- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-26
- Bylos Nr.
- A-143-294-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Artūras Drigotas
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Pareiškėjas
- Š. Š.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio regiono pataisos inspekcijos Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. Š. skundą atsakovui Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio regiono pataisos inspekcijos Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo ir nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Š. Š. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 3 – 4) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, Kalėjimų departamentas) 2006 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 2S-1413 ,,Dėl prašymo“, kuriuo paliktos galioti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio regiono pataisos inspekcijos Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijos (toliau – atsakovas, Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcija) 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutarimais Nr. P-01/7-177 ir Nr. P-01/7-178 ,,Dėl nuobaudos skyrimo“ paskirtos nuobaudos – papeikimai, taip pat panaikinti atsakovo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutarimus Nr. P-01/7-177 ir Nr. P-01/7-178, kuriais jam paskirti paminėti papeikimai.
Pareiškėjas nurodė, kad nuobaudos – papeikimai – paskirti už tai, jog jis pažeidė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, t. y. 2006 m. rugpjūčio 20 d. apie 23 val. 30 min. ir 2006 m. rugpjūčio 23 d. apie 23 val. 20 min. buvo nerastas nustatytoje gyvenamojoje vietoje. Teigė, kad jis 2006 m. rugpjūčio 20 d. vakare susipyko su savo sugyventine ir buvo priverstas išeiti iš jos buto, esančio (duomenys neskelbtini). Apie 22 val. telefonu pranešė Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato budėtojui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodė, kad jį bus galima rasti bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi viskas vyko nedarbo metu, todėl jis negalėjo informuoti atsakovo pareigūnų apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, be to, jam nėra žinoma, kad atsakovo pareigūnai budėtų ir kad būtų galima kokiu nors būdu juos informuoti apie netikėtas situacijas. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai į butą, esantį (duomenys neskelbtini), neatvyko ir nepatikrino, priešingai, jie nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir konstatavo, kad jis nerastas namuose. Tokie pareigūnų veiksmai vertintini kaip noras bet kokiu būdu jį pasiųsti atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Be to, 2006 m. rugpjūčio 23 d. apie 17 val. jis darbo reikalais išvyko iš gyvenamosios vietos, o atsakovo pareigūnai, atvykę 2006 m. rugpjūčio 23 d. 23 val. 20 min., bendravo su jo neblaiviu tėvu J. Š., kuris pateikė tikrovės neatitinkančius faktus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 24 – 25) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 29 d. nutartimi iš pataisos įstaigos paleistas lygtinai prieš 2 metus 2 mėnesius 23 dienas, nustatant pareigas, t. y. uždrausti išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir 2 kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje. 2006 m. rugpjūčio 20 d. 23 val. 30 min. policijos pareigūnai pareiškėjo nerado namuose. Pažymėjo, jog pareiškėjo paaiškinimas, kad apie netikėtą gyvenamosios vietos pasikeitimą informavo Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato budėtoją, nepagrįstas, nes policija nėra šią bausmę kontroliuojanti institucija. Be to, nuteistojo pareiga informaciją apie gyvenamosios vietos pakeitimą pateikti pataisos inspekcijai iš anksto, o ne tada, kai gyvenamoji vieta jau pakeista. Pareigūnai pareiškėjo nerado namuose jo nurodytu adresu ir 2006 m. rugpjūčio 23 d. 23 val. 20 min. Pagal pareiškėjo pateiktą darbo sutartį, jam yra nustatyta sutrumpinta 4 valandų darbo diena. Prieš išvykdamas darbo reikalais jis privalėjo pateikti dokumentą dėl komandiruotės, nes nebuvo pateikęs darbo grafiko. Darbdavio problemos dėl darbo apskaitos nėra svarbios pareiškėjui nustatytos pareigos vykdymo kontrolei. Atsakovas nurodė, kad skundžiamais nutarimais pareiškėjui nuobaudos paskirtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 107 patvirtintų Pataisos inspekcijų pareigūnų įgaliojimų, skiriant nuteistiesiems, atliekantiems viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes, bei lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims paskatinimo priemones ir nuobaudas, bei jų skyrimo tvarkos (toliau – Tvarka) 11 punkto reikalavimais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 38 – 39) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjui nuobaudos už teismo paskirto įpareigojimo nevykdymą paskirtos pagrįstai. Pats nuteistasis privalo rūpintis tinkamų nustatytų įpareigojimų vykdymu. Pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis buvo nerastas patikrinimų metu, nėra pagrįstos objektyviais įrodymais.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 28 d. sprendimu (b. l. 131 – 135) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijos 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutarimus Nr. P-01/7-177 ir Nr. P-01/7-178 skirti pareiškėjui papeikimus ir Kalėjimų departamento 2006 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 2S-1413, kuriuo paliktos galioti Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijos 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutarimais Nr. P-01/7-177 ir Nr. P-01/7-178 pareiškėjui paskirtos nuobaudos.
