Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-10-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-308-382/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-10
Bylos Nr.
AN2-308-382/2018
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00125-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Pocius
Pažeidėjas
R. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-308-382/2018Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00125-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.2; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-6590-2018 R. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį 470 Eur bauda, kartu atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, už tai, kad jis 2018 m. balandžio 6 d. apie 19.29 val. kelyje Klaipėda–Kretinga, Klaipėdos r., vairavo transporto priemonę ir viršijo leistiną greitį 82 km/h, esant leistinam greičiui 50 km/h, t. y. važiavo 132 km/h greičiu.

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. birželio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas R. A. skundas, kuriame jis nurodė, jog neginčija padaręs administracinį nusižengimą ir pripažįsta kaltę, nuoširdžiai gailisi, tačiau, jo nuomone, egzistuoja pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pakeisti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo 3 mėnesiams – neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-6590-2018 dėl nuobaudos paskyrimo paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 rugpjūčio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 28 d. nutarimo dalį dėl skirtos administracinio poveikio priemonės arba pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 28 d. nutarimą ir skirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad R. A. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas pirmosios instancijos teismo nebuvo nuodugniai įvertintas. Skundu apeliuojama į tai, kad nors administracinis nusižengimas formaliai padarytas gyvenvietėje, tačiau faktiškai administracinio nusižengimo padarymo vieta nėra panaši į gyvenvietę. Apeliantas administracinį nusižengimą padarė vos tik įvažiavęs į gyvenvietę, ten nėra jokių gyvenvietei būdingų objektų – perėjų, sankryžų, šviesoforų, STOP linijų, kalnelių ir pan. Juolab matomumas toje vietoje yra labai geras, kelias tiesus ir lygus. Taigi, de jure apeliantas administracinį nusižengimą padarė gyvenvietėje, tačiau de facto administracinis nusižengimas padarytas užmiestyje. Apelianto įsitikinimu, teismas turėtų vertinti, kad jis leistiną greitį viršijo ne 82km/h, bet 42 km/h. Atitinkamai turėtų būti paskirtas ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimo terminas. Šiuo atveju padarytas nusižengimas nėra toks pavojingas, kad R. A. būtų tikslinga taikyti specialiosios teisės atėmimą 3 mėnesiams.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino R. A. asmenybę ir prioritetą suteikė ankstesniam apelianto baustumui, tačiau tokio vertinimo nepagrindė. Apylinkės teismas nors ir pasisakė, kad pateikta medžiaga R. A. charakterizuoja teigiamai, tačiau tai nenusverė jo ankstesnio baustumo. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde yra dar kartą pažymėta, jog R. A. baigė antrosios pakopos aukštąjį mokslą, dirba dviejose darbovietėse, darbdavių charakterizuojamas teigiamai, baudą sumokėjo kaip įmanoma greičiau. Apelianto nuomone, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog net ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimo terminas paveiktų R. A. asmenybę ir jis ateityje nedarytų naujų pažeidimų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi visiškai nemotyvuotai suabsoliutino anksčiau R. A. skirtas administracines nuobaudas, nesuteikdamas visiškai jokios reikšmės apelianto pateiktiems rašytiniams įrodymams, atspindintiems reikšmingas aplinkybes apie jo asmenybę. Daug aplinkybių (paties R. A. ir jo mamos neįgalumas, prasta sveikatos būklė) policijai, iki priimant nutarimą, nebuvo žinoma. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų skundo argumentų, kurie pagrindžia, kodėl R. A. reikalinga teisė vairuoti transporto priemones.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko funkcijas laikinai atliekanti E. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo R. A. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas R. A. nesutinka tik su jam paskirta nuobauda, teigia, jog už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, paskirta nuobauda yra per griežta, ir prašo ją sušvelninti, sutrumpinant už padarytą nusižengimą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą arba apskritai neskirti administracinio poveikio priemonės. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcija numato vairuotojui baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų, o to paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Apylinkės teismas, palikdamas nepakeistą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 28 d. nutarimą, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad R. A. buvo nubaustas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog R. A. nenurodė jokių reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nors R. A., pagal pateiktą medžiagą, kaip asmuo vertintinas teigiamai, tačiau pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad apeliantas anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų 2 kartus už transporto priemonės vairavimą viršijant greitį, šiuo metu turi galiojančią nuobaudą už greičio viršijimą, o tai pažeidėją charakterizuoja neigiamai. Apygardos teismas daro išvadą, kad, skiriant R. A. nuobaudą, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys buvo įvertinti visapusiškai, o specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams yra proporcinga nuobauda apelianto padarytam nusižengimui. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šioje byloje nėra pagrindo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neskirti administracinio poveikio priemonės ar sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Teisė vairuoti transporto priemones R. A. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairuodamas transporto priemonę daugiau nei 50 km/h viršijo leistiną greitį. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Nustačius R. A. atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi) ir atsakomybę sunkinančią (tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai) aplinkybes, pažeidėjui už šį nusižengimą buvo skirta straipsnio sankcijoje numatytam minimumui artima bauda (470 Eur), teisė vairuoti transporto priemones atimta sankcijoje numatytam vidurkiui artimam terminui – trims mėnesiams. Apygardos teismas konstatuoja, jog už itin pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą R. A. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl dar labiau trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad, remiantis teismų praktika, paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismas pažymi, jog apie tai, ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui. Apeliaciniame skunde R. A. itin akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė duomenims apie jo ankstesnį baustumą. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad R. A. anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus 7 kartus, 2 kartus už transporto priemonės vairavimą viršijant greitį, šiuo metu turi galiojančią nuobaudą už greičio viršijimą (b. l. 24–29). Nors nurodytos aplinkybės visapusiškai R. A. asmenybės neapibūdina, tačiau charakterizuoja jį neigiamai, kaip asmenį, kuriam teismų paskirtos nuobaudos už ankstesnius administracinius nusižengimus neturėjo jokios teigiamos įtakos. Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ankstesnius pažeidėjo padarytus nusižengimus, elgėsi tinkamai ir tai savaime nesuponuoja išvados, jog apylinkės teismas nevisapusiškai ar nedetaliai įvertino aplinkybes, reikšmingas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui.

Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

Apelianto prašymas skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, grindžiamas nepatogumais, kurių patirs netekęs teisės vairuoti transporto priemones, nes negalės vykdyti darbo funkcijų (b. l. 15–19, 30–35), padėti savo neįgaliai mamai (b. l. 39), taip pat ir asmeniniais sunkumais, kadangi yra tik iš dalies darbingas, o dėl turimų sveikatos problemų reikia nuolat lankytis sveikatos priežiūros įstaigose, o susisiekimas viešuoju transportu yra apsunkintas (b. l. 38). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Būtina atkreipti dėmesį, kad R. A., turėdamas vairavimo patirties bei dirbdamas atsakingą darbą, dar prieš darydamas nusižengimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo padarymo, todėl dabar turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius. Be to, pačiam R. A. ir jo mamai A. A. Š. dalinis nedarbingumas buvo nustatytas dar iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios rodytų, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys pasikeitė, jis suprato savo rizikingo elgesio esmę ir jo nebekartos. Apygardos teismas pažymi, kad UAB „R.“ (b. l. 21) ir UAB „A.“ (b. l. 22) pateiktos charakteristikos niekaip neatspindi R. A. asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, jose tiesiog nurodomos pažeidėjo asmeninės savybės, veikla ir tinkamumas atlikti pavestas funkcijas bei teisės vairuoti transporto priemones būtinumas atliekamam darbui. Šios aplinkybės neatskleidžia jokio R. A. asmenybės pokyčio.

Tai, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones R. A. būtų sudėtinga atlikti darbo funkcijas ir išlieka galimybė, jog jis gali būti atleistas iš užimamų pareigų, savaime nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę ir trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, tuo labiau jog tiek UAB „R.“ (pradėjo dirbti nuo 2011 m. spalio 3 d.), tiek UAB „A.“ (pradėjo dirbti nuo 2016 m. kovo 22 d.) dirbo ir nusižengimo padarymo metu, t. y. poreikis vairuoti transporto priemones vykdant darbo funkcijas atsirado ne po nusižengimo padarymo, ir tokio pobūdžio aplinkybės savaime nepagrindžia fakto, kad yra pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, sudarantys pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Šios administracine tvarka nubausto asmens nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, kadangi egzistavo dar iki nusižengimo padarymo ir galbūt kilsiančias pasekmes R. A. galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas nusižengimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai ar apsunkinimai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, būtų pasiekti visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Apygardos teismas konstatuoja, jog R. A. privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog R. A. leistiną greitį viršijo 82 km/h. Toks greičio viršijimas yra itin šiurkštus ir sudarantis pagrindą tvirtinti, kad nagrinėjamu atveju neigiamų pasekmių ir žalos pačiam pažeidėjui, kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai bei turtui nekilo tik dėl laimingo atsitiktinumo.

Apeliaciniame skunde R. A. nurodė, kad jis administracinį nusižengimą tik formaliai padarė gyvenvietėje, o iš tikrųjų nusižengimo padarymo vietoje jokių gyvenvietei būdingų objektų nebuvo, matomumas toje vietoje labai geras, kelias tiesus ir lygus. Apygardos teismas pažymi, kad R. A. nurodyti argumentai jo kaltės nepaneigia ir padarytos veikos pavojingumo nemažina, šios aplinkybės tik atskleidžia priežastis, dėl kurių pavyko išvengti sunkių padaryto administracinio nusižengimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad leistinas greitis buvo viršytas itin smarkiai, darytina išvada, jog, sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tikėtina, kad R. A. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, reikšmingas nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Pocius