. Netikėti šiais parodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad 2009-08-13 dienos metu A. S. krovė šakėmis šieną ir jį vežė. Specialisto išvadoje nustatyta, kad A. S. be kitų sužalojimų buvo sulaužyti keturi šonkauliai. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo med. ekspertas paaiškino, kad su tokiais sužalojimais A. S. negalėjo dirbti sunkaus fizinio darbo. Tai reiškia, kad jei jis 2009-08-12 būtų buvęs sužalotas Z..N, jis nebūtų galėjęs atlikti tokių darbų. Liudytojos K. N. parodymai, kad ji 2009-08-13 buvo sutikusi A. S. ir šis jai sakęs, jog susižalojo krisdamas nuo šieno vertinami kritiškai, kaip siekis padėti draugės sūnums. Iš vienos pusės tokie K. N. parodymai paneigia versiją, jog A. S. besigindama mirtinai sužalojo Z. N.. Kitą vertus K. N. nurodo, kad A. S. 2009-08-13 sutiko prie parduotuvės apie 10 val. ir jau tada jis sakėsi jog susižalojo nukritęs nuo šieno. Kaip jau yra minėta, byloje nustatyta, kad A. S. šieną vežė ir jį krovė būtent rugpjūčio 13 d. Šieną krovė rankomis. Kaip žinia toks darbas užima daug laiko. Be to visuotinai yra žinoma, kad šienas sandėliavimui į daržinę yra vežamas sausas, - t.y. dienos metu, o ne tada kai jis sudrėkęs nuo naktinės rasos. Šiuo atveju, jei tikėti K. N. parodymais, A. S. šieną turėjo vežti nakties metu ar labai anksti ryte, kadangi apie 10 val. jis jau buvo baigęs šį darbą (jau buvo susižalojęs krisdamas) ir spėjęs ateiti prie parduotuvės, kuri nuo jo namų yra beveik už dviejų kilometrų. Aptartų parodymų prieštaringumas paneigia ne tik liudytojos K. N. parodymus, bet ir kaltinamųjų teiginius apie tai, kad A. S. susižalojo krisdamas nuo šieno. Darytina išvada, kad šie parodymai yra melagingi ir jų tikslas padėti išvengti atsakomybės kaltinamiesiems.
Versija dėl galimybės mirtinai susižaloti ištikus epilepsijos priepuoliui irgi atmestina, kadangi nėra jokių tai pagrindžiančių duomenų. Liudytojų bei pačių kaltinamųjų parodymai apie tai, kad A. S. sirgo epilepsija grindžiami tik gandais. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino teismo med. ekspertas, ligos istorijoje nėra objektyvių duomenų, kad A. S. sirgo epilepsija. Visi duomenys surašyti tik iš paciento žodžių.
Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad sužalojimus A. S., sukėlusius jo mirtį, padarė būtent G. N. ir V. N.. Kaip matyti iš pirminių pačių kaltinamųjų parodymų bei iš visos įvykių sekos, jie neturėjo tikslo nužudyti A. S.. Tačiau suduodami daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į nukentėjusiojo krūtinę bei galvą, kur yra žmogui gyvybiškai svarbūs centrai, sumušdami iki sąmonės netekimo (tai, kad A. S. po kaltinamųjų išėjimo buvo be sąmonės nurodo O. Š., patys kaltinamieji nurodė, kad išeidami užklojo A. S., kas rodo, kad jis pats jau negalėjo atlikti jokiu veiksmų), kaltinamieji neabejotinai galėjo ir privalėjo suvokti, jog savo veiksmais kelia pavojų žmogaus gyvybei, ir nors gyvybės atimti nenorėjo, tačiau galimam žmogaus gyvybės atėmimui buvo abejingi bei sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tai reiškia, kad jie nužudė nukentėjusįjį veikdami netiesiogine, neapibrėžta tyčia. Ikiteisminio tyrimo metu abiems kaltinamiesiems pateiktas kaltinimas pagal LR BK 129 str. 2 d. 2 p., - t.y. tyčia nužudžius A. S., buvusį bejėgiškoje būklėje. A. S. būklė laikoma bejėgiška, kadangi užpuolimo metu jis buvo girtas ir miegojo. Teisme išnagrinėjus surinktus įrodymus ir juos įvertinus nėra pagrindo teigti, kad A. S. buvo bejėgiškoje būklėje. Jokių objektyvių duomenų, kad A. S. užpuolimo metu buvo tokioje girtumo būklėje, jog negalėtų priešintis nėra. Priešingai – žuvusiojo motina tvirtina, kad sūnus tą dieną buvo blaivus. Nepasitvirtino ir teiginys, kad A. S. buvo užpultas miegantis. Kaip yra nurodę kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu, užėję į namą jie pažadino miegantį A. S., įsitikino, kad tai tikrai tas žmogus, kurio jie ieškojo, paaiškino savo atvykimo tikslą – atsilyginti už pasikėsinimą išžaginti motiną- ir tik po to ėmė vartoti smurtą. Objektyvių duomenų, kurie paneigtų tokią įvykių seką nėra. Kaip jau yra pasisakyta aukščiau, teismas tiki ir remiasi būtent pirminiais kaltinamųjų parodymais. Todėl nėra pagrindo teigti, kad smurto pavartojimo metu A. S. buvo bejėgiškos būklės, kadangi miegojo. Tuo pagrindu G. N. ir V. N. veika perkvalifikuojama iš LR BK 129 str. 2 d. 2 p. į LR BK 129 str. 1 d.
