Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-23 · Administracinė byla Nr. I-854-815/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-09-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-23
Bylos Nr.
I-854-815/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04465-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
S. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-854-815/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04465-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. G. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja S. G. (toliau – ir pareiškėja) su 2013 m. rugsėjo 30 d. skundu (b. l. 1–6), kurį patikslino (b. l. 32–37) kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1. šią administracinę bylą sustabdyti, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės bylas Nr. 15/2014 ir 21/2014;

1.2. atnaujinus bylos nagrinėjimą priteisti iš atsakovių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir atsakovė, ir Generalinė prokuratūra) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, neišmokėtą prokuroro pareiginės algos dalį (darbo užmokesčio skirtumą), susidariusią tarp faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento dydžio ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo privalu apskaičiuoti ir išmokėti, taikant pareiginės algos dydžio koeficientus, galiojusius iki 2009 m. gegužės 1 d., t. y. (duomenys neskelbtini) Lt už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad galimybės mažinti įstatyme nustatytą darbo užmokestį, mažinant pareiginės algos koeficientą, įstatymuose nenustatytos, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėja tarnybą prokuratūroje pradėjo nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) dirbo Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) skyriaus pavadinimas pakeistas į (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) perkelta į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paskirta (duomenys neskelbtini); Generalinio prokuroro (duomenys neskelbtini) įsakyme Nr. P-397 suteiktas (duomenys neskelbtini) kvalifikacinis rangas.

2.2. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 49 straipsnį prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokurorų darbo užmokestis susideda iš: pareiginės algos; priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus; priedo už kvalifikacinį rangą. Pagal Įstatymo 4 straipsnį pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą Įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio. Nuo apskaičiuotos pareiginės algos skaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus Lietuvos valstybei metus ir kvalifikacinį rangą. Toks darbo užmokesčio skaičiavimo būdas reiškia, kad, nekintant baziniam dydžiui ir procentiniams priedų dydžiams, darbo užmokesčio galutiniam dydžiui lemiamos reikšmės turi pareiginės algos koeficientas, kurį mažinant iš esmės pinigine išraiška mažėja ne tik pareiginės algos dydis, bet ir nuo jos skaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus Lietuvos valstybei metus ir kvalifikacinį rangą.

2.3. Prokurorų pareiginės algos koeficientai nustatyti Įstatymo priedėlio (toliau – ir Priedėlis) III skirsnyje. Nuo 2008 m. birželio 12 d. iki 2009 m. gegužės 1 d. pareiškėjos kaip (duomenys neskelbtini) pareiginės algos koeficientas buvo 14,1, (duomenys neskelbtini) pareiginės algos koeficientas buvo 10,4. Prokurorų pareiginės algos koeficientai nuo 2009 m. gegužės 1 d. buvo keičiami keletą kartų: 2009 m. balandžio 23 d. Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatyme nustatyti prokurorų pareiginės algos koeficientai, sumažinant (duomenys neskelbtini) pareiginės algos koeficientus, nors kitų prokurorų pareiginės algos koeficientai nemažinti; 2009 m. liepos 17 d. Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatyme pirmą kartą sumažinti teritorinių prokuratūrų prokurorų pareiginės algos koeficientai: apygardų ir apylinkių prokuratūrų skyrių vyriausiųjų prokurorų pareiginės algos koeficientai sumažinti nuo 10,4 iki 9,72. Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatyme (2009 m. balandžio 23 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta vėl taikyti iki 2009 m. balandžio 30 d. galiojusius Generalinės prokuratūros (ir apygardų prokuratūrų skyrių vyriausiųjų prokurorų)) pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus, tačiau Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymuose (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) tai atidėta 3 kartus. (duomenys neskelbtini) prokurorų pareiginės algos koeficientai 2009 m., kitaip negu kitų prokurorų, mažinti 2 kartus. Teisinis reguliavimas, pagal kurį sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, tebegalioja, taigi, pareiškėjai, (duomenys neskelbtini), nustatytas pareiginės algos koeficientas (14,1) sumažintas 2 kartus: iki 12,4 (nuo 2009 m. gegužės 1 d.), po to – iki 11,47 (nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.).

2.4. Pareiškėja, pagrįsdama savo reikalavimus, remiasi, be kita ko, Europos socialinės chartijos 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, 29 straipsnio 1 dalimi, 48 straipsnio 1 dalimi, 118 straipsnio 3 dalimi, Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. kovo 20 d., 2007 m. spalio 22 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. vasario 14 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. balandžio 30 d. nutarimais, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu.

Pareiškėja remiasi ir Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, be kita ko, jo nuostatomis dėl Įstatymo priedėlio pakeitimų, kiek tai susiję su prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimu ir tokio mažinimo galiojimu laike, nurodo, kad Įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 23 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nebuvo tyrimo dalyku šioje konstitucinės justicijos byloje, tačiau joje nagrinėta situacija iš esmės analogiška šiame skunde minimai situacijai, todėl Įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 23 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) prieštaravo ir prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, nors atitinkamų įstatymų prieštaravimas Konstitucijai nebuvo pripažintas, nors ir tiesiogiai aprašytas Konstitucinio Teismo nutarimo konstatuojamoje dalyje. Iš esmės Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pripažino, kad teisės aktų dalys, kurių pagrindu nuo 2009 m. gegužės 1 d. sumažinti ir prokurorų pareiginės algos koeficientai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl yra neteisėtos.

2.5. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojęs pareiškėjos pareiginės algos koeficiento sumažinimas turėjo esminę įtaką jos darbo užmokesčio mažinimui, kadangi nuo pareiginės algos koeficiento priklauso pareiginės algos dydis, sumažinus pareiginės algos koeficientą sumažėjo ir mokėtini priedai už ištarnautus metus Lietuvos valstybei bei turimą kvalifikacinį rangą. Pareiškėjai pareiginės algos koeficientas sumažintas net 2 kartus, prokurorų pareiginės algos koeficientai sumažinti skirtingu mastu, vertinant procentais, taip pat prokurorų pareiginės algos koeficientai sumažinti didesniu mastu, vertinant procentais, negu daugumos 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, be to, lyginant (duomenys neskelbtini) pareiginės algos koeficientų mažinimo mastą su kitų valstybės politikų, valstybės pareigūnų, prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastu, (duomenys neskelbtini) pareigybių pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, vertinant procentais, yra daug didesnis negu, pavyzdžiui, savivaldybių merų ir merų pavaduotojų, kai kurių valstybės pareigūnų, kitų (ne (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Galiojant teisiniam reguliavimui, pagal kurį sumažinti (duomenys neskelbtini) pareiginės algos koeficientai, tam tikrų valstybės pareigūnų ir prokurorų grupių išskyrimu, t. y. didesnio pareiginės algos koeficiento, negu buvo nustatytas iki sumažinimo, nustatymu, prisidedama prie iki pareiginės algos koeficientų sumažinimo buvusių valstybės pareigūnų ir prokurorų atlyginimų dydžių proporcijų iškreipimo.

Motyvuojamoji dalis

2.6. Konstatuotina, kad pareiškėjos darbo užmokestis sumažintas neteisėtai, o atsakovės pažeidė pareiškėjos teisę gauti teisingą atlygį už atliktą darbą, todėl privalo išmokėti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio (dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento dydžio) ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo privalu apskaičiuoti ir išmokėti, taikant atitinkamą pareiginės algos dydžio koeficientą. Šį faktą iš esmės pripažino ir Generalinė prokuratūra savo veiksmais, nes po Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo priėmimo prokuratūros darbuotojams tarnybiniu elektroniniu paštu buvo atsiųstas ne vienas laiškas su pasiūlymais kreiptis į generalinį prokurorą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo, buvo atsiųsti ir prašymų generaliniam prokurorui bei skundų teismui pavyzdžiai. Tai rodo, kad Generalinė prokuratūra iš esmės sutinka, kad dėl Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo susidaręs darbo užmokesčio skirtumas prokurorams turi būti išmokėtas.

