- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- 1A-38-350/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38563-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- S. G.
- Kategorijos
- 1.2.25.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo šešiems mėnesiais bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant nuteistajam laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės dalimi, paskiriant S. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams, atliekant ją pataisos namuose.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdymo dienos.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dvejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu iš S. G. valstybės naudai konfiskuotas nusikalstamos veikos padarymo įrankio vertės ekvivalentas pinigais – 1198 Eur.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
1. S. G. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 8 d., apie 01.15 val., Zarasų mieste, Vytauto gatvėje, ties namu Nr.19, vairavo A. M. priklausantį automobilį „VW Golf“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1.61 promilių etilo alkoholio neblaivumas.
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. G. skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės. Mano, kad nubaustas per griežtai, prašo vietoje laisvės atėmimo bausmės skirti areštą argumentuodamas, kad būdamas laisvėje ir mokėdamas mokesčius jis bus naudingesnis valstybei.
2.1 Taip pat, nenurodydamas jokių motyvų, prašo paskirtos bausmės nebendrinti su ankstesniu nuosprendžiu ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vienerių metų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą įstatyme nustatytu terminu negauta.
4. Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Nuteistasis S. G. apeliaciniame skunde kelia išimtinai bausmės individualizavimo klausimą, neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, taip pat veikos kvalifikacijos.
6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį priėmė išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir S. G. pagrįstai pripažino kaltu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu. Kolegija nenustatė, kad tiriant ir nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme būtų padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimai, sutrukdę teismui priimti teisingą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis) išsamiai pasisako tik dėl apeliantui skirtos bausmės už atskirą nusikalstamą veiką, galutinės subendrintos bausmės rūšies ir dydžio, bei baudžiamojo poveikio priemonės.
7. BK 281¹ straipsnio 1 dalies, numatančios atsakomybę už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam, sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. G. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs ir išsamūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino S. G. padarytos veikos pavojingumą, jo asmenybę ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už jo padarytą veiką bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmę. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija nesutikti negali.
9. Nors apeliantui inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos ir kitos, alternatyvios švelnesnės bausmės, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tai ne pirma apelianto padaryta nusikalstama veika, už kurią jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Iki jam inkriminuotos veikos padarymo apeliantas buvo teistas 10 kartų už įvarius turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikaltimus ( vagystes, plėšimus, sukčiavimus, viešosios tvarkos sutrikdymą, fizinio skausmo sukėlimą), jam buvo skirtos laisvės apribojimo, taip pat ir realios laisvės atėmimo bausmės, du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas (taip pat ir paskutiniu jo atžvilgiu priimtu 2019 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu), tačiau tai nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir neskatino jo pasitaisyti, nes veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, S. G. padarė praėjus vos mėnesiui po to, kai jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo atidėta BK 75 straipsnio pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad S. G. ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą neblaiviam, informacijos apie paskirtų administracinių baudų sumokėjimą baudžiamojoje byloje nėra.
10. Visos paminėtos aplinkybės rodo, kad S. G. nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymo reikalavimų, anksčiau nuteistajam skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė. Sistemingai S. G. vykdomi nusikaltimai ir teisės pažeidimai rodo, kad ir nusikaltimas, už kurį jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinis, o jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio pasekmė. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės paskirtis S. G. atžvilgiu galėtų būti įgyvendinta švelnesne nei laisvės atėmimas bausme, todėl skundžiamu nuosprendžiu S. G. paskirta bausmė savo rūšimi yra ir teisėta, ir teisinga.
11. Šioje vietoje pažymima ir tai, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju tokios situacijos nėra. Aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo argumentacija dėl bausmės skyrimo. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmė savo rūšimi yra ir teisinga ir teisėta.
12. Kaip jau buvo minėta, už apeliantui inkriminuoto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė.
13. BK 61 straipsnyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, o skiriamos bausmės dydis skaičiuojamas nuo jos vidurkio.
14. Skundžiamu nuosprendžiu S. G. paskirta laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausmė yra mažesnė nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, todėl, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių santykį (nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta), asmenybę, charakterizuojančius duomenis ir polinkį nusikalsti, paskirta bausmė ir savo dydžiu nelaikytina per griežta, todėl ir švelninti ją nėra jokio pagrindo.
15. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir už padarytą nusikaltimą S. G. realiai paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri artima minimaliai galimai laisvės atėmimo bausmei.
16. Kadangi nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė pagrįstai buvo bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme BK 64 straipsnio pagrindu, be kita ko nuteistajam taikant palankiausią iš galimų – dalinį, o ne visišką bausmių sudėjimo būdą.
17. BK 64 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.
18. Šiuo atveju didesnė bausmė buvo paskirta ankstesniu Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu, todėl prie juo paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridėta minimali galima (BPK 64 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus šios bausmės rūšies dydis, o BK 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad minimali terminuota laisvės atėmimo bausmė yra trys mėnesiai) skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – trys mėnesiai laisvės atėmimo, paskiriant galutinę subendrintą vienerių metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
19. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir apelianto asmenybę, paskirta galutinė bausmė negali būti laikoma per griežta, ir švelninti ją dar labiau nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
20. Apeliantas skundu prašo nebendrinti jam nuosprendžiu paskirtos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau šis jo prašymas negali būti tenkinamas, kadangi įstatyme nėra nustatyta jokių išlygų, kurių pagrindu nuteistiesiems atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės galėtų būti nebendrinamos, todėl šis nuteistojo skundo argumentas taip pat atmetamas.
21. Apeliantas skundu taip pat prašo sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vienerių metų.
22. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį ( sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą). Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, teismo skiriama tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.
23. Teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų terminui ( BK 68 straipsnio 2 dalis).
24. Kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas proporcingumo principo laikėsi.
25. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgė į tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo apeliantas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo veika padaryta dėl neatsargumo, tačiau įvertino ir kitas svarbias aplinkybes, t. y., kad jis anksčiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, tame tarpe vairavimą neblaiviam. Įvertinus padarytą nusikalstamą veiką bei apelianto asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones sutrumpinimas iki 1 (vienerių) metų neatitiktų ir aptarto proporcingumo principo reikalavimo.
26. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas dvejų metų terminui suteiks S. G. galimybę įvertinti specialios teisės turėjimo naudą ir motyvuos ateityje nepažeisti KET reikalavimų.
27. Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. G. apeliacinį skunda atmesti.