V. N. teiginiai, kad O. Š. mobilaus ryšio telefoną jis paėmė per klaidą pamanęs, kad tai jo paties telefonas vertinami kritiškai kaip pasirinktas gynybos būdas. Kaip matyti iš byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų, O. Š. telefonas iš jos namų buvo paimtas 2009-08-13 apie 19 val. Jei V. N. būtų tą telefoną paėmęs per klaidą, manydamas, kad jis yra jo (teigia, kad jo telefonas tuo metu buvo paliktas krautis namuose) tai ši klaida būtų labai greitai paaiškėjusi. V. N. būtų pastebėjęs, kad tai ne jo telefonas kai tik bandytų juo pasinaudoti (telefono atmintyje ne jo įvesti duomenys) ar grįžęs namo ir pamatęs, kad jo telefonas kraunasi. Tačiau matyti, kad O. Š. telefonas buvo pateiktas policijos pareigūnams tik po V. N. sulaikymo. Iki tol jis neparodė jokių pastangų grąžinti telefoną savininkei. Tai rodo, kad jis suprato, jog ima svetimą daiktą ir turėjo tikslą jį pasisavinti. Kadangi pagrobto telefono vertė yra 160 Lt (nesiekia 3 MGL dydžio sumos) todėl V. N. veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 4 d.
V. N. taip pat kaltinamas pagrobęs ir 20 Lt, buvusių piniginėje. Jis neigia ėmęs šiuos pinigus. Objektyvių įrodymų, kad V. N. paėmė tuos pinigus nėra. Nėra tiksliai aišku kada O. Š. paskutinį kartą matė pinigus. Neatmestina galimybė, kad tuos 20 Lt galėjo paimti ir A. S. kai 2009-08-12 lankėsi miestelyje. Tai, kad piniginė buvusi spintelės stalčiuje buvo rasta prieangyje nėra pakankamas įrodymas, jog V. N. iš jos paėmė 20 Lt. Todėl kaltinimo apimtis mažinama, šalinant iš jo teiginį, jog V. N. pagrobė 20 Lt.
Tiek G. N., tiek V. N. aiškinimas, kad jie nemušė R. L. (G. N. pripažįsta tik pastūmęs jį) vertinami kritiškai kaip pasirinktas gynybos būdas. Tai, kad mušė R. L. ir kaip tai darė (spardė kojomis) ikiteisminio tyrimo metu yra pripažinę patys kaltinamieji. Kaip jau yra minėta aukščiau, teismas būtent pirminius kaltinamųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, laiko įrodymais. Tai, kad kaltinamieji sudavė smūgius nurodo pats R. L., tai patvirtina liudytojai S. P., Z. N., R. S.. Visi šie parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys ir vieni kitus papildantys, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Visuma ištirtų įrodymų leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad sužalojimus R. L. padarė būtent G. N. ir V. N. bendrais veiksmais. Kaip matyti iš S. P. parodymų bei pačių kaltinamųjų pirminių parodymų, jie sumušė R. L. už tai, kad jis juos suklaidino sakydamas apie M kėslus motinos atžvilgiu,- tai reiškia, kad jie veikė tiesiogine tyčia iš asmeninių paskatų. Kadangi R. L. padaryti sužalojimai įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas todėl kaltinamųjų veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d.