2.7. Atsižvelgiant į tai kad Konstitucinis Teismas yra priėmęs prašymus (Nr. 21/2014 ir Nr. 15/2014) dėl Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo nuostatų tyrimo, ši byla turi būti sustabdyta, kol bus išnagrinėtos bylos pagal nurodytus prašymus.

2.8. Pareiškėja nesutinku su atsakovės Generalinės prokuratūros atsiliepime į skundą pateiktu prašymu teismui patenkinus skundą, mokėjimus išdėstyti proporcingomis dalimis, priteistą sumą išmokant per 1 m., nes toks prašymas niekaip nemotyvuotas.

II

Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepimuose į pareiškėjos skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Konstituciniam Teismui nusprendus, kad Įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 23 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcijos) prieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui, nustatyti priteistinos sumos kompensavimą pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį, taip pat prašo, nusprendus tenkinti pareiškėjos skundą, mokėjimus išdėstyti proporcingomis dalimis, priteistą sumą išmokant per 1 m., savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 24–26, 43–46).

1. Prokurorų tarnybos teisinius santykius reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas, pagal kurio 49 straipsnį prokurorų darbo užmokestį nustato Įstatymas. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 3 dalį prokurorų darbo užmokestis susideda iš: pareiginės algos; priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus; priedo už kvalifikacinį rangą. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą Priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio. Įstatymo priedėlio įstatyme pareiškėjai pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas 14,1. Pagal Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą (2009 m. balandžio 23 d. redakcija) nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. pareiškėjos pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas 12,4, t. y. sumažintas nuo 14,1 iki 12,4; pagal Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą (2009 m. liepos 17 d. redakcija) nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. balandžio 6 d. pareiškėjos pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas 11,47, t. y. sumažintas nuo 12,4 iki 11,47. Nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas 9,72, t. y. sumažintas nuo 10,4 iki 9,72. Per visą laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neapskaičiuota darbo užmokesčio dalis sudaro (duomenys neskelbtini) Lt. Pagal Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą (2013 m. gruodžio 17 d. redakcija) nuo 2014 metų sausio 1 d. pareiškėjai atstatytas pareiginės algos koeficientas, nuo minėtos datos pareiginė alga apskaičiuojama pagal koeficientą 10,4.

Generalinė prokuratūra, apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjai darbo užmokestį, vadovavosi ir vadovaujasi galiojančiais įstatymais, t. y. Įstatymu.

2. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pažymėjo, kad Įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 23 d. Nr., 2009 m. liepos 17 d. redakcijos) nėra tyrimo dalykas šioje konstitucinės justicijos byloje, ir nepripažino, kad Įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 23 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcijos) prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

3. Remiantis Konstitucinio Teismo praktika (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimai), kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti, todėl Generalinės prokuratūros veiksmai, nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagal Įstatymo nuostatas perskaičiuojant ir išmokant sumažintą pareiginę algą, buvo teisėti, nepažeidžiantys pareiškėjos teisių ir (ar) teisėtų interesų.

Remiantis Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. KT14-S9/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžiu požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Taigi, šiuo metu nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl sumažintos darbo užmokesčio dalies grąžinimo, nes Generalinė prokuratūra ar jos darbuotojai veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal galiojančius teisės aktus.

4. Pagal Prokuratūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalį prokurorų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato Prokuratūros įstatymas ir kiti įstatymai, prokurorams netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už 3 metus; šis straipsnis taikomas, kai darbuotojui neišmokamos tam tikros jam priklausančios darbo užmokesčio ar kitos su darbo santykiais susijusios sumos. Remiantis LVAT praktika (administracinės bylos Nr. A822-790/2009, Nr. A756-859/2009), laikotarpis, už kurį priteistinos neišmokėtos darbo užmokesčio (jo dalies) sumos, turi būti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 301 straipsniu. Taigi, pagal minėtą Darbo kodekso nuostatą darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už 3 metus, šios nuostatos yra imperatyvios. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėja nepagrįstai reikalauja priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d.

5. Generalinės prokuratūros atitinkamų einamųjų ir ateinančių metų biudžetuose nenumatyta ir nebus skiriama lėšų sumoms, priteistinoms iš Lietuvos valstybės dėl teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai ir (ar) įstatymams arba dėl teisės aktų pakeitimo ar galiojimo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kad Generalinė prokuratūra atstovauja Lietuvos valstybei daugelyje administracinių bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismo sprendimų vykdymas išbalansuos tiek einamųjų, tiek kitų metų biudžetus, iš kurių tokie sprendimai bus vykdomi. Atsakovė, siekdama tinkamai užtikrinti pagrindinius atitinkamų biudžetų planavimo, kaupimo ir naudojimo principus, mano, kad, teismui nusprendus tenkinti pareiškėjos skundą, nebus pažeisti jos interesai ir teisėti lūkesčiai, mokėjimus išdėstant proporcingomis dalimis, priteistą sumą išmokant per 1 m.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

Pareiškėja S. G. prašo teismą priteisti iš atsakovių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, neišmokėtą prokuroro pareiginės algos dalį (darbo užmokesčio skirtumą), susidariusią tarp faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento dydžio ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo privalu apskaičiuoti ir išmokėti, taikant pareiginės algos dydžio koeficientus, galiojusius iki 2009 m. gegužės 1 d., t. y. (duomenys neskelbtini) Lt už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

Konstitucinis Teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. KT51-N17/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Seimas, įgyvendindamas minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927, kuriuo nusprendė kompensuoti tame tarpe ir dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą), kuris buvo sumažintas Įstatymo priedėlio III ir IV skirsnių nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. (1 straipsnio 9 punktas). Šiuo įstatymu buvo nustatytas neproporcingai sumažinto kompensuotino darbo užmokesčio apskaičiavimo dydis bei kompensacijos išmokėjimo tvarka, o taip pat išmokėtinų sumų finansavimo šaltinis. Aptariamas įstatymas įsigaliojo nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., t. y. galioja šio teismo sprendimo paskelbimo metu. Kadangi šiuo metu atsakovas Lietuvos valstybė yra prisiėmusi įsipareigojimą sugrąžinti pareiškėjai dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalį tai, pasikeitus aplinkybėms, neliko ginčo dalyko. Valstybė prisiimto įsipareigojimo vykdymo terminų bei tvarkos nepažeidžia, ginčo dėl netinkamo įstatymo vykdymo nėra.

Konstitucinis Teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. KT51-N17/2014 atkreipė dėmesį į savo ankstesnėje jurisprudencijoje suformuotas nuostatas, kad įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgiant į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu. Valstybėje nebelikus ypatingos situacijos, įstatymų leidėjas turi nedelsiant priimtu teisės aktu (įstatymu) nustatyti kompensavimo mechanizmą, kad būtų užtikrinti asmenų, patyrusių praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, teisėti lūkesčiai. Sekant šiomis nuostatomis, darytina išvada, kad asmens teisių pažeidimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai įstatymų leidėjas, pasibaigus sunkiai ekonominei situacijai, vengia nustatyti sumažinto darbo užmokesčio kompensavimo mechanizmą. Byloje nagrinėjamu atveju kompensavimo mechanizmas yra nustatytas, todėl negalima laikyti, kad valstybė pažeidžia savo pareigas ir turi atsakyti į pareikštą reikalavimą. Tuo remiantis konstatuotina, kad pareiškėjos turtinės teisės nėra pažeidžiamos, todėl skundas atmetamas remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalies, 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis