Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-246-860/2014

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-11-21
Bylos Nr.: 2-246-860/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03625-2013-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Saulius Jakaitis
Ieškovas: V. K.
Atsakovas: G. S.
Trečiasis asmuo: D. S.

Kategorijos

21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
22.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
35.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-246-860/2014

Teismo proceso Nr. 2-52-3-03625-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.6; 22.3.1; 35.3.6; 35.4; 35.5; 36; 42.9; 42.10; 99.5; 99.7; 113.1; 114.9.1; 114.9.3.1; 114.11; 116.4.

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

sekretoriaujant Darjai Bočekovai, dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovui adv. Aurimui Keidūnui, atsakovui G. S., jo ir trečiojo asmens atstovui adv. Viačeslavui Beperšč, vertėjai Lucijai Jasnauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui G. S., trečiasis asmuo D. S., dėl paprasto neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė

Ieškovas V. K. pateikė teismui ieškinį (patikslintą) (b.l. 44 - 47), kuriuo prašo: 2013-09-23 jo pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovui G. S. pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą dėl suklydimo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad 2013-03-14 ieškovas su atsakovu (nors statybos sutartyje užsakovu nurodytas D. S.) sudarė statybos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo sutarta atlikti buto Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų butų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengimo darbus. Šią sutartį pasirašė ir faktinis darbų užsakovas buvo atsakovas. Visus darbus ir jų apimtį derino ir priėmė atsakovas. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo parašas ant statybos darbų sutarties. Statybos darbų apimtis ir kaina buvo aptarta sutarties prieduose (lokalinėse sąmatose Nr. 1 - 5). Bendra darbų kaina pagal sutartį – 35 526,24 Lt. Per laikotarpį nuo sutarties pasirašymo iki 2013-10-21 buvo atlikti 74 749,57 Lt vertės darbai. Už atliktus darbus sumokėta – 61 500 Lt. Šia dienai neapmokėtų, bet atliktų darbų vertė – 13 249,57 Lt. 2013-09-30 atsakovas sumokėjęs ieškovui už atliktus darbus 61 500 Lt, paprašė ieškovo atsakovo vardu išrašyti paprastąjį neprotestuotiną vekselį gautai sumai kaip garantiją, kad ieškovas užbaigs visus statybos darbus. Vekselį išrašė, nes santykiai tarp šalių buvo geri, statybos darbai buvo tęsiami toliau, taip pat atsakovas užsisakė ir papildomų darbų. Vekselį išrašė kaip garantą, kad atliks statybos darbus už 61 500 Lt sumą. Pažymi, kad bendra objekte atliktų statybos darbų vertė viršijo šią sumą ir siekia 74 749,57 Lt. 2013-10-21 ieškovui atvykus užbaigti darbų, atsakovas jo neįleido į patalpas, t. y. vienašališkai nutraukė statybos sutartį CK 6.658 straipsnio 4 dalies pagrindu. Po sutarties nutraukimo su atsakovu buvo bandoma bendrauti telefonu, buvo bandoma susitikti ir aptarti situaciją, tačiau atsakovas atsisakė su ieškovu bendrauti. 2013-11-29 ieškovas atsakovui išsiuntė reikalavimą išspręsti ginčą taikiu būdu ir grąžinti išrašytą vekselį. Atsakovas ginčo taikia nesprendė ir pradėjo priverstinį vekselyje nurodytos sumos išieškojimą. Vadovaujantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, prašo pripažinti vekselį negaliojančiu kaip neatitinkantį vidinės vekselio davėjo (ieškovo) valios bei dėl atsakovo veikimo ieškovo nenaudai, taip pat dėl atsakovo nesąžiningumo. Vekselis buvo pasirašytas kaip tam tikros apimties darbų atlikimo garantas, pasirašytas išimtinai tik dėl to, kad ieškovas buvo suklaidintas atsakovo. Pabrėžė, kad vekselio išrašymas nebuvo nukreiptas į besąlyginį, vekselyje nurodytos sumos sumokėjimą atsakovui. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad vekselis buvo išduotas vykdant susitarimą dėl aptartos statybos darbų atlikimo apimties, t. y. šalys susitarė, kad bus atlikta statybos darbų už 61 500 Lt. Iš į bylą pateiktų dokumentų ir vykdytų atsiskaitymų, konstatuotina, kad ieškovas atliko statybos darbus, kurių vertė 61 500 Lt, tai leidžia teigti, jog išnyko vekselio išrašymo pagrindas ir išrašytas vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu pasibaigus pagrindinei prievolei.

