- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-75-883/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05176-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- R. J., V. U.
- Kreditorius
- R. J.
- Skolininkas
- V. U.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. J. ir V. U. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus R. J. ir skolininko V. U. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi buvo patvirtinta kreditoriaus R. J. ir skolininko V. U. 2020 m. rugsėjo 22 d. vykdymo procese sudaryta taikos sutartis.
2. 2020 m. spalio 27 d. teisme gautas pareiškėjų prašymas perduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį Lietuvos Respublikos hipotekos registrui (toliau ir – Hipotekos registras) teismo patvirtintos sutarties sąlygų įregistravimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl teismo nutarties pateikimo Hipotekos registrui atmetė.
4. Teismas nurodė, kad pateikė įsiteisėjusią nutartį, kuria patvirtinta pareiškėjų sudaryta taikos sutartis, Hipotekos registrui taikos sutarties įregistravimui, tačiau 2020 m. lapkričio 3 d. pranešimu Hipotekos registras informavo teismą, kad duomenys pagal įsiteisėjusią 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį neįregistruoti Hipotekos registre, kadangi teismo nutartyje, kuria patvirtinta taikos sutartis, nenurodyti visi įkeičiamo objekto Nr. 7 duomenys – objekto tipas ir unikalus numeris.
5. Teismas pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos nenumato teismui teisės savo iniciatyva keisti ir papildyti pateiktos taikos sutarties duomenų.
6. Teismas pasiūlė pareiškėjams pasinaudoti taikos sutarties 15 punkte įtvirtintu susitarimu ir patiems įregistruoti susitarimą Hipotekos registre.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjai R. J. ir V. U. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. pareiškėjai pateikė prašymą dėl klaidos ištaisymo, kurį patenkinus bus galima atlikti veiksmus teiktame 2020 m. spalio 23 d. prašyme teismui, todėl tikslinga skundžiamą nutartį panaikinti;
7.2. tiek notaras, tiek VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti taikos sutartį ir paaiškino, kad tokios paslaugos tiesiogiai neteikia, trūkstamus duomenis gali pateikti teismas elektroniniu būdu, todėl reikia kreiptis į teismą;
7.3. šiuo konkrečiu atveju taikos sutarties įregistravimą (duomenų keitimui) galima įgyvendinti tik per teismą, todėl ir prašo šią teisę įgyvendinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjų prašymas dėl teismo nutarties pateikimo Hipotekos registrui, yra pagrįsta ir teisėta.
11. Pagal CPK 595 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 595 straipsnio 2 dalis). Teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį pagal šio Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles.
12. CPK 140 straipsnio 3 d. nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas dėl taikos sutarties įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos. Taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai pagal įstatymą byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, taip pat kitais įstatyme numatytais atvejais. Kai taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas sprendžia rašytinio proceso tvarka ir šalys prašyme patvirtinti taikos sutartį nenurodo, kad joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, išaiškinimo pareigą teismas įgyvendina, taikydamas 140 straipsnio 1 dalį. Šios dalies nuostatos dėl taikos sutarties tvirtinimo rašytinio proceso tvarka neriboja teismo teisės taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, kai teismas tai pripažįsta būtina.
13. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis bei veikti vykdymo proceso eigą, taip realizuodamos dispozityvumo civiliniame procese principą (CPK 13 straipsnis). Sudarydamos taikos sutartį vykdymo procese, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl teismo sprendimo įvykdymo sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Taikos sutartyje turi būti išreikšta abiejų vykdymo proceso šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų. Teismas atsisako tvirtinti taikos sutartį, kurios sąlygos arba sudarymo aplinkybės prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatęs, kad pateikta šalių taikos sutartis prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, 595 straipsnio 3 dalimi, 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus R. J. ir skolininko V. U. 2020 m. rugsėjo 22 d. vykdymo procese sudaryta taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl sutartine hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo sąlygų ir tvarkos. Pareiškėjai 2020 m. spalio 27 d. pateikė teismui prašymą perduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį Lietuvos Respublikos hipotekos registrui. Teismas pateikė įsiteisėjusią nutartį, kuria patvirtinta pareiškėjų sudaryta taikos sutartis, Hipotekos registrui taikos sutarties įregistravimui. 2020 m. spalio 29 d. pranešimu VĮ Registrų centras informavo teismą apie paskirtą terminą trūkumams pašalinti. 2020 m. lapkričio 3 d. pranešimu VĮ Registrų centras informavo teismą, kad teismo pranešimo duomenys Lietuvos Respublikos hipotekos registre neįrašyti, nes teismo nutarties kopijoje nenurodytas 7 įkeičiamo objekto tipas ir unikalus numeris. Teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl teismo nutarties pateikimo Hipotekos registrui atmetė motyvuodamas tuo, kad CPK nuostatos nenumato teismui teisės savo iniciatyva keisti ir papildyti pateiktos taikos sutarties duomenis, be to, pasiūlė pareiškėjams pasinaudoti taikos sutarties 15 punkte įtvirtintu susitarimu ir patiems įregistruoti susitarimą Hipotekos registre.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs procesinį sprendimą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese, susijusį su sutartine hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo sąlygų ir tvarkos pakeitimais, tapo Hipotekos registro duomenų teikėju Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų (toliau ir – Hipotekos registro nuostatai), šiuo atveju taikoma galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020 m. spalio 1 d., 21.2 punkto prasme, todėl pareiškėjai, siekdami įgyvendinti savo teises, pagrįstai kreipėsi į taikos sutartį patvirtinusį pirmosios instancijos teismą su prašymu perduoti nutartį Hipotekos registrui. Kaip matyti iš šios nutarties 14 punkte išdėstytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti tinkamą įsiteisėjusios nutarties vykdymą, pateikė nutartį, kuria patvirtinta pareiškėjų sudaryta taikos sutartis, Hipotekos registrui taikos sutarties įregistravimui, tačiau gavęs prašymą iš Hipotekos registro dėl duomenų patikslinimo tai daryti atsisakė ir pareiškėjų prašymą dėl teismo nutarties pateikimo Hipotekos registrui atmetė motyvuodamas tuo, kad CPK nuostatos nenumato teismui teisės savo iniciatyva keisti ir papildyti pateiktos taikos sutarties duomenų, be to, pasiūlė pareiškėjams pasinaudoti taikos sutarties 15 punkte įtvirtintu susitarimu ir patiems įregistruoti susitarimą Hipotekos registre.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad CPK nuostatos nenumato teismui teisės savo iniciatyva keisti ir papildyti pateiktos taikos sutarties duomenų, tačiau atkreipia dėmesį, kad taikos sutarties tvirtinimas nutartimi nėra formaliai atliekamas veiksmas. Tokio pobūdžio bylose teismas gali ir turi ex officio (pagal pareigas) bei ex proprio motu (savo iniciatyva), jeigu tai būtina, siekiant įgyvendinti kontrolės funkciją, vykdyti išaiškinimo pareigą, išreikalauti papildomus įrodymus, jei reikia patikslinti sutarties tekstą ir pan. Aplinkybė, kad pareiškėjai teismo patvirtintos taikos sutarties 15 punkte susitarė, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti šią taikos sutartį, kiekviena šalis, kartu arba atskirai, turi teisę šią sutartį įregistruoti Lietuvos Respublikos hipotekos registre, nepaneigia teismo, kaip duomenų teikėjo, pareigos Hipotekos registrui pateikti tikslius ir teisingus duomenis (Hipotekos registro nuostatų 24, 27.2 punktai).
17. Atskirajame skunde apeliantai pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo elgesys jiems yra suprantamas ir nurodo, kad pateikė tam reikiamo turinio prašymą, kurį patenkinus, bus galima atlikti veiksmus teiktame 2020 m. spalio 23 d. prašyme teismui, todėl tikslinga skundžiamą nutartį panaikinti. Iš apeliaciniam nagrinėjimui atsiųstos bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, nurodė, kad pareiškėjai turėtų kreiptis į teismą su prašymu dėl teismo patvirtintos taikos sutarties atitinkamos sąlygos pakeitimo/papildymo patvirtinimo. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi.
18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme metu situacija nėra pasikeitusi: teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis nėra pakeista – 7 įkeičiamo objekto duomenys nėra patikslinti.
19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo atmetė (pareiškėjai šios nutarties neskundė), teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad klausimas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties pateikimo Hipotekos registrui turėtų būti nagrinėjamas iš naujo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.