Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. N. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio 12 d. nuvyko su broliu į Skapiškį, pasisvečiuoti pas motiną. Nuvykus namuose nei motinos, nei jos sugyventinio R nebuvo, buvo tik keli jos vaikai. Ryte, atsikėlus pusryčiauti, apie 8 val. grįžo mama. Ji buvo sumušta, rūbai suplėšyti. Paklausus, kas nutiko sakė, kad vienas tipas norėjo ją išprievartauti. G pasakė, kad reikia rašyti pareiškimą. Ji atsakė, kad tas vyras - jos senas pažįstamas, tai ji šiandien palauks, jei jis neateis atsiprašyti, kitą dieną parašys pareiškimą. Per pietus buvo nuėjęs pas S. P.. Ten pabuvęs ir pakalbėjęs su jo tėvu, nutarė grįžti pas motiną. Beeinat susitiko R. L., kuris pasakė, kad reikia nueiti pas M, nes ten jis užsidaręs, kažkas vyksta, nes jis nieko neišleidžia ir neįsileidžia. Parodė, kur gyvena M, o pats nėjo kartu, nuėjo į miestelį. Priėjus prie M kiemo, kieme nieko nebuvo. Durys buvo uždarytos. Brolis smarkiau patraukė duris ir jos atsidarė. Įėjus į vidų brolis klausė M, kodėl jis nedaro durų, kas čia vyksta. G artinantis prie M, šis staigiai kėlėsi, o G jį stūmė. M tuo metu pasisuko ir brolis netyčia pataikė jam į veidą, po ko M atsisėdo ant sofos. Gytis jo klausė, ar jis norėjo išprievartauti mamą. Tai girdėjusi motina pasakė, kad M ją apgynė nuo išprievartauti norėjusio asmens. Tuomet G. M. atsiprašė. Motina pasakė, kad ją išprievartauti norėjo A. S.. Gytis paklausė, kur jis gyvena ir mama jam pasakė. Gytis dar paklausė, ar šis nebuvo atėjęs jos atsiprašyti. Motina papurtė galvą, kad-ne. Tada G. M. iš M pasiskolino dviratį, kartu nuvyko pas A. S.. Jo namo durys buvo atidarytos, todėl abu įėjo į vidų. Matė lovoje gulintį žmogų. G jį pajudino, po ko gulėjęs vyras atsisėdo ant lovos krašto ir paklausė ko reikia. G paaiškino, kad jie yra sūnūs tos moters, kurią jis norėjo išprievartauti, kurią sumušė, suplėšė rūbus. Tada tas vyras liepė jiems dingti, nes papjaus, stojosi nuo lovos, griebė peilį, kuris buvo ant stalo. Tuo metu G jį pastūmė, o jis (V. N.) tuo metu pastūmė peilį toliau. A. S. parkrito ant grindų, bandė atsistoti, tačiau jam nepavyko. Matėsi, kad jam skaudėjo šoną. Kartu su broliu paėmė A. S. už pažastų, pakėlė ir pasodino. Pasakė, kad bus parašytas pareiškimas. A. S. atsakė, kad nereikia, jis nepaeina, skauda šoną, nes nukrito nuo šieno, dar buvo miestelyje, nusipirko alaus, išgers, o rytoj nueis atsiprašyti motinos. Išeinant iš A. S. namo, pamatė gulintį telefoną, kuris buvo toks pat kaip ir jo paties. Tuo metu savo telefoną buvo palikęs namuose, krovimuisi ir apie tai buvo pamiršęs, todėl paėmė pamatytą telefoną kaip savo ir įsidėjo į kišenę. Išeinat sutiko A. S. motiną, kuri paklausė, ko jiems reikėjo. Pasakė, kad norėjo pasikalbėti su jos sūnumi, į ką ji atsakė, kad susikalbėti nelabai pavyks, nes sūnus grįžo iš miestelio išgėręs. Sėdę ant dviračių grįžo pas M ir grąžinus dviratį su motina parėjo namo, buvo lauke. Po kurio laiko grįžo R. L.. Su broliu priėjo prie jo, paklausė, kodėl jis apgavo sakydamas, kad M užsirakinęs neišleidžia motinos. Jis sakė, kad jis ir pats gerai nieko nežino, po ko Gytis R. L. pastūmė, jis parkrito ant žolės, bandė stotis. Tuo metu priėjusi motina liepė baigti ginčytis, o Rimui eiti miegoti, nes jis visas girtas. Jis nueidamas kažką sakė motinos atžvilgiu, todėl motina jį pastūmė ir R. L. vėl pargriuvo ant takelio. Motina jį kėlė, kelti padėjo ir jis su broliu, matė, kad R. L. iš nosies bėga kraujas. R. L. įvedė į namo vidų. Kitą rytą į kambarį įėjo nepažįstami vyrai. Liepė apsirengti, parodyti vakarykščius rūbus. Suprato, kad tai policijos pareigūnai. Nuėjus į vonią girdėjo motiną vyrams sakant, kad ji nori parašyti pareiškimą dėl išprievartavimo, tačiau jai į tai pasakė, kad A. S. ligoninėje. Motina atėjo į vonią, buvo apsiverkusi, sakė, kad jai bus blogai, kad ji su tuo S susimušė. Tada jis su broliu susižvalgė ir sutarė prisiimti kaltę dėl A. S. sumušimo.

Ikiteisminio tyrimo metu V. N. davė sekančius parodymus:

2009-08-14 apklaustas įtariamuoju jis parodė, kad brolis M sudavė apie 6 – 7 kartus į galvos sritį ir kitas kūno vietas. Po to, kai G baigė mušti M, jis pats sudavė koja apie 2 kartus M į krūtinės sritį. Pas A. S. jis su broliu važiavo tikslu jį primušti, atkeršyti už tai, kad šis norėjo išprievartauti jų motiną. V nuklojus nuo gulinčio lovoje A. S. antklodę ir įsitikinus, kad tai tikrai A. S., jis su broliu pradėjo mušti jį gulintį lovoje. Jis pats spyrė koja apie 10 kartų: 3 į galvą, o kitus smūgius į pilvą ir krūtinę. Brolis sudavė ranka ir koja panašiai tiek pat smūgių, kaip ir jis. Po to jie vėl antklode apklojo A. S.. R. L. su broliu mušė kojomis. Jų motina R. L. patampė tik už plaukų ir už ausies (2 t., b.l. 52-54).

2009-12-07 apklaustas įtariamuoju, parodė, kad smūgių M nesudavė. Nurodė, jog visus smūgius M sudavė brolis G. Jiems R. L. buvo pasakęs, kad M nori išprievartauti jų motiną. Dėl A. S. nužudymo kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis su broliu nuvažiavo pas A. S. į namus, rado jį gulintį lovoje. G paklausus ar tai A. S., jis tai patvirtino. A. S. šoko iš lovos ir pasakė jiems dingti, žadėjo papjauti ir norėjo pasiimti peilį. Tada G rankomis sudavė A. S. iki 10 smūgių į galvą, krūtinę, šonus. Jis pats rankomis sudavė nuo 7 iki 10 smūgių A. S. į įvairias kūno vietas: šonus, krūtinę. Į galvą S jis nemušė. Po A. S. sumušimo, išeidamas, paėmė mobilųjį telefoną, vėliau telefoną grąžino policijos pareigūnams. Pinigų neėmė. Tą pačią dieną apie 21 val. kieme sumušė R. L., nes jis apgavo sakydamas, kad M, užsikabinęs savo namuose ir ruošiasi išprievartauti jų motiną. G parvertė R. L. ant žemės ir rankomis sudavė į šonus iki 5 smūgių. Jis irgi rankomis sudavė iki 5 smūgių R. L. į šonus. Z. N. rankomis ir kojomis sudavė kelis smūgius R. L. į šonus. Kieme dar buvo ir S. P., bet jis į konfliktą nesikišo (2 t., b.l. 69).

Nukentėjusioji O. Š. parodė, kad rugpjūčio 12 d. sūnus buvo Skapiškio parduotuvėje. Grįžo nesužalotas, sveikata bloga nesiskundė, nesakė, kad kas būtų jį mušęs. 2009-08-13 su sūnumi dirbo prie šieno. Dirbant prie šieno sūnus nebuvo nuo jo nukritęs ar kitaip susižalojęs. Grįžus namo, ji nuėjo apžiūrėti karvę, o sūnus nuėjo pamiegoti. Tą dieną sūnus nebuvo išgėręs. Kai grįžo nuo šieno, jis nebuvo išėjęs iš namų, parduotuvėje nebuvo, su kaimynais nesusitiko. Grįžusi namo ji tarpduryje sutiko išbėgančius iš namo 2 jaunuolius - kaltinamuosius. Vieno dar spėjo paklausti, ar jiems ko nereikia, į ką jis atsakė, kad nieko nereikėjo, tik pakalbėjo ir išeina. Įėjusi į vidų, sūnaus nematė. Po to pamatė, kad ant jo užmesta antklodė ir jis guli. Pakėlusi antklodę baisiai išsigando, nes jis buvo visas kruvinas: pagalvė, galva, rankos, patalynė buvo kruvini. Jokio peilio, lėkštės ar šakutės ant stalo prie lovos nebuvo, nes nebuvo valgyta. Ant grindų peilio taip pat nebuvo. Kraujas buvo tik ant lovos patalynės. Paėmusi už galvos pakėlė sūnų, jis gal buvo be sąmonės, nes nieko nesakė. Tada nubėgo pas kaimyną ir pasakė, kad užmušė sūnų. Šis atėjo, pažiūrėjo ir pasakė, kad sūnus dar kvėpuoja. Pagalvojo, kad gal nieko blogo. Skambino greitajai, bet ji neatsakė. Laukė ryto. Gal 4-5 val. sūnus sudejavo. Paklausė ar jam labai skauda, jis pasakė, kad nebelieskit, ir vėl nukrito. Namuose pasigedo mobilaus ryšio telefono, piniginėje nebuvo 20 Lt. Piniginė prieš tai buvo stalčiuke, o to piniginė rado prieangyje, tačiau pinigų joje nebuvo.

Reiškia 8640, 70 Lt turinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos ieškinį. Dėl neturtinės žalos ieškinio dydžio paaiškino, kad su sūnumi kartu gyveno, jis padėjo ūkyje. Yra daugiau vaikų, bet jie toli gyvena, sūnus buvo artimiausias. Nurodo, kad jos sveikata po sūnaus mirties žymiai pablogėjo.

Nukentėjusioji S. B. paaiškino, kad yra A. S. sesuo. Apie patį įvykį sužinojo iš motinos, kuri jai paskambino rugpjūčio 14 d. apie 8 val.. Apie brolio mirtį taip pat sužinojo iš motinos. Brolis gyveno su mama, jai padėdavo. Jis sveikata nesiskundė, nebuvo piktybinis, nėra su kuo nors susimušęs. Sutinka, kad žala būtų atlyginta motinos vardu.

Nukentėjusysis G. M. M. parodė, kad kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo. Rugpjūčio 13 d. buvo namuose kai atėjo Z. N. ir K, kurios pavardės nežino. Tą dieną buvo šiek tiek išgėręs su kaimynu alaus, tačiau girtas nesijautė. Moterys atsinešė plastikinę talpą alaus, prašėsi ją išgerti pas jį. Jos įėjusios kažkodėl užkabino duris. Moterys gėrė, pakvietė ir jį. Sėdint ant sofos į kambarį įlėkė G. N. ir nieko nesakęs sudavė į veidą. Po to smūgio daugiau nieko neatsimena, atsitokėjo tik ryte. Pamatė, kad gulėjo kraujuose. Labai skaudėjo dantis, veidas buvo ištinęs, šonkauliai sumušti, skaudėjo krūtinę. Kiek smūgių buvo suduota, nežino. Jei nebūtų pradėtas tyrimas, pareiškimo galbūt nebūtų rašęs. G neatsiprašė. Nori, kad kaltinamieji atsakytų už tai, ką padarė.

G-M. M. taip pat paaiškino, kad 2009-08-12 taip pat girtavo, buvo daug žmonių -Z. N., A. S.. Jie prisiminė mokyklos laikus ir susikivirčijo. A. S. sudavė Z. N. per veidą, todėl juos išvijo į lauką. Daugiau jokių muštynių nebuvo. Z. N. nesiskundė, kad A. S. norėjo ją išžaginti.

Nukentėjusysis R. L. parodė, kad rugpjūčio 12 d. su sugyventine Z. N. nuėjo į miestelio parduotuvę apsipirkti. Paprašė jos nupirkti alaus, nes buvo skolingas M. Ji nupirko ir kartu nuėjo pas M. Begeriant užėjo A. S. Jis irgi atsinešė alaus, kurį gėrė. Begeriant užėjo A. S. mama. Kadangi alus baigėsi, A. S. mama davė 10 Lt ir paprašė nupirkti dar dvi plastikines talpas alaus. Nuėjęs jis nupirko alaus ir toliau visi gėrė. Begeriant susikivirčijo su Z. N., todėl išėjo namo. Z. N. namo grįžo tik kitą dieną. Vaikai pradėjo klausinėti iš kur jos paakyje mėlynė, buvo matyti, kad jos rūbai suplėšyti. Paklausė, kas yra, tačiau ji atsakė, kad nieko. Girdėjo, kaip ji virtuvėje kalbėjo su vaikais kažką apie išprievartavimą. Ji nesakė, nei kas nei kur, nei kada ją kėsinosi išprievartauti. Po to ji dviračiu nuvažiavo į miestelį, kad pažįstamas atvežtų dujų. Grįždama sutiko K. N.. Abi atėjo į namus. Kristina sakė, kad turi „kapeikų“, Z. N. irgi turėjo. Nutarė eiti nusipirkti alaus. Visi kartu nuėjo į parduotuvę. K nupirko alaus ir nutarė eiti link M, bet Kristina nebeleido jam eiti kartu, todėl jis pasiliko prie parduotuvės. Vėliau nuvažiavo prie M namų, tačiau durys buvo užkabintos ir niekas neįsileido. Vėl grįžo į miestelį, kur susitiko vaikus. Jie paklausė kur mama. Pasakė, kad pas M, bet jis užsikabinęs ir neįleidžia. Liepė G ir V nueiti pas M, gal juos įsileis, kad nebūtų taip, kaip buvo vakar, kad vėl muštųsi. Jie nuėjo link M pusės, o jis pats pasiliko. Grįžo namo apie 17 val.. Priėjo G ir V. N.. Pradėjo sakyti kodėl jis sakė, kad M mamai kažką norėjo padaryti. Kilo ginčas ir susistumdymas. Konflikto metu G smogė į veido sritį, daugiau smūgių nepamena. Tik prisimena, kaip G su motina jį nuvedė į priestatą nusiprausti. Nusiprausęs nuėjo gulti. Pirmą smūgį sudavė kumščiu arba alkūne. Buvo nosis sumušta ar lūžus, paakiai mėlyni. Kiek smūgių iš viso buvo nepamena. Šiuo metu su kaltinamaisiais yra susitaikęs ir jiems atleidęs. Nebūtų rašęs pareiškimo, nes kaltinamieji sugyventinės vaikai, ir visi yra viena šeima.

Liudytoja R. S. parodė, kad gyvena šalia N, kiemus skiria mus tik kelios dešimtys metrų. Kiemai šalia. 2009 m. rugpjūčio 13 d. sutemus su dukra grįžo namo. Tik išlipus iš automobilio, jau pas N girdėjo triukšmą, mušimų garsus. Konflikto pradžios nematė. Triukšmo metu girdėjosi G ir V balsai. Z. N. buvo girta, vos nerišliai prakalbėjo. Matė kaip iš koridoriaus ištempė R. L. ir ėmė daužyti. Kas tempė, sunku buvo pamatyti, nes viskas vyko greitai, tik matė, kaip jį ištempė už kojų. Viskas matėsi, nes pas kaimynus degė šviesa. Girdėjo kaip Z. N., liepė savo sūnums - V ir G. N. - daužyti, spardyti R. L.. Su kuo daužė, nežino. R. L. prašė nedaužyti, o Z sakė, kad per jį G ir V. M. prispardė. Jie gal pusę valandos mušė R. L.. G ir V lyg tai nebuvo girti, o iš balso suprato, kad R. L. buvo girtas, jis atsiprašinėjo Z. Pas N yra pastovi girtavimo vieta, todėl prie jų nėjo. Sūnus atvažiuoja po pašalpų mokėjimo. R. L. yra ne pirmą kartą mušamas, tačiau niekam nesako, nes bijo sūnų. Mano, kad viskas kas atsitiko – per motinos girtavimą. Dukra išsigando muštynių, o jai pačiai ramybė buvo sutrikdyta.

Liudytoja R. S. paaiškino, kad 2009 metų rugpjūčio 13 d. su mama grįžo iš senelių. Išlipus iš automobilio išgirdo, kad pas kaimynus mušamas R. L.. Muštynės buvo tik prasidėjusios, mažesni vaikai verkė, prašė nemušti. Girdėjo, kaip R prašė pagalbos, prašė V ir G, kad jie nemuštų. Girdėjo kaltinamųjų balsus. Buvo sakoma, kad dėl jo kaltės buvo primuštas M. Buvo ten ir Z. Apie visą įvykį sprendė pagal girdėtus garsus. Buvo girdimi dunksėjimo, mušimo garsai, galima buvo suprasti, kad buvo R mušamas. Kadangi dėl muštynių buvo nejauku, todėl nuėjo namo. Ar kaltinamieji buvo blaivūs, nematė. V - buvęs klasiokas, o su G yra tekę bendrauti, todėl kaltinamųjų balsus žino.

Liudytoja Z. N. paaiškino, kad kaltinamieji yra jos sūnūs. Papasakojo, kad 2009 m. rugpjūčio 12 d. po pietų su sugyventiniu R. L. miestelio parduotuvėje apsipirko. Sugyventinio prašymu nupirko ir alaus, kartu nuėjo pas M, kur visi girtavo. A. S., atsinešė butelį alaus. Po kurio laiko atėjo S mama. Ji davė L 10 Lt, kad šis nueitų nupirkti alaus. Toliau gėrė R atneštą alų. Vėliau su R. L. susiginčijo ir šis išėjo. Po to išėjo S mama. Pas M liko trise. M iš kambario išėjo, o ji stojosi paimti cigaretės, kai tuo metu priėjo S. Suprato, kad kviečia eiti į kitą kambarį pasimylėti. Pasakė, kad su kiekvienu pijoku neprasideda, sakė, kad atstotų. Gal A. S. įsižeidė dėl to, kad jį pavadino pijoku, nes po to jis smogė į veidą. Tada ji jam trenkė atgal ir stūmė į televizorių. Po to A. S. šoko, čiupo už rankų, nustūmė ant sofos. Ji išsigando. S sakė, kad „nori, vietoje patvarkysiu“, griebė už bliuskutės, už kelnių. Ji spardėsi, spjovė jam į akis, gynėsi rankomis, norėjo ištrūkti, spyrė A. S., po ko jis susirietė ir atsitraukė. Ji greitai atsistojo ir norėjo išeiti, bet A. S. vėl ją griebė. Tada jį stipriai stūmė, nuo ko A. S. trenkėsi į pečių, susvirduliavo. Jis klūpodamas ant rankų, griebė už kojų. Tada ji spyrė, prašė paleisti. Jis čiupo už bliuskutės, buvo įplėšęs liemenuką. Gal dar norėjo smogti, bet tuo metu atėjo M ir A. S. nustūmė ant sofos kampo. M pasėdėjo ir užmigo. Ji bijojo, buvo šoke, visą naktį sėdėjo pas M, ryte parėjo namo. Vaikams sakė apie konfliktą. Jie sakė rašyti pareiškimą, kad ją norėjo išprievartauti, bet ji atsakė, kad gal jos atsiprašys, nupirks butelį ir bus atsiskaityta. Vaikams nesakė, kad ją išprievartauti bandęs asmuo – A. S.. Nuėjus persirengti sugyventinis irgi klausė, kas yra, tačiau ir jam nieko nesakė.

Tęsdama parodymus Z. N. paaiškino, kad rugpjūčio 13 d. apie pietus dviračiu vyko į miestelį pas pažįstamą, kad atvežtų dujas. Neradusi to žmogaus, grįžtant namo, sutiko K. N.. Abi parėjo namo. K. N. atsinešė alaus ir kartu gėrė. Vėliau sutarė eiti į miestelį dar nusipirkti butelį. R. L. vyko kartu. Į namus nenorėjo eiti išgerti, todėl nutarė eiti pas M. R. L. norėjo vykti kartu, bet K to nenorėjo, todėl su K nuėjo tik dviese. K liepė užkabinti duris. Besėdint pamatė pro langą dviračiu pravažiuojantį R. L.. Nesuprato kaip, bet staiga į kambarį atėjo G ir V. Įėjęs G sakė, kodėl užsikabinę, ar nebus kaip vakar. M tuo metu sėdėjo ant sofos, o ji su K kitoje stalo pusėje. G buvo atsukęs nugarą, bet suprato, kad jis trenkė M. Matė sūnaus suduotus M 1-2 smūgius. Į kurias vietas pataikė, nematė. Sakė G, kad tai ne tas žmogus, kad jis ją apgynė. Tuomet G. M. atsiprašė. Vytis viso konflikto metu stovėjo toliau, prie durų. M nuėjo į virtuvę nusiplauti kraują, matė jį bėgant jam iš nosies. Į virtuvę nuėjo ir G. Girdėjo, kaip prašė M paskolinti dviratį. M sakė, kad dviračio nepraganytų, todėl suprato, kad M dviratį jiems davė. G ir V pasiėmė M dviratį išvažiavo. M buvo sąmoningas. Neatsimena ar M gėrė alų. Po kurio laiko grįžo G ir V. Visi kartu grįžo namo. Dar po kurio laiko grįžo R. L.. Prie jo priėjo G pradėjo aiškintis. Sakė, kad R. L. ne taip pasakojo, kad nekaltai buvo sumuštas žmogus. G sušėrė R. L.. Z. N. tvirtina, jog sakė, kad jie baigtų, kad eitų į vidų, nes kaimynai pagalvos, kad mušasi. Liepė R. L. eiti į vidų, tačiau jis dar aiškinosi. Po to ji nuėjo vaikų pasižiūrėti, ar jie neišsigando. Po to trečią kartą išėjo į lauką. L gulėjo ant žemės. Liepė jam keltis. Jam iš nosies bėgo kraujas. Gal G ar V sakė, kad gerai jį pastūmė ir šis nukrito. G atėjo padėti R pakelti. Kartu įvedė jį į namo vidų. G išėjo laukan, o R. L. nusiprausė ir nuėjo gulti. Kitą dieną atvykus kriminalistams ji išsigando, sakė vaikams, kad su S mušėsi, o vaikai sakė, kad nebijotų nes jie prisiims kaltę. Tokia kalba buvo vonioje, kai pasakė, kad S ligoninėje.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Z. N. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 13 d. ji su K. N. nuėjo pas G.M. M.. Nusinešė butelį alaus ir pradėjo gerti. Lauko duris užsikabino, kad neįeitų jos sugyventinis R. L.. Greitai pasirodė jos sūnūs G ir V. N. bei S. P.. Gytis puolė prie M, priekaištaudamas jam, kad jos ir N neišleidžia iš namų. G du kartus ranka stipriai sudavė M į galvą. Ji nespėjo net paaiškinti, kaip buvo iš tikrųjų. Ji nuėjo į virtuvę, o grįžus į kambarį išgirdo, kad S. P. ramina G, kad šis nebemuštų M. Po to, kai M jau buvo sumuštas, G pasakė, jog nekaltai sumušė žmogų, o dabar L „gaus“. Tada G su V ir P išėjo. Matėsi, kad M buvo sumuštas – bėgo kraujas iš nosies, lūpos. Ji su K jam apvalė kraują ir baigė gerti alų. Po to ji parėjo į namus. Vakare, apie 21 val., kai namo grįžo R. L., G sudavė smūgį R. L. į galvą ir šis nukrito ant žemės. Ji sakė G, kad nebemuštų, bet jis neklausė. G koja spyrė du kartus R. L. į krūtinę. V ne mažiau 3 kartų koja spyrė R. L. į nugarą, šonus. Ji atitraukė G į šalį, R. L. liepė keltis. Tuo metu, ragindama R. L. keltis, ji ranka sudavė keturis kartus jam į petį, šoną. Triukšmą kieme galėjo girdėti kaimynai. Apie A. S. sumušimą ji sužinojo sekančios dienos ryte. Tada sūnūs paaiškino, kad A. S. jie sumušė dėl to, kad rugpjūčio 12 d. jis sumušė ją. Ji neprašė sumušti ar kitaip atkeršyti A. S. (1 t., b.l. 120-121).

Liudytojas S. P. paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį (datos tiksliai nepamena), būdamas miestelyje kartu su G ir V. N., sutiko R, kuris pasakė, kad M užsidaręs su N mama jos neišleidžia ir nori ją išprievartauti. R su dviračiu nuvažiavo, o jie visi nuėjo pėsti pas M. Durys buvo užrakintos. G duris smarkiau patraukė ir durys atsidarė. Įėjus į namo vidų. G paklausė, kas nutiko, ir ranka kelis kartus sudavė sėdinčiam ant lovos M. Z pasakė, kad M nekaltas, kam G jį muša. G tada M atsiprašė. M nuėjo į virtuvę nusiprausti. Gytis pas jį paprašė dviračio. Kas vyko toliau nematė, kadangi išėjo savo reikalais. Tos pačios dienos vakare buvo pas N kai parėjo R. Broliai N ir R. L. susiginčijo. Liudytojas nurodo, kad tuo metu jam paskambino draugė ir jis su ja kalbėjosi telefonu. Matė, kad N ir R. L. mosikavo, tačiau nematė, kas tiksliai vyko, nes buvo tamsu. Z išėjo iš namo ir liepė baigti triukšmą. Z su G. R. L. nuvedė į virtuvę nusiprausti. Rimas prausėsi nes jam bėgo kraujas. Dėl ko būtent jam bėgo kraujas tiksliai pasakyti negali. Galbūt jis susitrenkė krisdamas.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. P. nurodė, kad po konflikto pas M, G pasakė, kad dabar „gaus“ L. Jis palydėjo brolius iki jų namų ir matė, kaip G puolė prie L ir koja spyrė į krūtinę. Nuo smūgio šis nukrito ant žemės ir G rankomis bei kojomis sudavė jam apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas. V taip pat rankomis ir kojomis sudavė apie 6 smūgius R. L. į įvairias kūno vietas. Z priekaištavo R. L. dėl M sumušimo ir rankomis kelis kartus sudavė jam per šonus, pečius. G dar spyrė R. L. į veidą. Kas vyko toliau jis nematė, nes išvažiavo. (1 t., b.l. 96-97, 98-99).

Liudytojas R. K. paaiškino, kad dirba Kupiškio rajono policijos komisariate viešosios tvarkos skyriaus tyrėju, yra apylinkės inspektorius, aptarnauja Skapiškio miestelį. Kaltinamieji kurį laiką gyveno jo aptarnaujamoje teritorijoje. Kitą dieną po įvykio teko bendrauti su S, nes dalyvavo kaltinamuosius laikinai sulaikant. Kai atvyko pas N, išėjus į lauką, S pašaukė, sakė, kad pas N kieme buvo muštynės, mušė patėvį. Tada S pasakė, kad jei reikės, tai ją pakvies dėl parodymų. N šioje byloje apie jos sumušimą nebuvo pranešusi. Apklausos metu buvo N paakyje buvo mėlynė. Jos apie tai apklausos metu klausė, bet ji į policiją dėl to nesikreipė. Z. N. nesakė, kad ji mušė A. S.. R. K. nurodo, kad vėliau turėjo su ja pokalbį. Ji pasakojo, kad nuėjo į virtuvę, norėjo į kibirą nusišlapinti. Atėjo ten A. S. ir tarp jų įvyko konfliktas. Jis jos klausė, ar ji duos. Jis jai trinktelėjo, bet kad ji mušė A. S., nesakė. Po to jie toliau vartojo alų.

Liudytojas paaiškino, kad toje teritorijoje dirba 18 metų ir žmones gerai pažįsta. N buvo atėjusi ne kartą, žodžiu yra sakiusi, kad nesusitvarko su sūnumis, kad smurtas šeimoje. Kurį tai laiką G gyveno miestelyje, o V. V.. Po to G. išėjo iš namų, po to V grįžo į namus. V mokyklos nelankė, pasak motinos, namuose nieko neveikė, tik sėdėjo namuose arba miegojo. Šeimoje būdavo konfliktai, jis nesutardavo su patėviu. Dėl N šeimos policijos komisariate yra daug pareiškimų, gal apie 20, dažniausia dėl smurto buityje.

Liudytojas R. K. paaiškino, kad dirba Kupiškio rajono PK kriminalinės policijos tyrėju. Su kaltinamaisiais bendravo ikiteisminio tyrimo metu, juos apklausinėjo, pareiškė įtarimus. Kaltinamieji davė parodymus. Jie kalbėjo, o jis rašė. Kaltinamieji po apklausos protokolą perskaitė ir pasirašė. Jokių problemų nebuvo. Liudytoją S. P. apklausė papildomai. Apklausa vyko sklandžiai. Buvo tikslinamos aplinkybes, nes jis jau buvo apklaustas. Jis po apklausos susipažino su protokolu, tekstas buvo spausdintas, kad jam būtų lengviau perskaityti. Nepamena, kiek G. M. nurodė smūgių, bet iš jo žodžių buvo surašytas smūgių skaičius.

Atliko R. L. apklausą. Jis protokolą perskaitė, pasirašė ir išėjo, jokių problemų nebuvo. Šioje byloje apklausė ir K. N.. Ją apklausinėjo ligoninėje, nes ji gydė ten koją, kuri buvo sugipsuota. Užfiksavo jos parodymus, ji protokolą perskaitė, pasirašė. Ji pasakojo, kad buvo pas G. M. namuose, kad buvo suduota kažkiek smūgių, kad smūgiuoti pradėjo G, kad kartu buvo ir V. Dėl V suduotų smūgių skaičiaus, dabar nepamena, bet parodymuose apie tai užrašyta iš K. N. žodžių. Papildomai apklausė ir G. M.. Jis pasakojo, kad sėdėjo ant sofos, jį užpuolė, sumušė, buvo praradęs atmintį. Jis su protokolu susipažino, pasirašė.

Su Z. N. bendravo įvykio tyrimo metu. Nepamena, kad ji būtų sakiusi, kad ji mušė A. S.. Sakė, kad A. S. pas G. M. jai padarė mėlynę paakyje. Su Z. N. bendraujant, buvo kalba, kad A. S. buvo prie jos pradėjęs lįsti. Apie tai, kad jai buvo suplėšyti rūbai nėra girdėjęs.

Liudytoja Z. R. paaiškino, kad dirba Kupiškio rajono PK kriminalinės policijos tyrėja ir apklausė įtariamuosius G ir V. N.. Tiriant bylą Z. N. reiškė įtarimą, bet vėliau jos atžvilgiu byla buvo nutraukta. Su Z. N. yra bendravusi vieną kartą. Matė pas ją ant veido mušimo žymes, jai sakė, kad ji turi teisę rašyti pareiškimą, bet ji nesutiko rašyti ir išėjo. Z. N. nesakė, kad sumušė A. S.. Neprisimena, ką ji pasakojo dėl mėlynės.

Taip pat apklausinėjo ir G. N.. Apklausos metu G nuoširdžiai pasakojo, po to parodymus perskaitė. Nekilo abejonių, kad jis meluotų ar ne taip pasakotų. Jis pasakojo labai smulkiai, dėstė detales. Jis sakė, kad brolis pakėlė antklodę ir tada pradėjo A. S. mušti.

Liudytoja E. Š. paaiškino, kad dirba Kupiškio rajono PK kriminalinės policijos skyriaus viršininke. Praeitų metų gal rugpjūčio mėnesį darė vieno iš kaltinamųjų įtariamojo apklausą. Buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 138 str. nes nukentėjęs buvo dar gyvas. V buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, bet jis gynėjo atsisakė, nuoširdžiai davė parodymus apie tai, ką su broliu tą vakarą veikė. Sakė, kad iš pradžių sumušė G. M., o po to A. S.. Niekieno neverčiamas jis pasakojo, ką jis ir brolis darė. Sakė, kad jis G. M. ir A. S. sudavė smūgius, kad jis ir brolis spardė, kad buvo ne vienas - du smūgiai, o daug. Sakė, kad jie užstojo savo mamą, nes neva ją A. S. norėjo išžaginti. V sakė, kad apie tai jie su broliu nugirdo iš motinos kalbos su drauge. Sakė, kad nežino, ar jai kas buvo padaryta, bet paakyje buvo „fanaras“. Jis protokolą perskaitė ir pasirašė.

Liudytojas S. N. paaiškino, kad G ir V yra jo sūnūs. Jie nėra chuliganai, geri vaikai. Nurodo, kad G užaugino jis vienas, nes jau 18 m. yra išsiskyręs. Visi šeimoje yra muzikantai, linkę linksmintis, o ne smurtauti, muštis. Apie įvykį sužinojo iš laikraščių. Kai vaikai atėjo, jų klausė, kaip viskas buvo. Jie sakė, kad nieko nepadarė, o tik norėjo mamai padėti, nes kaime visi bijo įgaliotinio, nes kai nusižengia, tai tam būna negerai. Sūnūs prisiėmė motinos kaltę, nes kaime darbų nėra, todėl bijojo, kad jai neatimtų pašalpas. Vasario mėnesį dar nuvyko pas buvusią žmoną, klausė, kas nutiko. Ji sakė, kad ją buvo užpuolęs S, ji gindamasi gal per daug jam uždavė. Apie vaikus gali pasakyti tik iš geros pusės.

Liudytoja K. N. paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo 13 d. pasiėmė pinigus iš banko, nusipirko „pūslę“ alaus ir nuėjo pas kaltinamųjų motiną. Namuose buvo jos sugyventinis R. Pas Z. N. buvo paakyje mėlynė, rankos, kūnas mėlynas. Paklausė, kas nutiko. Ji pasakė, kad ją A. S. norėjo išprievartauti. Kadangi baigėsi cigaretės, paėmusi dviratį nuvažiavo į parduotuvę. Išėjusi iš parduotuvės sutiko A. S.. Jis pasakė, kad turi parduotuvėje skolą todėl ten negali eiti, prašė nupirkti alaus ir kvietė už parduotuvės tą alų išgerti. Norėjo duoti alui 20 Lt. Jis buvo susitrenkęs, sakėsi nukritęs. Kadangi nebuvo priežasčių eiti su juo už parduotuvės ir gerti, todėl nesutiko su jo pasiūlymu. A. S. laikė suėmęs šoną. Grįžusi pas Z. N., toliau gėrė. Pritrūkus gėrimo, abi ėjo į parduotuvę. Nusipirkę alaus, nutarė eiti pas M ir ten išgerti tą alų ir tik pradėjus gerti iš kažkur atsirado kaltinamieji. Nors daug ko nematė, tačiau matė, kaip G kirto M ir šiam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Neskaičiavo, kiek kartų G sušėrė M, gal 2 kartus. Patikslindama savo parodymus K. N. nurodo, kad G. M. mušė rankomis ir kojomis, o V. M. įspyrė.

Dėl A. S. paaiškino, kad gyveno jo kaimynystėje ir žino, jog jis labai sirgdavo, jį ištikdavo epilepsija, jei negaudavo išgerti. Ar tai būdavo dažnai, nežino, kadangi pati nematė, o apie tai tik yra girdėjusi iš kitų asmenų. 2009-08-13 A. S. prie parduotuvės matė apie 10 – 11 val. Matė, kad jis buvo pagiringas, jis skundėsi, kad jam negera, skauda galvą.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. N. parodė, kad 2009-08-13 apie 16 val. kartu su Z. N. nuėjo pas G.M. M.. Jos atsinešė alaus, kurį pradėjo gerti. Netikėtai į namą įėjo G ir V. N. bei S. P.. G puolė prie M, rankomis sudavė apie 6 smūgius į galvą, šonus, nugarą, spardė kojomis į įvairias kūno vietas. V apie 3 kartus sudavė rankomis M į galvą. (1 t. b.l. 92-93, 94-95).

Liudytojas I. A. paaiškino, kad nukentėjusioji O. Š. yra jo kaimynė. Tarp jo namų ir O. Š. namų apie 100 m atstumas. Nuo jo namų jos namas matosi gerai. A. S. gerai pažinojo. Su A. S. rytais susitikdavo, parūkydavo, kavos išgerdavo, pykčių nebuvo. Žino, kad 2009 m. A. S. buvo sumuštas, nors tikslios datos nepamena, žino, kad buvo vasara, šienapjūtė. Tą dieną A. S. buvo užėjęs apie 9-10 val. Kartu gėrė kavą, jis žadėjo eiti šienauti. Ką jis veikė dieną, nežino. Vakare atbėgo pas A. S. motina, pasakė, kad 2 žmonės išbėgo iš jos namo, kad A. S. yra sumuštas. Nuėjęs pas O. Š. pamatė gulintį A. S.. Ant pagalvės buvo kraujas, jo galva buvo pramušta. Pajudinus jį, jis sudejavo, buvo matyti kad kvėpuoja. O. Š. patarė palaukti ryto kada A. S. išsimiegos, ir tada ryte žiūrėti dėl gydytojų kvietimo. Tada pagalvojo, kad jis išgėręs, išsimiegos ir bus gerai. Juk pasitaiko, kad žmonės susimuša. A. S. iš namų neišeidavo, gal kartą į savaitę išeidavo į miestelį. Iki miestelio jam buvo gal 1,5 km. Jis nestovėdavo kasdien prie parduotuvės, jis būdavo namuose. Be kavos su juo retkarčiais gerdavo ir alų.. A. S. mama jo neleisdavo į miestelį, nes kai jis ten nueidavo, susirasdavo draugų, gerdavo. Mama jam retkarčiais duodavo pinigų ir tokiais atvejais liudytojas nurodo, kad jis A. S. prašymu dviračiu nuvažiuodavo į parduotuvę alaus. Kai įvykio ryte bendravo su A. S., jis niekuo nesiskundė, pas jį sužalojimų nesimatė, jis nesakė, kad nukrito nuo šieno. Ar jis tada vežė šieną, nepastebėjo, nes ne visada buvo namuose. Su A. S. šalimais gyvena jau 20 metų ir per tą laiką nematė, kad jis būtų ištiktas epilepsijos priepuolio, jo mama apie tai nėra pasakojus. Su A. S. bendravo ir dieną prieš tą įvykį. Tada jis nebuvo sumuštas ar kitaip susižalojęs.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti kad apžiūrėtos G-M. M. namo, esančio Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) , gyvenamosios patalpos. Ant sofos-lovos rasta patalynė su rausvomis panašiomis į kraują dėmėmis (1 t., b.l. 17-22).

Iš 2009-08-17 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis V. N. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 8310“ (1 t., b.l.51, 52-53), kurį nukentėjusioji O. Š. 2009-10-02 daiktų parodymo atpažinti metu atpažino kaip savo telefoną, kuris buvo pavogtas 2009-08-13 (1 t., b.l. 54-55, 57).

Iš M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto 2009-09-17 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti kad A. S. mirė 2009 m. rugsėjo 08 d. 2.30 val. VšĮ “Panevėžio apskrities ligoninė“. Jis mirė nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ir juosmens dešinėje pusėje bei nugaroje, odos nuborzdinimais nugaroje, kraujosruvomis krūtinės dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, dešinės pusės V-VI-VII-VIII-to šonkaulių lūžiais su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvą dešinio momens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu, dešinio galvos smegenų pusrutulio sumušimu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, plaučių ir krūtinplėvės uždegimu, kraujo ir oro susikaupumu krūtinplėvės ertmėje, ascitinio skysčio susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, koma (kliniškai), kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu. Lemiamą reikšmę jo mirčiai turėjo jam padarytų sužalojimų visuma. Sužalojimai padaryti prieš mirtį vienu metu kieto buko daikto poveikyje, galimai 2009-08-13 d. apie 19.00 val. Sužalojimai galėjo atsirasti jį spardant ir suduodant ne mažiau dešimt smūgių į galvos, krūtinės, nugaros ir pilvo sritis (1 t., b.l. 34-35).

Iš M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto 2009-08-17 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G-M. M. padaryti šie sužalojimai - poodinės kraujosruvos akių vokuose ir kairiame skruoste, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties panirimas bei krūtinės dešinės pusės sumušimas. Šie sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai 2009-08-13 d., ne mažiau penkių smūgių pasekoje. G.M. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 37).

Iš M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto 2009-08-17 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. L. padaryti šie sužalojimai – poodinės kraujosruvos kaktoje, akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame dilbyje ir krūtinės dešinėje pusėje, kraujosruvos akių obuolių junginėse, nosies kaulų lūžis. Šie sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai 2009-08-13 d., ne mažiau šešių smūgių pasekoje. R. L. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos sumušimo ir nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 39).