Atsiliepimas

A. G. S. ir trečiasis asmuo D. S. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 54 - 56).

Atsiliepime nurodė, kad ieškovas ieškinyje klaidingai aiškina faktines aplinkybes ir dalį esminių aplinkybių nuslėpė. 2013-03-14 tarp ieškovo V. K. ir trečiojo asmens D. S. buvo pasirašyta statybos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimo darbus: elektros instaliacijos ir santechnikos montavimo, betoninių laiptų įrengimo, tinkavimo darbus ir vidinių pertvarų griovimo bei statybinių atliekų išvežimo darbus. Už statybos darbų atlikimą atsakovas avansu sumokėjo ieškovui visą statybos darbų kainą, t.y. 61 500 Lt. Tačiau ieškovas sutartyje numatytų darbų neatliko. 2013-07-19 ieškovas raštu įsipareigojo atlikti darbus iki 2013-07-31, tačiau iki nurodyto termino ieškovas darbų neatliko. 2013-08-08 raštu ieškovas įsipareigojo visus vidaus apdailos darbus atlikti iki 2013-09-30 ir patvirtino, kad visus pinigus už planuojamus atlikti statybos darbus gavo pilnai. 2013-09-30 ieškovas surašė susitarimą, kuriame patvirtino, kad iš atsakovo gavo 61 500 Lt ir už šią sumą įsipareigojo iki 2013-10-21 kokybiškai ir laiku atlikti vidaus apdailos, santechnikos ir elektros darbus pagal susitarime nurodytą darbų sąrašą. Ieškovas taip pat nurodė, kad kilus ginčams arba laiku neįvykdžius nurodytų darbų pagal sąrašą, jis įsipareigoja iki 2013-10-21 visus gautus pinigus grąžinti atsakovui pagal 2013-09-30 pasirašytą paprastą neprotestuotiną vekselį. 2013-10-21 tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašytas priėmimo aktas pagal susitarimą dėl darbų atlikimo. Akte ieškovas ir atsakovas savo parašais patvirtino, kad statybos darbai neatlikti, būtent: sienų išlyginimas nebaigtas, grindys neišklotos, plytelės nesuklijuotos, tapetai nesuklijuoti, durys neįstatytos, lubos nepadarytos, angokraščių lyginimas nebaigtas, radiatoriai nepastatyti, sienų dažymas nebaigtas, elektros instaliacijos baigtumas abejotinas. Atsakovas pamatęs, kad ieškovas jau keletą kartų atidėdavo darbų įvykdymo terminą, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdydavo, nusprendė nutraukti su ieškovu statybos darbų sutartį ir pareikalavo grąžinti avansu sumokėtus pinigus, tačiau ieškovas geranoriškai grąžinti pinigus atsisakė, nors 2013-09-30 raštu įsipareigojo grąžinti visus pinigus, jeigu kils ginčas dėl darbų atlikimo arba darbai laiku nebus atlikti. Pažymi, kad po statybos sutarties nutraukimo su ieškovu, atsakovas kreipėsi į kitas statybos paslaugas teikiančias įmones, kurios patikrino ieškovo pradėtus daryti statybos darbus ir nustatė, jog virtuvėje vidinių pertvarų išvertimas į vidų siekia apie 10 cm, o elektros laidai išvedžioti ir sujungi nesilaikant elektros laidų montavimo ir priešgaisrinių reikalavimų taisyklų. Dėl ieškovo kaltės atsakovas patyrė didelę žalą, nes tam, kad tinkamai įrengti namą, būtina griauti ir iš naujo statyti vidines pertvaras, išmontuoti po tinku esančius laidus ir iš naujo sumontuoti elektros instaliaciją, išardyti ieškovo pradėtą grindų lyginimą. Be to, ieškovas faktiškai sugadino elektros instaliacijos laidus, apdailos plyteles ir kitas statybines medžiagas.

Ieškovas V. K. pateikė dubliuką (b.l. 75 - 79), kuriame nesutiko su atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis.