Teismas ginčą sprendė vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 162 straipsnio 2 dalies, Tvarkos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 107 patvirtintos Pataisos inspekcijų darbo tvarkos 63 punkto nuostatomis. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovo pareigūnas, 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. P-01/7-177 skirdamas pareiškėjui nuobaudą, nebuvo surinkęs pakankamai duomenų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę padarius pažeidimą, t. y. kad jis 2006 m. rugpjūčio 20 d. apie 23 val. 30 min. nebuvo nustatytoje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti patikrinimo, kaip jis laikosi teismo paskirto įpareigojimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2006 m. rugpjūčio 21 d. atvyko pas atsakovą ir informavo, jog 2006 m. rugpjūčio 20 d. vakare apie 22 val. dėl asmeninių priežasčių buvo priverstas skubiai palikti nustatytą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ir jog apie savo išvykimą pranešė telefonu 112 Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato budėtojui bei nurodė naujos gyvenamosios vietos adresą. Pareiškėjui nei atvykus registruotis į įskaitą, nei vėliau nebuvo suteikta informacija, kokiais tarnybiniais ar kitais telefonais nuteistasis esant neatidėliotinam reikalui galėtų susisiekti su jo elgesį kontroliuojančiais pareigūnais. Be to, prieš skirdamas nuobaudą atsakovo pareigūnas nepatikrino, ar pareiškėjo nurodyta informacija yra teisinga, nors tokią galimybę turėjo, nes telefoninių pokalbių įrašai policijos įstaigoje saugomi 30 parų (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. V-271 patvirtintų Informacijos apie nusikalstamą veiką, kitus teisės pažeidimus ir įvykius registravimo bei tikrinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 8 p.). Bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės patikrinti nurodytų pareiškėjo paaiškinimų, kadangi 2006 m. rugpjūčio 20 d. telefoninių pokalbių įrašai nėra išlikę, tokio pobūdžio pranešimo operatyvaus valdymo padalinio budėtojas informacijos žurnale privalomai neregistruoja (Taisyklių 2 p.). Nenustatyti duomenys, kurie paneigtų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes apie jo išvykimą 2006 m. rugpjūčio 20 d. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, pareiškėjo veiksmai, nedelsiant kitą dieną atvykstant pas atsakovą ir pranešant apie gyvenamosios vietos pakeitimą ir jo priežastis, atitiko atsakovo atstovo paaiškinimus apie galimybę pranešti apie netikėtą išvykimą. Teismas taip pat nustatė, kad nuo 2006 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjo gyvenamoji vieta buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovo pareigūnai pareiškėjo nurodytu adresu 2006 m. rugpjūčio 23 d. apie 23 val. 20 min. nerado. Pareiškėjo teigimu, jis 2006 m. rugpjūčio 23 d. vakarop buvo išvykęs darbo reikalais į (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini) grįžo apie 23 – 24 val. bei pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Miško sklypas“ (toliau – UAB „Miško sklypas“) direktoriaus pasirašytą pažymą, kad jis į (duomenys neskelbtini) darbo reikalais buvo pasiųstas 17 val. Teismas, įvertinęs įrodymus, nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti nurodytais duomenimis. Byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių abejoti, kad UAB „Miško sklypas“ 2006 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) nevykdė jokios ūkinės veiklos, susijusios su miško produkcijos pirkimu, ruoša ar jos realizacija, ir kad pateikti duomenys apie pareiškėjo išvykimą darbo reikalais į nurodytą vietovę nėra teisingi, be to, nustatyti darbo laiko apskaitą reglamentuojančių teisės normų pažeidimai nėra siejami su kaltais pareiškėjo veiksmais. Teismas, aiškindamas lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietos pareiškėjui nustatyto draudimo išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, prasmę, nurodė, kad toks draudimas nereiškia, jog asmuo, siekiantis tinkamai jo laikytis, yra įpareigotas iš anksto pasirūpinti leidimu išvykti nustatytu laiku darbo reikalais iš gyvenamosios vietos ar iš anksto pranešti apie tokį išvykimą. Tokia nurodyto draudimo laikymosi tvarka apribotų ir apsunkintų ne tik paties asmens darbo pareigų vykdymą, bet ir ūkinę veiklą vykdančio darbdavio ir jo įgaliotų darbuotojų veiksmus. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Darbo kodekso (toliau – DK) 154 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad darbo teisės prasme nakties laikas yra nuo 22 val. iki 6 val., teismas konstatavo, jog pareiškėjas 2006 m. rugpjūčio 23 d. nuo 22 val. 3 val. nakties metu atliko jam darbdavio pavestas darbo pareigas. Pareiškėjo nebuvimas 2006 m. rugpjūčio 23 d. apie 23 val. 20 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo susijęs su darbu, todėl pareiškėjas nurodytu laiku nepažeidė teismo nutartimi paskirto įpareigojimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas panaikino skundžiamus atsakovo nutarimus ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimą.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniu skundu (b. l. 138 – 140) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjui paskirtas teismo įpareigojimas, kurio vykdymo kontrolė pavesta atsakovui. Apie paskirtus įpareigojimus pareiškėjas žinojo, privalėjo jų laikytis. Įpareigojimų pažeidimo faktai nustatyti įgaliotų institucijų ir oficialiai patvirtinti. Teismas tinkamai neįvertino jam pateiktos medžiagos ir priėmė abejotiną sprendimą, jog pareiškėjas nepagrįstai nubaustas už tariamai padarytus jam skirtų teismo įpareigojimų pažeidimus.
Atsakovas atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (b. l. 146 – 148) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, kuriam teismas nustatė draudimą išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, apie draudimą žinojo, privalėjo jo laikytis, jam buvo paaiškinta, kokia tvarka bus vykdoma draudimo kontrolė. Draudimo pažeidimus patvirtinantys faktai nustatyti įgaliotų institucijų ir oficialiai patvirtinti. Teismas tinkamai neįvertino visos jam pateiktos medžiagos ir priėmė abejotiną sprendimą, jog pareiškėjas nepagrįstai nubaustas už tariamai padarytus teismo nustatyto draudimo pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 29 d. nutartimi pareiškėjas buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2 metams 2 mėnesiams 23 dienoms ir jam buvo nustatyti laisvės apribojimai, tarp jų draudimas „išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu“. Iki šio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiko pasibaigimo (iki 2006-10-21) pareiškėjas 2006 m. rugpjūčio 20 d. apie 23 val. 30 min. ir 2006 m. rugpjūčio 23 d. apie 23 val. 20 min. atsakovo pareigūnų (kurie yra kompetentingi vykdyti minėto draudimo laikymosi kontrolę) nebuvo rastas jo nurodytose gyvenamosiose vietose, atitinkamai - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Kolegija pažymi, kad nurodyti pareiškėjo neradimo namuose faktai formaliai atitinka minėto draudimo pažeidimus, tačiau teisės normų, reglamentuojančių atsakomybę už tokio pobūdžio pažeidimus, taikymo požiūriu jie negali būti pripažinti pakankamu pagrindu skirti atitinkamas nuobaudas už nurodyto (teismo nustatyto) draudimo nesilaikymą. Pirmiausia, tai matyti iš paties minėto draudimo formuluotės, kurioje yra pateikta išlyga „jei tai nesusiję su darbu“. Tokia išlyga reiškia, kad, sprendžiant atsakomybės už minėto draudimo nepaisymą klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju (ypatingai tuo atveju, kai tariamas pažeidėjas apeliuoja į tai) būtina išsiaiškinti, ar atsakomybės subjekto nebuvimas namuose draudžiamu išeiti iš gyvenamosios vietos laiku nėra susijęs su jo darbu. Pažymėtina, kad ši atsakomybei atsirasti reikšminga aplinkybė turi būti nustatyta atlikus atitinkamą tyrimą, esant reikalui surinkus ir išanalizavus papildomą šiai aplinkybei nustatyti reikšmingą informaciją. Antra, sprendžiant nurodytos atsakomybės taikymo (nuobaudos skyrimo) klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti kitas faktines aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos arba nulemti tariamai padarytą pažeidimą. Tai įpareigoja padaryti Tvarkos 9 punktas, kuriame nurodyta, kad skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į anksčiau paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistųjų rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti pažeidimų sunkumą ir pobūdį. Tai matyti ir iš Tvarkos 10 punkto, pagal kurį skiriant nuobaudą nuteistajam iš anksto pranešama apie pažeidimą, kuriuo jis įtariamas. Išvardintų nuostatų visuma reikalauja iš nuobaudas skiriančio asmens laikytis atitinkamos procedūros, taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti nuobaudą upagrįstumą. Tai, ar buvo laikomasi tokios procedūros (taisyklių), kiekvienu konkrečiu atveju parodo nuobaudą paskyrusio asmens veiksmai (ar neveikimas) nuo tariamo pažeidimo požymių paaiškėjimo iki nuobaudos paskyrimo.
Kolegija, atsižvelgdama į aukščiau pateiktas nuostatas, pažymi, kad pareiškėjo skundžiami nutarimai dėl nuobaudų paskyrimo (2006-08-24 Nr. P-01/7-177 ir Nr. P-01/7-178) buvo priimti pirmasis po trijų dienų, antrasis kitą dieną po to, kai pareiškėjas nebuvo rastas namuose. Iš šių nutarimų matyti, kad pareiškėjas buvo pateikęs paaiškinimus dėl nebuvimo namuose priežasčių, kurių buvo būtina patikrinti sprendžiant pareiškėjo atsakomybės klausimą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad toks patikrinimas buvo atliktas prieš pareiškėjui paskiriant minėtas nuobaudas. Tai leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju buvo pažeista aukščiau aptarta procedūra (taisyklės). Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo požiūriu tai leidžia minėtus nutarimus pripažinti neteisėtais ir juos panaikinti.
Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija pažymi, kad bylai reikšmingos faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismo nustatytos teisingai, byloje esantys įrodymai teismo įvertinti taip pat teisingai (ABTĮ 57 str. 6 d.). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais ir padarytomis išvadomis įvertinat byloje esančius įrodymus bei nustatant jų reikšmę materialinės teisės normų taikymo požiūriu.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.