Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-05-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-429-992/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-30
Bylos Nr.
II-429-992/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00434-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Viktorija Šelmienė (pirm.)
Pažeidėjas
H. R.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Dovydas Raišutis
Kategorijos

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-429-992/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00434-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.3; 16.9.8; 21.10.1

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2023 m. gegužės 30 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui H. R. (H. R.), jo atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,

vertėjoms Sabinai Valiyevai, Svetlanai Minakovai,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo H. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5257-2023 (ROIK 23198197081).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau tekste – Institucija) 2023 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5257-2023 (ROIK 23198197081) (toliau tekste – skundžiamas nutarimas, nutarimas) H. R. (toliau tekste – pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2023 m. vasario 16 d., 22.15 val., Naugarduko g., Vilniuje, vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemonėmis, vairavo automobilį, kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, ir neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones. Šiais savo veiksmais H. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 14, 20, 226 punktus ir padarė minėtus administracinius nusižengimus, už ką jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta 375 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 9 mėnesiams atėmimas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. balandžio 6 d. gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma sumažinti Institucijos paskirtą galutinę 375 Eur dydžio baudą iki 100 Eur ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams. Skunde teigiama, kad pareiškėjas gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo pobūdis yra tiesiogiai susijęs su automobilio vairavimu, darbdavio pareiškėjas yra charakterizuojamas teigiamai. Dirba (duomenys neskelbtini), gyvena apie 10 km nuo darbo vietos, todėl vairuotojo pažymėjimas reikalingas dar ir dėl to, kad galėtų nuvažiuoti į darbą. Skunde, be kita ko, teigiama, kad pareiškėjas turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir jam teisė vairuoti nebuvo ir nėra atimta, tačiau vairuotojo pažymėjimą sulaikymo dieną buvo pametęs, todėl negalėjo jo pateikti policijos pareigūnams. Institucija, priėmusi nutarimą, pareiškėjo veiksmus įvertino per griežtai, kadangi pareiškėjas sąžiningai pareigūnams aiškino, kad yra pametęs vairuotojo pažymėjimą, kurį įgijo Azerbaidžane. Pareiškėjas turėjo ir turi teisę vairuoti transporto priemones, tą patvirtina ir jo turimas vairuotojo pažymėjimas, niekas jam minėtos teisės galiojimo nebuvo sustabdęs. Institucija turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas prisipažino padaręs nusižengimus, padėjo juos išsiaiškinti, neturi daug galiojančių KET nuobaudų už pažeidimus, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl įvykio gailisi. Pareiškėjas įsipareigoja ateityje elgtis atsakingai bei vertinti savo elgesio padarinius aplinkiniams, visuomenės, darbo kolektyvui.

Atsiliepimas

Institucija, pateikusi atsiliepimą į pareiškėjo skundą, nurodo, kad pareiškėjas nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, todėl Institucijai nekilo jokių abejonių, kad pareiškėjas, nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje. Jam paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Atkreipia dėmesį į tai, kad vien nuo 2021 m. administracine tvarka pareiškėjas baustas 19 kartų, o pažeidimo padarymo dieną turėjo 9 galiojančias nuobaudas, iš kurių didžiąją dalį sudaro KET pažeidimai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu H. R. paaiškino, kad įvykio dieną jį sustabdę policijos pareigūnai paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Jis visur ieškojo vairuotojo pažymėjimo, bet niekur jo nerado. Iki vasario 12 d. vairuotojo pažymėjimą turėjo. Vasario 15 – 16 d. vairuotojo pažymėjimas dingo. Pareigūnas jam surašė protokolą, gavo baudą ir sumokėjo ją. Jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nori vairuoti. Pripažįsta du nusižengimus, bet nepripažįsta, kad vairavo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tiesiog fiziškai vairuotojo pažymėjimo sulaikymo dieną neturėjo. Lietuvoje gyvena 4 metus, čia dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas D. Raišutis prašė netaikyti pareiškėjui administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams. Pareiškėjas policijos pareigūnui pateikė visus dokumentus protokolo surašymo metu ir sąžiningai nurodė, kad turi vairuotojo pažymėjimą, tik yra pametęs. H. R. kaltę pripažino dėl kitų dviejų padarytų administracinių nusižengimų, nuoširdžiai gailisi. Pareiškėjui vairuoto pažymėjimas reikalingas, kadangi dirba „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, todėl H. R. teisė vairuoti yra reikalingi ne tik vykti pas klientus, bet ir dėl to, kad galėtų grįžti namo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Byloje ginčo dėl H. R. padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje nėra. Tiek pateikiant skundą, tiek teismo posėdžio metu dėl minėtų nusižengimų padarymo pareiškėjas kaltę pripažino visiškai. Skunde teismui pareiškėjas neigė savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo, taip pat kėlė klausimą dėl už minėtą nusižengimą paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo. Teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tiek, kiek ji susijusi su pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su ANK 424 straipsnio 3 dalimi.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

KET 14 punktas nustato, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Teismo posėdžio metu H. R. paaiškino, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones, ją įgijo Azerbaidžane, tik įvykio dieną vairuotojo pažymėjimą buvo pametęs ir negalėjo pateikti policijos pareigūnams, todėl jis nepagrįstai yra nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas D. Raišutis teismui pateikė Azerbaidžano Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybinės kelių policijos Vyriausiosios valdybos raštą, kuriame nurodyta, kad H. R. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) Azerbaidžano Respublikoje buvo išduotas 2018 m. rugsėjo 29 d., vairuotojo pažymėjimas galioja iki 2028 m. rugsėjo 29 d., kategorija BC. Informacijos apie H. R. padarytus administracinius pažeidimus ir taikomus teisės vairuoti transporto priemonę apribojimus Vidaus reikalų ministerijos Valstybinės kelių policijos Vyriausioji valdyba neturi.

Lietuvos Respublikoje eismo saugumo automobilių keliais teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei valstybės įmonių pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau tekste – SEAKĮ). Vairuotojo pažymėjimų išdavimo, jų skelbimo negaliojančiais, naikinimo, saugojimo ir grąžinimo tvarką Lietuvos Respublikoje nustato vadovaujantis SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktu ir įgyvendinant 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės 4 d. Komisijos direktyva (ES) 2020/612, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės (toliau tekste – Taisyklės).

SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Tiek Lietuvos Respublika, tiek Azerbaidžano Respublika yra prie 1968 metų Vienos Kelių eismo konvencijos (Lietuvoje įsigaliojo 1992 m. lapkričio 20 d.) (toliau tekste – Konvencija) prisijungusios šalys. Konvencijos 41 straipsnis reguliuoja sąlygas, susijusias su vairuotojų turimais vairuotojų pažymėjimais. Šio straipsnio 1 punkto a) papunktyje nustatyta, kad kiekvienas automobilio vairuotojas privalo turėti vairuotojo pažymėjimą. Pagal Konvencijos 41 straipsnio 2 dalį susitariančios šalys pripažįsta, kad: a) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, surašyti atitinkamos šalies valstybine kalba ar viena iš Susitariančiosios valstybinių kalbų, arba ne valstybine kalba surašyti pažymėjimai, prie kurių pridedamas patvirtintas vertimas, ir b) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 6 priedo nuostatas, ir c) visi tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 7 priedo nuostatas, leidžia vairuoti jų teritorijose pažymėjime įrašytai kategorijai priskiriamą transporto priemonę, jeigu tas pažymėjimas galioja ir jeigu jį išdavė kita Susitariančioji Šalis ar jos administracijos padalinys arba jų tinkamai įgaliota organizacija. Šios dalies nuostatos netaikomos mokomų vairuoti asmenų pažymėjimams.

1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Taisyklių 2.4. punkte apibrėžiama nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena. Taigi, iš SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, Taisyklių 2.4. punkto seka, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai galioja ir patvirtina asmens teisę vairuoti motorines transporto priemones tik tokiu atveju, jei vairuotojo pažymėjimo turėtojas dėl asmeninių ir/ar darbo ryšių Lietuvos Respublikoje kiekvienais kalendoriniais metais gyvena mažiau nei 185 dienas. Ši išvada neprieštarauja ir Vienos kelių eismo 1968 m. konvencijos (tiek Lietuvos Respublika, tiek ir Azerbaidžano Respublika yra Konvenciją pasirašiusios šalys) 41 straipsnio 7 dalies a ir b punktams.

Šių teisės normų analizė leidžia teigti, kad norint traktuoti, jog asmens gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje būtina nustatyti patį gyvenimo faktą 185 dienas arba daugiau bei asmeninių ir darbo ryšių vietą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad H. R. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Leidimas išduotas 2022 m. rugpjūčio 5 d., galioja iki 2024 m. rugpjūčio 5 d. (19 b. l.). Teismas nustatė, kad H. R. nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. gyvenamą vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pats pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena 4 metus (1 460 dienų), Lietuvoje turi dvi darbo vietas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai reiškia, kad H. R. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, nes Lietuvos Respublikoje jį sieja darbo ryšiai, ilgas laikotarpis, pragyventas Lietuvoje, duomenų apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimą byloje nėra.

Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog H. R. jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punkto prasme, t. y. Lietuvos Respublikos teritorijoje gyveno daug daugiau nei 185 dienas per kalendorinius metus, todėl, vadovaujantis Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punkto nuostatomis, Azerbaidžano Respublikos H. R. išduotas vairuotojo pažymėjimas, apie kurio turėjimą teismui pateikė raštą, nagrinėjamo įvykio metu Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones.

Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad H. R. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje, nors turi Azerbaidžano Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Teismas nustatė, kad H. R. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, kurį sieja su Lietuva tamprūs darbo ryšiai, todėl jo padarytas nusižengimas teisingai ir pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas rūpestingas asmuo turi pareigą pats aktyviai domėtis ir laiku išsiaiškinti, kokia tvarka vyksta teisės vairuoti transporto priemones pakeitimas lietuvišku vairuotoju pažymėjimu, ypač, kai tokį ilgą laiką, kaip pats H. R. nurodė, - 4 metus, asmuo gyvena Lietuvos Respublikoje.

Įvertinęs bylos medžiagą ir pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes apie tai, kad teisė vairuoti pareiškėjui yra reikalinga, nes dirba toli namų, darbo pobūdis yra tiesiogiai susijęs su teise vairuoti kelių transporto priemones, teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, kurioms esant, būtų taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies išimtys dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – taikymo termino.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas yra teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas išvengti asmeninių nepatogumų, kylančių dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neturi esminio prioriteto svarstant klausimą dėl šios administracinio poveikio priemonės skyrimo ar neskyrimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams, darbiniams ar šeimos interesams užtikrinti, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes.

Pažymėtina ir tai, kad ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju H. R. administracinio poveikio priemonė paskirta vidurkio dydžio terminui – 9 mėnesiams, įvertinus tai, kad pareiškėjas per trejų metų laikotarpį 19 kartų buvo baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, be to, nebuvo nustatyta H. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi dėl nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, H. R. kaltės nepripažino.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad H. R. paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir sutrumpinant pareiškėjui skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismo vertinimu, tiek piniginė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė pareiškėjui buvo paskirta tinkamai įvertinus nusižengimų pobūdį bei jų padarymo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę. Teismas neturi pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto H. R. skundo jame nurodytais motyvais, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 7 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis,

nutaria:

H. R. (H. R.) skundo netenkinti.

Palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5257-2023 (ROIK 23198197081).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė