Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-02-20 · Civilinė byla Nr. 2S-454-538/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-20
Bylos Nr.
2S-454-538/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07688-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Skolininkas
V. V.
Kreditorius
AB SEB banko

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-454-538/2013

Teisėja Lina Rakštelytė (Proceso Nr. 2-06-3-07688-2012-3)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 128.17
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. vasario 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs skolininko V. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko V. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

kreditorė AB SEB bankas pateikė prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame nurodė, kad bankas, pagal 2006-02-23 tarp jo ir skolininko, sudarytą kredito sutartį Nr. 0450618010301/13 (su vėlesniais pakeitimais) suteikė paskolą. Sutartis su kredito gavėju (skolininku) yra nutraukta, nes skolininkas nevykdė prievolių pagal paskolos sutartį, todėl kreditorė prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir areštuoti įkeistą daiktą. Nurodė, kad skolininkės skola AB SEB bankui yra 499108,56 Lt ir 142 Lt kreditorės sumokėtas žyminis mokestis.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-20 nutartimi areštavo įkeistus daiktus: 1) 717/14300 dalį žemės sklypo, bendro 1,4300 ha ploto; 2) pastatą esančius (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius V. V. ir J. V., gyv. (duomenys neskelbtini), kitas adresas (duomenys neskelbtini). Įkeistų daiktų įkainojimas 381500.00 Lt. Taip pat teismas įspėjo skolininką ir įkeistų daiktų savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.

Teisme gautas kreditoriaus AB SEB banko pakartotinis pareiškimas „Dėl priverstinio skolos išieškojimo“, kuriame nurodyta, kad skolininkas ir įkeistų daiktų savininkai buvo įspėti, tačiau per vieno mėnesio terminą skolos negrąžino, todėl prašė priverstinai išieškoti skolą ir už skolą parduoti įkeistus daiktus iš varžytynių. Kreditorius nurodė skolos dydį pagal 2006-02-23 sudarytą kredito sutartį Nr. 0450618010301/13 (su vėlesniais pakeitimais): 490508,56 Lt skola (skolą sudaro: 372483,27 Lt negražinto kredito, 64592,51 Lt priskaičiuotų palūkanų, 53432,78 Lt delspinigių), 142 Lt kreditoriaus sumokėtas žyminis mokestis ir 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-28 nutartimi nutarė išieškoti: 1) kreditoriaus AB SEB banko naudai iš skolininko ir įkeistų daiktų savininko – V. V. 490508,56 Lt skolos (skolą sudaro: 372483,27 Lt negražinto kredito, 64592,51 Lt priskaičiuotų palūkanų, 53432,78 Lt delspinigių), 142 Lt kreditoriaus sumokėto žyminio mokesčio ir 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus: 2.1) 717/14300 dalį žemės sklypo, bendro 1,4300 ha ploto, 2.2) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį V. V. ir J. V.. Įkeistų daiktų įkainojimas 381500 Lt.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-28 nutartį. Nurodo, kad bankas nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį. Dėl krizės atsidūręs sunkioje materialinėje padėtyje, jis stengėsi mokėti bankui įmokas pagal kreditavimo sutartį 2010–2011 metais, o per 2012 m. balandžio mėnesį iki 2012 m. lapkričio mėnesio sumokėjo bankui 10 300 Lt, tačiau bankas į tą sumą neatsižvelgė, taip pat nepagrįstai 2009 metais padidino palūkanas, dėl to daugiau kaip 2 kartus padidėjo mėnesinės įmokos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB SEB bankas prašo atmesti skolininko atskirąjį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-28 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, skolininkui per 1 mėnesį negrąžinus skolos, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 2 dalimi – nutaria už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi.

Bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkas ir įkeisto daikto savininkai, įspėjus per vieną mėnesį sumokėti skolą, nesumokėjo ir kreditorė pagrįstai su pakartotiniu pareiškimu kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta įrodymų apie tai, jog skolininkė tinkamai ir laiku vykdė savo sutartines prievoles.

Nesutikdama su teismo nutartimi, skolininkas atskirajame skunde nurodė, jog bankas nepagrįstai nutraukė sutartį.

Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs apelianto skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-20 nutarties nurodė, kad skolininkas ir įkeisto turto savininkai tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui AB SEB bankui pagal 2006-02-23 kredito sutartį su vėlesniais sutarties pakeitimais ir papildymais, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Apeliantas tai pat minėtame skunde nurodė, kad kredito sutartis buvo nutraukta neteisėtai, tačiau Klaipėdos apygardos teismas nustatė kad kredito sutartį bankas vienašališkai nutraukė susidarius 117 600,05 Lt dydžio įsiskolinimui (b. l. 21, 22). Taip pat nustatė, kad skolininkas nevykdė prievolės bankui pagal grafiką grąžinti kreditą ir mokėti paskaičiuotas palūkanas, skolininko pradelsti mokėjimai viršijo 1 100 kalendorinių dienų, ir tai galima laikyti esminiu sutarties pažeidimu. Be to, įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.). Apie netinkamą kredito sutarties vykdymą skolininkas ir įkeisto turto savininkė buvo informuoti 2012-04-18 ir 2012-05-18, tačiau kredito gavėjas sumokėjo tik nežymią skolos dalį – 220 Lt (2012-05-10) ir 1 500 Lt (2012-05-31), todėl 2012-06-20 kredito sutartis kreditoriaus buvo vienašališkai nutraukta (b. l. 19–24). Klaipėdos apygardos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad skolininkui ir įkeisto turto savininkams buvo nustatytas protingas terminas įsiskolinimui pagal kredito sutartį padengti. Esant nurodytoms aplinkybėms, Klaipėdos apygardos teismas 2012-08-20 nutartyje nurodė, kad sutartis nutraukta laikantis sutartyje ir įstatyme nustatytos tvarkos, nėra pagrindo teigti, kad sutarties nutraukimas skolininkui nevykdant kredito sutarties iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1 ir 2 d.), todėl pripažinti sutarties sąlygų negaliojančiomis ab initio nėra pagrindo (CK 6.188 str. 7 d.).

Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad bankas nepagrįstai jo sumokėtų sumų neįskaitė į kredito grąžinimą, tačiau, kaip jau ir buvo nurodęs Klaipėdos apygardos teismas 2012-08-20 nutartyje, konstatuotina, kad skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti paskolos sutarties šalių ginčų, taip pat ir skolos dydžio pagrįstumo klausimo. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilusių ginčų, susijusių su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), hipotekos teisėjas nenagrinėja (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Todėl, nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu paskolos sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio. Tai reiškia, kad šiuo atveju hipotekos teisėjas pagrįstai pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto skolininkų turto pagal kreditoriaus pateiktą pareiškimą, todėl apelianto išdėstyti argumentai dėl skolos, sutarties nutraukimo pagrįstumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 334–339 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Almantas Padvelskis