Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2016-08-10 · Civilinė byla Nr. e2A-576-544/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-10
Bylos Nr.
e2A-576-544/2016
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-08216-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Atsakovas
K. J.
Kategorijos
  • 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-576-554/2016

Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08216-2015-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4.; 3.3.1.18.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-248-812/2016 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei K. J. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės K. J. 16 626,33 Eur negrąžinto kredito, 1355,69 Eur palūkanų, 217,30 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini) ir K. J. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, pagal kurią bankas suteikė atsakovei 76 940, 95 Eur kreditą, skirtą būstui pirkti ir remontuoti. Suteikto kredito grąžinimui užtikrinti buvo įregistruota hipoteka nekilnojamam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Suteiktas kreditas buvo apdraustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduodant draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu draudimu buvo apdrausta 100 procentų negrąžinto kredito bei kredito sutartyje nustatyto dydžio negautų palūkanų už 3 mėnesių laikotarpį. Atsakovei tinkamai nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugpjūčio 30 d. vienašališkai nutraukė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei kreipėsi į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos mokėjimo. Atsakovės skola po kredito sutarties nutraukimo buvo 75 312,49 Eur. 2012 m. lapkričio 26 d. draudimo bendrovė priėmė sprendimą ir (duomenys neskelbtini) naudai išmokėjo draudimo išmoką, kuri sudarė 57 093,39 Eur. Banko sutikimu pardavus įkeistą turtą, bankui liko negrąžinta 18199,32 Eur suma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 1 d. bei 6.37 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir

ieškovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovės K. J. priteisė 16 626,33 Eur negrąžinto kredito, 1355,69 Eur palūkanų, 217,30 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 409 Eur žyminį mokestį. Be to, skundžiamu sprendimu atsakovės K. J. prašymas dėl skolos mokėjimo išdėstymo buvo patenkintas ir sprendimu priteistų sumų mokėjimas buvo išdėstytas dalimis, nustatant, jog atsakovė K. J. moka ieškovei (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį po 200 Eur iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke. Kartu buvo nustatyta, jog įmokų mokėjimo pradžia yra 2016 m. kovo mėnuo, pirmąją įmoką sumokant iki 2016 m. kovo 31 d. įskaitytinai. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog likusi nepadengta draudimo bendrovės lėšomis kredito suma yra 16 626,33 Eur, 2109,69 Eur palūkanos ir 217,30 Eur delspinigių neįvykdyta, todėl ieškovė turi teisę reikalauti likusios neįvykdytos prievolės dalies iš atsakovės, o taip pat sutartinių palūkanų ir delspinigių (CK 6.71 str., 6.872 str., 6.873 str., 6.874 str. 1 d., 6.210 str.). Teismas sprendė, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti CPK 284 str. ir dėl sunkios atsakovės turtinės padėties išdėstyti sprendimo vykdymą septyniems metams, nes atsakovės draudžiamosios pajamos 2015 m. buvo 2848,19 Eur, mėnesio pajamos sudarė 572,28 Eur, ji turi kreditorių – ieškovę (duomenys neskelbtini), BAB „(duomenys neskelbtini)“, moka įmokas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytą taikos sutartį ir draudimo įmokas, vykdymo išlaidas antstoliams. Be to, nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo ir kito turto, į kurį ieškovė galėtų nukreipti išieškojimą, neturi.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės K. J. prašymas ir dalimis po 200 Eur kas mėnesį išdėstytas iš atsakovės priteistos skolos mokėjimas. Apeliantė nurodo, kad šioje dalyje teismo sprendimas pažeidžia kreditoriaus teises ir teisėtus lūkesčius kuo greičiau gauti savo reikalavimo patenkinimą, dėl ko yra nepagrįstas ir naikintinas. Pabrėžia, jog pats teismas nurodė, kad atsakovės mėnesio pajamos sudaro 572,28 Eur ir kad ji turi ir kitų kreditorių. Be to, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti „(duomenys neskelbtini)“ duomenys, iš kurių matyti, jog atsakovė turi neįvykdytų prievolių bankui pagal dvi kredito sutartis. Skola pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. vykdomąjį rašą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoma priverstine tvarka per antstolį A. B. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), neišieškotos skolos suma, neskaitant vykdymo išlaidų – 2524,05 Eur). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad skolininkė, nevykdanti ir negalinti vykdyti vienos prievolės bankui, gera valia vykdys kitą prievolę. Dėl šios priežasties priteistos skolos išdėstymas dalimis yra savitikslis. Negana to, atsakovė bankui pateikė 2016 m. sausio 25 d. pareiškimą, kuriame pranešama, kad ji ketina kreiptis į teismą dėl jai, kaip fiziniam asmeniui, bankroto bylos iškėlimo. Taigi atsakovė net nesiruošia priteistos sumos mokėti bankui gera valia, juo labiau, kad net ir norėdama ji to negalėtų padaryti, nes neturi pakankamų pajamų ir turto, kurį realizavus, būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. Kartu apeliantė nurodo, jog teismo sprendimas prievolės įvykdymą išdėstyti 93 mėnesių (7 metų ir 9 mėnesių) laikotarpiui neatitinka interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Išdėsčius prievolės vykdymą tokiam ilgam laikotarpiui kreditorius turėtų papildomo administracinio darbo kontroliuoti prievolės vykdymo eigą, padidėtų skolos administravimo kaštai, užsitęstų skolos išieškojimas, padidėtų skolininkės prievolių našta, nes būtų ilgiau skaičiuojamos procesinės palūkanos. Mano, kad šiuo atveju tik antstolis galėtų išsiaiškinti atsakovės turtinę padėtį ir pagal tai įstatymų nustatyta tvarka spręsti, kokiu būdu išieškotas lėšas skirstyti kreditoriams pagal jų eiliškumą ir tuo pačiu apsaugoti skolininkės teises.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą atsakovė K. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad siekė neteisminiu keliu spręsti susidariusią situaciją ir sudaryti su ieškovu skolos mokėjimo išdėstymo sutartį, tačiau ieškovas prašymą atmetė ir kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl likusios skolos priteisimo. Iš ieškovo pozicijos ieškinyje ir pateiktų atsikirtimų matyti, kad bankas nelinkęs daryti nuolaidų ar sutikti su skolos mokėjimo atidėjimu, o taip pat spręsti susidariusią problemą derybų ar susitarimo būdu. Teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad skolininkė neturi jokio turto, į kurį ieškovas galėtų nukreipti išieškojimą ir gautų priteistą skolą iš karto. Be to, gaunamas darbo užmokestis, atsižvelgiant į mokamas sumas kreditoriams, nesudarytų galimybes išieškoti skolą greičiau, tačiau skundžiamu sprendimu priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo galutinio įvykdymo tiesiogiai skatina, esant galimybei, kuo greičiau atsiskaityti su ieškovu. Dėl išdėstytų aplinkybių, atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įgyvendino pamatinį civilinės teisės principą – teisingumo principą, kadangi yra įvertinta nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių aplinkybių visuma, o taip pat užtikrinta ne tik ieškovo, tačiau ir atsakovės teisėtų ir pagrįstų interesų pusiausvyra.

Apeliacinis skundas tenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimo dalis, kuria patenkintas atsakovės K. J. prašymas išdėstyti priteistą skolą, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – atsakovės K. J. prašymas išdėstyti skolos mokėjimą dalimis atmetamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2016 m. vasario 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo ieškovui (duomenys neskelbtini) iš atsakovės K. J. priteisė 16626,33 Eur negrąžinto kredito, 1355,69 Eur palūkanų, 217,30 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 409 Eur žyminį mokestį. Skundžiamu sprendimu visos priteistos sumos mokėjimas buvo išdėstytas dalimis, nustatant, jog K. J. moka ieškovui (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį po 200 Eur iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke. Ieškovas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka tik su pastarąja teismo sprendimo dalimi, tvirtindamas, jog priteistų piniginių lėšų mokėjimo išdėstymas dalimis pažeidžia jo, kaip kreditoriaus interesus bei lūkesčius, yra nepagrįstas, nelogiškas bei pernelyg ilgas. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro tik iš atsakovės K. J. priteistų piniginių lėšų mokėjimo išdėstymo pagrįstumo patikrinimas, dėl ko kitos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumas ir teisėtumas nenagrinėjamas ir teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 str. 1 d. numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, išdėstyti sprendimo įvykdymą. Bet kurio kreditoriaus interesas – kuo greičiau ir ekonomiškiau gauti materialinio ir / ar procesinio reikalavimo, patvirtinto įsiteisėjusiu teismo sprendimu, patenkinimą. Toks kreditoriaus interesas yra teisėtas interesas – proceso įstatymas numato įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą (CPK 18 ir 281 str., 588 str. 1 d.). Vykdymo išdėstymas kertasi su teismo sprendimo, kaip vientiso teisės akto, privalomumu bei nedalomumu ir kartu lemia aukščiau nurodyto kreditoriaus intereso ribojimą. Todėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymas, kaip skolininko teisių gynimo priemonė, gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdymo išdėstymo, privalo atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į kreditoriaus interesus. Pastarojo interesai yra ne mažiau svarbūs negu skolininko interesai. Taikant aptariamąją skolininko teisių gynimo priemonę, turi būti užtikrinta abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra. Skolininko interesai negali būti ginami kreditoriaus teisėtų interesų sąskaita. Pirminė teismo sprendimo vykdymo išdėstymo sąlyga – sunki skolininko turtinė padėtis. Tačiau vien šios sąlygos nepakanka aptariamai skolininko teisių gynimo priemonei taikyti. Pats proceso įstatymas numato, jog, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, turi būti atsižvelgiama į abiejų šalių turtinę padėtį. Vadinasi, teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstytas, jeigu, taikius šią skolininko teisių gynimo priemonę, nebus esmingai pažeisti kreditoriaus turtiniai interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės K. J. finansinę padėtį pagrindžiančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, pateiktą apeliacinį skundą bei atsižvelgusi į skolininkės K. J. veiksmus (buvo kreipusis į pirmosios instancijos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei nevykdo kitų savo finansinių įsipareigojimų), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai taikė CPK 284 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Žemesnės instancijos teismas

Nors pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovės K. J. draudžiamosios pajamos 2015 m. buvo 2848,19 Eur (52 – 54 b. l.), o mėnesio pajamos sudarė 572,28 Eur (70, 71 b.l .), kad ji turi kitų finansinių įsipareigojimų –turėtų mokėti įmokas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytą taikos sutartį ir draudimo įmokas (42 – 44, 72 – 73, 74 – 78, 79 – 83 b. l.), turi kreditorių BAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat moka vykdymo išlaidas antstoliams (71, 74 b. l.), o nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi (69 b. l.), tačiau šie duomenys nesudaro pagrįsto pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas ieškovui priteistų piniginių lėšų mokėjimą išdėstyti dalimis net 7 metams.

Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovė K. J. 2016 m. balandžio mėnesį, t.y. po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo praėjus vos 2 mėnesiams, kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pateiktame pareiškime ji nurodė, kad yra nemoki ir negali įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų (Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2FB-3987-956/2016). Tokie duomenys išties rodo, kad atsakovė K. J. nesiekia vykdyti turimų finansinių įsipareigojimų ir prieš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą žinojo bei suprato, kad jos finansinė padėtis yra sunki ir kad ji ruošiasi siekti fizinio asmens bankroto ((duomenys neskelbtini) pranešimą dėl bankroto bylos kėlimo atsiuntė dar 2016 m. sausio mėnesį). Šios aplinkybės patvirtina, kad iš atsakovės K. J. priteistos skolos ieškovui mokėjimo išdėstymas nėra tikslingas, kadangi šio instituto paskirtis suteikti skolininkui galimybę pagerinti savo finansinę būklę bei sukurti galimybes, leidžiančias ateityje įvykdyti finansines prievoles, o pagal byloje esančias aplinkybes tokių išvadų apie K. J. finansinę situaciją bei jos ketinimus ateityje daryti nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo taikyti CPK 284 str. 1 d. nuostatų dar ir todėl, kad skolininkė K. J. nevykdo Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. 1, kurį K. J. kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė atsakovei teikdamas laikiną pagalbą jai susidūrus su finansiniais sunkumais. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad 2016 m. birželio 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovei K. J. (civilinė byla Nr. e2-5510-956/2016), kuriame ieškovas nurodo, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų ir nemoka įmokų net pagal jos prašymu pakeistą Grąžinimo grafiką Nr. 3. Taigi vienu iš esminių atsakovės K. J. argumentų, pateiktų pirmosios instancijos teismui prašant išdėstyti priteistos skolos mokėjimą dalimis (kad ji vykdo ankstesnius įsipareigojimus, todėl vykdys ir šį), šiuo metu remtis ir vadovautis nėra pagrindo.

Kartu pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismui pateiktas atsakovės pajamų ir mokėtinų finansinių įsipareigojimų planas kelia pagrįstų abejonių, kadangi atsakovė ketino mokėti (duomenys neskelbtini) 200 Eur kasmėnesines įmokas, nors nemokėjo kiek daugiau nei 50 Eur dydžio kasmėnesinių įmokų UAB „(duomenys neskelbtini)“, o savo reikmėms ir pragyvenimui jai liktų vos 83,91 Eur dydžio suma. Be to, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, byloje esantys duomenys rodo, kad atsakovė K. J. turėjo eilę ir kitų finansinių įsipareigojimų (63 – 66 b.l.), dalies jų nemokėjo gera valia, dėl ko šiuo metu skolos yra išieškomos priverstinai antstolių pagalba (84 b. l.). Be to, skolos mokėjimo termino išdėstymas daugiau nei 7 metams, esant virš aptartoms aplinkybėms, būtų ne tik netikslingas, tačiau ir sukeltų ieškovei papildomų finansinių įsipareigojimų (palūkanos, vykdymo išlaidos ir pan.).

Šalies argumentai

Dėl naujų įrodymų priėmimo. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriuo yra grindžiami atskirojo skundo argumentai. Nors apeliantė nėra aiškiai suformulavusi prašymo priimti į bylą naujus įrodymus ir nurodžiusi tokio prašymo pagrįstumo, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šie rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jie buvo išsiųsti atsakovei ir ji turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, vadovaudamasis CPK 314 str. priima pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.

Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, jam iš atsakovės K. J. priteisiamas 41 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas atsakovės K. J. prašymas dėl teismo sprendimu priteistos skolos mokėjimo išdėstymo dalimis bei išdėstytas sprendimu priteisto 16 626,33 Eur negrąžinto kredito, 1355,69 Eur palūkanų, 217,30 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 409 Eur žyminio mokesčio mokėjimas dalimis, o taip pat nustatyta, kad K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) moka ieškovui (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų) iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke, o įmokų mokėjimo pradžia yra 2016 m. kovo mėnuo, pirmąją įmoką 200 Eur K. J. sumoka iki 2016 m. kovo 31 d. įskaitytinai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės K. J. prašymą dėl teismo sprendimu priteistos skolos mokėjimo išdėstymo dalimis atmesti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ieškovui (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 41 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėZina MickevičiūtėLaimutė Sankauskaitė