Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei Giedrei Gabrielei Burbienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. 2015 m. sausio 24 d., apie 00:56 val., viešoje vietoje, laiptinėje, adresu Ukmergės g. 300C, Vilniuje, būdamas girtas (nustatytas vidutinis - 1,87 prom. - girtumas) garsiai šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžūliai bendravo su policijos pareigūnais, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti savo neteisėtą veiką ir netriukšmauti bei nesikeikti. Policijos pareigūnams pareikalavus prisistatyti tai padaryti atsisakė. Taip I. J. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus.

Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, tai yra išrašu iš Policijos registruojamų įvykių registro, policijos pareigūnų N. R. ir J. Č. 2015 m. sausio 24 d. tarnybiniais pranešimais, alkotesterio kvitu, iš kurio matyti, jog 2015-01-24, 01:51 val., I. J. nustatytas 1,87 prom. girtumas. Šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 174 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų sudėties elementai. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą I. J. nurodė, jog apie 2 val. nakties gavo gėlininko skambutį, kadangi buvo netoliese, kaimyniniame bute, išėjo į laiptinę patikrinti gėlininko prižiūrimo buto būsenos. Išėjęs į pirmą aukštą palipo į ketvirtą aukštą ir pamatė, kad į ketvirtą aukštą liftu pakilo policija. Tai jį sustabdė ir sulaikė dėl to, kad jis viešoje vietoje ėjo patikrinti skaitliuką. Atkreiptinas dėmesys, jog I. J. pažeidimų padarymo metu buvo neblaivus (nustatytas vidutinis girtumas), todėl kai kurias aplinkybes, savo veiksmus jis galėjo suvokti neadekvačiai. Be to, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą ir vietą į teismo posėdį I. J. neatvyko ir savo paaiškinimų nepateikė, todėl teismas vadovavosi aukščiau nurodytais byloje surinktais įrodymais. Teisminio nagrinėjimo metu advokatė G. G. Burbienė nurodė, jog I. J. negalėjo atvykti į posėdį, nes jis mokosi ir šiuo metu turi būti MRU. Dėl padarytų pažeidimų jis prisipažįsta pilnai ir prašo jam skirti minimalias nuobaudas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytas, ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5, 8 punktuose numatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes – I. J. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį, Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenimis, jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, bei pažeidimus jis padarė būdamas neblaivus, į ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – I. J. dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Teismas taip pat atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius I. J. – anksčiau taip pat kelis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, skirtas baudas yra sumokėjęs. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o I. J. skirtini ATPK 174 straipsnio ir 187 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų baudų minimumai. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

I. J. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jam paskirti:

pagal ATPK 174 straipsnį – 28 € baudą;pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį – 86 € baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti 86 € (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariatui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.