Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Šakių rajono savivaldybė, valstybės įmonė ,,Turto bankas“ ir R. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.

2025 m. vasario 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose priimtas pareiškėjos A. K. pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti faktą, kad A. K. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vasarinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), – pagal įgyjamąją senatį (b. l. 4).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Pareiškimo tenkinimo teisiniai pagrindai, bei motyvai, teismo padarytos išvados.

CK 1.138 straipsnio 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Pagal CK 4.47 straipsnio 11 punktą vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra įgyjamoji senatis. Įgyjamosios senaties samprata pateikiama CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y., pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 bei kt.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja A. K. prašo nustatyti, kad ji įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vasarinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), – pagal įgyjamąją senatį.

Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo 2024 m. sausio 5 d. pažyma apie pastatus Nr. M7-24 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimo 1983-1985 metų, taip pat 1986-1990 metų ūkinėse knygose buvo įrašyta, jog G. A., J., gimusiai (duomenys neskelbtini), priklauso ūkis, kuriam priklauso statiniai: gyvenamasis namas (1943 metų), tvartas daržinė (1943 metų), šie statiniai buvo pirkti iš A. J., tačiau sandoris notariškai neįformintas (b. l. 6, 7). G. A. mirties įrašo išrašas patvirtina, kad G. A., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). V. A. gimimo įrašo išrašas patvirtina, kad V. A., gimusio (duomenys neskelbtini), motina buvo G. A. ((duomenys neskelbtini) metų gimimo) (b. l. 10). V. A. santuokos liudijimas patvirtina, kad V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su R. D. (A.), gimusia (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Šakių rajono savivaldybės administracijos Kidulių seniūnijos 2025 m. vasario 18 d. pažyma apie įrašus ūkinėje knygoje Nr. IŽJ-4 nustatyta, kad 2003-2007 metų, taip pat 2008-2012 metų (duomenys neskelbtini) kaimo namų ūkio knygose buvo įrašyta R. A. šeima, namų ūkio narių sąraše šeimos galva įrašyta R. A., kiti namų ūkio nariai – vyras V. A. ir dukra A. A. (K.), namų ūkiui priklausančių pastatų skiltyje įrašyta „pastatai G. A.“; šioje pažymoje taip pat fiksuota, kad V. A. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). V. A. medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). A. K. gimimo ir santuokos liudijimai patvirtina, kad A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra V. A. ir R. A. (b. l. 13, 14). Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis nustatyta, kad atlikti nekilnojamojo turto objektų – statinių – gyvenamojo namo ir vasarinės, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, nustatytos statinių sudėtinės dalys, jų išdėstymas plane, jų matmenys, vertės, suteikti nekilnojamojo turto objektams numeriai: – gyvenamajam namui – (duomenys neskelbtini), vasarinei – (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-34). Duomenys iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad nei nekilnojamojo turto objektai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vasarinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nei daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (b. l. 39-41). Duomenys iš Testamento registro patvirtina, kad nei G. A., nei V. A. palikimas nėra priimtas (b. l. 54, 55).

Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos numatytos kaip privalomos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos.

Bylos duomenys patvirtina, kad G. A. nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kadangi, nors yra duomenys, jog ji minėtus statinius įgijo pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu, tačiau sandoris pagal tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus notariškai nebuvo įformintas, taigi, sandoris negaliojo. Atitinkamai, nuosavybės teisės į šiuos statinius jokiu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu nebuvo įgijęs ir V. A. bei pareiškėja A. K.; nei G. A., nei V. A. palikimas nėra priimtas; statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti jų vardu, nuosavybės teisė į šiuos statinius Nekilnojamojo turto registre neįregistruota ir jokio kito asmens vardu.

Byloje nėra duomenų, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), priklausytų valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise: VĮ „Turto bankas“, atstovaujanti valstybės interesus, bei Šakių rajono savivaldybės administracija, atstovaujanti Šakių rajono savivaldybės interesus, atsiliepimuose į pareiškimą jokių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, neteikė.

Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pripažinti, kad G. A. statinius, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo sąžiningai ir visą laiką juos valdė bei naudojo sąžiningai, t. y., niekas kitas neturėjo daugiau teisių į minėtus statinius nei ji. Taip pat ir V. A., kaip G. A. sūnus, įstatyminis jos įpėdinis, bei pareiškėja A. K., kaip V. A. dukra, įstatyminė jo įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sąžiningai perėmė statinių, esančių (duomenys neskelbtini), valdymą, niekas kitas į šiuos statinius nepretenduoja (priešingų duomenų byloje nėra). Tiek G. A., tiek V. A. ir pareiškėja A. K. statinius, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo ir visą laiką valdė teisėtai, G. A. šiuos statinius įgijo pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu, V. A. ir A. K. – paveldėjimo teisės pagrindu, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėtus statinius G. A. ar V. A., ar pareiškėja A. K. būtų pradėję valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus. Šie asmenys minėtus statinius visą laiką valdė kaip savo atvirai ir nepertraukiamai: elgėsi kaip jų savininkai, juos prižiūrėjo, naudojo pagal paskirtį, pareiškėja darė kadastrinius matavimus, siekia įteisinti. Bylos duomenys patvirtina, kad G. A., V. A. ir pareiškėja A. K. statinius, esančius (duomenys neskelbtini), valdė ir tebevaldo daugiau nei 10 metų: G. A. statinius valdė vėliausiai nuo 1985 metų (nes 1983-1985 metų ūkinėje knygoje jau yra fiksuotas statinių priklausymas G. A.) iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini), po jos mirties statinių valdymą perėmė V. A. ir statinius valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), po jo mirties statinių valdymą perėmė pareiškėja, kuri statinius valdo iki šiol (CK 4.71 straipsnio 2 dalis).

Šių nustatytų sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijusi nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vasarinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys nėra pareiškę prašymo atlyginti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespendžiamas.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų išlaidos – 7,93 Eur, todėl jos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vasarinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Šio teismo sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo paskelbimo dienos pasiųsti pareiškėjos atstovui bei suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.