Nors R. L. sumuštas buvo savo namų kieme, tačiau kaltinamieji vartodami smurtą kartu vartojo necenzūrinius žodžius, kuriuos girdėjo kaimynai. Keiksmai, smūgių garsai, mušamo žmogaus dejonės sutrikdė pašalinių žmonių rimtį, išgąsdino juos (būtent R. S.), privertė pasijausti nejaukiai, o tai reiškia buvo pažeista viešoji tvarka. Todėl G. N. ir V. N. veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d.
Dėl bausmių skyrimo, civilinių ieškinių ir kt.
Tiek G. N., tiek V. N. atsakomybe sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Pareiškiant kaltinimus kaltinamųjų atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažinta, kad nusikalstamas veikas jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos tų nusikalstamų veikų padarymui. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta objektyvių ir neabejotinų įrodymų, kad kaltinamieji nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Patys kaltinamieji neigia tą dieną gėrę alkoholį. Vieni liudytojai (Z. N., K. N., G-M. M.) patvirtina, kad kaltinamieji negėrė, o kiti (S. P.) nurodo, kad išgėrė labai nedidelį kiekį alaus dienos pradžioje. Esant tokiems parodymams nėra pakankamo pagrindo teigti, kad G. N. ir V. N. nusikalstamų veikų metu buvo girti ir juo labiau nėra pagrindo daryti išvadą jog galimas neblaivumas turėjo įtakos tų nusikalstamų veikų padarymui. Todėl ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamieji anksčiau neteisti, charakterizuojami patenkinamai, abu yra bausti administracine tvarka. Nei G. N., nei V. N. į priklausomybių ligų kabineto įskaitą neįrašyti, psichinėmis ligomis neserga. Abu yra labai jauno amžiaus. G. N. padarė keturias nusikalstamas veikas, viena iš kurių priskiriama labai sunkių nusikaltimų, o kitos nesunkių nusikaltimų kategorijoms. V. N. padarė penkias nusikalstamas veikas, viena iš kurių priskiriama labai sunkių nusikaltimų, viena baudžiamųjų nusižengimų, o kitos nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Kaltinamieji labai sunkų, baigtą nusikaltimą, sukėlusį nepataisomas pasekmes padarė veikdamas netiesiogine neapibrėžta tyčia. Kitas nusikalstamas veikas padarė veikdami tiesiogine tyčia. Nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamieji suvokė veikos pavojingumą, suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, todėl yra pakaltinami. Abiems kaltinamiesiems nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Už nusikalstamą veiką, numatyta LR BK 129 str. 1 d. įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas skirdamas bausmes kaltinamiesiems už A. S. nužudymą atsižvelgia į sekančias aplinkybes: tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigta aplinkybė, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį iš 12 į 13 naktį buvo įvykęs konfliktas tarp Z. N. ir A. S.. Z. N. teigimu šis konfliktas įvyko seksualiniu pagrindu ir to konflikto metu jai buvo sužalotas veidas. Apie tai, kad Z. N. veide matėsi mėlynė patvirtino visi su ja bendravę asmenys. Iš kaltinamųjų pirminių apklausų matyti, kad sumušti A. S. juos pastūmėjo motina, sakydama, kad A. S. bandė ją išžaginti bei K. N. ir netiesiogiai motinos sugyventinis R. L.. Akivaizdu, kad kaltinamieji veikiami artimo žmogaus (motinos) žodžių apie pasikėsinimą ją išprievartauti, dėl savo jauno amžiaus ir mentaliteto pasirinko netinkamą teisingumo vykdymo būdą, - t.y. vedini keršto nutarė sumušti A. S.. Neabejotinai kaltinamieji buvo sujaudinti motinos pasakojimo ir neabejojo A. S. kaltumu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamiesiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Už kitas nusikalstamas veikas skirtinos bausmės, kurios savo dydžiu artimos sankcijoje numatytam vidurkiui.
Kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms, todėl paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu.
Kaltinamiesiems skiriamos griežtos laisvės atėmimo bausmės, ir tai yra pakankamas pagrindas manyti, jog būdami laisvėje jie gali bandyti išvengti tos bausmės pasislėpdami. Tuo pagrindu kardomosios priemonės G. N. – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, bei kardomosios priemonės V. N. - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, keistinos į kardomąją priemonę - suėmimą.
Nukentėjusioji O. Š. pareiškė civilinį ieškinį – 8640,74 Lt turtinei žalai ir 100 000 Lt neturtinei žalai, padarytai sūnaus nužudymu, atlyginti (1 t., b.l. 65 – 66). Pareiškiant ieškinį buvo skaičiuota, kad paminklo pastatymas ir kapavietės sutvarkymas kainuos 5000 Lt. Bylos nagrinėjimo eigoje nukentėjusioji nurodė, kad paminklą jau pastatė ir pateikė dokumentus iš kurių matyti, jog tai kainavo 1962 Lt. Todėl atitinkamai sumažino ieškinio dydį.
Turtinę žalą sudaro A. S. lankymo ir priežiūros ligoninėje išlaidos, laidojimo išlaidos ir kapavietės sutvarkymas. Ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais bei kvitais. Tačiau tiek iš paties ieškinio, tiek iš nukentėjusios paaiškinimų matyti, kad reiškiant civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti neatsižvelgta į tai, jog buvo gauta 1040 Lt pašalpa mirusiojo laidojimui. Todėl ieškinys mažintinas 1040 Lt ir nukentėjusiajai iš kaltinamųjų priteistina 4562,74 Lt turtinės žalos atlyginimo.
CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes - tyčia nužudytas nukentėjusiosios sūnus su kuriuo nukentėjusioji gyveno, kuris jai padėjo, prižiūrėjo ją, todėl nukentėjusioji patyrė sunkius išgyvenimus, pergyvena ir dabar, neteko atramos senatvėje ir pagalbos. Iš pačios O. Š. ir jos dukros parodymų matyti, kad po sūnaus žūties pablogėjo pačios O. Š. sveikata. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų turtinę padėtį, amžių, darbingumą ir galimybę žalą atlyginti ateityje. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas ir iš kaltinamųjų priteistina 60 000 Lt.
Byloje taip pat yra pareikštas Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys 11212,93 Lt sumai už A. S. gydymą VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje (t. 1, b.l. 42 – 43). Ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 1, b.l. 46), todėl pilnai tenkinamas.
Daiktinius įrodymus – patalynę, išimta iš O. Š. namų, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip beverčius.
Žuvusiojo A. S. asmens sveikatos istorijos korteles grąžinti į Kupiškio r. Skapiškio ambulatoriją, o gydymo stacionare istoriją grąžinti VšĮ Panevėžio apskrities ligoninei.
Į teismo posėdžius buvo kviečiami nukentėjusieji. Jų kelionės išlaidoms padengti buvo išmokėta 60 Lt. Šios išlaidos sutinkamai su BPK 103 str. laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
G. N. pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimus, numatytus LR BK 129 str. 1 d.; 138 str. 1 d; 140 str. 1 d.; 284 str. 1 d. ir paskirti bausmes:
pagal BK 129 str. 1 d. – laisvės atėmimą 9 metams;
pagal BK 138 str. 1 d. - laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams;
pagal BK 140 str. 1 d., - administracinį areštą 45 parom;
pagal BK 284 str. 1 d. – administracinį areštą 40 parų;
Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą devyniems metams. Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
Į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. rugpjūčio 15 d. imtinai.
Kardomąją priemonę - dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą, suimant teismo salėje.
V. N. pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimus, numatytus LR BK 129 str. 1 d.; 138 str. 1 d; 140 str. 1 d.; 284 str. 1 d. bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 178 str. 4 d. ir paskirti bausmes:
pagal BK 129 str. 1 d. – laisvės atėmimą 9 metams;
pagal BK 138 str. 1 d. - laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams;
pagal BK 140 str. 1 d., - administracinį areštą 45 parom;
pagal BK 284 str. 1 d. – administracinį areštą 40 parų;
pagal BK 178 str. 4 d. – administracinį areštą 25 parom.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą devyniems metams. Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
Į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. rugpjūčio 15 d. imtinai.
Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą, suimant teismo salėje.
Priteisti iš G. N. ir V. N. O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 4562,74 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt du litus 74 ct) turtinei žalai atlyginti ir 60 000 litų (šešiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo, solidariai.
Priteisti iš G. N. ir V. N. ieškovui Valstybinei ligonių kasai, Įm. kodas 191351679, a/s (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, 11212,93 Lt (vienuolika tūkstančių du šimtus dvylika litų 93 ct) už A. S. gydymą, solidariai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – patalynę, išimta iš O. Š. namų, sunaikinti kaip beverčius.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, žuvusiojo A. S. asmens sveikatos istorijos korteles grąžinti į Kupiškio r. Skapiškio ambulatoriją, o gydymo stacionare istoriją grąžinti VšĮ Panevėžio apskrities ligoninei.
Nuteistojo G. N. asmens tapatybės kortelę nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti į pataisos namus.
Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos Apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Panevėžio apygardos teismą. Suimtiesiems G. N. ir V. N. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos.