Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-975-109/2009

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-09-30
Bylos Nr.: 2A-975-109/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Bobrel (pirm.), Evaldas Burzdikas, Algirdas Remeika
Ieškovas: Gintarui Antanui Mockui, G. A. M.
Atsakovas: Z. M.
Advokatai: Edvinas Sergaitis, Zita Rakauskaitė

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-975-109/2009

Pirmosios instancijos teismo teisėja Edita Šliumpienė

Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; 121.18;

(s)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovui Gintarui Antanui Mockui, jo atstovei advokatei Zitai Rakauskaitei, atsakovei Z. M., jos atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo G. A. M. ir atsakovės Z. M. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-437-775/2009 pagal ieškovo G. A. M. ieškinį atsakovei Z. M. dėl santuokos nutraukimo (dėl abiejų sutuoktinių kaltės), santuokinio turto padalijimo ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo (dėl kito sutuoktinio kaltės), santuokinio turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas G. A. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė santuoką, sudarytą tarp jo ir atsakovės Z. M., įregistruotą 1986-07-11 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 2166) nutraukti, pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes ir padalinti santuokoje įgytą turtą (b. l. 104-106). Ieškovas nurodė, kad nepilnamečių vaikų neturi, jau daugiau nei treji metai su atsakove kartu negyvena - neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendro biudžeto. Santuoka iširo dėl visiško interesų skirtumo: nesutarė dėl šeimos vertybių, finansų paskirstymo, dėl buitinių klausimų, laisvalaikio praleidimo ir kt. Ieškovo nuomone, pagrindinė santuokos iširimo priežastis - labai didelis metų skirtumas (10 metų). Atsakovė norėjo nuolat sutuoktiniui vadovauti, nesiskaitė su jo nuomone. 2005 m. pabaigoje gyventi kartu tapo nebeįmanoma, todėl jis paliko šeimą. Nors kartu negyveno, padėjo sutuoktinei ir dukrai: aprūpindavo kuru, padėdavo jį sukrauti, sode įrengė pirtį, pastatė krosnį. Taip pat prisidėjo prie dukters išlaikymo. Išlaikymo sau nereikalauja, prašo padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovui paliekant automobilio priekabą (100 Lt vertės) ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (30 000 Lt vertės), o atsakovei priteisiant 15 200 Lt kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį ir 250,00 Lt už santuokos metu įgytą ir ieškovo parduotą automobilį AUDI 80. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog žemės sklypas šalims galėtų būti padalintas ir natūra po ½ dalį. Taip pat ieškovas prašė iš atsakovės priteisti dalį piniginio indėlio - 2935,00 Lt, automobilį AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5000 Lt, pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe, automobilį SUZUKI BALENO Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe, AB Hansabankas gautą paskolą ieškovas grąžins iš asmeninių lėšų ir iš atsakovės kompensacijos nereikalauja, nes šią paskolą ieškovas ėmė jau negyvendamas kartu su atsakove, paskola tikslinė - automobilio pirkimui.

Atsakovė Z. M. byloje pareiškė priešieškinį (b. l. 33-36), kuriame prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, priteisti jai 10 000 Lt neturtinę žalą ir padalinti santuokoje įgytą turtą. Nurodė, kad santuokinis gyvenimas faktiškai iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovas visiškai nesirūpino šeima ir jos gerove, pastoviai piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, dėl ko net buvo įrašytas į atitinkamą įskaitą. Dėl potraukio alkoholiniams gėrimams ieškovas ne kartą buvo praradęs darbą. Tai patvirtina išrašai iš jo darbo knygelių. Daugiau nei prieš tris metus ieškovas paliko atsakovę ir tuo metu nepilnametę jų dukterį S. ir išėjo pas kitą moterį - savo bendradarbę L.B., su kuria kartu gyvena iki šiol adresu (duomenys neskelbtini). Būdamas santuokoje ir gyvendamas su kita moterimi, ieškovas visiškai neprisidėjo prie šeimos biudžeto, neteikė jokio išlaikymo dukrai iki pat jos pilnametystės. Ieškovui išėjus pas kitą moterį atsakovė pasijuto pažeminta, jai buvo gėda prieš bendradarbius, kaimynus, pažįstamus. Ji blogai jautėsi prieš savo dukterį bei artimus žmones, dėl ieškovo neištikimybės patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, susirgo, jai buvo diagnozuotas centrinės nervų sistemos susirgimas. Dvasiniai išgyvenimai dar labiau sustiprėjo, kai 2007 metų rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais ieškovas pasakė, kad susilaukė vaiko su kita moterimi. Atsakovė prašė padalinti santuokoje įgytą turtą jai priteisiant žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 16 059 Lt, ieškovui priteisti automobilio priekabą 100,00 Lt vertės ir automobilį AUDI 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 9430,41 Lt vertės, kuris pirktas be atsakovės sutikimo pardavus santuokoje įgytą automobilį AUDI 80. Taip pat priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 3114,30 Lt kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, automobilį SUZUKI BALENO pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe, motinos dovanotus atsakovei 5870 Lt pripažinti jos asmenine nuosavybe. Atsakovė taip pat nurodė, jog jokių kreditorių ji neturi, išlaikymo sau iš ieškovo nereikalauja.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 18 d. sprendimu (b. l. 151-57) ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies:

nutraukė santuoką sudarytą tarp šalių dėl ieškovo G. A. M. kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes;priteisė iš ieškovo atsakovei 2 000 Lt neturtinės žalos;priteisė ieškovui nuosavybės teise automobilio priekabą AP, 0,3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Lt vertės;priteisė ieškovui iš atsakovės 2935 Lt santuokoje įgytų lėšų;priteisė atsakovei nuosavybės teise sodo sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 16 059 Lt vertės, o iš atsakovės ieškovui 8 029,5 Lt piniginę kompensaciją;priteisė iš ieškovo atsakovei 300 Lt piniginę kompensaciją už automobilį AUDI 80 ir automobilio priekabą AP, 0,3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);pripažino automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt vertės, ieškovo G. A. M. asmenine nuosavybe, automobilį SUZUKI BALENO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės Z. M. asmenine nuosavybe, ieškovo G. A. M. įsipareigojimą AB bankui „Hansabankas“ pagal 2006-06-16 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo Gintaro Antano Mockaus asmeniniu skoliniu įsipareigojimu;priteisė iš atsakovės ieškovui 329 Lt žyminio mokesčio, iš ieškovo atsakovei 425 Lt žyminio mokesčio;priteisė iš ieškovo valstybei 12,80 Lt iš atsakovės valstybei 6,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais. Teismas atsižvelgė į ieškovo teiginius, jog santuokiniai ryšiai su atsakove buvo nutrūkę jau nuo 2005 m. vidurio, todėl kita moteris nebuvo santuokos iširimo priežastis, nes jis kitą moterį susirado tik po metų, tačiau šį argumentą ieškovas paneigė pats teismo posėdyje nurodydamas, jog su ta moterimi dirbo dar 1999-2001 metais (b. l. 142). Teismo nuomone santuokiniai ryšiai nutrūko ieškovui palikus šeimą. Atsakovė valios nutraukti santuoką neišreiškė. Teismo manymu ieškovas nepaneigė įstatyme numatytos prezumpcijos (dėl neištikimybės), nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę, todėl teismas padarė išvadą, jog būtent ieškovas nesilaikė geros moralės principų ir pažeidė bendro gyvenimo taisykles bei sutuoktinio pareigą gerbti kitą sutuoktinį, nes buvo neištikimas atsakovei, paliko šeimą, todėl pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.3, 3.5 str., 3.27 str., 1d., 3.60 str. 3.61 str.).

Dėl neturtinės žalos teismas įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgė į tai, kad nors atsakovei ieškovo elgesys kėlė dvasinį skausmą, tačiau ji pati dėl santuokos nutraukimo nesikreipė. Teismas taip pat vadovavosi sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais ir priteisė iš ieškovo atsakovei 2000 Lt neturtinės žalos.

Dėl santuokoje įgyto sodo sklypo padalijimo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto registro išrašas ir žemės sklypo planas (b. l. 42, 119) patvirtina, jog sodo sklype jokie pastatai neužfiksuoti ir neregistruoti. Šalys teismo posėdyje taip pat nurodė, jog sodo namelis ir pirtis pastatyti savavališkai, o pirtis netgi už žemės sklypo ribų (b. l. 141, 146). Ieškovo pateiktas į bylą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b. l. 89-94) ir sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininko pažyma (b. l. 134) teismo vertinti kritiškai, nes juose nurodoma faktinė padėtis, tačiau ji prieštarauja nekilnojamojo turto registro duomenims, kurie pavirtina, kad šalių vardu sodo sklype nebuvo ir nėra registruotas joks nekilnojamasis daiktas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas žemės sklypo kainą nustatė 16 059 Lt. Dėl sodo sklypo padalijimo natūra teismas nurodė, kad toks prašymas atmestinas, kadangi šalių santykiai yra komplikuoti, ir padalinus sklypą natūra po ½ dalį, atsakovė būtų priversta nuolat matytis su kita ieškovo moterimi ir jų dukra, todėl, teismo nuomone, nebus įmanomas tinkamas ir racionalus bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimas. Bet to atsakovei sodo sklypas reikalingesnis, nes yra papildomas pragyvenimo šaltinis. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, jog būtent jis sode pastatė ir įrengė pirtį, tačiau tai nėra priežastis sklypą natūra paskirti jam, nes remiantis tiek šalių paaiškinimais, tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šis statinys pastatytas už sodo sklypo ribų, laisvoje valstybinėje žemėje. Todėl teismas nusprendė sodo sklypą natūra priteisti atsakovei, kuri už jai tenkančią didesnę turto dalį įpareigota ieškovui sumokėti 8029,5 Lt kompensaciją.

Dėl 2 935 Lt, atsakovės vardu atkurtų santaupų sumos (b. l. 82), kurias atsakovės motina Z. M. 1990 m. skyrė jų šeimai, o atsakovė be ieškovo žinios jas atsiėmė iš kredito įstaigos teismas nustatė, kad šios lėšos yra įgytos santuokoje, nes ieškovo tėvai šeimai suteikė gyvenamąjį plotą, o atsakovės tėvai rėmė pinigais, be to atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog šie pinigai buvo perduoti jos asmeninėn nuosavybėn. Teismo nuomone, nors šios lėšos atsakovės jau yra panaudotos, tačiau jos pripažintinos šalių santuokiniu turtu, todėl atkurtų santaupų sumą - 5870 Lt – teismas padalino šalims per pusę lygiomis dalimis ir 2 935 Lt priteisė iš atsakovės ieškovui.

Automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5000 Lt, teismas pripažino ieškovo asmenine nuosavybe. Teismas įvertino automobilio AUDI 80 pardavimo sutartį (b. l. 87), iš kurios matyti, jog šis automobilis ieškovo parduotas už 500 Lt. Atsakovė šią sutartį paneigiančių įrodymų byloje nepateikė. Ieškovas nurodė, jog kitą automobilį – AUDI 100 – jis pirko daužtą, jo pirkimui ir remontui ėmė iš banko 5000 Lt tikslinę vartojimo paskolą. Ieškovas byloje pateikė 2006-06-16 vartojimo kredito sutartį, sudarytą su AB banku „Hansabankas“, pagal kurią jis paėmė 5000 Lt vartojimo kreditą automobilio pirkimui (b. l. 10-13). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, jog automobilis AUDI 100 buvo pirktas už žymiai didesnę sumą, nei buvo gauta pardavus automobilį AUDI 80 (CK 3.89 str. 1 d. 2p., 2 d., 3.118 str. 1 d.). Pripažinus automobilį AUDI 100 ieškovo asmenine nuosavybe, atsakovei iš ieškovo priteista 250 Lt kompensacija už parduotą santuokoje įgytą automobilį AUDI 80.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas G. A. M. (b. l. 159-160) prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-18 sprendimą nustatant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmesti atsakovės Z. M. reikalavimą priteisti iš ieškovo neturtinę žalą, 0,1089 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padalinti natūra lygiomis dalimis. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes dėl kaltės nustatymo. Teismas netinkamai įvertino atsakovės paaiškinimus. Atsakovė pati pripažino, kad vadovavo sutuoktiniui ir visam šeimos gyvenimui, nenorėjo, kad šis dalyvautų susiėjimuose su draugais, pati juose nedalyvavo. Apie vyro ir jo draugų girtavimą žinojo ir prieš santuoką, tačiau ji to nelaikė kliūtimi santuokai sudaryti. Kad šalių padėtis šeimoje nebuvo lygi rodo ir tai, jog atsakovė, gavusi pinigų iš motinos, apie tai ieškovui net nepranešė. Dėl didelio amžiaus skirtumo skyrėsi šalių interesai ir poreikiai. Teismas šeimos iširimą grindė ieškovo neištikimybe, tačiau byloje buvo nustatyta priešingai. Atsakovė pati pripažino, kad gyvenant šeimoje išaiškėjo priešingi charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, gyvenimo vertybes, atsakovė pati pripažino, kad ieškovas prieš trejus metus paliko šeimą, o kitos šeimos sukūrimas praėjus dvejiems metams po šalių ryšių nutraukimo nelaikytinas santuokos iširimo priežastimi.

Dėl žemės sklypo sodų bendrijoje ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė sodo sklypą atsakovei natūra motyvuodamas iš esmės vien tuo, kad sklypas atsakovei yra papildomas pragyvenimo šaltinis, jo padalijimas lygiomis dalimis nesuteiks galimybės naudotis nuosavybės teise tinkamai, kadangi tarp šalių yra prasti santykiai. Tokie teismo motyvai prieštarauja pateiktiems įrodymams - faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad sodo sklype nėra daržovių ar uogų, jų krūmų, kelmų arba daigų. Iš pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad sodo sklypas užžėlęs žole ir jau ne vienus metus nebuvo atsakovės pragyvenimo šaltiniu. Kitas argumentas, kad padalinus žemės sklypą natūra atsakovei nuolat tektų matytis su kita ieškovo moterimi ir jos dukra, o, esant komplikuotiems santykiams, tai nebus tinkamas ir racionalus bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimas, taip pat vertintinas kritiškai. Atsakovė iki šiol gyvena ieškovo motinai priklausančiame name, kuriame nuolat lankosi ir ieškovas su vaiku ir nauja moterimi, tačiau atsakovei dėl to nesikelia gyventi kitur ir tai nesukelia nepatogumų, be to, ji neginčija, kad jos prašymu ieškovas ir šiuo metu padeda jai buityje - suneša anglis, sutvarko langų dėjimo metu likusius sienų pažeidimus - t. y. jie nuolat bendrauja ir atsakovei tai nesukelia nepatogumų. Be to LR CK 3.127 str. 3 d. nustatyta pirmenybė santuokinio turto padalinimui natūra. Šiame straipsnyje nurodyti ir kiti turto atvejai, kai turtas dalinamas kitais būdais - jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį sumokėti kompensaciją kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, kad ir Aukščiausiojo teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalinimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, - jog turto padalinimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalinimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko interesus. Atsakovės nurodyta ir Nekilnojamojo turto registre įvardinta žemės sklypo rinkos kaina neatitinka realios šio turto rinkos kainos. Ieškovas teismui pateikė rinkoje egzistuojančias realias tokio turto pardavimo kainas, ieškovas teikė teismui prašymą pats perimti turtą nuosavybėn ir išmokėti atsakovei pusę turto vertės - 15000 Lt ir teismas nepagrįstai nevertino šios aplinkybės nustatydamas žemės sklypo rinkos kainą.

Žemės sklypas sodų bendrijoje yra 0.1089 ha dydžio, t. y. atitinka dviejų sodų sklypų įprastus dydžius, yra dalus. Įsigyjant šį žemės sklypą šalys iš santuokinių lėšų sumokėjo ir vasarnamio kainą todėl šio žemės sklypo vertė yra daug didesnė, nei nurodyta nekilnojamojo turto registre. Ieškovo manymu, šalių teises nebūtų pažeistos turtą natūra palikus vienai iš šalių, kai pastaroji kitai šaliai sumokėtų piniginę kompensaciją – 1/2 dalį realios faktinės vertės - 15 000,00 Lt. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovė dirba mažai apmokamą darbą sodo sklype auginamos daržovės yra jos pagrindinis pragyvenimo šaltinis, tačiau įpareigojo Z. M. sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją, kurią ji nepajėgi sumokėti. Atsakovė teisme teigė sodo sklypą padovanosianti dukrai - tuo atveju ieškovas neturės galimybių išieškoti teismo priteistą piniginę kompensaciją net ir priverstine tvarka, nes atsakovė kito turto neturi. Todėl teismas, paskirdamas sklypą atsakovės nuosavybėn ir atsakovę įpareigodamas sumokėti piniginę kompensaciją, kuri daug mažesnė, nei faktinė turto dalies vertė, visapusiškai, detaliai ir objektyviai nevertino konkrečios situacijos aplinkybių, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pažeidė ieškovo teises ir teisėtus jo interesus.

Šalies argumentai

Atsakovė Z. M. apeliaciniu skundu (b. l. 166-172) prašo sprendimą panaikinti dalyje dėl 2000 Lt neturtinės žalos priteisimo atsakovės naudai, dėl 5870 Lt santaupų pripažinimo šalių santuokiniu turtu ir pusės šios sumos priteisimo ieškovui bei dalyje dėl automobilio AUDI 100 pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe, priimti naują sprendimą – patenkinti atsakovės priešieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos motyvus:

1. Dėl neturtinės žalos priteisimo - teismas rėmėsi tik tuo, kad atsakovė pati nesikreipė dėl santuokos nutraukimo, bei deklaratyviai nurodė, kad vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika rodo, kad didesnė nei 2000 Lt neturtinė žala sutuoktinei priteisiama net tada, kai jos sutuoktinis bendravimui su kita moterimi skyrė didesnį dėmesį nei sutuoktinei, taip supriešindamas asmeninius ir šeimos interesus arba dėl to, kad sutuoktinis paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą moterį. Šiuo atveju yra neginčijamai įrodyta, kad ieškovas ne tik paliko šeimą, bei gyveno su kita moterimi, bet ir turi su kita moterimi vaiką, nenutraukęs su atsakove santuokos. Teismui buvo pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys tai, jog dėl patirto streso atsakovė susirgo, dėl ko prarado darbą.

2. Dėl santuokinio turto padalijimo - teismas nepagrįstai įtraukė į dalintino turto balansą turtą, kurio nutraukiant šalių santuoką jau nebuvo - atsakovės vardu atkurtas ir jau panaudotas šeimos reikmėms santaupas, ieškovo parduotą automobilį AUDI 80, bei lėšas, gautas pardavus šį automobilį, kurios buvo ieškovo investuotos į kitą turtą - automobilį AUDI 100.

3. Priteisdamas ieškovui pusę - 2935 Lt atsakovės vardu atkurtų santaupų sumos, teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės teisme išdėstytų argumentų, kad šios lėšos buvo panaudotos ne jos asmeninėms reikmėms, o bendriems šeimos reikalams. Teismo posėdžio metu ji nurodė, jog atsiimtas santaupas panaudojo nupirkdama naujus langus, kurie buvo sudėti į ieškovo mamos butą, kuriame ji gyveno kartu su tuo metu nepilnamete dukra. Be to, iš šių lėšų buvo nupirktas ir kompiuteris dukrai, kuri mokėsi vidurinėje mokykloje. Šių parodymų ieškovas nepaneigė, pripažindamas, kad kompiuteris dukrai tikrai buvo nupirktas, o nupirktus langus jis net pats aptinkavo. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nenagrinėjo šių proceso metu įrodinėtų aplinkybių, nevertino šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų - teismo posėdžio metu duotų parodymų, ir todėl skundžiamą sprendimą priėmė pažeisdamas CPK 185 str. nuostatas. Teismas neturėjo jokio pagrindo ir neteisėtai priteisė ieškovui lėšas, kurios buvo panaudotos ne asmeninėms, o šeimos reikmėms tuo metu, kai ieškovas jau buvo palikęs šeimą ir gyveno su kita moterimi.

4. Savo patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad automobilį AUDI 100 valstybinės registracijos numeriu (duomenys neskelbtini) jis įsigijo tik už 400 Lt, kai tuo tarpu iš jo pateiktos automobilio AUDI 80 pardavimo sutarties matyti, jog šį automobilį jis pardavė už 500 Lt. Automobilio AUDI 100 įsigijimo sutarties vertimo į lietuvių kalbą ieškovas teismui nepateikė sąmoningai, nes ši sutartis tik patvirtintų, kad naują automobilį ieškovas įsigijo už panašią kainą (o galimai ir pigiau), kaip ir pardavė santuokos metu iš bendrų lėšų pirktą automobilį AUDI 80. Taigi, teismo sprendimo teiginys, jog automobilis AUDI 100 buvo pirktas už žymiai didesnę sumą, nei buvo gauta pardavus automobilį AUDI 80 yra ne tik visiškai nepagrįstas, bet ir akivaizdžiai neatitinka bylos rašytiniuose dokumentuose užfiksuotiems faktiniams duomenims. Atsakovė neneigia, kad ieškovas paėmė 5000 Lt kreditą, tačiau šiuos pinigus panaudojo kitoms reikmėms - tame tarpe ir susimokėti didelę baudą, jam paskirtą už automobilio vairavimą neblaiviam. Vien kredito paėmimo faktas neįrodo, jog šis kreditas buvo panaudotas būtent pagal paskirtį - automobilio pirkimui. Net pats teismas skundžiamame sprendime teigia, jog šis kreditas buvo panaudotas ne pagal paskirtį, tai yra ne automobilio pirkimui, o jo remontui. Tačiau automobilio remontui nei paskola nebuvo išduota, nei ieškovas pateikė kokių nors įrodymų, jog toks remontas buvo atliktas, ir už jį buvo sumokėta būtent 5000 Lt. Teigdamas, jog automobilį AUDI 100 įsigijo už 5000 Lt., ieškovas turėjo pateikti teismui tokius teiginius patvirtinančius įrodymus, tačiau jų nepateikė. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, nurodydamas, kad 5000 Lt ieškovas panaudojo būtent automobilio įsigijimui ir remontui, ieškovui net nepateikus tokius teiginius patvirtinančių įrodymų, akivaizdžiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir skundžiamą sprendimą priėmė pažeisdamas CPK 185 str. nuostatas.

5. Iš byloje esančių įrodymų vienareikšmiai galima daryti tik išvadą, jog automobilį AUDI 100 valstybinės registracijos numeriu (duomenys neskelbtini) ieškovas įsigijo netrukus po to, kai pardavė automobilį AUDI 80 ir už beveik tokią pačią pinigų sumą, kokią jis gavo pardavęs bendrą santuokinį turtą - automobilį AUDI 80, kaip jis pats nurodė savo patikslintame ieškinyje. Taigi, laikytina, jog automobilis AUDI 100 yra įsigytas už abiems sutuoktiniams priklausiusias pinigines lėšas. LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teismas, pripažindamas automobilį AUDI 100 asmenine ieškovo nuosavybe, rėmėsi LR CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad „asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn". Tačiau automobilis AUDI 100 nebuvo ieškovui nei dovanotas, nei jo paveldėtas, o buvo įgytas santuokos metu iš lėšų, gautų pardavus kitą bendros jungtinės nuosavybės teise valdytą turtą. Todėl teismas akivaizdžiai ir vienareikšmiai pažeidė materialinės teisės normas - netinkamai pritaikė LR CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, bei pažeidė LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3.88 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti automobilį AUDI 100 valstybinės registracijos numeriu (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovo nuosavybe yra ne tik nepagrįstas, bet ir neteisėtas.

6. Vadovaujantis LR CK 3.119 straipsnio nuostatomis, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. 1992 metų laidos automobilio AUDI 100 vidutinės rinkos vertės nustatymui atsakovė pateikė viešai interneto svetainėje http://www.kaunoturgus.lt/ skelbiamų 2008 m. liepos 31 d. parduodamų analogiškų (tokios pat markės ir tų pačių metų laidos) automobilių kainas. Automobilio kainą – 9 430,41 Lt atsakovė apskaičiavo išvesdama interneto svetainėje http://www.kaunoturgus.lt/ parduodamų analogiškų automobilių kainų aritmetinį vidurkį. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kuriais galėtų nuginčyti atsakovės nurodytą 1992 m. laidos automobilio AUDI 100 kainą, todėl teismas, skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodydamas, jog ieškovo pirkto automobilio AUDI 100 vertė yra 5000 Lt, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir skundžiamą sprendimą priėmė pažeisdamas CPK 185 str. nuostatas. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nepriteisė atsakovei iš ieškovo pusės jo įsigyto ir naudojamo automobilio AUDI 100 vertės, o būtent 4715,21 Lt, bei priteisė tik 250 Lt - pusę ieškovo vienašališkai parduoto automobilio AUDI 80 kainos.

Atsiliepimu į ieškovo G. A. M. apeliacinį skundą atsakovė Z. M. (b. l. 176-182) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Motyvuose nurodo:

Atsiliepimas

1. Apeliacinio skundo teiginys, kad „teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kas sudarius santuoką ji nuolat sutuoktiniui vadovavo, nustatė tam tikras elgesio taisykles, draudė sutuoktiniui susitikti su buvusiais draugais ir atsisakydavo pati dalyvauti bendruose suėjimuose“ yra niekuo nepagrįstas. Atsakovė niekada nepripažino, kad sudarius santuoką nuolat sutuoktiniui vadovavo, pati viena nustatė tam tikras elgesio taisykles, draudė sutuoktiniui susitikti su buvusiais draugais ir atsisakydavo pati dalyvauti bendruose suėjimuose. Apklausiama teisme atsakovė nurodė priešingai - su ieškovu bendravo kaip šeima su jo draugais, tačiau niekuomet nepateisindavo ieškovo besaikio alkoholio vartojimo ir tokiose išgertuvėse niekada nedalyvaudavo.

2. Viso proceso pirmosios instancijos teisme atsakovė teigė, kad jos vardu atkurtos santaupos yra jos mamos asmeniškai jai padovanotas asmeninis turtas. Tačiau net ir šį turtą ji panaudojo šeimos reikalams, nupirko naujus langus, kurie buvo sudėti į ieškovo mamos butą, iš šių lėšų buvo nupirktas ir kompiuteris nepilnametei dukrai. Todėl tokie atsakovės veiksmai negali būti traktuojami kaip nepagarba, nelojalumas ir nepasitikėjimas ieškovu. Atvirkščiai, būtent ieškovas santykių su atsakove negrindė abipuse pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, ką rodo paties ieškovo pripažintas faktas, jog bendrą turtą - automobilį AUDI 80 ieškovas be atsakovės žinios ir sutikimo pardavė, o lėšas, gautas pardavus šį automobilį, panaudojo išimtinai savo reikmėms.

Žemesnės instancijos teismas

3. Dėl kaltės - būtent ieškovas paliko šeimą – atsakovę su tuo metu nepilnamete dukra, išėjo pas kitą moterį, su kuria, nenutraukęs buvusios santuokos, turi bendrą vaiką. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad atsakovės ir ieškovo santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovo apeliacinio skundo teiginiai, jog kitą moterį jis susirado žymiai vėliau, kaip jis teigia, jau faktiškai iširus santuokai, yra niekuo nepagrįsti ir akivaizdžiai prieštarauja paties ieškovo duotiems parodymams apie laiką, kuomet jis susipažino su kita moterimi - bendradarbe, pas kurią jis išėjo palikdamas šeimą.

4. Vertinant ieškovo teiginius apie atsakovei neteisingai priteistą neturtinę žalą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu, ieškovas paaiškino, jog galėtų sumokėti 500 Lt neturtinės žalos. Tokie jo parodymai yra akivaizdus įrodymas, jog pats ieškovas pripažįsta padaręs atsakovei neturtinę žalą, ir net bando įvertinti šios žalos dydį.

5. Proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovė ir jos atstovas nurodė, kad 2008 m. lapkričio 4 d. antstolio Mariaus Lekečinsko surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra suklastotas, kadangi jame išdėstytos neatitinkančios tikrovės aplinkybės, t. y. neteisingai nurodytas žemės sklypo dydis, taip pat nurodyti du pastatai, nors iš tiesių tie pastatai išeina iš už sklypo ribų. Pirmosios instancijos teismas apelianto skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai kritiškai vertino minimą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

6. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad dėl atsakovės sveikatos būklės, gaunamo atlyginimo, sodo sklypas jai yra reikalingesnis kaip papildomas pragyvenimo šaltinis. Priteisdamas sodo sklypą nuosavybės teise Z. M., teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į ieškovo neginčijamai nustatytą kaltę dėl šeimos iširimo. Teismo kritiškai vertintu 2008 m. lapkričio 4 d. antstolio Mariaus Lekečinsko surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ieškovas norėjo įrodyti, kad atsakovė nesinaudoja sodo sklypu. Tačiau šiame protokole nurodyta tai, kad lapkričio mėnesį sodo sklype „nepastebėta augant jokių daržovių, uogų“. Net ir apklausiamas teisme ieškovas negalėjo nurodyti, kokios uogos ir daržovės galėtų augti lapkričio mėnesį. Iš nuotraukų, pateiktų prie aukščiau paminėto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo tikrai nėra akivaizdu, kad sodo sklypas jau ne vienus metus nebuvo atsakovės pragyvenimo šaltiniu. Kaip ir neaišku tai, kuri vieta ten nufotografuota - šalims priklausantis sodo sklypas, ar tie beveik 4 arai už sodo sklypo ribų, kurie nei ieškovui, nei atsakovei nepriklauso.

7. Apeliaciniame skunde minima 2009 m. sausio 21 d. sodų bendrijos „Kerupė“ pirmininko pažyma tik patvirtina atsakovės nurodomą aplinkybę, jog pirtis, kurią ieškovas įvardina kaip bendrą su atsakove nuosavybę, yra už jų sodo sklypo ribų. Tokia pažyma yra dar vienas įrodymas, jog šis savavališkai pastatytas pastatas negali būti laikomas tarp šalių dalintinu turtu.

8. Apeliacinio skundo teiginys, jog atsakovė iki šiol gyvena ieškovo motinai priklausančiame name, kuriame nuolat lankosi ir ieškovas su vaiku ir nauja moterimi, yra visiškai nepagrįstas. Visų pirma, atsakovei gyvenant ieškovo motinai priklausančiame name, L. B. su jos ir ieškovo vaiku niekada šiame name nesilankė. Tai akivaizdžiai parodo ir atsakovės parodymai pirmosios instancijos teisme, kuomet ji nurodė, kad apie ieškovo vaiką su kita moterimi ji sužinojo tik iš ieškovo pasakojimų. Jeigu ieškovas būtų lankęsis su kitu savo vaiku ir kita moterimi atsakovės gyvenamojoje vietoje, akivaizdu, kad atsakovė šią aplinkybę tikrai būtų paminėjusi teisme ne tik kaip dar vieną akivaizdų ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymą, bet ir kaip vieną iš motyvų dėl neturtinės žalos jai priteisimo. Kita vertus, tokių parodymų ir pats ieškovas pirmosios instancijos teisme niekada nedavė. Taigi ši, ieškovo naujai sugalvota ir pateikta tik apeliacinės instancijos teismui, aplinkybė negali būti pagrindu pakeisti ieškovo prašomu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimą ir negali būti vertinama kitaip kaip kritiškai.

9. Apeliaciniame skunde nurodydamas, kad Nekilnojamojo turto registre įvardinta žemės sklypo rinkos kaina neatitinka realios šio turto rinkos kainos, ieškovas privalėjo šią aplinkybę nuginčyti. Tai padaryti jis galėjo tik pateikdamas kitą to paties turto vertę nustatantį dokumentą. Tokio dokumento ieškovas nepateikė viso proceso pirmosios instancijos teisme metu, nors šis procesas vyko gana ilgai. Netgi prie savo apeliacinio skundo ieškovas pridėjo dokumentą, kuriame yra nurodyta, kad „šis preliminarus turto vertės nustatymas neatitinka vertinimo dokumentų turimo, kurį reglamentuoja LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. Tai informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis juridinės salios ir skirtas vertinimo užsakovui.“ Taigi, ieškovo pateiktas rašytinis dokumentas - preliminarus rinkos vertės nustatymas negali būti pagrindu nuginčyti Nekilnojamojo turto registre nurodytos žemės sklypo rinkos vertę. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys galioja, kol yra nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad 0,1089 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 16059 Lt.

10. LR CPK 314 straipsnyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Viso proceso pirmosios instancijos teisme metu ieškovas ginčijosi su atsakove dėl sodo sklypo rinkos vertės. Teismas netgi buvo įpareigojęs tiek ieškovą, tiek atsakovę pateikti visus įrodymus, susijusius su minėtu žemės sklypu, jame esančiais statiniais, šio sklypo verte. Taigi, būtinybė pateikti sodo sklypo rinkos vertę pagrindžiančius įrodymus, ieškovui buvo kilusi dar proceso pirmosios instancijos teisme metu. Ieškovas tik su apeliaciniu skundu pateikė teismui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)preliminarų rinkos vertės nustatymą, nors tokio pobūdžio dokumentą galėjo ir turėjo pateikti proceso pirmosios instancijos teisme metu. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių ir atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, ieškovo pateiktas informacinio pobūdžio dokumentas neturi juridinės galios, toks įrodymas negali būti priimtas ir prijungtas prie bylos.

11. Ieškovo apeliacinio skundo teiginys, kad „atsakovė teisme teigė sodo sklypą padovanosianti dukrai - tuo atveju ieškovas neturės galimybių išsiieškoti teismo priteistą piniginę kompensaciją net ir priverstine tvarka, nes atsakovė kito turto neturi“ yra neatitinkantis tikrovės ir skirtas tik teismui suklaidinti. Atsakovė teisme tik kaip vieną iš būdu taikiai išspręsti kilusį ginčą pasiūlė variantą, jog ji kartu su ieškovu padovanotų visą sodo sklypą ieškovo ir atsakovės dukrai. Tačiau atsakovė niekada neteigė, jog tuo atveju, jei jai būtų priteistas visas sodo sklypas, ji šį sklypą padovanotų dukrai.

12. Reikalavimo 0,1089 ha žemės sklypą padalinti natūra lygiomis dalimis vykstant procesui pirmosios instancijos teisme ieškovas niekada nekėlė. LR Civilinio proceso kodekso 312 straipsnio nuostatos draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas 0,1089 ha žemės sklypą padalinti natūra lygiomis dalimis negali būti nagrinėjamas ir patenkintas.

Šalies argumentai

13. Ieškovas apeliaciniame skunde aiškiai ir konkrečiai nenurodė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų kaip skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo pagrindo, todėl toks apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu ir negali būti patenkintas.

Atsiliepimu į atsakovės Z. M. apeliacinį skundą ieškovas G. A. M. (b. l. 185-186) prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo:

1. Dėl neturtinės žalos. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo posėdyje ir atsakovė patvirtino, kad jau santuokos pradžioje išryškėjo skirtingi šalių interesai, sudarius santuoką ji nuolat sutuoktiniui vadovavo, nustatė tam tikras elgesio taisykles, draudė susitikti su buvusiais draugais ir atsisakydavo pati dalyvauti bendruose suėjimuose. Ieškovas nurodė, kad atsakovė vadovavo šeimos gyvenimui neįsiklausydama į ieškovo nuomonę ir tai kėlė konfliktines situacijas, ko atsakovė nepaneigė. Dėl didelio amžiaus skirtumo skyrėsi šalių interesai, šalys nesugebėjo gyventi kartu. Teismo posėdyje nustatyta, kad nuo 2005 m. pabaigos šalys gyvena skyrium, nepalaiko šeimyninių santykių, nebegyvena santuokinio gyvenimo. Tad, ieškovui palikus šeimą, santuoka išliko tik formali. Todėl kitos moters atsiradimas ir ieškovo dukros gimimas kai šalių santuoka faktiškai jau buvo iširusi - praėjus dviem metams po šalių visų ryšių nutraukimo, nelaikytinas šeimos iširimo priežastimi.

2. Dėl atkurtų santaupų 1/2 dalies priteisimo ieškovui. Teismas pagrįstai ieškovui priteisė 1/2 dalį atkurtų santaupų. Teisminio nagrinėjimo metu pateikti įrodymai, kad šalims sudarius santuoką, jie apsigyveno ieškovo motinai nuosavybės teise priklausančiame name ir naudojosi gyvenamuoju būstu neatlygintinai. Atsakovės motina parėmė šeimą pinigais, pervesdama pinigines lėšas į atsakovės sąskaitą. Atsakovė kitokių įrodymų nepateikė ir nepaneigė CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją.

3. Dėl automobilio AUDI 100 pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe. Ieškovas pateikė įrodymus, kad automobilį AUDI 100 įsigijo gyvenant atskirai su atsakove ir už lėšas, ieškovo pasiskolintas iš kredito įstaigos. Atsakovė šių įrodymų ir neginčijo. Todėl teismas pagrįstai šį automobilį pripažino asmenine ieškovo nuosavybe ir neįtraukė į dalintino turto balansą. Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad santuokoje įgytą automobilį AUDI 80 pardavė už 500,00 Lt, todėl atsakovei pagrįstai priteista 250,00 Lt kompensacija.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, todėl pasisako dėl teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo apskųstose dalyse (CPK 320 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo G. A.M. ir atsakovės Z.M. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo

Byloje ieškovas ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė dėl ieškovo kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą- šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis E. D. v. P. D. byloje Nr. 3K-3-175, 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž.V. v. J.V., bylos Nr. 3K-3-220/2007).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktino kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Byloje atsakovė ieškovo netinkamą elgesį šeimoje grindė jo girtavimu ir neištikimybe.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad teismas nustatinėjo faktines bylos aplinkybes, reikalingas nustatyti santuokos iširimo priežastis, ir įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą pagrįstai konstatavo tik ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 185 str.). Tokią teismo išvadą nulėmė byloje pateikti išsamūs atsakovės paaiškinimai, bylos rašytiniai įrodymai ( b.l. 38-40) bei pačio apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad atsakovei apie jo girtavimą buvo žinoma ir iki santuokos sudarymo, nenutraukęs santuokos su atsakove, su kita moterimi turi vaiką.(b.l. 86).

Pripažinus ieškovą kaltu dėl šeimos iširimo, atsižvelgiant į atsakovės patirtus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, teismo sprendime nurodytus motyvus, kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai atsakovei priteisė iš ieškovo 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui (CK 3.70 str. 2d., CK 6.250 str., CK 1.5 str.).

Dėl turto padalijimo

Teisėjų kolegija nesutinka su teismo sprendimu šioje dalyje .

Teisėjų kolegija pripažįsta iš esmės pagrįstais ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl dalijamo turto vertės nustatymo, piniginės kompensacijos dydžio.

Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta tikroji jo vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kuriuos galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinų nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Vadinasi CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme, gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t.y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu, teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės.

Teisėjų kolegija , atsižvelgusi į UAB ”Oberhaus” nekilnojamas turtas nustatytą preliminarią ginčo žemės sklypo rinkos vertę – 38000 Lt ( b.l. 161), ieškovo siūlomus variantus, kiekvienam iš šalių nuosavybėn paskirti po ½ dalį žemės sklypo, arba atsakovei nesutikus su šiuo variantu, jam natūra paskirti visą žemės sklypą, įpareigojant jį išmokėti atsakovei 15000 Lt piniginę kompensaciją, t.y. ženkliai didesnę piniginę kompensaciją, nei teismas priteisė iš atsakovės ieškovui (8029,50 Lt), atsakovės paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, kad ji yra bedarbė, lėšų neturi, Šilutėje prižiūri ligotą mamą, teismo priteistą kompensaciją galės išmokėti iš mamos paskolintų ar dovanotų pinigų, atsakovės kategorišką atsisakymą pasidalinti natūra šį turtą lygiomis dalimis, ieškovo gaunamas pajamas (b.l. 163) bei įvertinusi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, sprendžia, kad teismo sprendimas žemės sklypo padalijimo dalyje yra neteisėtas, todėl naikintinas ir tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti jam žemės sklypą natūra, išmokant atsakovei 15000 Lt piniginę kompensaciją.(CK3.127 str. 3d.).

Dėl 5870 Lt santaupų pripažinimo šalių santuokiniu turtu ir pusės šios sumos priteisimo ieškovui

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad teismas pagrįstai pripažino 5870 Lt santaupų šalių santuokiniu turtu, tačiau apeliantui G. A. M. nepaneigus atsakovės apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad 5870 Lt atsakovės vardu atkurtas santaupas ( b.l. 82), kurias atsakovės motina Z. M. 1990 m. pervedė į jos sąskaitą, atsakovė panaudojo ne asmeninėms, o bendroms šeimos reikmėms t.y. už šias lėšas nupirko nepilnametei dukrai kompiuterį bei sudėjo naujus langus į ieškovo motinos butą, kuriame ji gyveno su nepilnamete dukra, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovui 2935 Lt, todėl šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas ir ieškovo reikalavimas atmestinas.

Dėl automobilių AUDI 80 ir AUDI-100

2006 m. balandžio 28 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 87) patvirtina, ieškovas pardavė automobilį AUDI-80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1988 m. P. L. už 500 Lt. Šis rašytinis įrodymas įstatymo nustatyta tvarka nėra užginčytas, todėl teismas pagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovo už santuokoje įgytą ir be atsakovės žinios parduotą automobilį 250 Lt kompensaciją. Atsakovei patikimais įrodymais nepaneigus apelianto argumento, jog automobilį AUDI -80 jis pardavė už 500 Lt, o kitą automobilį AUDI-100 jis pirko daužtą, jo pirkimui ir remontui ėmė iš banko 5000 Lt tikslinę vartojimo paskolą nevesdamas su ja bendro ūkio (b.l. 10-13), teismas pagrįstai šį automobilį pripažino ieškovo asmenine nuosavybe ir neįtraukė į dalintino turto masę (CK 3.89 str. 1d. 2p., 2d., 3.118 str. 1d.).

Dėl virš nurodytų argumentų keistinas teismo sprendimas žemės sklypo padalijimo bei 2935 Lt santuokinių lėšų priteisimo iš atsakovės ieškovui dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

ieškovo G. A.M. ir atsakovės Z. M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. sprendimą:

panaikinti teismo sprendimą žemės sklypo padalijimo dalyje ir toje dalyje ieškovo G. A.M. ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui G. A. M. a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise sodo sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 30000 Lt vertės, priteisiant iš jo atsakovei Z. M. 15000 Lt piniginę kompensaciją.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista ieškovui 2935 Lt santuokinių lėšų ir toje dalyje ieškovo reikalavimą atmesti.

Kitose dalyse apeliacinius skundus atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai: Evaldas BurzdikasAlgirdas Remeika