Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimo S. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. gegužės 6 d. surašė S. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši tą pačią dieną, apie 10.15 val., parduotuvėje „MAXIMA“, esančioje Mindaugo g. 11, Vilniuje, paėmė prekių, kurių bendra vertė 37,58 Lt, ir praėjo pro kasą nesusimokėjusi.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. Z. kaltė, padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą, įrodyta ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.Teisėjų kolegija sutinka su S. Z. teiginiu, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ji nepripažino savo kaltės, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog ji 2009 m. gegužės 6 d., apie 10.15 val., pagrobė svetimą turtą iš parduotuvės „MAXIMA“, esančios Mindaugo g. 11, Vilniuje. UAB „MAXIMA“ 2009 m. gegužės 6 d. pareiškime nurodyta, kad parduotuvės apsaugos darbuotojas sulaikė apeliantę, praėjusią parduotuvės kasas, įtariant pagrobus iš parduotuvės du 0,5 l degtinės „Stumbras“ butelius, kurių bendra vertė 37,58 Lt (b. l. 2). Iš esmės tos pačios aplinkybės užfiksuotos tarnybiniame pranešime ir administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3, 11). S. Z. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog ji nepastebėjo prekių, esančių pirkinių vežimėlyje, kadangi jos buvo užkritusios po rankine, vertintina kritiškai. Pagal ATPK 10 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pažeidimo padarymo laikas (ryto metas, darbo diena), pagrobtų prekių kiekis ir pobūdis (du 0,5 l degtinės „Stumbras“ buteliai) šiuo atveju neleidžia abejoti dėl S. Z. tyčios, o jos pateikiama versija vertintina kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad S. Z. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 straipsnį. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino UAB „MAXIMA“ 2009 m. gegužės 6 d. pareiškimą, kuriame jos elgesys apibūdintas kaip pasikėsinimas padaryti vagystę, kas jokiu būdu negali būti laikoma kaltinimu dėl svetimo turto pagrobimo, be to, jos elgesys nesukėlė bendrovei jokių žalingų padarinių. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad UAB „MAXIMA“ 2009 m. gegužės 6 d. pareiškimo apibūdinimas kaip pasikėsinimas padaryti vagystę šiuo atveju neturi reikšmės asmens veikos kvalifikavimui. ATPK 50 straipsnyje numatytas pažeidimas laikytinas baigtu tada, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. S. Z. šiuo atveju tokią galimybę įgijo, praėjusi pro parduotuvės kasą, nors apeliantė ir buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo dar jai esant parduotuvės teritorijoje. Pabrėžtina, kad tame pačiame pareiškime nurodyta, jog bendrovė nepatyrė materialinių nuostolių, nes pagrobtos prekės buvo paimtos iš apeliantės (b. l. 2). Iš čia matyti, kad S. Z. nepadarė bendrovei žalos tik dėl to, jog ji buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo, be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė nedelsiant sumokėjo už pirkinių vežimėlyje nepastebėtas prekes. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliantės teiginiai vertintini kritiškai.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Teismui pateiktas 2009 m. birželio 19 d. įmokos mokėjimo kvitas patvirtina, kad S. Z. už apeliacinį skundą sumokėjo 50 (penkiasdešimt) Lt žyminį mokestį (b. l. 26). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, skundai dėl administracinių nuobaudų žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas apeliantei (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Grąžinti S. Z. 2009 m. birželio 19 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos jos sumokėtą 50 (penkiasdešimt) Lt žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.