Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-12-22 · Administracinė byla Nr. A-143-1222-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-22
Bylos Nr.
A-143-1222-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė
Pareiškėjas
R. P., J. M.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos
Kategorijos
  • 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A11 – 1222/2007Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1; 15.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,

sekretoriaujant Giedrei Telksnienei,dalyvaujant pareiškėjai R. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. P. ir J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. P. ir J. M. skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos, dėl sprendimų panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai R. P. ir J. M. (toliau – pareiškėjai, apeliantai) skundu (T 1, b. l. 1 – 4), kurį patikslino (T 1, b. l. 190), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir atsakovas) 2003 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 79-11706 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui J. M.“ ir 2003 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 79-11707 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei R. P.“ bei įpareigoti atsakovą pašalinti padarytus pažeidimus ir priteisti kiekvienam jų iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – atsakovo atstovas), po 7 500 Lt turtinei ir 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjai nurodė, kad nustatyta tvarka pateikė dokumentus atkurti nuosavybės teises į seneliui M. M. nuosavybės teise priklausiusią 23 ha ariamos žemės valdą (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugsėjo 1 d. sprendimais Nr. 79-4652 bei Nr. 79-4653 ir 1999 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1896-79 jiems grąžinta tik dalis – 12,9460 ha žemės. Nuosavybės teisės į likusį 11,50 ha ploto žemės sklypą atkurtos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 12 d. sprendimais Nr. 79-11706 ir Nr. 79-11707 (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje. Pareiškėjai nurodė, jog su projektuojamų sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vieta bei ribomis niekada nesutiko, įrodinėjo, kad (duomenys neskelbtini) viensėdyje tretiesiems asmenims asmeninio ūkio žemės sklypai nebuvo suteikti. Teigė, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą lygiavertiškumo principą. Pabrėžė, kad jų senelis turėjo ariamos žemės valdą, todėl pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertę turėtai žemės valdą, ji padidinama iki 30 procentų, jeigu norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui skirtą teritoriją. Pareiškėjai pažymėjo, jog nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso eigoje patyrė stiprią emocinę įtampą, neigiami dvasiniai išgyvenimai turėjo įtakos jų sveikatai. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir neveikimo patyrė turtinę žalą, t. y. negavo paramos pagal priemonę ,,Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“.

Atsiliepimas

Atsakovas ir atsakovo atstovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 92 – 93) prašė skundo nepatenkinti.

Atsakovas ir atsakovo atstovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kaimo viensėdžiais išskirstymo planas neišliko, todėl neįmanoma nustatyti tikslių ginčo sklypo ribų. 1998 m., prieš atkuriant nuosavybės teises, pretendentai žinojo, kokios bus grąžintos žemės ribos, su jomis sutiko pasirašydami abrise, o taip pat 1998 m. liepos 2 d. žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte. Pareiškėjai buvo informuoti, kad dalis žemės (apie 9 ha), kurią jie norėtų susigrąžinti, yra užimta asmeninio ūkio naudotojų. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79, projekto rengimo metodikos 5 priede matyti, kad su pareiškėja 2000 m. birželio 28 d. buvo derintos suprojektuoto žemės (miško) sklypo ribos ir plotas. Ženklinant žemės sklypą vietovėje 2002 m. lapkričio 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą bei abrisą abu pareiškėjai pasirašė. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. 108 redakcija) patvirtintą Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodiką (toliau – Metodika), jeigu iki sprendimo projekto parengimo nėra gauta piliečio raštiško prieštaravimo, sprendimo projektas teikiamas apskrities viršininkui priimti. Pareiškėjai per Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 ,,Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ nustatytą 15 dienų terminą pretenzijų raštu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui (toliau – Trakų rajono žemėtvarkos skyrius) nepateikė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu (T 3, b. l. 195 – 198) pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai, prašydami atkurti nuosavybės teisę į žemę, pretendavo gauti nuosavybėn 23 ha žemės sklypą natūra (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jų seneliui M. M. Nagrinėjamo ginčo esmė yra nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, perduodant nuosavybėn žemės sklypą, teisėtumas. Teismas pažymėjo, jog atkuriant nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančią žemę, kai tokią teisę turintis asmuo pretenduoja gauti nuosavybėn žemės sklypą, turi būti vadovaujamasi Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio, 4 straipsnio 4 dalies, Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio, 19 straipsnio 3, 4 dalių, 20 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintų Žemės reformos kaimo vietovėje tvarkos bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos, Metodikos nuostatomis. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjams žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ((duomenys neskelbtini)) suprojektuoti nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 12 d. sprendimų Nr. 79-11706 ir Nr. 79-11707 nėra pagrindo (Žemės reformos įstatymo (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-370 redakcija) 10 str. 1 d. 4 p., Atkūrimo įstatymo 4 str. 8 d.). Teismas nustatė, jog asmeninio ūkio žemės sklypai I. M. (I. M.), V. N. (V. N.), A. B., J. J., K. K., M. S., O. Z. ir N. B. buvo suteikti. Pareiškėjai sutiko su suprojektuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribomis, pasirašydami abrisą ir 2002 m. lapkričio 5 d. žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktą (Metodikos 111 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 14 p.). Teismas pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjų reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą pirmiausia būtina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos – Vilniaus apskrities viršininko administracijos – neteisėtų veiksmų pareiškėjams nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, t. y. ji veikė ne taip, kaip privalėjo veikti pagal galiojusius teisės aktus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 – 6.250 str., 6.271 str. 1, 4 d.). Atsižvelgdamas į tai, kad atkuriant nuosavybės teises pareiškėjams nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas konstatavo, jog nėra ir būtinų sąlygų deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti, todėl pareiškėjai neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo.

III.

Pareiškėjai apeliaciniu skundu (T 4, b. l. 1 – 4) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintos Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos 4 punktas numatė, kad žemė asmeniniam ūkiui suteikiama apylinkės tarybos sprendimu. Tačiau toks sprendimas dėl asmeninio ūkio žemės sklypų suteikimo aukščiau paminėtiems asmenims nebuvo priimtas. Todėl nėra pagrindo teigti, jog žemė, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises, priklauso valstybės išperkamai.

2. Jei paminėtiems asmenims asmeninio ūkio žemė ir buvo suteikta, tai ji suteikta pažeidžiant teisės aktus (nesant apylinkės tarybos sprendimo), šie asmenys patys nenaudoja suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams (Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos 6 p., Žemės reformos įstatymo 15 str. 1 d.).

3. Neteisingai nustatyta ginčo esmė, kadangi jie akcentavo teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, pažeidimus. Nesilaikant Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nepasisakyta dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus išvadų.

4. Nepaneigta, kad nėra skunde nurodytų teisės aktų pažeidimų.

5. Žemės sklypai buvo suprojektuoti 2002 m. lapkričio 18 d.

6. Dokumentai dėl suprojektuotų žemės sklypų sufabrikuoti.

7. Paženklintų sklypų akto, parengto pagal Metodikos 8 priedą, nepasirašė.

8. Neatsižvelgta į priimant ginčijamus sprendimus padarytus pažeidimus (nebuvo jų sutikimo su sklypų ribomis ir plotu, vienašališkai parinktas kitas nuosavybės teisių į žemę atlyginimo būdas, pažeistas Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas lygiavertiškumo principas ir Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata dėl grąžinamo žemės sklypo padidinimo 30 procentų, jei žemė priklauso valstybės išperkamai).

9. Nepasirašė žemės sklypų abriso.

10. Yra CK 6.245 – 6.250, 6.271 straipsniuose nustatytos sąlygos, būtinos deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti, todėl patirta turtinė ir neturtinė žala turi būti atlyginta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjai siekia grąžinant žemę natūra atkurti buvusio savininko M. M. turėtą ir žemės nacionalizavimo metu prarastą nuosavybės teisę į 23 ha žemės (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nurodyta žemė patenka į Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79 patvirtintu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektu suprojektuotą teritoriją, kurioje (šalia buvusio savininko M. M. turėtos žemės) yra pareiškėjams suprojektuota ir šioje byloje skundžiamais atsakovo sprendimais grąžinta žemės dalis. Tai matyti iš nurodytų atsakovo sprendimų, šiais sprendimais grąžintų žemės sklypų planų (T. 1, b. l. 20-24; T. 2, b. l. 5-7). Kolegija pažymi, kad toks žemės grąžinimas (nuosavybės teisių atkūrimas) Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies taikymo prasme laikytinas žemės grąžinimu natūra, nes šioje teisės normoje yra numatytas toks žemės grąžinimo natūra būdas. Todėl pareiškėjų argumentai, kad šiuo atveju buvo pažeistas žemės grąžinimo natūra principas, kolegijos pripažintini nepagrįstais. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu pateiktais argumentais ir padaryta išvada.

Kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstais pareiškėjų argumentų dėl dalies buvusio savininko M. M. turėtos žemės (apie 9 ha) neatitikimo asmeninių ūkių žemės statuso. Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pirminio dokumento, kuriuo šis statusas buvo suteiktas (Trakų rajono tarybos sesijos 1992-02-06 sprendimo), neišlikimas savaime negali būti laikomas pagrindu pripažinti, kad toks sprendimas nebuvo priimtas. Iš bylos matyti, kad nurodyto dokumento teisinės pasekmės yra užfiksuotos kitais (pirmosios instancijos teismo aptartais) įrodomąją galią turinčiais dokumentais. Kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, kad šie dokumentai (įrodymai) pirmosios instancijos teismo įvertinti neteisingai.

Kaip pažymėta aukščiau, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas 2000 m. rugsėjo 22 d. Šio projekto sudarymo procedūroje pareiškėjai dalyvavo, 2000 m. birželio 28 d. išreikšdami savo sutikimą su jiems numatytų suteikti žemės sklypų ribomis ir plotu. Pareiškėjai taip pat išreiškė savo sutikimą su skirtų jiems grąžinti (ir skundžiamais atsakovo sprendimais jiems suteiktų) žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribomis ir plotu, pasirašydami šių sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą ir abrisą (T. 1. b. l. 139, 140). Tai rodo, kad nurodytų žemės sklypų formavimo ir suteikimo procedūra atsakovo nebuvo pažeista. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu atsakovo veiksmai negali būti laikomi neteisėtais.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė