- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-07-18
- Bylos Nr.
- A-143-1151-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Artūras Drigotas, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui VĮ Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. su skundu (b. l. 3 – 4, 51 – 53) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2005 m. liepos 19 d. sprendimą bei VĮ Registrų centro 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenis, panaikinant nekilnojamojo turto registro pastabą, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) dengia žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal jo ir L. Č. ieškinį atsakovams E. L., J. V., Vilniaus rajono savivaldybei ir VĮ Registrų centrui, trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl žemės pirkimo – pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais bei atsakovo E. L. priešieškinį dėl žemės pirkimo – pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais (civilinė byla Nr. 2-180-04/04), 2004 m. lapkričio 2 d. sprendimu pripažino negaliojančia tarp L. Č. ir jo 2000 m. kovo 7 d. sudarytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį ir nustatė, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra valstybės nuosavybė. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2005 m. vasario 15 d. sprendimu pakeitė minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažino, jog jis (pareiškėjas) yra sąžiningas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įgijėjas, bei konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog šis žemės sklypas yra valstybės nuosavybė. Taigi šis žemės sklypas liko jo (pareiškėjo) nuosavybė. Išnagrinėjus ginčą teisme, buvo pripažinta negaliojančia tarp J. V. ir E. L. 1994 m. rugsėjo 5 d. sudaryta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis bei taip pat nuspręsta, kad nėra pagrindo pripažinti valstybės nuosavybe šiuo kadastriniu numeriu pažymėto žemės sklypo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, jog Vilniaus rajono savivaldybė 1993 m. birželio 29 d., o vėliau Vilniaus apskrities viršininko administracija 2000 m. vasario 21 d. pardavė skirtingiems asmenims tą patį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kadangi nebeliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininko, ginčas dėl minėto žemės sklypo priklausomybės yra galutinai išspręstas teismine tvarka, todėl šis žemės sklypas privalo būti išregistruotas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 3 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo A. L. skundą (b. l. 40 – 41) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad priimdama skundžiamą sprendimą Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija vadovavosi tuo, jog minėtuose teismų sprendimuose yra viena kitai neatitinkančių nuostatų. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 15 d. sprendimu buvo pripažinta galiojančia 2000 m. vasario 21 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp valstybės ir L. Č., taip pat palikta galioti 2000 m. kovo 7 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp L. Č. ir pareiškėjo. Tačiau šiuo teismo sprendimu nėra pakeista Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta panaikinti valstybinio žemės kadastro duomenų registro įrašą (duomenys neskelbtini). Šiuo įrašu nekilnojamojo turto registre būtent ir yra įregistruotas pareiškėjo nuosavybės teise valdomas 0,1500 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 15 d. sprendimu nuosekliai patvirtino visų 0,1500 ha žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorių teisėtumą, t. y. pirkimą iš valstybės – 2000 m. vasario 21 d. įsigijo L. Č., o vėliau iš jos – pareiškėjas. Tačiau toks žemės sklypo sandorių pripažinimo negaliojančiais nuoseklumas nepatvirtintas kitų asmenų atžvilgiu, t. y. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 2 d. sprendimu pripažinta negaliojančia tik tarp J. V. ir E. L. 1994 m. rugsėjo 5 d. sudaryta 0,1545 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, bet pirminė šio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp valstybės ir J. V. 1993 m. birželio 29 d., abiejų teismų sprendimais nėra pripažinta negaliojančia. Be to, teismų sprendimais nėra panaikintas ir E. L. nuosavybės teise priklausiusio sklypo kaip nekilnojamojo daikto registro įrašas (duomenys neskelbtini), o panaikintas būtent pareiškėjo žemės sklypo registro įrašas (duomenys neskelbtini). Kadangi nėra pripažinta negaliojančia pirminė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, taip pat neanuliuotas šio žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto registro įrašas (duomenys neskelbtini), todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjo žemės sklypo registre esančio įrašo dėl kito sklypo dengimo, nes tokio įrašo panaikinimas neatitiktų dokumentų, kurių pagrindu toks įrašas būtų panaikintas, o tai prieštarautų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoms.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo A. L. skundą (b. l. 38 – 39) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės nurodė tuos pačius motyvus kaip ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą. Be to, pažymėjo, jog pareiškėjas dėl neatitikimų minėtuose teismų sprendimuose galėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismus, nagrinėjusius civilinę bylą. Apie tokią galimybę užsiminta ir Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2005 m. lapkričio 8 d. nutartyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 13 d. sprendimu (b. l. 97 – 100) pareiškėjo A. L. skundą atmetė.
Teismas, įvertinęs Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 15 d. sprendimą, konstatavo, kad ginčas dėl nuosavybės teisių į minėtą 0,1500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra išspręstas, t. y. šis sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Tačiau šiais teismų sprendimais nepanaikinta pirminė šio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, 1993 m. birželio 29 d. sudaryta tarp valstybės ir J. V., ir nenurodyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) turi būti išregistruotas iš nekilnojamojo turto registro. Be to, apeliacinės instancijos teismo sprendimu palikta galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta panaikinti valstybinio žemės kadastro duomenų registro įrašą (duomenys neskelbtini), kurio numeris atitinka nekilnojamojo turto registro įrašo numerį, kuriuo įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad teismų sprendimais nėra panaikintas E. L. nuosavybės teise priklausiusio sklypo kaip nekilnojamojo daikto registro įrašas (duomenys neskelbtini), o panaikintas būtent pareiškėjo žemės sklypo registro įrašas (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad minėtuose teismų sprendimuose yra neatitikimų. Vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsniu, 5 straipsnio 2 dalimi, teismas pažymėjo, jog registro tvarkytojas, darydamas atitinkamus įrašus nekilnojamojo turto registre, yra įpareigotas, kad tie įrašai griežtai atitiktų tam tikrus dokumentus (šiuo atveju – teismų sprendimus). Kadangi paminėtuose teismų sprendimuose yra neatitikimų, kurie susiję su pareiškėjo registro tvarkytojo prašomais atlikti veiksmais, o registro tvarkytojui nesuteikta teisė aiškinti ir vykdyti teismų sprendimus plačiau ar kitaip, nei juose nuspręsta, konstatuotina, kad registro tvarkytojas neturėjo teisės minėtų teismų sprendimų pagrindu koreguoti registro duomenų taip, kaip prašė pareiškėjas, t. y. jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) registro įraše panaikinti pastabą, jog šis žemės sklypas dengia žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nes nebuvo pagrindo panaikinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) registro įrašo (duomenys neskelbtini). Pripažinus, jog minėtų teismų sprendimų pagrindu nebuvo teisės registro tvarkytojui pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) registro duomenų, darytina išvada, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 88 str. 1 p.). Teismas nurodė, kad dėl teismų sprendimų neatitikimų byloje dalyvavę asmenys įstatymo nustatyta tvarka gali kreiptis į tuos procesinius sprendimus priėmusius teismus, inicijuoti šių neatitikimų pašalinimą, o tai leistų registro tvarkytojui padaryti atitinkamus pakeitimus nekilnojamojo turto registre.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde (b. l. 105 – 106) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pažymi, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 15 d. sprendimu nustatyta, kad jis yra sąžiningas ir teisėtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valdytojas. Tai pripažino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas. Teigia, jog ginčas iš esmės kyla dėl 1993 m. birželio 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp valstybės ir J. V., galiojimo. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2004 m. lapkričio 2 d. sprendime nurodė, kad ši sutartis yra teisėta, tačiau joje numatytos naikinamosios sąlygos nėra įvykdytos, todėl minimas sklypas paliktinas valstybės nuosavybe, bet Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 15 d. sprendimu panaikino šią nuostatą. Pareiškėjo nuomone, kadangi 1993 m. birželio 29 d. sandoris buvo sudarytas numatant jame naikinamąsias sąlygas, jų neįvykdžius, sandoris tampa niekiniu, nes jis negalioja vadovaujantis įstatymais. Civilinio kodekso (CK) 1.78 straipsnyje nustatyta, jog toks sandoris yra negaliojantis, nepaisant yra ar nėra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Tai iš esmės patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas, panaikindamas nuostatą, kad ginčo žemės sklypas atitenka valstybei. Pabrėžia, kad teismas nepagrįstai atmetė skundą, motyvuodamas, jog nepanaikinta minėta sutartis, kadangi ji yra negaliojanti, o tokia išvada darytina remiantis minėtais bendrosios kompetencijos teismų sprendimais. Pareiškėjas teigia, kad nepanaikinus įrašo, jog jo žemės sklypą dengia kitas žemės sklypas, ribojama konstitucinė teisė į nuosavybę, taip pat pažeidžiami protingumo ir teisingumo principai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė – atsakovo atsisakymas patenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti nekilnojamojo turto registro duomenis apie 0,1500 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pagal šį pareiškėjo prašymą toks pakeitimas turi būti atliktas duomenų apie žemės sklypą (duomenys neskelbtini) panaikinimo būdu. Nurodytą prašymą pareiškėjas grindžia Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 2 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 15 d. sprendimais.
Kolegija pažymi, kad teisiniai santykiai dėl nurodyto pareiškėjo prašymo reglamentuojami Nekilnojamojo turto registro įstatymo, kurio 4 straipsnyje yra nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kolegija taip pat pažymi, kad nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie yra išvardinti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Pastaroji nuostata yra nurodyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnyje bei 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašant naujus registro duomenis arba pakeičiant esamus, neturi teisės daryti savarankiškas išvadas aiškinant arba interpretuojant pateiktų dokumentų (išvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje) turinį.
Iš bylos matyti, kad pirminiai registro duomenys apie aukščiau nurodytą 0,1545 ha (pažymėtina, kad 0,0045 ha didesnį negu pareiškėjo) žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo įrašyti 1993 m. birželio 29 d. pirkimo - pardavimo sutarties, pagal kurią šis tuomet valstybinės žemės sklypas Vilniaus rajono savivaldybės buvo parduotas J. V., pagrindu. Ši žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis pareiškėjo buvo ginčijama ir prašoma pripažinti negaliojančia Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-180-04/04 (kurioje buvo priimti abu minėti teismo sprendimai), tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 2 d. sprendimu šis pareiškėjo reikalavimas buvo atmestas, o Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 15 d. sprendimu ši apylinkės teismo sprendimo dalis buvo palikta nepakeista. Iš nurodytų teismų sprendimų taip pat matyti, kad juose nebuvo sprendžiami įrašų dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) panaikinimo klausimai. Todėl atsižvelgiant į aukščiau pateiktą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio bei 23 straipsnio 2 ir 3 dalių aiškinimą, konstatuotina, kad atsakovas neturėjo teisės tenkini minėtą pareiškėjo prašymą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 bei 23 straipsnių pagrindais.
Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.