Dublike nurodė, kad atsakovas tvirtindamas, jog ieškovui pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) avansu sumokėjo 61 500 Lt, klaidina teismą. 2013-03-14 sutartimi su atsakovu buvo sutarta atlikti statybos rangos darbų už 35 526,04 Lt sumą, o pasirašant sutartį atsakovas ieškovui sumokėjo 10 000 Lt avansą. Kovo 15 dieną buvo pradėti pasiruošimo darbai, t.y. pertvarų griovimas ir kt.; buvo užsakomos ir vežamos į statybos objektą reikalingos medžiagos. Darbams toliau vykstant 2013 m. kovo 30 d. atsakovas sumokėjo – 5 000 Lt. Už darbus atsakovas sumokėdavo pateikus darbų atlikimo aktus, kur buvo nurodytos faktinės darbų ir medžiagų sąnaudos, nes darbų apimtys keisdavosi (atsirasdavo papildomų darbų, kurie su užsakovu buvo derinami iš anksto), kaip ir buvo aptarta sutartyje. Šią ieškovo nurodytą aplinkybę patvirtino ir atsakovas, atsiliepime į ieškinį. Teikia teismui piniginių lėšų už atliktus statybos rangos darbus mokėjimo grafiką: 2013-03-14 atsakovas ieškovui sumokėjo 10 000 Lt avansą, 2013-03-30 – 5 000 Lt avansą, 2013-04-12 – 10 000 Lt avansą, 2013-04-17 – 5 000 Lt už darbus, 2013-04-26 – 5 000 Lt už darbus, 2013-05-23 – 5 000 Lt už darbus, 2013-05-29 - 5 000 Lt už darbus, 2013-06-12 – 5 000 Lt už darbus, 2013-06-12 – 1 500 Lt už darbus, 2013-06-26 – 10 000 Lt už darbus, iš viso 61 500 Lt. Ieškovas atliko darbų už 62 537,10 Lt, papildomos išlaidos sudarė – 12 212,50 Lt. Statybos darbų atlikimo apimtys ir kaina buvo aptarta sutarties prieduose (lokalinėse sąmatose Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), bendra darbų kaina pagal sutartį - 35 526,24 Lt. Tačiau faktiškai per laikotarpį nuo sutarties pasirašymo iki 2013-10-21 buvo atlikta statybos rangos darbų už 62 537,10 Lt. Taip pat, šalių susitarimu, kaip kompensaciją už termino praleidimą bei kaip kompensacija už statybos darbų trūkumų ištaisymą, buvo atlikti papildomi darbai, kurių vertė – 12 212,50 Lt. Todėl ieškovas mano, kad savo įsipareigojimą pagal statybos rangos sutartį įvykdė tinkamai, o užsakovo galimus nuostolius atlygino. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad reikalaujamą 61 500 Lt sumą, jis įvardina kaip jo patirtų nuostolių kompensaciją, kuriuos jis patyrė dėl ieškovo kaltės, t.y. ieškovui netinkamai įvykdžius statybos rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Mano, kad reikalaujama suma, kaip nuostolių atlyginimas, prasilenkia su realybe, bei protingumo ir teisingumo principais. Pažymi, kad vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, iki sutartos datos neatliko: garaže liko nepriklijuotos 9 plytelės, tai sudaro 2,256 % viso garaže atliktų darbų kiekio; katilinėje liko neįstatyti du trapai ir todėl nėra pilnai priklijuotos plyteles, kadangi plytelių klijavimas be įstatytų trapų, technologiškai yra neįmanomas. Visi šie paminėti darbai, buvo planuoti atlikti 2013-10-21, tačiau pirmadienį spalio 21 d., atsakovas, atsisakė įleisti ieškovą į patalpas ir neleido užbaigti darbų. Tokiu savo elgesiu atsakovas pažeidė CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą. Pabrėžė, kad ieškovo atlikti papildomi darbai kurių vertė – 12 212,50 Lt, visiškai padengia atsakovo patirtus, galimus nuostolius, todėl akivaizdu, jog reikalavimas grąžinti visas jo ieškovui sumokėtas pinigines lėšas už atliktus ir priimtus darbus turi būti atmestas.

Atsakovas G. S. ir trečiasis asmuo D. S. pateiktame triplike (b.l. 82 - 83) palaikė atsiliepimą ir jame išdėstytus argumentus, prašė ieškovo ieškinį atmesti.

Triplike papildomai nurodė, kad ieškovas dublike klaidingai aiškina faktines aplinkybes, visiškai nepasisako dėl savo ranka rašytų 2013-07-19, 2013-08-08 ir 2013-10-21 raštų bei 2013-09-30 susitarimo „Dėl darbų atlikimo“, kuriuose ieškovas savo parašu patvirtino, jog neatliko darbų pagal 2013-03-14 statybos rangos sutartį, o dalis darbų atlikta netinkamai. Su ieškovu tris kartus buvo suderintas darbų atlikimo termino pratęsimas, tačiau ieškovas savo įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovas dublike klaidingai nurodo, kad atsakovas ir trečiasis asmuo patvirtina ieškinio aplinkybes sąlygojusias ginčijamo neprotestuotino vekselio išrašymą. Ieškovas klaidingai mano, kad vekselis išrašytas atsakovo galimų nuostolių, kurie galėjo atsirasti dėl to, jog ieškovas neįvykdytų ar netinkamai įvykdytų 2013-03-14 statybos rangos sutartį, atlyginimo užtikrinimui. Atsiliepime į ieškinį paaiškinta, kad dėl nuostolių (pasvirusių vidinių pertvarų griovimas ir iš naujo mūrijimas, ne pagal reikalavimus įrengtos elektros instaliacijos išardymas ir iš naujo įrengimas, ieškovo pradėto grindų lyginimo išardymas bei pan.) atlyginimo trečiasis asmuo turi teisę patekti atskirą ieškinį. Prieš ieškovą atsakovas nenaudojo jokios apgaulės ir ieškovas nebuvo suklydęs išrašydamas vekselį. Be to, ieškovas neįrodinėja, kad yra Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnyje nurodytas pagrindas ginčyti vekselį, t. y. kad vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia veikė skolininko nenaudai. Už trečiajam asmeniui priklausančio buto įrengimo darbus ir reikalingas statybines medžiagas ieškovui avansu sumokėjo atsakovas. 2013-09-30 susitarime, pasirašytame tarp ieškovo ir atsakovo, nurodyta, kad buto įrengimo darbai neatlikti ir ieškovas įsipareigojo iki 2013-10-21 grąžinti atsakovui gautus 61 500 Lt. Ieškovas neginčija 2013-09-30 susitarimo, kuriame raštu įsipareigojo grąžinti atsakovui 61 500 Lt, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymi, kad ieškovas ieškinyje ir dublike ieškinio reikalavimą pripažinti paprastąjį vekselį negaliojančiu, grindžia atliktų darbų aktais, kurie net nebuvo pateikti derinimui atsakovui ar trečiajam asmeniui. Su nurodytais aktais jie susipažino tik gavus iš teismo procesinius dokumentus, todėl manytina, kad ieškovas galėjo juos surašyti jau po to, kai statybos rangos sutartis buvo nutraukta ir vykdomasis įrašas perduotas antstoliui. Ieškovas atsakovui pateikdavo ne atliktų darbų aktus, o surašydavo laisvos formos raštus, kuriuose konstatuodavo, kad statybos darbai neatlikti arba atlikti su dideliais trūkumais ir nustatydavo naują darbų atlikimo ir defektų ištaisymo terminą.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad dirbo pagal 2013-03-14 sudarytą sutartį. Darbų kaina buvo sutarta pagal sąmatas, jas siuntė atsakovui elektroniniu paštu. Darbų padarė už 74 749 Lt pagal tuometinius paskaičiavimus. Į šią sumą įskaičiuotos ir medžiagos. Darbus užbaigus, jam atsakovas sumokėdavo pagal jo pateiktą ataskaitą. Ne visus darbus atliko kokybiškai, todėl savo sąskaita atliko papildomų darbų kaip kompensaciją už kliento pretenzijas. Pretenzijas ieškovas išsakė atlikus 2/3 darbų. Buvo sutarę atlikti darbų už 35 525 Lt. Šią sumą atsakovas sumokėjo. Vėliau atliko papildomų darbų pagal žodinį susitarimą: lubas garaže, miegamajame ir kt. Sutarties neperrašė. Už darbus atliktus be sutarties atsakovas sumokėdavo po darbų atlikimo. Paskutinį kartą ieškovas atnešė apmokėti už 62 000 Lt. Atsakovas jam sumokėjo 61 500 Lt, nes 500 Lt tuo metu neturėjo. Po to prasidėjo konfliktai ir jie atliko papildomai darbų pagal atsakovo išreikštas pretenzijas. O 2013-10-21 jų nebeįsileido, liko ten jų įrankiai. Vekselį pasirašė 2013-09-30, nes išsigando atsakovo. Atsakovas tiesiogiai negrasino, bet aplinkybės nebuvo malonios. Į policiją nesikreipė. Buvo tuo metu vienas, todėl įrodymų pateikti negali. Vekselyje buvo suma, kurią jis gavo iš atsakovo už atliktus darbus. Vekselis pasirašytas jo ranka, pasirašydamas suprato, kad darbus turi užbaigti 2013 m. spalio 21 d. Nemanė, kad tuos pinigus turės grąžinti. Pirmą kartą pasirašė vekselį. Jiems buvo nedaug likę padaryti darbų, tačiau jų nebeįsileido. Prašo pripažinti vekselį negaliojančiu, nes darbų atlikta už didesnę sumą, t.y. 74 000 Lt, nei išrašytas vekselis. Jis įmonės direktoriumi yra apie 10 metų. Buvo įvairių rangos sutarčių, todėl jis žino kaip vyksta apmokėjimas už darbus. Statybos rangos sutartį buvo sudaręs asmeniškai, o ne kaip įmonė. Aktą 2013-10-21 dėl neatliktų darbų pasirašė nuvykęs pas atsakovą į darbą. Spalio 21 d. tikriausiai nebūtų visų darbų užbaigęs. Pripažįsta, kad ne visi atlikti darbai atitinka statybos reikalavimus. Nemano, kad reikia grąžinti pinigus sumokėtus avansu, jei darbų padaryta už didesnę sumą.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko. Teismui paaiškino, kad sutartis buvo sudaryta konkretiems darbams atlikti už sutartą sumą, per sutartą terminą. Pinigai visada buvo mokami avansu. 3-4 kartus ieškovas terminus atidėdavo. Darbai turėjo būti atlikti iki 2013-08-18, iki sūnaus vestuvių. Tačiau dar ir dabar darbai pagal sutartį neatlikti iki galo. Jokių papildomų darbų nebuvo aptarta. Buvo tik sutarta, kad padarys remontą visame name. Broko taisymas nėra papildomi darbai. Sudarant rangos sutartį buvo sutarta, kad bus atlikta darbų už 80 000 Lt. Ši suma užfiksuota 2013-06-12. Sutarties įvykdymo terminas taip pat užfiksuotas ieškovui įsipareigojus darbus ištaisyti iki 2013-07-21. Lokalinių sąmatų, nurodytų 2013-03-14 sutartyje, jis nėra matęs. Ieškovas atliko darbų sumoje apie 60 000 Lt, bet tie darbai atlikti blogai. Taisė blogai atliktus darbus ieškovas savo sąskaita. Jokio spaudimo ieškovui dėl vekselio pasirašymo nebuvo daroma. Ieškovas eilinį kartą prašė atidėti terminą darbams atlikti, tačiau jis nebenorėjo, nes jau keturis kartus terminas buvo atidėtas. Ieškovas prašė paskutinį kartą leisti jam viską ištaisyti. Ieškovas pasirašė ginčijamą vekselį kaip garantą, kad jis atliks gerai darbus, nes jau keturis kartus taisė ir neištaisė. Šių darbų ieškovas gerai neatliko. Mano, kad ieškovas visiškai neturi teisės gauti atlygio už savo prastai atliktus darbus. Mano, kad rangos sutartis yra pasibaigusi nuo 2013-07-21. Nutraukus sutartį, ieškovui pasiimti jo pirktų daiktų nepasiūlė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl ginčo

Ieškovas V. K., minėta, prašo pripažinti negaliojančiu 2013-09-23 jo pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovui G. S.. Ieškovas vekselį visų pirma ginčija CK 1.90 straipsnio pagrindu, t.y. kaip sudarytą dėl suklydimo. Taip pat ieškovas nurodo, kad vekselis buvo išduotas vykdant susitarimą dėl statybos darbų apimties 61 500 Lt sumai atlikimo, kadangi jis šiuos darbus už minėtą pinigų sumą yra atlikęs, tad išnyko vekselio išrašymo pagrindas, ko pasėkoje išrašytas ginčo vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu, nes pasibaigė pagrindinė prievolė.

Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Kasacinis teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, aiškindamas vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes, yra nurodęs, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi, vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi, vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Dėl vekselio išrašymo, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, ir iš šio sandorio atsiradusios prievolės abstraktumo nurodytas teisinis ryšys yra netiesioginis ir dažniausiai „paslėptas“ nuo tų vekselių teisinių santykių dalyvių, kurie nėra tiesioginiai nurodyto teisinio santykio kontrahentai, t. y. nuo vėlesnių teisėtų vekselio turėtojų. Pažymėtina, jog vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tačiau, atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją, vekselis netampa garantija ar laidavimu. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Be to, išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir juolab sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinę praktiką, pažymėjo, kad CK 6.70 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (netesybos, laidavimas ir kitos). Kitos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos reglamentuoja šių priemonių taikymo tvarką, tačiau nurodytame CK straipsnyje išvardytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašas nėra baigtinis; jame nustatyta, kad sutartinė prievolė gali būti užtikrinta ir kitais sutartyje numatytais būdais. Pažymėtina, kad atskiruose įstatymuose tiesiogiai nustatyta, jog vekseliai gali būti naudojami kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė (gali atlikti prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją), pavyzdžiui, Vartojimo kredito įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito davėjas turi teisę priimti vekselius iš kredito gavėjo ir kitų asmenų, siekdamas užtikrinti, jog vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimai pagal vartojimo kredito sutartį bus įvykdyti. Taigi, vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą, tačiau kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolė negali būti sutapatinama su CK šeštosios knygos penktajame skyriuje išvardytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir jam netaikytinos šio skyriaus normos, nes tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja atskiras ĮPVĮ, ir vekselio, kaip prievolių, kilusių iš teisinių santykių, kurių pagrindu jis buvo išduotas, įvykdymo užtikrinimo priemonės taikymas neprieštarauja šiuo įstatymu nustatytam vekselio teisiniam reglamentavimui. Vekselio, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, naudojimas civilinėje apyvartoje sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiškiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013; 2014-04-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo V. K. ir atsakovo G. S. 2013-03-14 buvo sudaryta Statybos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 57 - 59) (nors sutartyje užsakovu nurodytas trečiasis asmuo D. S., tačiau realiai sutartį pasirašė atsakovas G. S.), pagal kurią, ieškovas įsipareigojo atlikti buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio dviejų butų gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), įrengimo darbus, naudodamas savo medžiagas ir mechanizmus, o užsakovas įsipareigojo priimti kokybiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti (sutarties 1.1 p.). Sutartyje numatyta, kad rangovas (ieškovas) darbus pradeda ir baigia pagal suderintus darbų atlikimo grafikus; darbų kiekiai nurodyti sutarties prieduose: Nr. (duomenys neskelbtini) (Lokalinė sąmata elektros instaliacijos montavimo darbai), Nr. (duomenys neskelbtini) (Lokalinė sąmata santechnikos darbams), Nr. (duomenys neskelbtini) (Lokalinė sąmata betoninių laiptų įrengimui), Nr. (duomenys neskelbtini) (Lokalinė sąmata tinkavimo darbams), Nr. (duomenys neskelbtini) (Lokalinė sąmata pertvarų griovimui ir statybinių atliekų šalinimui); taip pat numatyta, kad darbo eigoje darbų apimtys patikslinamos darbo vietoje; objekto kaina gali kisti pakeitus darbų apimtis, arba pakitus naudojamų medžiagų kainai; darbų įkainiai sutarties laikotarpiu nekinta (sutarties 2.1 – 2.3 p.). Užsakovas atsiskaito su rangovu (ieškovu) pagal faktiškai atliktą darbą; apmoka už kokybiškai užbaigtus bei priimtus statybos darbus per 5 darbo dienas (sutarties 3.1 p.). Atliktus darbus užsakovas priima ne ilgiau kaip per 5 kalendorines dienas (sutarties 3.2 p.). Jei sutarties neatitiktys yra atsiradę dėl rangovo (ieškovo) kaltės, surašomas aktas, pagal kurį rangovas (ieškovas) įsipareigoja pašalinti šios sutarties objekto neatitiktis per suderintą tarp šalių laikotarpį (sutarties 5.4 p.). Sutartyje konkretus aptartų darbų atlikimo terminas nebuvo nustatytas.

Ieškovas 2013-07-19 raštu įsipareigojo pašalinti atliktų darbų trūkumus (b.l. 62). Rašte nurodyta, kad pinigus už šiuos darbus ieškovas iš atsakovo yra gavęs; visi kiti papildomi darbai apmokami abipusiu raštišku sutarimu; trūkumus įsipareigojo ištaisyti per dvi savaites nuo 2013-07-21. Ieškovas 2013-08-08 raštu (b.l. 63) įsipareigojo atlikti visus apdailos darbus, sujungti ir išbandyti visus santechnikos įrenginius iki 2013-09-30; medžiagos užsakovo be radiatorių; rašte taip pat nurodyta, kad už šiuos darbus su juo atsiskaityta visiškai.

2013-09-30 susitarimu dėl darbų atlikimo (b.l. 64) ieškovas vienašališkai patvirtino, kad iš atsakovo gavo 61 500 Lt ir už šią sumą įsipareigojo iki 2013-10-21 kokybiškai ir laiku atlikti vidaus apdailos, santechnikos ir elektros darbus pagal žemiau nurodytą sąrašą; kilus ginčams arba laiku neįvykdžius nurodytų darbų pagal sąrašą, įsipareigojo visus gautus pinigus grąžinti atsakovui pagal 2013-09-30 N1 pasirašytą paprastą ir neprotestuotiną vekselį iki 2013-10-21; atlikti darbai užskaitomi pasirašius darbų atlikimo - perdavimo aktą. Ieškovas V. K. 2013-09-30 paprastuoju vekseliu (duomenys neskelbtini) besąlygiškai įsipareigojo atsakovui G. S. 2013-10-21 sumokėti 61 500 Lt (b.l. 10 - 11). Tarp ieškovo ir atsakovo 2013-10-21 pasirašytas Priėmimo aktas pagal susitarimą dėl darbų atlikimo, iš kurio matyti, kad iš sutartų darbų atliktas tik vienas (elektros instaliacija baigta), tuo tarpu 11 darbų pagal sąrašą nevisiškai ar visai neatlikti (b. l. 65). Nors ieškovas teigia, kad paskutinę sutartą darbų atlikimo dieną (2013-10-21) jis atsakovo nebebuvo įleistas į darbų objektą, tačiau teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, jog jis tą dieną nebūtų suspėjęs padaryti visų sutartų darbų ir / ar ištaisyti darbų trūkumus.

Teismas pažymi, kad byloje tarp šalių nėra ginčo, kad 2013-10-21 ne visi sutarti darbai buvo atlikti, taip pat ne visi statybos darbų trūkumai buvo ištaisyti; ieškovas net keletą kartų taisė atliktų statybos darbų trūkumus, tačiau taip jų iki galo ir neištaisė. Šią aplinkybę be kita ko patvirtina ir byloje esantys duomenys, tame tarpe, minėta, pats ieškovas pripažįsta; tačiau ieškovo nuomone, jis atliko papildomus darbus už trūkumus, tad atsakovui nieko nebeskolintas. Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovas ieškovui iš viso sumokėjo 61 500 Lt už statybos darbus.

Atsakovas 2013-10-23 pranešimu pareikalavo ieškovą sumokėti 61 500 Lt pagal 2013-09-30 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (b.l. 12). Antstolė V. M. ieškovui 2013-11-07 pranešė, kad priimtas vykdymui Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro 2013-11-04 išduotas vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) 61 692,80 Lt sumai ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimui iš ieškovo atsakovo naudai; areštuotas ieškovo turtas (b.l. 13 - 20). Ieškovas 2013-11-27 raštu kreipėsi į atsakovą prašydamas esamą situaciją spręsti bendradarbiaujant, nedelsiant, t. y. per 2 dienas nuo šio rašto gavimo dienos grąžinti ieškovui išduotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį 61 500 Lt sumai ir kt. (b.l. 21-24).

Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisinį reglamentavimą ir susiklosčiusią teismų praktiką, į bylos faktines aplinkybes, yra pagrindas išvadai, kad ieškovo išduotas vekselis šiuo konkrečiu atveju laikytinas prievolių užtikrinimo priemone. Iš 2013-09-30 susitarimo dėl darbų atlikimo nuostatų matyti, kad šalys susitarė dėl prievolės, kylančios iš šio susitarimo (ieškovas įsipareigojo kokybiškai ir laiku atlikti statybos darbus, priešingu atveju, grąžinti atsakovui jo sumokėtus pinigus (61 500 Lt) už statybos darbus), užtikrinimo priemonių, t.y. dėl ginčijamo vekselio išdavimo, kuris turėjo užtikrinti sumokėtų sumų grąžinimą, jeigu statybos darbai nustatytu terminu nebus atlikti ar bus atlikti nekokybiškai.

Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad išnykus vekselio išrašymo pagrindui (pasibaigus pagrindinei prievolei), išrašytas ginčo vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovo išrašytas vekselis tiesiogiai siejamas ne su 2013-03-14 statybos sutartimi, bet su 2013-09-30 susitarimu dėl darbų atlikimo, kuriame ieškovas prisiėmė pareigą kokybiškai iki 2013-10-21 atlikti atitinkamus statybos darbus, priešingu atveju, grąžinti atsakovo sumokėtus pinigus (61 500 Lt). Byloje neginčijamai nustatyta, kad minėtai datai visi statybos darbai nebuvo atlikti / ar atlikti nekokybiškai, tą pripažįsta ir pats ieškovas. Tad šiuo atveju nėra jokio pagrindo kalbėti apie vekselio išrašymo pagrindo išnykimą. Antra, ieškovas nenurodė savarankiško minėto susitarimo nuostatų negaliojimo ar neteisėtumo pagrindo. Aptariamu atveju tiesiogiai net nebuvo ginčijamas vekselio išdavimo pagrindas, t.y. 2013-09-30 susitarimas dėl darbų atlikimo. Minėto susitarimo teisėtumo revizavimas išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų.

Ieškovas, minėta, vekselį ginčija ir CK 1.90 straipsnio pagrindu. Tačiau teismas įvertinęs bylos medžiagą atmeta ieškovo argumentus, kad jis ginčijamą vekselį išrašė dėl suklydimo.

Visų pirma pažymėtina, kad vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Minėta, kad vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. CK1.90 straipsnyje nustatyta galimybė pripažinti sandorį negaliojančiu iš esmės suklydus. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus. Šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Teismai, spręsdami dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, privalo tirti ir vertinti CK 1.90 straipsnio taikymui nurodytų sąlygų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas 2013-09-30 vienašališkai surašė susitarimą dėl darbų atlikimo, jame aiškiai nurodyta, kad jis įsipareigoja iki 2013-10-21 kokybiškai ir laiku atlikti vidaus apdailos, santechnikos ir elektros darbus pagal žemiau nurodytą darbų sąrašą; kilus ginčams arba laiku neįvykdžius nurodytų darbų pagal sąrašą, jis įsipareigoja visus gautus pinigus grąžinti G. S. pagal 2013-09-30 (duomenys neskelbtini) pasirašytą paprastą ir neprotestuotiną vekselį iki 2013-10-21. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad tą pačią dieną (2013-09-30) išrašė ir ginčijamą vekselį; jame įrašai padaryti būtent paties ieškovo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas yra verslininkas, užsiima statybų verslu, yra įsteigęs statybų įmonę, kuriai vadovauja, be to, statybų darbais užsiima ir kaip fizinis asmuo, taigi yra pakankamai patyręs tiek gyvenimo, tiek verslo prasme. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad ieškovui, be kita ko turinčiam verslo patirties, turėjo būti žinoma vekselio, kaip plačiai versle taikomo dokumento, esmė.

Paties susitarimo surašymas ir vekselio išrašymas nebuvo niekuo ypatingas (neįprastas), kuris galėjo ieškovą suklaidinti dėl vekselio esmės. Priešingai, ieškovas sutartus darbus nustatytu terminu atliko nekokybiškai, be to, nepilnai, keletą kartų bandė taisyti atliktų statybos darbų trūkumus, tačiau nesėkmingai, tad esant tokiai situacijai ir ieškovui prašant nustatyti dar vieną terminą tinkamai atlikti sutartus statybos darbus, vekselio išrašymas, kuris užtikrino, kad ieškovas savo prievolę grąžinti gautus pinigus (61 500 Lt) įvykdys, jeigu nebus atlikti sutarti statybos darbai / ar jie bus atlikti nekokybiškai, atitiko esamą situaciją ir protingo žmogaus elgesį.

Be to, kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai bei, veikdamas tokiu būdu, pats prisiima savo veiksmų neigiamas pasekmes (CK 1.90 str. 5 d.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Taigi, ieškovas prieš vienašališkai pasirašydamas 2013-09-30 susitarimą dėl darbų atlikimo ir išduodamas vekselį, net jeigu ir iki galo nesuprato šio dokumento reikšmės, tai jis turėjo galimybę pagal savo gyvenimo patirtį apsvarstyti bei įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius, o esant reikalui – atidėti šių dokumentų pasirašymą, kol galutiniai išsiaiškins visas galimas pasekmes ir pan.; kadangi jis to nepadarė, t.y. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, tai jis pats prisiėmė savo veiksmų neigiamas pasekmes.

Teismui abejones dėl ieškovo argumentų pagrįstumo sukelia ir jo pozicijos nenuoseklumas bei neišsamumas, vekselį ginčijant keliais savarankiškais ir vienas kitam iš esmės prieštaraujančiais pagrindais, kartu argumentuojant ir vekselio sudarymą dėl suklydimo, ir vekselio galiojimo pasibaigimą dėl to, kad pasibaigė pagrindinė prievolė. Papildomų abejonių kelia ir pakankamai ilgas laikotarpis nuo vekselio išrašymo iki jo pradėjimo ginčyti. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, ieškovas vekselį pradėjo ginčyti tik paaiškėjus, kad atsakovas pradėjo išieškojimą pagal jo išrašytą vekselį. Protingo asmens elgesio modelis reikalauja imtis atitinkamų veiksmų nedelsiant, tačiau ieškovas to laiku nedarė. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Ieškovo nurodoma atliktų statybos darbų apimtis 61 500 Lt sumai, šiuo atveju neturi įtakos ginčijamo vekselio galiojimui jį išdavusio asmens valios (ne) buvimo prasme. Tad šis argumentas negali būti pagrindu panaikinti ginčijamą sandorį. Šiuo atveju ieškovas nepraranda galimybės reikšti atsakovui ieškinį dėl statybinių medžiagų grąžinimo ir pan.

Šiame sprendime jau konstatuota, kad vekselio kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės pagal kitą sutartį išdavimas yra galimas ir teisės aktams neprieštarauja. Taigi, darytina išvada, kad ieškovas suprato savo veiksmų ir sudaromo sandorio esmę ir jo suklydimui konstatuoti nėra pagrindo, nes ieškovo valia ir šios valios išraiška sutapo – ieškovas išdavė vekselį tinkamam prievolių įvykdymui užtikrinti, t.y. gautų pinigų grąžinimui, jeigu sutarti statybos darbai nustatytu terminu nebus atlikti / ar jie bus atlikti nekokybiškai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovo V. K. ieškinys atmestas, tad laikytina, kad sprendimas yra priimtas atsakovo G. S. naudai; kadangi trečiojo asmens D. S. interesai sutapo su atsakovo interesais, t.y. trečiasis asmuo veikė atsakovo pusėje, tad laikytina, kad sprendimas priimtas ir trečiojo asmens naudai. Tad minėti asmenys turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau jie nustatyta tvarka ir terminu nepateikė teismui įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tad jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas.

Teismas patyrė iš viso 29,36 Lt procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų; šios išlaidos iš ieškovo priteistinos valstybei (CPK 92 str., 96 str.).

Teismo 2014-01-08 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (b. l. 48-49) paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 29,36 Lt (dvidešimt devynis litus ir 36 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Teismo 2014-01-08 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Jakaitis