Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-17497-2025 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba 2025 m. liepos 8 d. J. S. automatiniu būdu buvo suformavo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, pasiūlant iki 2025 m. rugpjūčio 7 d. sumokėti 30 Eur baudą už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad ji 2025 m. liepos 1 d. 17.15 val. ties Taikos pr. 55, Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui. Tokiais veiksmais J. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 181 punkto reikalavimus.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-17497-2025 J. S. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur bauda.

2025 m. spalio 13 d. teisme gautas Institucijos persiųstas administracinėn atsakomybėn patrauktos J. S. skundas dėl 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimo, juo pareiškėja prašo priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba pakeisti nutarimą ir neskirti jai administracinės nuobaudos arba sumažinti paskirtos administracinės nuobaudos dydį. Pareiškėja skunde nurodo, kad nebuvo atliktas administracinio nusižengimo tyrimas prieš surašant administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. Nusižengimas buvo užfiksuotas tik automatiniu būdu pagal dvi 1 minutės nuotraukas, tarp kurių yra 5 sekundžių skirtumas. Tačiau net ir iš po 5 sekundžių darytos nuotraukos galima daryti išvadą, kad jos automobilis judėjo lėtai, įvertinus nuvažiuotą atstumą ir kitus šalia pravažiuojančius automobilius. Taigi, tokiu būdu surašydama administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu policijos įstaiga neužtikrino ANK nustatytų administracinių nusižengimų teisenos procesinių taisyklių laikymosi, nesivadovavo ANK 564 straipsnio 1 dalies, 589 straipsnio, 590 straipsnio 3 dalies, 567 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, pagal kurias pareigūnas turėjo imtis visų priemonių visapusiškai ir objektyviai ištirti galimo administracinio nusižengimo aplinkybes, neperkeldamas įrodinėjimo pareigos administracinės atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taip pat nesivadovaudamas ANK 569 straipsnio nuostatomis pareigūnas nesurinko įrodymų, pagrindžiančių ne tik administracinio nusižengimo padarymo faktą, bet ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybes, nesilaikė ANK 566 straipsnyje nustatytų administracinių nusižengimų teisenos principų. Pasak pareiškėjos, administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu automatinis suformavimas parodo tik formalų, minimalų procesinių taisyklių laikymąsi, perkeliant įrodinėjimo pareigą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, imituojant efektyvų darbą, kuris matuojamas ne kokybe, o surinktomis baudomis, tiesiog „štampuojant“ administracinių nusižengimų protokolus su administraciniais nurodymais be išsamaus ištyrimo. Nutarime nepagrįstai konstatuota, kad administracinio nusižengimo kvalifikavimui jokios reikšmės neturi tai, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas fotonuotraukomis, o ne vaizdo įrašu, nes tik jis, pareiškėjos nuomone, užtikrintų išsamų ir visapusišką, objektyvų ir teisingą administracinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą, nesiremiant vien tik momentiniais, paviršutiniškais iš dviejų tos pačios minutės fotonuotraukų užfiksuotais faktais, kurie negali atskleisti tikrųjų įvažiavimo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą priežasčių ir aplinkybių, nesiekiant pranašumo kelyje, nepadarant žalos maršrutiniam transportui. Nutarime klaidingai ir nemotyvuotai konstatuota, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų turi būti surinkta tiek, kiek užtektų nustatyti administracinio nusižengimo padarymo faktą, ir kad šioje byloje įrodymų yra surinkta pakankamai. Dvi fotonuotraukos niekaip nesuteikia galimybės nustatyti faktinių įvažiavimo į maršrutiniam autobusui skirtą eismo juostą aplinkybių, patyrus techninius automobilio gedimus, ne jos (pareiškėjos) gyvenamame ir retai lankomame Klaipėdos mieste, esant stresinėje situacijoje ir siekiant ją suvaldyti intensyviame automobilių sraute bei nustatyti stipraus trenksmo iš automobilio apačios priežastis, ar nepamesta svarbi po kapotu esanti detalė. Dėl šių susiklosčiusių aplinkybių ji (pareiškėja) nepastebėjo, kad įvažiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, nes siekė apsaugoti savo turtą – automobilį, maisto produktus, paruoštus ilgai kelionei į Latvijos pajūrį, taip pat netrukdyti kitiems eismo dalyviams, nesukelti avarinės situacijos staigiai stabdant ar dėl pernelyg lėto jos automobilio judėjimo. Todėl ji persirikiavo į pirmą eismo juostą ir ieškojo saugios ir tinkamos vietos, kad galėtų netrukdydama kitiems eismo dalyviams sustoti ir apžiūrėti stipraus trenksmo automobilyje padarinius. Neradusi tinkamos vietos įvažiuoti ir saugiai atlikti apžiūrą, ji saugiai sustojo pakankamai tinkamoje vietoje kelyje, pirmoje eismo juostoje, įjungusi avarinio sustojimo žibintus. Šios faktinės aplinkybės būtų buvusios nustatytos atlikus išsamų tyrimą, peržiūrėjus vaizdo įrašą. Buvo nustatytas techninis gedimas atsilaisvinus automobilio dugnui, pametus kelis varžtus, todėl nelygiame kelyje jis trenkėsi žemyn, sukeldamas stiprius garsus. Dėl to ji (pareiškėja) patyrė išlaidų gedimo remontui. Taigi, kaip parodė faktinės aplinkybės, vizualus gedimų nepastebėjimas nebuvo pagrindas ignoruoti išgirstus stipraus trenksmo garsus ir kliautis tik tuo, kad prietaisų skydelis jokio gedimo nerodė. Pareiškėja nurodo nesutinkanti su tuo, kad jos siekis apsaugoti savo turtą, kartu važiavusios pagyvenusios mamos emocinę būseną, netrukdyti kitiems eismo dalyviams, nesukelti avarinės situacijos neatitinka ANK 16 straipsnyje numatytų būtinojo reikalingumo sąlygų. Be to, pareiškėjos teigimu, nepagrįstai nebuvo nustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nepagrįstai nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusižengimas padarytas pakartotinai, nes ankstesnis jos padarytas nusižengimas nesusijęs su KET 181 punkto pažeidimu, o buvo padarytas pastačius automobilį vietoje, kurioje buvo draudžiama stovėti. Šiuo atveju du kartus didesnis nei minimalus baudos dydis nustatytas nemotyvuotai, yra neproporcingas, rodo Institucijos pareigūno veikimą iš galios pozicijos, siekiant sumenkinti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, galimybę ginti savo pažeistas teises, teikti paaiškinimus, nurodant nusižengimo faktines aplinkybes.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo J. S. skundo netenkinti ir palikti galioti 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimą be pakeitimų. Atsiliepime į skundą nurodyta, jog vertinant pareiškėjos versijos pagrįstumą, tuo pačiu jos parodymų patikimumą ir objektyvumą, Institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tarpusavyje, vertinant kitų bylos duomenų visumoje. Nagrinėjamu atveju kelio atkarpa, kuri skirta tik maršrutiniam transportui, buvo pažymėta aiškiai ir suprantamai ir horizontaliuoju kelio ženklinimu Nr. 1.21 raidė „A“, kuri aptariamoje situacijoje žymėjo eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, ir kelio ženklinimu Nr. 1.22 „Plati brūkšninė linija“, kurios brūkšnių ir tarpų tarp brūkšnių ilgis vienodas ir kuri aptariamoje situacijoje žymėjo eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui. Skunde pareiškėja nurodo, kad įvažiavo ir važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, nes išgirdo garsą po automobiliu, kad šio nusižengimo tyrimas neatliktas ir tuo yra pažeistos ANK normos, taip pat, kad veikos kvalifikavimui reikšmės turi tai, kad nusižengimas užfiksuotas fotonuotraukomis, o ne vaizdo įrašu, tačiau, pasak Institucijos, šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš fotonuotraukų aiškiai matyti, kad pareiškėja pravažiavo įsukimą į dešinę, judėdama tolyn maršrutiniam transportui skirta juosta. Juosta nebuvo atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, nebuvo ženklų, draudžiančių sukti į dešinę pusę. Įrodymų rinkimas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surinkta tiek, kiek užtektų nustatyti administracinio nusižengimo padarymo faktą, o šioje byloje įrodymų, kurie patvirtina, kad pareiškėja padarė jai inkriminuojamą nusižengimą, yra pakankamai. Institucijos nuomone, pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai individualizavo nuobaudą, ją skirdamas, atsižvelgė į pareiškėjos asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi ANK 34 straipsnio nuostatomis.

J. S. ir Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, asmenys neatvyko į skundo nagrinėjimą, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina minėtiems asmenims nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 629, 630 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu nutarimu J. S. nubausta pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. liepos 1 d. 17.15 val. ties Taikos pr. 55, Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kelio ženklus ir ženklinimą reglamentuojančias KET. KET XXII skyriaus 181 punkte numatyta, jog kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama. 182 punkte nurodyta, kad jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, prieš posūkį į dešinę sukantys vairuotojai privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad J. S. pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Nors pareiškėja nurodė, kad prieš surašant administracinio nusižengimo protokolą nebuvo atliktas išsamus tyrimas, o pažeidimas užfiksuotas tik dviem fotonuotraukomis, kurios, jos manymu, neatskleidžia tikrųjų įvažiavimo į „A“ juostą aplinkybių, kad ji įvažiavo į maršrutiniam transportui skirtą juostą dėl techninio automobilio gedimo, todėl jos veiksmai turėtų būti vertinami kaip būtinasis reikalingumas, tokie pareiškėjos teiginiai, teismo vertinimu, yra nepagrįsti.

Kaip minėta, KET 181 punktas aiškiai draudžia ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta. KET 182 punkte numatytos tik dvi išimtys: kai būtina persirikiuoti prieš posūkį į dešinę arba kai reikia apvažiuoti kliūtį. Iš byloje esančių fotonuotraukų akivaizdu, kad pareiškėja neketino sukti į dešinę, taip pat neapvažiavo kliūties – ji tiesiog važiavo „A“ juosta toliau. Pareiškėjos paaiškinimai dėl tariamo automobilio techninio gedimo ir būtinybės skubiai reaguoti į automobilio skleidžiamą neįprastą garsą ne tik nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais (pareiškėja nei policijos įstaigai, nei teismui nepateikė jokių tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų), bet ir yra prieštaringi, vertinant faktinę eismo situaciją. Net jeigu pareiškėja iš tiesų pajuto kažkokį neįprastą automobilio garsą ar vibraciją, lieka neaišku, kodėl tokiu atveju ji nepasinaudojo artimiausiu dešinėje buvusiu išvažiavimu, kuris matomas nuotraukose ir į kurį ji galėjo saugiai pasukti iš karto. Kaip matyti iš fotonuotraukų, maršrutiniam transportui skirta juosta nebuvo atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, nebuvo jokių ženklų, draudžiančių sukti į dešinę pusę. Priešingai, pareiškėja pasirinko toliau važiuoti tik maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, t. y. tęsti judėjimą, nors, jos teigimu, buvo susirūpinusi galimu automobilio gedimu ir siekė kuo greičiau jį įvertinti. Bylos duomenys, skundo teiginiai nepagrindžia būtinojo reikalingumo sąlygų egzistavimo. Pareiškėjos argumentas, kad ji nepastebėjo įvažiavusi į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, vertintinas kritiškai, nes kelio atkarpa, kuri skirta tik maršrutiniam transportui, buvo pažymėta aiškiai ir suprantamai ir horizontaliuoju kelio ženklinimu Nr. 1.21 raidė „A“, kuri žymėjo eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, ir kelio ženklinimu Nr. 1.22 „Plati brūkšninė linija“, kurios brūkšnių ir tarpų tarp brūkšnių ilgis vienodas ir kuri žymėjo eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui. Šis ženklinimas yra ryškus ir lengvai identifikuojamas bet kuriam atidžiam ir rūpestingam vairuotojui.

Nors pareiškėja nurodo, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas netinkamai, t. y. dviem fotonuotraukomis, atkreiptinas dėmesys, kad ANK nedraudžia pradėti administracinio nusižengimo teisenos remiantis automatinėmis techninėmis priemonėmis užfiksuotu pažeidimu, o tokie duomenys yra pripažįstami tinkamais ir pakankamais įrodymais, jeigu iš jų turinio galima objektyviai nustatyti nusižengimo faktą. Šioje byloje pažeidimas užfiksuotas dviem fotonuotraukomis, darytomis paeiliui per kelias sekundes, ir jose aiškiai matyti, kad pareiškėjos vairuojamas automobilis važiuoja „A“ raide pažymėta eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui. Todėl bylą ne teismo tvarka nagrinėjusi institucija neprivalėjo atlikti platesnio tyrimo ar rinkti papildomų įrodymų, kai pati faktinė situacija aiškiai užfiksuota ir nekelia abejonių. Kadangi nusižengimas objektyviai užfiksuotas techninėmis priemonėmis, institucija pagrįstai laikė, kad įrodymų šioje byloje surinkta pakankamai nustatyti administracinio nusižengimo padarymo faktą. Pareiškėjai procesiniai dokumentai buvo įteikti laikantis ANK reikalavimų, jų nepažeidžiant, ji teikė paaiškinimus bylą ne teismo tvarka nagrinėjusiam pareigūnui, jos pateikti paaiškinimai buvo įvertinti ir aptarti priimant skundžiamą nutarimą. Dalyvauti bylos nagrinėjime teisme pareiškėja nepageidavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad naikinti skundžiamą nutarimą pareiškėjos J. S. skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

J. S. skunde taip pat nurodo, kad Institucija nepagrįstai pripažino jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, ji padarė pakartotinai, nes anksčiau ji nebuvo bausta už KET 181 punkto reikalavimų pažeidimą. Toks pareiškėjos argumentas nepagrįstas. ANK 36 straipsnyje numatytos administracinės atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Šio straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyta, kad asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. ANK 40 straipsnyje nurodyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis 1 metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Iš byloje esančio AN registro išrašo matyti, kad J. S. 2024 m. rugsėjo 23 d., 2024 m. rugsėjo 12 d. buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai su administraciniais nurodymais už nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Pareiškėja jais paskirtas baudas sumokėjo atitinkamai 2024 m. spalio 19 d. ir 2024 m. spalio 23 d., o aptariamą administracinį nusižengimą padarė 2025 m. liepos 1 d., t. y. nepraėjus 1 metams nuo administracinių nurodymų įvykdymo (baudų sumokėjimo) dienos. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai nustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad administracinį nusižengimą ji padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Taip pat pažymėtina, kad Institucija pagrįstai nenustatė ir pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors ji su tuo taipogi nesutinka. Tokių aplinkybių egzistavimo nepagrindžia bylos medžiaga.

Tačiau tikrindamas J. S. paskirtos administracinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, teismas nustatė, kad Institucija, skundžiamu nutarimu J. S. už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirdama 75 Eur baudą, tinkamai jos neindividualizavo. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas J. S. skirti ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą, nustatant lygų sankcijoje numatytos baudos vidurkiui jos dydį. Teismo nuomone, tokia nuobauda bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, į tai, kad J. S. per pastaruosius 5 metus, be aptariamo pažeidimo, bausta tik du kartus už tai, kad vairuodama transporto priemonę, sustojo ir paliko stovėti ją kelio ženklo Nr. 333 (stovėti draudžiama) galiojimo zonoje, paskirtas baudas yra sumokėjusi, šios nuobaudos šiuo metu jau negalioja. Mažinti paskirtą baudą iki sankcijoje numatyto minimumo nėra teisinio pagrindo, pareiškėja turėjo galimybę sumokėti administraciniu nurodymu jai pasiūlytą minimalią baudą, tačiau ja nepasinaudojo, nebuvo nustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-17497-2025 keistinas, sumažinant J. S. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį paskirtą baudą iki 60 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patrauktos J. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-17497-2025 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo J. S. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur bauda, ir J. S. už šį administracinį nusižengimą paskirtą baudą sumažinti iki 60 Eur (šešiasdešimties eurų).

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.