Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-03-24 · Byla Nr. ATP-148-135/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-24
Bylos Nr.
ATP-148-135/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Zalaga
Advokatai
Jonas Nekrašius
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-148-135/2016Teisminio proceso Nr.: 4-31-3-00725-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4; 2.7.4.5; 3.26.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. J. atstovo advokato J. Nekrašiaus apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarimo, kuriuo K. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. 28 eurų bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 3 d.,13.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „Mercedes-Benz 308“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines oro sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamą transporto priemonę, stabdydamas atsitrenkė į priešais jį stovintį kitą automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo, kaltininkas su transporto priemone, kuriai buvo neatlikta valstybinė techninė apžiūra, iš eismo įvykio vietos pasišalino, policijai nepranešė. Šiais savo veiksmais K. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 226, 127, 9 bei 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu K. J. atstovas advokatas prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarimą iš dalies pakeisti: K. J. administracinę bylą pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutraukti (ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu), pagal LR ATPK 127 str. 2 dalį taikyti K. J. LR ATPK 30¹ str. ir jam paskirti baudą ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose, o teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą neskirti, nuobaudas subendrinti LR ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka ir K. J., taikant LR ATPK 30¹ str., paskirti piniginę baudą LR ATPK 123 str. 1 dalyje ir 127 str. 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimo sankcijos ribose, be teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.

Nurodo, kad K. J. savo kaltės įvykdžius administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 123 str. d. ir 127 str. 2 d. neginčija, prisipažino šiuos administracinius teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi. Pažymi, kad K. J. neneigia, jog jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę, nepraėjusią techninės apžiūros, vairuodamas automobilį pažeidė KET, dėl ko buvo apgadintas kitas automobilis, tačiau nurodo, kad neturėjo tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir taip vengti atsakomybės, jis įvykio vietoje apžiūrėjo apgadintą automobilį ir bandė surasti automobilio savininką, tačiau nesuradęs nukentėjusiojo automobilio savininko ir gavęs telefonu iš R. S. pranešimą, kad reikia skubiai nuvykti į netoliese esančią „(duomenys neskelbtini)“ ir atsiimti krovinį, paliko užkišęs raštelį už apgadinto automobilio valytuvo, kuriame parašė, jog dėl įvykio gali skambinti tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis tuoj grįš, bei laikinai ir trumpam išvyko į netoliese esantį „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį, ir tokias aplinkybes teisme patvirtino liudytojai A. D. ir R. S.. Apie paliktą raštelį su pažeidėjo informaciją, kaip nurodo, patvirtino ir liudytojas I. Š., kuris nurodė, jog K. J. paaiškinime rašė, kad paliko raštelį. K. J. atstovas nesutinka su teismo padaryta išvada, jog jo K. J. veikdamas tiesiogine tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš įvykio vietos K. J. pasitraukė laikinai dėl būtinojo reikalingumo ir iš dalies dėl nerūpestingumo, o laikinai pasitraukdamas iš įvykio vietos paliko automobilio savininkui raštelį su savo telefono numeriu, dėl ko buvo įsitikinęs, kad nukentėjęs yra tinkamai informuotas, nes jam paliko raštelį su duomenimis apie save, o greitai grįžus atgal į įvykio vietą, tikėjosi su nukentėjusiuoju susitarti ir užpildyti abipusiu susitarimu deklaraciją dėl eismo įvykio. Atsižvelgdamas į tai, advokatas teigia, kad šiuo atveju K. J. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios dėl ATPK 130 str. 1 d., o tik nerūpestingumas, kuris neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d., kadangi K. J. negalėjo numatyti, kad jo palikto raštelio nukentėjęs A. D. iškart nesuras, o buvo įsitikinęs, kad tinkamai jį informavo ir pateikė apie save visus reikalingus duomenis. Pažymi, kad atsakomybę pagal ATPK 130 str. užtraukia tik toks pažeidimas, kuris padaromas tiesiogine tyčia ir priešingai, jei byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (LAT Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Dėl ATPK 30¹ str. taikymo advokatas nurodo, kad nagrinėjamojoje administracinėje byloje K. J. padaryti teisės pažeidimai pagal LR ATPK 123 str. 1 d. ir 127 str. 2 dalį savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu nežymiai apgadintas kitas automobilis, nukentėjusiajam padaryta žala atlyginta, nukentėjusysis jokių pretenzijų K. J. neturi. Nurodo ir tai, kad K. J. dėl KET pažeidimo, sukėlusio kito automobilio sugadinimą, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, pasitraukdamas trumpam dėl būtinojo reikalingumo iš eismo įvykio vietos ir palikdamas nukentėjusiajam raštelį su duomenimis apie save, nesutrukdė policijai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo vairavimo stažas didelis, jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirbdamas savo lėšomis padeda sūnui D. J., kuris studijuoja Šiaulių universitete. Nurodo ir tai, kad K. J. sūnus nuo 2016-01-28 turi sveikatos problemų, jam reikalingos įvairios procedūros, reabilitacinis gydymas, dėl kojos traumas yra ribotas jo judėjimas. Nurodo ir tai, kad būtina atsižvelgti ir į K. J. darbo pobūdį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra tiesiogiai susijęs su nuolatiniu transporto priemones vairavimu, o netekęs vairuoti transporto priemones K. J. negalės įmonėje dirbti mechanizacijos padalinio vadovu, dėl ko įmonė patirs didelių nuostolių, kadangi jis yra geras specialistas, puikiai išmano savo darbą, ką patvirtina išduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika.

Mano, kad teisėja 2016-02-04 nutarimu nepagrįstai nubaudė K. J. pagal ATPK 127 str. 2 d. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, kai šio ATPK straipsnio sankcijoje numatyta alternatyva piniginė bauda. Teigia, kad pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 123 str. 1 d. K. J. skiriant bausmę turi būti atsižvelgta į jo padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios policijos skyrius prašo skundo netenkinti ir palikti galioti teismo nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas K. J. administracinę bylą, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais priėmė teisiškai motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, atsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, esminius įrodymus ir pažeidėjo asmenybę. Nurodo, kad K. J., vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines oro sąlygas, stabdydamas atsitrenkė į priešais jį stovintį automobilį, apgadino abi transporto priemonė, ir šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus su transporto priemone, kuriai nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad skunde neginčijama K. J. kaltė dėl LR ATPK 123 str. 1 d., 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, tačiau neigiama kaltė padarius LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, taip pat nesutinkama su paskirtomis nuobaudomis pagal LR ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., prašoma taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog K. J. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

LR ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Byloje nustatyta, kad K. J. iš nagrinėjamo eismo įvykio vietos pasitraukė eismo įvykio dalyviams neužpildžius deklaracijos bei nenubraižius eismo įvykio schemos, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių 220 p. reikalavimus.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t.y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t.y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014).

Apeliacinio skundo argumentai, kad K. J. paliko už apgadinto automobilio valytuvo raštelį su nurodytu telefonu numeriu ir parašytu pažadu tuoj sugrįžti ir iš įvykio vietos išvažiavo pasiimti krovinio, pažeidėjo atsakomybės nešalina. Apelianto nurodytus paaiškinimus, jog jo veiksmuose nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, paneigia byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiojo A. D. policijos pareigūnams nurodytos eismo įvykio aplinkybės, paaiškinimas ir parodymai teisme, policijos pareigūno I. Š. tarnybinis pranešimas, jo ir kito pareigūno A. Š. parodymai teisme, fotonuotraukos, transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir įvykio schema ir kt.

Kelių eismo taisyklių XXIX skyriuje įtvirtintos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui, o 222 punkte numatyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog K. J. atsitrenkus į A. D. „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės kieme paliktą stovėti transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paties nukentėjusiojo A. D. prie automobilio, t.y. eismo įvykio vietoje, nebuvo.

Nukentėjusysis A. D. parodė, kad lapkričio pradžioje, dienos nepamena, atvažiavo su automobiliu „VW Passat“ į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę nusipirkti degtukų, vaikščiojo, užtruko gal 10 ar 15 minučių, išėjęs pamatė, kad nėra mašinos, pagalvojo, kad pavogė, tačiau pamatė nustumtą toliau, pasislinkusią per visą eilę, apie 3 ar 4 metrus, kuri stovėjo šonu, praslydusi pro paaukštinimą, priėjęs prie mašinos pamatė apgadintą dešinį sparną, buferį - ant buferio matėsi oranžinės spalvos dažai, paskambino policijai, atvažiavus pareigūnams, automobilis buvo apžiūrėtas „Senukų“ aikštelėje, ant bagažinės dangčio matėsi ryškiai oranžinės spalvos dažų, kurių buvo pribyrėję ant žemės, todėl važiavo į policijos skyrių ir pastebėjo nuo stoties pusės link Sodros atvažiuojantį kaltininko - oranžinės spalvos automobilį, pasuko į tą gatvę, prie Sodros apsisuko ir važiavo jam iš paskos, o policijos pareigūnai jau buvo pravažiavę sankryžą, jie irgi pamatė tą automobilį, apsisuko ir privažiavę jį sustabdė, vairuotojas prisipažino, kad buvo įvykis, gal po 3 ar 4 dienų, grįžęs iš darbo namo, pasižiūrėjo tepalus ir atsidaręs kapotą prie antifrizo bakelio rado raštelį, apžiūrint automobilį, jokio raštelio nematė, nebuvo (63 b. l.).

Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai I. Š. ir A. Š. patvirtino, kad aiškinantis su K. J. priežastis dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jis pats iš karto po įvykio policijos pareigūnams nurodė galvojęs, kad „išeis senas žmogus ir nepastebės“, įvykio vietoje jie jokio raštelio nematė, apie raštelį neužsiminė nei nukentėjusysis, apie tai, kad vairuotojas (kaltininkas) norėjo sugrįžti į įvykio vietą jis policininkams nesakė (64, 65 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. D. ir pareigūnų I. Š. ir A. Š. parodymais, kadangi jie tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo ir neprieštarauja kitiems administracinėje teisės pažeidimo byloje esantiems duomenims bei iš dalies ir paties pažeidėjo parodymams.

Ir nors šiuo atveju yra neginčijamai nustatyta, kad K. J. po eismo įvykio ir svetimo automobilio apgadinimo nedėjo pastangų, kad surastų apgadinto automobilio savininko, neužėjo į ,,Senukų“ parduotuvę, nors sprendžiant iš to, kad automobilis stovėjo prie šio prekybos centro, savininko ten pirmiausia ir reikėjo ieškoti, tačiau, pažeidėjo teigimu, jo atsakomybę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos šalina ta aplinkybė, jog jis galimai paliko už apgadinto automobilio valytuvo raštelį, kuriame nurodė telefono numerį ir parašė, jog sugrįš, su kuo aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Byloje nustatyta, jog automobilio savininkas to raštelio sugrįžęs prie automobilio nerado, jo nerado ir į eismo įvykio vietą atvykę pareigūnai, raštelis galimai buvo rastas po automobilio kapotu praėjus 3 ar 4 dienom po įvykio.

Pažymėtina, kad eismo dalyvių, susijusių su eismo įvykiu, veiksmus, kaip nurodyta anksčiau, nurodytomis aplinkybėmis reglamentuoja Kelių eismo taisyklės. KET 222 punkte įtvirtinta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Iš šios teisės normos matyti, jog jokių alternatyvų (pvz., raštelių rašymo) teisės aktai nenumato. Juolab, kaip nustatyta, galimai pažeidėjo paliktas raštelis iš kart po įvykio jokios informacijos nei nukentėjusiajam, nei policijos pareigūnams nesuteikė, nes jo po automobilio valytuvu net nebuvo, o pažeidėjas K. J. buvo pastebėtas važiuojantis mieste ir, kaip galima spręsti ir jo sulaikymo aplinkybių, jis buvo stabdytas būtent tuomet, kai jis jau buvo pravažiavęs prie „Sodros“ esančią sankryžą, kurioje, siekdamas grįžti į „Senukų“ parduotuvės kiemą – įvykio vietą, turėjo pasukti į dešinę, tačiau nepasuko, kas rodo, kad jis neplanavo grįžt į įvykio vietą. Iš to darytina išvada, jog K. J. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuobaudų.

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Apygardos teismas sprendžia, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ straipsnį, mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Priešingai nei nurodo apeliantas, skiriant nuobaudas už padarytus pažeidimus jau įvertinta tai, kad jis darbdavio teigiamai charakterizuojamas, kad nesustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl dar kartą šių aplinkybių vertinti nėra pagrindo. Ir nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad K. J. galima apibūdinti kaip teigiama asmenybę, tačiau aukštesnysis teismas su tuo nesutinka ir pritaria apylinkės teismo išvadai, kad K. J. daromi nuolatiniai KET pažeidimai, nors ne itin šiurkštūs, jį apibūdina neigiamai, rodo, kad jis teigiamų išvadų nedaro.

Nuobauda skiriama atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuobaudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo (ATPK 30² straipsnis). Taigi, teismas nenustatęs pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę ir paskyrė tik minimalias sankcijose ATPK 123 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. numatytas nuobaudas, o už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą skyrė griežtesnę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau taip pat sankcijoje numatytam minimaliam terminui. Šias nuobaudas teismas subendrino apėmimo būdu, todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidėjui paskyrė per griežtą nuobaudą, nėra jokio pagrindo. Pažymima ir tai, kad apelianto nurodomos aplinkybės dėl darbinių funkcijų ir sūnaus sveikatos sutrikimo, nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį.

Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Taigi, apelianto skunde nurodytos aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, o sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Išvardintos aplinkybės rodo, kad K. J. paskirta subendrinta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra proporcinga jo padarytiems teisės pažeidimams.

Motyvuojamoji dalis

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. J. atstovo advokato Jono Nekrašiaus skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Bronius Zalaga